Atidaroma bendra MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“

Šį šeštadienį, balandžio 23 d., MO muziejus ir Kauno miesto muziejus atidaro unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojamas užkoduotas, neišvengiamas Kauno ir Vilniaus konfliktas. Tačiau į šį įtemptą santykį žiūrima iš pozityvios pusės – varžymasis ne ką nors iš abiejų miestų atima ar juos stabdo, bet nepaliaujamai skatina žengti į priekį. Paroda yra vienas pagrindinių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kviesdami į meno ir kultūros istorijos parodą, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus atstovai visus parodos lankytojus kviečia apmąstyti kintantį dinamišką Kauno ir Vilniaus santykį. Taip pat atsakyti į klausimą, kaip šie miestai, nors ir nevengiantys pasivaržyti, yra susiję ir reikalingi vienas kitam? Visą parodą pamatyti galima aplankius ją abiejuose miestuose – MO muziejuje Vilniuje ir laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune. Paroda veiks nuo balandžio 23 d. iki rugpjūčio 28 d.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Daugiau nei išorinis varžymasis

Abu miestai apipinti daugybe stereotipų, greitai nepaaiškinamų, bet visiems žinomų klišių. Vis dėlto parodos kuratoriai pasigedo naujų tyrimų, todėl parodą kurti pradėta nuo konsultacijų su skirtingų sričių ekspertais.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kaip teigia parodos koncepcijos autorius kultūros istorikas Tomas Vaiseta, iš pradžių buvo manyta, kad paroda bus apie Kauno ir Vilniaus konkuravimą, žodžiavimąsi, stereotipus, kuriuos bus galima analizuoti antropologiškai. Bet neriant giliau į parodos medžiagą, vis labiau pradėjo ryškėti kitas parodos paveikslas – tai pasakojimas apie miestų santykį, kuris yra daug įvairesnis nei tik išorinis varžymasis.

„Parodoje kalbame apie Vilniaus ir Kauno meninę, kultūrinę bei politinę sąveiką. Įvairios siužetinės linijos padeda pristatyti daugiasluoksnius Kauno ir Vilniaus buvimo šalia ir jų santykių aspektus. Tai – meno ir kultūros istorijos paroda, kuria norime užčiuopti nuolat kuriamus ir kintančius abiejų miestų vaizdinius, miestiečių santykius su šiais miestais, jų savivoką ir netgi alternatyvias tapatybes“, – pasakoja T. Vaiseta.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kokius kalnus verčia?

Parodos kuratoriai pavadinime paliko ir intrigą, ir užuominą į parodos ketinimus – Kauno ir Vilniaus santykiui įvardyti jie pasirinko kalno metaforą. Kalnas yra kliūtis, iššūkis, jis jungia ir skiria vienu metu. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino, Žaliakalnį, Tauro ir Pelėdų – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.

„Nors parodoje kalbama apie kalnus, tikrų kalnų nei Vilniuje, nei Kaune nėra, tik – kalvos. Todėl „kalnas“ parodoje įgyja keletą prasmių. Jis tampa komplekso ar nuoskaudos metafora, kai trokštame to, ko neturime. Parodos pavadinime atsiradęs siekis „nuversti kalnus“ apeliuoja į pastangas atsikratyti kompleksų, nuoskaudų ir kliūčių, kurios trukdo pamatyti tikrąjį Kauno ir Vilniaus santykį“, – teigia T. Vaiseta.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kalno motyvas svarbus ir fiziškai – jis atsikartoja parodos architektūroje, kuri vizualiai parodą atskleidžia kaip ekspediciją. Laisvai po parodos erdves vaikštantys lankytojai atras kalnus, pamatus ar griuvėsius. Architektūrą parodai kūrė Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas, parodos dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Dviejų miestų ir dviejų muziejų bendradarbiavimas

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ yra dviejų muziejų – MO ir Kauno miesto – bendradarbiavimo rezultatas.

„Vilniaus ir Kauno santykių tema lyg tvyro ore. Mitų ir stereotipų aptinkame begalę, tačiau tyrimų apie tai nėra. Vis dėlto parodos tikslas – ne gilinti stereotipus, bet su šypsena juos įvardyti, per kultūros prizmę pažvelgti į miestų ir miestiečių santykį. Viso to rezultatas – unikali paroda dviejuose muziejuose. O lankytojai, aplankę parodą Vilniuje ir Kaune, patirs nuoseklų kuratorių komandos pasakojimą apie abiejų miestų ryšį“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis priduria: „Parodą įgyvendino dvi panašios, bet skirtingos institucijos – naujo formato MO muziejus ir daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis, kardinalų atsinaujinimą išgyvenęs Kauno miesto muziejus. Skirtingos patirtys ir požiūriai suteikė dar daugiau vertės, tad parodos kūrimo procese ir rezultate atsiveria tai, apie ką ir kalbame – esame reikalingi vienas kitam.“

