Aktualijos

Unikalios po vieną, stiprios kartu: „Šiuolaikinės seniūnijos“ švenčia trečiąjį projekto sezoną

„Kaunas ir Kauno rajonas  – Europos kultūros sostinė 2022” intensyviai ruošiasi 2022-iesiems. Penkiolika Kauno rajono miestelių bendruomenių, projekto Šiuolaikinės  seniūnijos” dalyvių, pasitinka jau trečiąjį sezoną.
„Seniūnijos išaugo: bandydami įvairias meno formas, atrado savo tapatumą ir ruošia programą, kuri sujungs 2021-uosius ir 2022-uosius metus. Didžioji dalis šių metų „Šiuolaikinių seniūnijų“ renginių yra tarsi repeticijos tų renginių, kurie lauks 2022-aisiais metais,“ – pasakoja projekto regioninių partnerysčių koordinatorė Milda Rutkauskaitė.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ švenčių formos ir temos – labai įvairios: tvarumo festivaliai, bendruomenių spektaklių kūrimas, dirbtuvės, koncertai ir kita, turintys vieningą vertybinę giją. Kiekviena seniūnija, kurdama meninį projektą, atsižvelgia į savo kontekstą – vietos tradicijas, istoriją, tarpusavio santykius, žaidžia ir eksperimentuoja, nagrinėdamos svarbias temas ir visa tai daro kartu. Labiausiai siekėme stiprinti bendruomenės dialogą su kultūros organizacijomis, pasitelkiant meną, ir jaučiame, kad žmonės, įstaigos ir privačios įmonės yra siejami jau kur kas glaudesnio ryšio,“ – sako M. Rutkauskaitė.
Trečio sezono renginiai Kauno rajono bendruomenėse – labai įvairūs. Lapių seniūnija tęsia tvarumo temą ir šįmet dirba su tekstile: dirbtuvėse iš bendruomenėje surinktų medžiagų gamina hamakus, kurie kitąmet džiugins hamakų erdvėje, o veiklas vainikuos Lapių tvarumo festivalis. Tvarumo temą vysto ir Samylų seniūnija, kartu su menininku Marijumi Gvildžiu nagrinėjanti žemės meno temą, o rugsėjo mėnesį švęsianti Žemės meno festivalį.
Kačerginė atsigręžia į rašymo tradiciją ir kartu su rašytoja Enrika Striogaite bei fotografu Remiu Ščerbausku kuria Kačerginės pasakojimų rinkinį, paremtą vietos gyventojų prisiminimais ir istorijomis apie miestelį. Vilkijoje liepos mėnesį vyks Vidurvasario šventė,  kurioje pristatys kartu su atlikėju Medonu sukurtą Vilkijos miestelio dainą ir M. Gvildžio kinetinę skulptūrą.
Kulautuvoje laukia bendruomenės šventė, kurioje pasirodys pirmieji režisieriaus E. Kvoščiausko kūrybinio proceso su bendruomene rezultatai, menininkų D. Karaliaus ir G. Akelienės drauge su bendruomene sukurti meno kūriniai. Į Linksmakalnį atvyksta užsienio menininkė, skulptorė M. B. Norheim, kuri prisidės prie angelų miestelio tapatybės stiprinimo, Babtai kurs keliaujančią laboratoriją, apjungsiančią Sitkūnus, Pagynę ir Panevėžiuką. Ežerėlyje vyks fotografijos menininkų rezidencijos, Garliavos apylinkės su E. Šuldiakovu tęs kelionę per fantastinį steampunk žanrą.
Karmėlava skambės roko ritmu ir nekantriai ruošis kitais metais čia atsirasiančiam aplinkos objektui „Skraidantys Cepelinai_Flying Cepelinai“, kurį kuria A. Šlapikas ir Liuksemburgo menininkas S. Ecker. A. Šlapiko kūrybinis indėlis neaplenks ir Rokų, kuriuose yra kuriama mitinio paukščio, Roko, skulptūra.  Akademijoje bus galima pasidžiaugti stiprėjančia tvaraus verslo parduotuve ,,Lokali: Made in Akademija“ bei menininko V. V. Landsbergio stovykla su Akademijos jaunimu. Ringaudai pristatys bendruomenės narių ir menininkų: I. Dagilės, N. Daniulaitienės, A. Sarapino, M. Pauliko, kuriamą Ringaudų almanachą. Tuo tarpu Raudondvaris, kartu su menininkais A. Grigu ir M. Pinigiu atvers jaunimo erdvę. Domeikava kvies patirti gyvo veiksmo vaidmenų žaidimą, kurį kuria su MB ,,Žaidimo meistrai.
„Belaukdami 2022-ųjų metų jaučiame bendruomenių užsidegimą, nekantrumą pristatyti savo darbus ir veiklas. Anksčiau buvę pasyvūs nariai smalsiai įsitraukia, menininkai ir kultūros atstovai intensyviai dirba su bendruomenėmis. Manau, kad sulaukusios 2022-ųjų metų bendruomenės nesustos ir tęs savo projektus – jau dabar matome, kaip šalia atskirų seniūnijų bendruomenių kuriasi didelė „Šiuolaikinių seniūnijų“ bendruomenė, kurios nariai bendrauja tarpusavyje, dalinasi gerosiomis praktikomis ir vieni kitus įkvepia. Šiandien drąsiai galime sakyti, jog ,,Šiuolaikinės seniūnijos“ išaugo ir šiltuoju metu Kauno rajonas tampa vieninga įsimintinų renginių scena,“ – pastebi M. Rutkauskaitė.
„Šiuolaikinės seniūnijos“ – tai Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas, kurio metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių. Pirmuosius žingsnius projektas ėmė žengti 2019 m., ilgainiui suburdamas 15 Kauno rajono seniūnijų: Akademiją, Babtus, Domeikavą, Ežerėlį, Garliavos apylinkes, Kačerginę, Karmėlavą, Kulautuvą, Lapes, Linksmakalnį, Raudondvarį, Ringaudus, Rokus, Samylus bei Vilkiją.
Daugiau informacijos apie projektą – paspaudus šią nuorodą.
 