Paroda – svarbi šių metų renginių Kaune dalis

2022-ieji – išskirtiniai metai, kupini įvairių kultūros renginių Kaune. Kaip Europos kultūros sostinė Kaunas savo tapatybę kuria ir autentišku santykiu su sostine. Ši paroda Vilniuje ir Kaune – integrali visos programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Abu išskirtinius įvykius palaikantys partneriai akcentuoja miestų draugystės svarbą.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

„Prisidėti prie du ryškiausius šalies miestus jungiančio projekto mums paskatino ne tik tai, kad į meno ir kultūros palaikymą visad žvelgiame kaip į natūralią praktiką. Vilnius ir Kaunas konkuruoja daugybėje sričių, todėl mus lydėjo noras kitu kampu pažvelgti į šią priešpriešą ir vadovautis mintimi, kad menui bei kultūrai ribų ar konkurencijos nėra. Tai – visuomenės pasaulėžiūrą plečiantis ir lavinantis reiškinys. Ilgametė draugystė su MO bei partnerystė su Kaunas 2022 tik dar labiau sustiprina mūsų siekį skatinti sąjungą tarp miestų, įmonių ir žmonių“, –  pasakoja Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“, šios parodos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didžiojo partnerio vadovas.

Specialiai parodai kurti meno kūriniai

Parodoje eksponuojami įvairūs meno kūriniai: tapyba, fotografija, videomenas, instaliacijos. Iš viso parodoje yra 202 meno kūriniai (151 – Vilniuje ir 51 – Kaune), iš kurių net septyni sukurti specialiai šiai parodai. Kuratoriams buvo labai svarbu matyti Vilnių ir Kauną kaip čia ir dabar sąveikaujančius, vienas kitą veikiančius ir menininkų kritiškai apmąstomus miestus. Todėl sąmoningai įtraukta nemažai jaunesnės kartos menininkų.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Parodoje taip pat galima susipažinti net su 123 skirtingais istorinės medžiagos kadrais ar ištraukomis: eskizais, plakatais, karikatūromis, internetiniais memais, vaikų piešiniais, socialinių platformų vaizdo įrašais ar dainomis.

Parodą papildančios patirtys

Gilindamiesi į Kauno ir Vilniaus santykius, parodos kuratoriai išplėtė temą įvairiais formatais. Todėl parodą lydi įvairiais pjūviais – iš meninės, geografinės, sociologinės ir netgi lingvistinės perspektyvų – Kauno ir Vilniaus temą analizuojanti knyga. Parodą patirti ir Kaune, ir Vilniuje padės paruoštas parodos e. gidas lietuvių ir anglų kalbomis.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

MO muziejus ir Kauno miesto muziejus į parodos temą įtraukti nori ir vaikus. Todėl tradicinė kiekvienai parodai kuriama MO muziejaus kūrybinių užduočių knygelė vaikams išplečiama – su jos užduotimis susipažinti ir ją spręsti galės vaikai tiek Vilniuje, tiek Kaune. Ir tai dar ne viskas – parodos lankytojų laukia specialiai sukurta viktorina, leisianti sužinoti, kaip gerai jie pažįsta Vilnių ar Kauną, o galbūt puikiai išmano apie abu miestus ir yra Kaunavilnio vizionieriai. Viktorinoje bus galima dalyvauti tiesiogiai MO muziejuje arba internetu.

Parodos komanda

Tarp parodos bendraautorių – net šeši meno, kultūros, istorijos ir kitų humanitarinių sričių atstovai. Parodos koncepcijos autorius – Tomas Vaiseta, kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė. Parodos kuratorius konsultavo: Julijana Andriejauskienė, Marija Drėmaitė, Linara Dovydaitytė, Giedrė Godienė, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė. Parodos architektai: Vladas Suncovas, Julijonas Urbonas, dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Paroda yra „Kaunas  Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Parodos institucinis partneris – Lietuvos kultūros taryba. Didieji partneriai: „Švyturys-Utenos alus“ ir Erudito licėjus.

 

Daugiau apie parodą Vilniuje – https://mo.lt/ivykiai/kaunavilnis/

 

Apie parodos dalį Kaune – https://kaunomuziejus.lt/parodos/paroda-kaunas-vilnius-nuversti-kalnus/.


Gimtadienis, kokio nebuvo – visos Kauno kultūros upės gegužės 20–22 d. sutekės į „Santaką“

Nemuno ir Neries glėbyje užgimęs Kaunas šiemet savo gimtadienį minės ypatingai – Europos kultūros sostinės gegužės 20-22 dienomis laukia didysis „Santakos“ savaitgalis, antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis.

Miestas į savo gyventojus šįkart kreipsis vandens kalba – kvies ieškoti sankirtų, susiliejimo, jungties, o svarbiausia – ryšio su savimi ir kitais. „Santaka“ kvies pasinerti į tris dienas pilnas netikėtų patirčių, vaizdo ir garso kelionių, susitikimų su kultūra ir menu.

„Jei tik leistų klimato sąlygos, visus Kauno mito trilogijos renginius rengtume prie upės – juk tiek metų Kaunas ignoravo faktą, kad yra miestas prie vandens. „Santakos“ savaitgalis – tai šimtai progų pasidžiaugti santykiu su upe ir bekraštėmis jo galimybėmis tiek kalbant apie kultūrą ir meną, tiek apie prasmingą laisvalaikį ir gyvenimo būdą apskritai“, – įsitikinusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Savaitgalio kulminacija, žinoma, įvyks pačioje Nemuno ir Neries santakoje. Antroji Kauno mito trilogijos dalis – tai gegužės 21 d. vakarą įvyksianti misterija ant vandens, kurią kurs roko ir pop muzikos žvaigždės bei simfoninis orkestras. Daugiau apie didžiojo „Kaunas 2022“ savaitgalio akcentą žadama papasakoti netrukus. Kol kas aišku tiek, kad po didžiojo šou planuojamas  pasimatymas su Kauno Žvėrimi – šįkart jis įvyks prie „Žalgirio“ arenos.

Nuo Laisvės alėjos iki Zapyškio

Simboliškai – prie vakarienės stalo – „Santakos“ savaitgalį švęsti gegužės 20 d. pradėti kvies Kiemų šventė. Neatsiejama pavasario tradicija, į Kauną atkeliavusi Tarptautinės kaimynų dienos proga, staltieses kloti ir vaišės krauti ragins Laisvės alėjoje. Kiemų šventėje šiemet – ne tik vienas ilgas Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų, bendruomenių, organizacijų stalas, nusidrieksiantis per visą Laisvės alėją, bet ir naujieji kauniečių bičiuliai ukrainiečiai. Žinoma, laukia ir daug kultūrinių akcentų, kurių kulminacija – Kauno miesto simfoninio orkestro pasirodymas prie Kauno Soboro.

Dar penktadienį tarpukariniame „Kauno vandenų“ rezervuare vyks įžanginis „Nemuno7“ renginys – audiovizualinis projekto „Tykumos“ pasirodymas, kuriame skambės garsai iš netikėčiausių vietų. Na, o šlapiausia sezono naujiena, kultūros laivas–žemkasė „Nemuno7“ Zapyškyje, prie Nemuno, prisišvartuos gegužės 22 d. Tądien čia vyks ir tradicinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“.

Veiksmas – ir vandenyje, ir ore, ir labirintuose

Visą savaitgalį žiūrovus, miesto svečius stebins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, veiksmas upėse, muzikinės iškylos jų krantuose. „Santakos“ metu visi kviečiami sudalyvauti ir bendruomeninėje iniciatyvoje „Švęskime upę“. Ji pasiūlys net du kultūrinius maršrutus Nemunu ir Nerimi – abu jie sutekės į bendrą renginį santakoje. Plaukiantys baidarėmis ar plaustais (juos norintys galės pasigaminti specialiose dirbtuvėse dar iki renginio) užsukti į kultūros salas – tapybos plenerą, sporto ir žaidimų stotelę, išgirsti gyvos muzikos ir kt.

„Pasiklysti bus smagu“ – žada kataloniečiai „Espectacle Spectacular“. Šis menininkų kolektyvas prie Kauno pilies įrengs net 700 kv.m. instaliaciją – net tris skirtingus labirintus. Mažieji kauniečiai jau dabar gali žymėti savo tėvelių kalendorius raudonai – lauks įvairios edukacijos, dirbtuvės, kitos pramogos. Žinoma, ir spektakliai – Kauno valstybinis lėlių teatras ir jo festivalis „Kaunas Puppet 2022“  prie pilies parodys net du kosmiškai įdomius spektaklius.

Tarp akcentų – ir miesto gimtadienis 

Nors Kaunas istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1361 m., miesto gimtadienis tradiciškai švenčiamas gegužės 20 d. ar artimiausią tai dienai savaitgalį, nes būtent šią dieną 1463 m. Kazimieras Jogailaitis gerokai praplėtė miesto teises. Taigi 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės metais, Kaunui sukanka 614-a.

„Santakos“ savaitgalio programoje bus gausu šiai progai minėti skirtų akcentų. Vienas jų – Europos kultūros mugė, kurioje vietos ras ir tradiciniai amatai, ir vaišės, ir šiuolaikiniai akcentai. Lietuvos ir Europos tautodailininkai, menininkai ir kulinarai savaitgalį lauks prie Kauno pilies.