Nuotr. autorius – M. Plepys

by Sandra

„Kaunas 2022“ projektas atrinktas tarp 10 geriausių muzikos projektų pasaulyje

Pirmojo karantino metu, 2020-ųjų metų pavasarį, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kartu su bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ bei projekto pagrindiniu rėmėju „Švyturys nealkoholinis“ pradėtas projektas „Kultūra į kiemus“ Kauno miesto ir rajono daugiabučių kiemus pavertė koncertų salėmis. Projekto organizatoriai gyventojus kvietė stebėti įvairių sričių profesionalų – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos atlikėjų – pasirodymus tiesiai iš savo namų balkonų.
„Kultūra į kiemus“ projektas, kartu su įvairių sričių atlikėjais ir profesionalais kiemuose dovanojęs laukimo jaudulį ir kūręs ryšį tarp atlikėjo ir žiūrovo pandemijos metu, ne tik įkvėpė Kauno miesto ir rajono gyventojus, tačiau ir buvo įvertintas užsienio šalyse. Dar praeitų metų spalį projektas išrinktas tarp 10 geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o šįmet projektas atrinktas tarp 10 unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.
„Kultūra į kiemus“ projektą apdovanojimuose „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ nominavo  Lina Navickaitė-Martinelli, LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė ir žurnalo „Lithuanian Music Link“ redaktorė. L. Navickaitės-Martinelli teigimu, projektas kuria vertę profesionalią kultūrą pristatydamas atvirose erdvėse ir suteikdamas progą kultūros ir pramogų pasiilgusiems žmonėms prasmingai praleisti laiką ir patirti teigiamas emocijas sudėtingu pandemijos laikotarpiu.
„Classical: NEXT“ organizacijos, jungiančios įvairius muzikos profesionalus visame pasaulyje, apdovanojimų „Innovation award“ tikslas yra atkreipti dėmesį į unikaliausias, šiuolaikiškiausius muzikos projektus visame pasaulyje bei pristatyti juos muzikos specialistų bendruomenei. Projektus apdovanojimams šįmet pristatė 18 muzikos žurnalistų ir ekspertų komanda iš 16 šalių. Tarp atrinktų 10 geriausių projektų sąraše kartu su „Kaunas 2022“ projektu „Kultūra į kiemus“ – Anglijos nacionalinės operos projektas „ENO Drive & Live“, Graikijos nacionalinės operos projektas „The Covid Era“, Amerikos operos „On Site Opera“ įkūrėjo Eric Einhorn vadovaujamas projektas „To My Distant Beloved“, ir kiti.
Įsimintiniausias projekto „Kultūra į kiemus“ akimirkas galite prisiminti čia.
Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra

Nacionalinis Kauno dramos teatras kartu su „Kaunas 2022“ ruošiasi išskirtiniam projektui su pasaulinio garso režisieriumi Robertu Wilsonu  

Nacionalinis Kauno dramos teatras jungia aukščiausią tarptautinio bendradarbiavimo pavarą – pradeda pasiruošimą išskirtiniam „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos įvykiui – avangardiškiausio XX–XXI a. scenos režisieriaus, Roberto Wilsono, premjerai. Gegužės 17–19 dienomis Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovai lankėsi Diuseldorfo D‘haus (Vokietija) teatre. Čia gyvai susitiko su būsimais koprodukcijos partneriais ir pačiu režisieriumi.
2022-ais metais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine, meninėje Kauno pašvaistėje sužibs tarptautiniai sceniniai projektai. Jau dabar galima pristatyti vieną iškiliausių spektaklių, kuriam telkiamos didelės pajėgos: 2022 metų rugsėjį Lietuvos žiūrovai Nacionaliniame Kauno dramos (NKDT) teatre išvys Roberto Wilsono režisuotą monospektaklį „Dorianas“. Dramaturgo Darryl Pinckney pjesė, paremta Oscaro Wilde‘o romanu „Doriano Grėjaus portretas“ bei tapytojo Francio Bacono biografijos motyvais. Tai pasaulinė premjera, kurią R. Wilsonas pristatys Diuseldorfe, D‘haus teatre 2022-ųjų metų birželio mėnesį, o rugsėjį šią premjerą pristatys Lietuvoje kartu su Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybine komanda.
Teatro vadovas Egidijus Stancikas su pasaulinio lygio režisieriumi Robertu Wilsonu derybas dėl šio spektaklio pastatymo NKDT pradėjo jau po 2019 m. įvykusios Giacomo Puccini operos „Turandot“ premjeros Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Teatro direktorius džiaugiasi: „Esu dėkingas likimui ir Gintautui Kėvišui, kuris pastatymo LNOBT metu garantavo Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybinį potencialą ir pajėgumą. Po šios atsakingos rekomendacijos ir prasidėjo labai nuoseklus bendravimas su režisieriumi Robertu Wilsonu, kuris peraugo į konkrečius planus bei datas. Netgi apima jaudulys pagalvojus, kiek esame priartėję prie šios svajonės išsipildymo, svajonės, kurios gali siekti ir pavydėti bet kuris geriausias pasaulio teatras.“
Išvyka į Duseldorfą buvo pirmoji ir labai svarbi po ilgą laiką trukusių susirašinėjimų bei virtualių susitikimų, vykusių su partneriais Vokietijoje ir skirtingose valstybėse dirbančiais spektaklio prodiuseriais. Tuo metu D‘haus teatre vyko R. Wilsono monospektaklio repeticijos, tad Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė, scenos inžinierius Tomas Žilinskas ir šviesų operatorius Saulius Laucevičius iš arti stebėjo procesus scenoje. Šioje kelionėje pavyko sukonkretinti spektaklio pastatymo detales su režisieriumi Robertu Wilsonu ir jo komanda: vykdančiąja režisiere Ann-Christine Rommen, scenografe Stephanie Engeln, šviesos dailininku Marcello Lumaca ir kitais tiesiogiai prie šio spektaklio įgyvendinimo dirbančiais asmenimis.
„Per keturias repeticijų dienas suvokėme režisieriaus R. Wilsono darbo metodą, kuriame ypatingai svarbi kiekviena smulki detalė ir įsiklausymas. Žavėjo, su kokia atsakomybe D‘haus komanda atstovauja savo teatrą, cechą, stengiasi pateisinti režisieriaus pasitikėjimą. Žavėjo susikaupimas, atmosfera, 20 su režisieriumi dirbančių žmonių tarsi alsavo vienu širdies ritmu“, – įspūdžiais dalijosi E. Stancikas.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai A. Burovienė apibendrino projekto svarbą: „Šią premjerą vertiname kaip kultūrinį įvykį ir neeilinę patirtį mūsų teatro istorijoje, kuriai ruošiamės jau daugiau nei metus. Susitikimo metu aptarėme daug esminių dalykų dėl spektaklio pritaikymo ir kūrimo detalių Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kurias sudėtinga įvertinti iš brėžinių ir elektroninių laiškų. Pasaulyje pripažintų kūrėjų paprastumas ir noras bendradarbiauti neabejotinai jaudina, nes šis spektaklio pastatymas – naujas kūrybinės kokybės bei estetikos puslapis, o kartu ir didelis iššūkis bei paskata visam teatro kolektyvui.“
Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Kaunas 2022“ partneris, parengs keturis ryškius tarptautinius projektus. „Labai džiaugiamės teatro komandos pilnu ir ambicingu įsitraukimu į „Kaunas 2022“ projekto bendrakūrystę. Ši institucija yra vienas stambiausių Europos kultūros sostinės programos partnerių. Laukiame rugsėjo, kuomet Lietuvai ir visam pasauliui galėsime pristatyti visus teatro ir dešimčių kitų organizacijų parengtus projektus stulbinantiems 2022-iesiems. Nors vis dar gyvename karantino sąlygomis, intensyviai ruošiamės 2022-ųjų metų programai, subursiančiai kauniečius ir miesto svečius. Laukia ištisus metus truksiantis renginys, atversiantis progą išgyventi pačias stipriausias kultūrines patirtis ir pamatyti žinomiausių menininkų darbus, tarp jų ir Roberto Wilsono, kuris yra svarbus ne tik Kaunui ir Lietuvai, bet ir visai Europai“, – apie projekto svarbą sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova. Visa scenos menų ir kitų sričių programa bus pristatyta 2021 m. rugsėjo mėnesį „Kaunas 2022“ organizuojamoje nacionalinėje ir tarptautinėje spaudos konferencijoje.
 