Būtinas gimtadienio akcentas – muzika. Baigiantis gegužei bus oficialiai atidaryta „Kaunas 2022“ scena rotušės aikštėje. Geriausi ir originaliausi mūsų ir Europos (net pasaulio!) atlikėjai, spektakliai, literatūra, kiti scenos veiksmai ir pareiškimai – viskas tilps čia iki pat rugsėjo. Atidarymo savaitgalį – šventiniai pop, elektronikos, roko, pasaulio muzikos ritmai. Dar didesnė, specialiai Kauno gimtadieniui skirta scena, iškils ir Santakos parke.

O kur dar ūžiantis menininkų skveras M. Valančiaus gatvėje, unikali pirtininkų salelė, lyno akrobatų pasirodymai – iš viso „Santakos“ savaitgalio programoje „Kaunas 2022“ ir partneriai pristatys apie 60 įvairių veiklų, iš jų – apie 20 koncertų.

Žinoma, gegužės 20-22 d. – puiki proga aplankyti ir jau veikiančias Europos kultūros sostinės parodas. Šiuolaikinio meno ir kultūros mėgėjų maršrutai drieksis per Lietuvos banką ir Yoko Ono instaliaciją „Ex It“, naująją parodą „1972: Pramušti sieną“ Kauno centriniame pašte, parodą „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ ant Pelėdų kalno bei Williamo Kentridge’o ir Marinos Abramović retrospektyvas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Kauno paveikslų galerijoje.

Kad didžiulio masto renginys įvyktų sklandžiai, „Kaunas 2022“ organizatoriai žada surinkti net 400 savanorių komandą. Visi, norintys prisijungti prie renginių išsipildymo, kviečiami registruotis užpildant savanorio anketą.

Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa artėjant gegužės 20-22 d. bus skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.

Nuotr. autorius Martynas Plepys

 


Kitoks žvilgsnis į Europos kultūros sostinę – „Kaunas 2022“ kviečia autentiškų patirčių ieškotojus

Laisvės alėja, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus ir iš toli besistiebianti Prisikėlimo bažnyčia – laužote galvą, ką dar pamatyti Kaune? Tuos, kurie jau aplankė svarbiausius objektus, parodas ir renginius, „Kaunas 2022“ organizatoriai kviečia pažvelgti pro rakto skylutę ir miestą pamatyti naujai: sužinoti, kur skaniausia Kauno kava, kokios legendos apipynė miesto mikrorajonus ir kaip atrodė Kauno butai tarpukariu. Patyriminė nakvynė, susitikimai su kultūra besidominčiais vietiniais ir dar negirdėtos miesto istorijos – visa tai ir dar daugiau – „Kauno 2022“ svetingumo programoje „Patirk Kauną“.

Unikali programa siūlo miestą pažinti per autentiškas patirtis: jūsų laukia rytas tarpukario apartamentuose, vietinio vedama netradicinė ekskursija ir kelionė vietovę pažįstančių, Kauno paslaptis atskleisiančių šoferių automobiliais. „Norime, kad miesto svečiai pajaustų dar neatrastą Kauno grožį, o miesto perliukų paieškotų mažiau žinomose gatvelėse ar rajonuose – pamatytų miestą tokį, kokį jį kasdien mato patys kauniečiai. Tai – puiki galimybė į miestą pažvelgti pro padidinamąjį stiklą“, – šypsosi programos sumanytojai.

Laidinis telefonas, vintažiniai indai ir Kauno panorama – rytas senoviniuose apartamentuose

Patefone besisukanti sovietmečiu paslapčia klausytos muzikos plokštelė, Art Deco kvepalų šleife skęstantys kambariai, senoviniai stalo žaidimai ir vintažinis puodelis kavos, geriamas žvelgiant į Kauno panoramą... „Tikėjausi, kad bus gerai, bet kad taip – tikrai ne“, – pasakoja išbandžiusieji nakvynę specialiuose teminiuose „Patirk Kauną“ apartamentuose.

Ši patyriminė viešnagė stipriai išsiskirs iš įprastos nakvynės šiuolaikiniuose viešbučiuose. Paliesti, pamatyti, užuosti ir net išgirsti laikotarpio atmosferą padės kruopščiai apgalvotos kambarių detalės: nuo autentiškų baldų iki laidinių telefonų ar laikmetį atspindinčių knygų.

Kauno svečiai gali pasirinkti iš kelių nakvynės vietų – pailsėti kviečia tarpukario architekto projektuota modernistinė vila bei 70-ųjų stiliaus butas Žaliakalnyje ir tarpukario stiliaus vila Panemunės šile. Belieka išsirinkti norimą kambarį ir pradėti kelionę laiku – autentiški apartamentai nejučiomis įsuks į skirtingus Kauno laikmečius.

Eiti ten, kur eina vietiniai

„Patirk Kauną“ siūlo pasinaudoti ir Kultūros konsjeržų paslaugomis. Šie žmonės – kauniečiai, nemokamai ir savo noru pasiryžę aprodyti gimtąjį miestą. Visi jie praėjo specialius mokymus ir pasirinko artimiausią temą, kuria norėtų pasidalinti ir su atvykusiais į Kauną. Konsjeržų vedamomis ekskursijomis jau pasinaudojo virš 200 smalsuolių iš Lietuvos ir užsienio. Jei jau pamatėte Laisvės alėją, užsukote į Kauno galerijas ir pasimėgavote siauromis senamiesčio gatvelėmis, metas leistis į mažiau žinomas miesto erdvės. Kultūros konsjeržai pasiruošę papasakoti apie Putvinskio gatvę, atskleisti Vilijampolės paslaptis ar net supažindinti su miesto tuneliais ir požemiais… Kauniečių lūpomis prabyla istorijos apie mylimiausius restoranus, vaikystės nuotykius ir rajonų legendomis tapusius akcentus.

„Ko gero, smagiausia matyti, kaip žmonės nustemba sužinoję dar negirdėtus faktus. Man gera pabendrauti, pasidalinti žiniomis ir tuo, ką myliu. Kaunas – mano gimtasis miestas, tad apie jį galiu papasakoti iš vietinio žmogaus perspektyvos“, – pasakoja Povilas, visus susidomėjusius kviečiantis paklaidžioti Kauno pilies prieigose ir iš arčiau pamatyti miesto bažnyčias.

Istoriją studijuojantis konsjeržas pasakoja, kad svetingumo programa naudojasi tiek patys kauniečiai, tiek žmonės iš kitų Lietuvos miestų ar užsienio. Pavyzdžiui, jau visai netrukus su Povilu patyrinėti miesto atvyks ir grupė iš Estijos mokyklos. Povilas pasakoja, kad užsimezgusios draugystės nenutrūksta iškart po ekskursijos: „Su viešnia iš Ispanijos pakalbėjome apie Žalgirio komandą, o apie gimtąjį miestą daugiau sužinoti norėjusi kauniečių pora, prie kavos puodelio papasakojo apie savo keliones ir aplankytus miestus. Šios ekskursijos – savotiškas apsikeitimas, iš kurio išeiname paaugę ir sužinoję kažką naujo.“

Kultūros šoferiai: pasivažinėjimas su Kauno kultūros gurmanu

„Patirk Kauną“ pagalvojo ir apie svečius, turinčius mažiau laiko, bet ne mažiau noro pažinti Kauną. „Kaunas 2022“ organizatoriai visiems skubantiems bei tiems, kurie nori pamatyti pėsčiomis sunkiau pasiekiamas vietas, siūlo išbandyti privatų turą automobiliu kartu su Kauno kultūros gurmanu. Šios iniciatyvos centre – už vairo besišypsantys kultūros renginių entuziastai, menininkai ir fotografai – vietiniai miesto žinovai, galintys pasidalinti ne vienu svarbiu patarimu. Šių įdomių asmenybių pasakojimai lydės visą kelionę ir užtikrins praturtinančią pažintį su miestu.

„Kaunas 2022“ renginių maratonas tęsiasi, o artėjanti vasara atneš kaip niekada daug koncertų, parodų ir spektaklių, tad svetingumo programa tampa vis aktualesnė. Netrukus įvyks ir antrasis „Šiuolaikinio mito trilogijos“ renginys „Santaka“, žadantis įspūdingą šou ant vandens bei visą savaitgalį truksiančius renginius.

„Kauno grožis slepiasi ne tik žymiausiuose pastatuose – dažnai kultūros perliukų reikia paieškoti mažiau žinomose detalėse. Pagalvojome, kad geriausia miestą pažinti per vietinių žmonių patirtį. Jie gali papasakoti ne tik apie Kauno architektūrą, bet ir kauniečių gyvenimą. Šių žmonių dėka, svečiams atsivers tikra, nesuvaidinta ir autentiška miesto dvasia“, – žada svetingumo programos kuratorė Marija Pulokaitė.

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.


„Kauno literatūros savaitė“: turtingoje festivalio programoje – svečias iš tolimosios Indonezijos

Gegužės 4–8 d. į Kauną literatūros mylėtojus sukvies antrasis tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Festivalio organizatoriai atskleidžia ilgai lauktą turtingą festivalio programą, kuri žada unikalius susitikimus su žymiais Lietuvos ir užsienio kūrėjais – jų geografija yra itin plati.