NKDT informacija
Nuotraukos NKDT ir M. Plepio
 

by Sandra

„Kiemų šventės“ metu Kaunas taps vienu dideliu kiemu

Miestiečių pasiilgta tradicinė „Kiemų šventė“ sugrįžta po metų pertraukos kartu su visais Kauno miesto ir rajono gyventojais birželio 10 d. švęsti bendruomeniškumo. Įprastai prie bendro vaišių stalo žmones kvietę vieni iš renginio organizatorių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šįmet siūlo paminėti „Kiemų šventę“ neįprastu būdu.
„Šių metų „Kiemų šventė“ nėra tokia tradicinė, kaip paprastai. Labai norėtume visus Kauno miesto ir rajono gyventojus bei miesto svečius tradiciškai kviesti prie bendro stalo Laisvės alėjoje, tačiau dėl pandemijos negalime susitikti, bendrauti ir dalintis maistu, todėl nusprendėme dalintis muzika, šokiu ir kitais meniniais pasirodymais bei įvairiausiais bendruomenių sukurtais darbais,“ – sako „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Simona Savickaitė.
„Kaunas 2022“ programa „Fluxus Labas!“ nuo projekto pradžios formalias ir neformalias Kauno miesto ir rajono bendruomenes išaugino iš uždarumo – atviri ir artimi kaimynai jau ne vienerius metus kuria ir puoselėja bendruomeninius meno projektus, verslus ir šventes: nuo Senamiesčio bendruomenės vystomo bendruomeninio muilo gamybos verslo iki menininkus buriančios Žaliakalnio „Žemuogių pievelės“.
Karantino laikotarpis taip pat netapo kliūtimi bendruomenėms ir toliau burtis ir puoselėti draugystę – sustiprėjusios ir išaugusios Kauno miesto mikrorajonų bendruomenės dar sausio mėnesį ėmė burtis į virtualius susitikimus, skirtus ne tik stiprinti kaimynų tarpusavio ryšį, bet ir kartu kurti 2022-iesiems, Europos kultūros sostinės titulo metams, skirtą programą. Projektus tęsia ir „Fluxus Labas!“ laboratorijose jau trečius metus dalyvaujančios Kauno bendruomenės, įvairių sektorių organizacijos, „Kiemų šventės“ metu pristatysiančios savo talentus ir kartu vystomus bendruomeninius verslus, projektus bei veiklas.
Kartu švęsti bendruomeniškumą planuoja ir įvairios kultūros įstaigos: „Kauno kultūros įstaigos yra itin išsiilgusios bendravimo, nori būti kartu – dauguma iš jų taip pat yra kaimynės, „Kiemų šventės“ metu susitinkančios dalintis savo talentais. Džiaugiamės, kad jos jungiasi kartu su bendruomenėmis – jų atvirumas ir bendrystė rodo, jog Kaune sugyvena daugybė įvairių žmonių, savo skirtumais praturtinančių miestą ir rajoną,“ – pastebi S. Savickaitė.
„Kiemų šventę“ Kauno miesto ir rajono gyventojai bei svečiai kviečiami atrasti patys – renginio metu bendruomenišku kiemu taps visas Kauno miestas, kuris renginio dalyvius nustebins netikėtais, spontaniškais pasirodymais ir meninėmis instaliacijoms.