„Praėjusiais metais, nepabūgę pandemijos, pristatėme pirmąjį festivalį „Kauno literatūros savaitė“, kurį kartu su partneriais organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Šiemet sulaukėme naujų iššūkių, tačiau stiprybės teikė tai, jog jutome, kaip buriasi festivalio bendruomenė, su kokiu nekantrumu kauniečiai literatūros mylėtojai laukia skaitymų ir diskusijų. Prie festivalio iniciatyvų įgyvendinimo prisijungė dar daugiau bičiulių – bibliotekų, muziejų, kultūrinių institucijų, tad džiaugiamės galėdami pasiūlyti turtingą festivalio programą. Tiesa, lieka keletas intrigų, kurias atskleisime artimiausiu metu“, – teigė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.

Programa perteikia praeities ir dabarties dramatizmą

Festivalio programoje – pasimatymai su žymiais Lietuvos ir užsienio rašytojais, Kauno kūrėjais, jaunaisiais literatais. „Dramatišku Europai laiku kurta programa ne vienu požiūriu perteikia praeities ir dabarties dramatizmą. Viena iš temų, siejančių festivalio dalyvių kūrybą – istorinės permainos ir jų poveikis dabarčiai, sudėtingi kūrėjų apsisprendimai ir visuomenės būsena politinių kataklizmų laikotarpiu”, – apie būsimo festivalio programą pasakojo festivalio meno vadovas Laurynas Katkus.

Šių metų festivalio geografija yra labai plati, bet akcentas dedamas mūsų regiono autoriams iš Latvijos, Estijos, Ukrainos. Serbų rašytojo Dragano Velikičiaus, besižavinčio Czeslawu Miloszu, tekstai liudija, kad Vidurio Europos idėja gali jungti geografiškai nutolusias kultūras. Iš toliausiai šį kartą atkeliauja indonezietis Eka Kurniawanas. Tai – pirmasis didžiulės Pietų Azijos šalies autorius, dalyvaujantis lietuviškame literatūros festivalyje. Vienas žinomiausių šiuolaikinės Indonezijos autorių pristatys į lietuvių kalbą išverstą romaną „Grožis kaip žaizda“, kurio magiškas realizmas lyginamas su Gabrieliu Garcia Marquezu ir Haruki Murakamiu.

Netikėti lietuvių autorių apmąstymai

Lietuvių rašytojų gerbėjams taip pat yra, iš ko rinktis. Nacionalinės premijos laureatė, rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė grįžta į gimtąjį miestą pristatyti naująją knygą „Rožės ir bulvės“, kuri iš pačių netikėčiausių perspektyvų apmąsto daugiasluoksnę laimės sąvoką. Po ilgo laiko Kaune lankysis ir kitas Nacionalinės premijos laureatas, visų žinomas ir mylimas rašytojas Saulius Šaltenis. Prozininkės Jurga Tumasonytė ir Sandra Bernotaitė skaitys iš savo Kauno romanų ir diskutuos apie miestą knygose, vaizduotėje ir tikrovėje.

Suburs Europos kultūros sostinių kūrėjus

Festivalio rubrika „Atradimai“ – skirta žadinti skaitytojų smalsumui. Jau minėto Balkanų rašytojo Velikičiaus knygos išleistos aštuoniolika Europos kalbų, tačiau lietuviškai jis prabils pirmą kartą. Poetas, Jotvingių premijos laureatas Dainius Gintalas šioje rubrikoje pristatys savo šiuolaikinės prancūzų poezijos favoritus – Samanthą Barendson ir Gregoire‘ą Damoną.
Anot Rūtos Eidukevičienės, viena iš festivalio misijų – skatinti jaunuosius rašytojus. „Kasmet juos kviečiame į kūrybinio rašymo dirbtuves, rengiame konkursus – pavyzdžiui, „Prix Laurence“ konkursą, kurio laureatai balandžio pabaigoje dalyvaus rezidencijoje Liuksemburge. Jaunuosius autorius išvysime ir šių metų „Kauno literatūros savaitės“ scenose. „Nauji vėjai“ šiais metais virs tarptautiniais. Kartu su kauniečiais juose dalyvaus autoriai iš esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių – Ešo, Novi Sado ir Tartu, o po skaitymų visų norinčių lauks atviras mikrofonas.

Nuo dėmesio vaikų literatūrai iki literatūrinių instaliacijų

Daugiau negu pernai bus ir bendruomeninių renginių. Literatūrinis judesys Kaune prasidės jau paskutinėmis balandžio dienomis – pirmą kartą Kaune vyks vaikų literatūros festivalis „Gyvos raidės“, organizuojamas Maironio lietuvių literatūros muziejaus; miestiečių lauks ir literatūrinė ekskursija po Kauno senamiestį (Kaunas In). Šeštadienį į „Knygų laisvę“ kvies antikvariniai knygynai, nepriklausomos leidyklos ir žurnalai – šia akcija siekiama atgaivinti knygių susibūrimo ir gatvės prekybos knygomis tradiciją mieste.
Vienybės aikštėje veiks literatūrinių instaliacijų ir skaitymų erdvė. Viena iš instaliacijų, kurią Kaunui dovanoja Goethe‘s institutas Lietuvoje, – „Išnykstanti siena“. Joje – daugiau nei šimtas citatų lietuvių, vokiečių, ukrainiečių bei kitomis Europos kalbomis, išgraviruotų ant 6 000 medinių kaladėlių. Kitos dovanos apsilankiusiųjų lauks greta įsikūrusioje festivalio bičiulio, Kauno apskrities viešosios bibliotekos (iš)instaliacijoje „Aklas pasimatymas su knyga“.