by Sandra

„Teatro kubas“: nauja, įdomi pamokas paįvairinanti priemonė

Pažinti teatrą ir įvairius jo procesus galima pačiais įvairiausiais būdais – apsilankius spektaklyje, sudalyvavus edukacinėje programoje, pasivaikščiojus po užkulisius. Bet kodėl teatro nepažinus mokykloje? Brandindamas šią viziją, Nacionalinis Kauno dramos teatras kartu su Kaunas 2022 inicijuoja edukacinį projektą „Teatro Kubas“, skirtą atskleisti ir ugdyti vaikų ir jaunimo kūrybinį potencialą bei gilinti jų žinias apie kultūros bei meno procesus.
Nuo teksto iki brėžinių ir apšvietimo
Projekto tikslas – sukurti įdomią ir naują edukacinę priemonę, „Teatro Kubą“, kurios turinys būtų sudarytas iš teatre naudojamų priemonių: pjesių, bilietų, dramaturgų bei režisierių naudojamos medžiagos ir kitų priemonių, atspindinčių spektaklio gimimo procesą. Šie kubai – tai juodos scenos dėžės muliažai,  kurios gali pasitarnauti kaip edukacinė priemonė lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir kitose pamokose. Pasitelkus pjesę, galima rengti skaitymus lyg tikrame teatre, atlikti teksto suvokimo užduotis, vaidinti scenas ir pan. Taip pat galima pasigaminti lėles ar sukurti savo scenografiją: pasiruošti brėžinius, kad scenografijos elementai atgimtų tikroje scenoje, atlikti dekoracijų apskaičiavimus, mokytis kurti scenos pašvietimą. Pagal pateiktas bilietų pardavimo ar reklamos planavimo ataskaitas, skaičiuoti pokyčius, numatyti bilietų kainas ir t.t. Teatras savyje talpina daugybę įdomių dalykų, kuriuos pasitelkus galima pamokas paversti gerokai įdomesnėmis. Ši edukacinė priemonė skirta  1-8 klasių moksleiviams bei ikimokyklinukams.
Pilotinė teatro kubo versija buvo išbandyta dar 2018 metais su Kauno LSMU gimnazijos bei „Herojaus“ mokyklos pedagogais ir 1-5 klasių mokiniais bei susilaukė teigiamų atsiliepimų.
„Bandant pirmuosius teatro kubus, vaikus labiausiai sužavėjo tai, kiek daug įvairiausių profesijų slypi teatre. Kad čia yra ne tik aktoriai ir režisieriai, bet prisidėti prie spektaklio kūrimo gali kurdamas kostiumus, scenografiją, ieškodamas muzikos ar labiausiai emociją atspindinčių spalvų. Tuo tarpu mokytojai džiaugėsi, kad naudodami realius pavyzdžius iš teatro, daug lengviau gali sudominti vaikus ir išaiškinti norimą temą“, – patirtimi dalinosi idėjos autorė, NKDT vadybos skyriaus vadovė Skaistė Jurėnė. Tačiau siekdami, kad edukacinė priemonė kuo labiau atitiktų pedagogų poreikius, mokyklos programą, į „Teatro kubo“ kūrimą Nacionalinis Kauno dramos teatras įsijungti kviečia ir pedagogus.
Į  procesą įtraukiami ir pedagogai  
Pirmasis „Teatro Kubo“ projekto etapas startuoja jau 2021 m. birželio 8-11 d. Anne Graswinckel (Nyderlandai) vedamomis kūrybinėmis dirbtuvėmis pedagogams. Anne Graswinckel – rašytoja,  teatro pedagogė, kultūros projektų vadovė. Seminaro metu ji pristatys savo metodiką, kartu su pedagogais kūrybinių dirbtuvių metu parengs edukacinio teatro kubo priemones ir metodologiją, kurie papildys „Teatro Kubą“. „Anne‘s Graswinckel požiūris į teatro ir mokyklos apsijungimo galimybes, jos kūrybiška mokymosi metodika įkvepia, todėl pakvietėme ją tapti šio projekto dalimi. Olandijos vyriausybė remia programą, kuri ieško būdų, kaip menus integruoti į mokymosi procesą, o Anne būtent šioje srityje dirba. Atvykusi į Kauną, lektorė supažindins mokytojus su savo metodika bei kartu ieškos būdų, kaip ją adaptuoti „Teatro Kubui“,  – dėstė edukacinės veiklos koordinatorė Inga Samoškaitė.
Po šių kūrybinių dirbtuvių bus kuriamas teatro kubo prototipas, kurį jau šį rudenį galės išbandyti keletas mokyklų, pateikti pasiūlymus tobulinimui. Atsižvelgus į pastabas planuojama pagaminti 50 kubų, kurie pasieks Kauno miesto ir rajono mokyklas kartu su edukacine programa jau 2022 metais. Tikimasi, kad aktyviai įvairių pamokų metu naudodamiesi šia edukacine priemone, mokytojai galės lengviau sukurti įdomias, įtraukiančias veiklas.
Registracija į dirbtuves ir daugiau informacijos: www.tiny.cc/TeatroKubas. Dirbtuvės yra nemokamos, vyks Nacionaliniame Kauno dramos teatre anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.
 
NKDT informacija

by Sandra

Savanorystė kultūros sostinės programoje – erdvė atsiskleisti ir prisidėti prie istorinio įvykio

Paskutinįjį pusmetį iki didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo žingsniuojanti  „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” komanda intensyviai ruošiasi programai. Kaip sukurti kuo įspūdingesnį reginį svečiams iš visos Europos rūpinasi daugiau nei šimtas kultūros organizacijų, daugybė menininkų: režisierių, prodiuserių, scenografų, choreografų, šokėjų ir kitų. Tačiau vieni iš pačių svarbiausių žmonių Europos kultūros sostinės programoje yra savanoriai – be jų svetingumo, pagalbos pasitinkant svečius ar įgyvendinant techninius bei kūrybinius renginio sprendimus – šiandien neįsivaizduojamas nei vienas kultūros sostinės įvykis. O įspūdinguose, didžiuosiuose Mitinės trilogijos renginiuose, pritrauksiančiuose gausybę lankytojų, gali prireikti virš 400 savanorių pagalbos vienu metu.
„Savanoriai, „Kaunas 2022” dar vadinami Kultūristais, ne tik jungiasi prie projekto pagelbėdami renginiuose. Nuo pat pirmųjų žingsnių „Kaunas 2022” jie patenka į tęstinę įvairių įdomių mokymų programą, leidžiančią ne tik susipažinti su savanorystės pagrindais bei įgauti esminių žinių apie Kauną, tačiau taip pat leidžiančią plėtoti ir savo gebėjimus ar išbandyti naujas sritis. Pavyzdžiui, tapti Kauno miesto žinovais ir mokytis pristatyti miestą užsienio žiniasklaidai ar tapti savanorių komandos lyderiais, ir didesniame renginyje padėti koordinuoti mažesnes savanorių grupes“, – apie savanorystės programą pasakoja „Kaunas 2022” savanorių ir svetingumo projektų koordinatorė Marija Pulokaitė.
Jungtis į savanorystės programą gali bet kurio amžiaus ar profesijos žmogus, norintis prisidėti prie programos. Tereikia užsiregistruoti į įvadinį susitikimą su savanorystės kkoordinatoriais, kurie viską jums papasakos plačiau.(nuoroda)
“Kaunas 2022” renginiuose ir kitose veiklose jau savanoriaujančių „Kultūristų“ patirtį bei emocijas galite pamatyti šiame video.
 