Tos pačios dienos vakare startuos menų sintezei skirta „Naktinė kavinė“, kurioje KNDT aktorius Motiejus Ivanauskas skaitys Kęstučio Navako kupletus, avangardinės poetų grupės „Orbita“ iš Latvijos lyderis Semionas Chaninas duos muzikalių „garsių žodžių“, o DJs Smetonos rausis lietuviško roko fonduose.

„Pandemijos ir karo laiku pajutome, kaip svarbu turėti bendraminčių ir jaustis bendruomenės dalimi“, – sakė rašytojas ir vertėjas, festivalio programos kuratorius Laurynas Katkus. Kauno literatūros savaitę užbaigs solidarumo su Ukraina ir jos rašytojais vakaras, kuriame tikimasi išvysti keletą žinomų šios šalies autorių.

Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/.


Festivalis „Urban Eco“ kviečia į Šilainius – ieškos jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos

Visi žino, kad Šilainiai Kauno panoramoje išsiskiria nesibaigiančiais aukštaūgių daugiabučių labirintais, tačiau tikrai ne visi girdėjo, kad čia žaliuoja gyventojų puoselėjamos gamtos salelės ir gyvena daugybė ekologija besidominčių žmonių. Balandžio 23 dieną vyksiančio „Urban Eco“ festivalio organizatoriai tikri – Šilainiai savyje talpina tiek žavesio, kad jo užtektų visam Kaunui. „Kaunas 2022“ kviečia į jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos ieškosiančius renginius, siūlančius į Šilainius ir mus supančią aplinką pažiūrėti kitaip.

Festivalio pavadinimas „Urban Eco“ atspindi renginio tyrinėjamas temas. Kauniečiai bus kviečiami gilintis ne tik į ekologijos, gamtos kontekstus, bet ir jų pritaikymą šiuolaikiniame mieste. Festivalio metu, Santarvės parke susirinkę dalyviai galės dalyvauti diskusijose, renginiuose ir įvairiose dirbtuvėse, kurias apjungs tvarumo ir urbanistikos kontekstai.
Anot programos sudarytojos Gabrielės Janilionytės, festivalyje figūruoja kelios pagrindinės temos – bendruomenė, gamta ir miestas. Festivalio misija – edukacinėmis priemonėmis parodyti miesto įvairovę – tai, kad daugiabučių apsuptyje galima rasti gamtos ir žalumos apraiškų, tvarumo atspindžių, kuriuos įdomu tyrinėti ir, žinoma, jais mėgautis. „Ne sykį girdėjau, kad Šilainiai – pilkas rajonas. Panašu, kad dar ne visi žino, kad vietovė garsėja savo sodais, žalumos salelėmis ir besiburiančiomis bendruomenėmis. Būtent joms ir skirtas šis festivalis. Kviečiame kalbėti ir kalbėtis – ieškosime dialogo ir bendrų sąlyčio taškų, tyrinėjant ekologijos, miesto kūrimo galimybes. Tikiu, kad šiuolaikiniame mieste atsiras vietos tvariai urbanistikai“. G. Janilionytė pastebi, kad festivalio data pasirinkta neatsitiktinai. Balandžio 22 d. – Žemės diena, simboliškai įvedanti į festivalio veiklas, kurios vyks balandžio 23 d.

„Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Goda Karbonskytė pasakoja, kad Šilainiuose visus metus vyko įvairios iniciatyvos, skirtos festivalio temai atskleisti, buvo įtrauktos mokyklos, vaikų darželiai bei vietos bendruomenės. „Šilainiškiai ne sykį įrodė savo aktyvumą bei norą prisidėti prie bendruomenės veiklų – jau nuo 2018 m. programa „Fluxus Labas!“ kvietė Kauno miesto rajonų bendruomenes ieškoti savo identiteto ir kartu įgyvendinti vietos kontekstą atspindinčius kūrybinius projektus. Šilainiai garsėja ir čia vykstančiais unikaliais projektais, pavyzdžiui – kiek mažiau nei prieš metus sužaliavusio augalų labirinto iniciatyva. Smagu, kad šiais metais prie „Urban Eco“ festivalio prisijungė ir Lapių bendruomenė bei Pelėdų kava. Tai – savotiškas „Kaunas 2022“ renginių tęstinumas, kurį planuojame ir ateityje.“