by Sandra

Unikali menininko T. Černiausko instaliacija Kauno „Akropolyje“ užkodavo svarbias žinutes

Kauno „Akropolyje“ iškilo unikali T. Černiausko instaliacija
Laikmatis, skaičiuojantis laiką iki tapimo Europos kultūros sostine, ir už jo į šoną pasvirusių dvidešimt pušų kamienų. Tokią meninę instaliaciją, kuri yra „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ partnerystės rezultatas, sukūrė žymus šiuolaikinio meno kūrėjas Tadas Černiauskas. Šis kūrybinis projektas prekybos centro erdvę puoš iki Didžiojo kultūros sostinės atidarymo renginio ir kvies miestiečius bei miesto svečius pasinerti į vizualinę poeziją, kalbančią apie kiekvieno žiūrovo asmeniškas patirtis. Jas, T. Černiausko teigimu, įkūnija instaliacijai sukurti pasirinkta medžio imitacija, simbolizuojanti augimą – Kauno, tautos, gamtos, santykio su aplinka ir vienas kitu.
Paliko laisvę interpretacijai
Nors T. Černiausko sukurta meninė instaliacija neturi oficialaus pavadinimo, pats kūrinio autorius ją vadina „Kūnų Susidūrimu“. Taip apibūdinamas į šoną pasvirusių pušų kompozicinis sprendimas, kurį, menininko teigimu, įkvėpė bendrumo ir augimo vizija.
„Šis projektas turi visapusiškos simbolikos. Medis yra bendrystės, vienijančių patirčių, atgimimo ženklas, žymintis brandą, poetiškumą, vaisių subrandinimą. Tai Kauno virsmas, tapimo Europos kultūros sostine rezultatas, kiekvieno miesto ir šalies gyventojo augimas. Be to, įkvėpimu instaliacijai tapo ir Tunguskos meteorito sprogimo padariniai Sibire 1908-aisiais. Tuomet aplink įvykio vietą esantys medžiai Rusijos šiaurėje palinko į šoną. Todėl projektas žymi ir Sibiro tremtį, dėl kurios esame iki šiol paveikti ir palenkti. Visgi jis nėra tik skaudžios tautos patirties atvaizdas. Instaliacija noriu paskatinti kuo įvairesnius jausmus“, – akcentuoja T. Černiauskas.
Paklaustas, kodėl projektui rinkosi medį, autorius sako – ši medžiaga lengvai siejama su kiekvieno asmeniškomis, vidinėmis asociacijomis. Kurti instaliaciją T. Černiauskas svarstė iš beržo ir pušies, tačiau pastarosios pasirinkimą nulėmė išraiškinga tekstūra bei faktūra.
„Medis yra artimas kiekvienam mūsų. Jis atspindi grožį, sukelia prisiminimus, grąžina smagius ir šiltus potyrius, galbūt netgi minėtas skausmingesnes patirtis. Kiekvienas kūrinys yra atspindys žmogaus, kuris į jį žiūri. Tačiau medis visiems kelia vienokius ar kitokius sentimentus. Taip kiekvienas šioje instaliacijoje gali matyti norimą vaizdą: ramybę, gamtą, monumentą, prisiminimą. Todėl visos žiūrovų, stebinčių kūrinį, interpretacijos yra teisingos. Tai laisvė savaip žvelgti ir suprasti šį darbą“ – dialogo tarp projekto ir stebėtojų svarbą įvardija autorius.
Kviečia stebėti(s)
Užsiminęs, jog instaliacijai panaudotos pušys kuria savitą lyrinę aplinką, T. Černiauskas priduria: medžių kamienai puikiai dera su juos supančia erdve. Todėl kūrinys Kauno „Akropolyje“ tapo viena, nedaloma kompozicija.
„Jis organiškai įsilieja į prekybos centro erdvę ir visą Europos kultūros sostinės viziją. Skaičiuodamas laiką iki didžiosios šventės, šis kūrinys primena, jog miestas artėja prie finišo tiesiosios, ir kviečia stebėti, kaip Kaunas išaugo bei subrandino tokį svarbų rezultatą“, – pastebi šiuolaikinio meno kūrėjas.
Ateiti ir apžiūrėti T. Černiausko kūrinį kviečia ir Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė. Ji itin vertina galimybę prisidėti prie miesto virsmo Europos kultūros sostine bei padovanoti kauniečiams ir visiems atvykstantiems unikalią instaliaciją prekybos centro erdvėje.
„Džiaugiamės savo partneryste su „Kaunas 2022“ komanda ir nuostabiu šio bendradarbiavimo rezultatu – T. Černiausko kūrybiniu projektu. Autorius visuomet stebina savo išskirtiniais darbais, todėl be galo smagu, jog pasigrožėti šia instaliacija galės visi kauniečiai ir miesto svečiai. Tai – labai simboliškas kūrinys, žymintis augimą ir savotišką atgimimą. Šių dienų kontekstas šioms žinutėms suteikia ypatingą svarbą“, – tikina B. Kuodytė.
Jėgas vienija šimtai menininkų
Černiausko kūrybinė instaliacija Kauno „Akropolyje“ – viena iš trijų, mieste rodančių laiką iki tapimo Europos kultūros sostine. Specialiai įrengti laikmačiai pastatyti ir Kauno Rotušės aikštėje bei prie Kauno rajono savivaldybės pastato.
Jie atidengti per miesto gimtadienį – gegužės 22-ąją. Laikmačiai laiką skaičiuos iki 2022 01 22 20.22 val., o tuomet miestas pradės Kultūros sostinės metus. Jų atidarymą lydės Šiuolaikinio Kauno Mito pirmoji trilogijos dalis – įspūdingas ir didingas šou po atviru dangumi.
Visa išsami Europos kultūros sostinės metų programa bus pristatyta rugsėjo mėnesį per specialų renginį.
 
Nuotr. autorius M. Plepys

by Sandra

Atrinktos 5 įmonės dalyvauti Dizaino inovacijų programoje 5X5®

Gegužės 26 d. Dizaino inovacijų programos 5X5® atrankos posėdyje atrinktos 5 įmonės, kurios turės galimybę metus laiko dirbti su dviem dizaineriais iš Lietuvos ir Flandrijos.  Bendro darbo metu įmonės vystys naujus ir/ar tobulinti jau turimus produktai bei paslaugos.
„Buvau maloniai nustebintas programos atrankoje dalyvavusių įmonių kiekiu ir kokybe.  Visos pretenduojančios įmonės atsiskleidė kaip didelį kūrybinį ir inovacinį potencialą turinčios kompanijos“, - Stan Dewaele, „Designregio Kortrijk“ 5X5® programos projekto vadovas.
Kauno programos atrankos komisiją sudarė skirtingų sričių ekspertai ir specialistai:
Mantas Raišys | Statybos ir statybos mokslinių tyrimų UAB „Incon“ direktorių, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Kauno verslo vadovų klubo vadovas.
Algirdas Orantas | Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas, Prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ vadovas
Birutė Leimontaitė | Svetingumo industrijos ekspertė, ilgametė pardavimų ir rinkodaros direktorė Kempinski viešbučių grupėje
Osvaldas Stripeikis | VDU Verslumo Akademijos „Minded“, Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos vadovas
Romanas Zontovičius | Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) Inovacijų ir plėtros departamentos vadovas
Atrinktos šios įmonės. Sveikiname!

• UAB EMKO
• LITAO Consultancy Group
• UAB Tiekimo projektai
• Barker Textiles, UAB
• UAB  „Gravera“

Dizaino inovacijų programą 5X5® įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija. Projektą remia Flandrijos vyriausybė.
 
Nuotr. – Designregio Kortrijk

by Sandra