Nuo kūrybinių dirbtuvių bei diskusijų, iki akrobatų pasirodymo – Šilainiuose netrūks veiksmo
„Urban Eco“ festivalio metu, dalyviai bus kviečiami burtis Santarvės parke, kuriame jų lauks kelios renginių zonos. Pirmoji, Eko zona, kvies išbandyti jėgas įvairiose dirbtuvėse, mokytis antrinio panaudojimo būdų, o iš atsineštų tekstilės medžiagų siūlys kurti naujus daiktus. Diskusijų zona, kaip galima spręsti iš pavadinimo, kvies kalbėtis apie tai, kaip tvariau gyventi daugiabučiuose Lietuvoje ir visame pasaulyje bei kaip nepersistengti rūpinantis Žeme. Galiausiai, pramogų zona miesto žalumoje kvies pasimėgauti akrobatų pasirodymu, įvairiais koncertais ir kitais smagiais renginiais, skirtais tiek suaugusiems, tiek ir mažiausiems festivalio dalyviams.
Festivalio ašis – trejos dirbtuvės, siūlysiančios dalyvauti skirtingose, tačiau ekologijos ir urbanistikos temų vienijamose veiklose. „Šilainiai kalbasi“ pakvies susipažinti su įkvepiančiais viešųjų erdvių projektais užsienyje ir Lietuvoje bei ragins klausytojus tapti kūrėjais – bus siekiama išgirsti jų poreikius, eksperimentuoti su skirtingais funkciniais programiniais scenarijais daugiabučių namų kiemuose, o užsiėmimų metu surinktos pastabos ir idėjos bus perduotos Kauno miesto savivaldybei. Kūrybinės dirbtuvės „Vėjo skliautai“ kvies festivalio dalyvius prisidėti prie bendruomeninės meninės instaliacijos kūrimo savo palinkėjimais gamtai, o „Neofuturistiniai pasivaikščiojimai: Šilainiai“ kvies dalyvius tyrinėti Šilainių rajoną iš skirtingų miesto charakterių perspektyvų. Renginio metu vyks ir bendruomeninis piknikas, kurio metu bus renkama parama Pelkių fondui.

Šilainių „Urban Eco“ festivalis traukia ir užsienio bendruomenių dėmesį bei tampa Europinės kampanijos dalimi. Europos komisijos vykdoma iniciatyva „Climate Connects“ (#climateconnects) siekia supažindinti jaunąją kartą su vykstančiais klimato pokyčiais ir ES pastangomis mažinti klimato pokyčių sukeliamas pasekmes skirtingose pasaulio šalyse. Įtraukių diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių metu jaunimas iš Šilainių ir kitų mikrorajonų prisideda prie pasiūlymų, kaip mažinti neigiamus klimato kaitos padarinius.
Anot festivalio organizatorių, svarbiausia, kad „Urban Eco“ renginio metu vykdomos iniciatyvos ir naujai gimusios idėjos po renginio toliau gyvuotų ir ateityje. Keliaujant iš gamtinio į urbanistinį kontekstus, „Urban Eco“ kvies kurti sąmoningą, aktyvią bei apie ateitį mąstančią bendruomenę. Susitikime Šilainiuose!

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.


Parodos „Kaunas–Vilnius koncepcijos bendraautorius: tarp Kauno ir Vilniaus nėra nei pradžios, nei pabaigos

Vilniuje įsikūręs MO muziejus ir Kauno miesto muziejus kviečia į dualistinę ekspoziciją, kurioje – pasakojimas apie du miestus arba du miestai, pasakojantys istoriją: nuo balandžio 23 dienos čia bus atverta, abu didmiesčius jungianti, bendra paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Parodos rėmuose kalbama apie šių dviejų miestų (ne)priklausomybę vienas nuo kito, raidos žingsnius ir tapatybės ieškojimą įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais.

Svarbu paminėti, kad prie parodos išpildymo ir įgyvendinimo dirbo gausi komanda kuratorių, tarp kurių – Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė.

Apie tarp Vilniaus ir Kauno stūksančius kalnus, eksponuojamus miestiečių reliktus ir šio unikalaus formato miestų dialogo svarbą pasakoja vienas iš parodos koncepcijos bendraautorių – Tomas Vaiseta.

Parodos pavadinime, kaip ir jos išpildyme, naudojamas kalno simbolis. Sakykite, kodėl parodos naratyvui pasirinktas būtent šis gamtos, o ne, tarkime, kitas, abiems miestams būdingas, gamtos motyvas (upė, miškas/parkas vidury miesto ir t.t.)?

Kauno ir Vilniaus santykiams nagrinėti tikrai galėtų tikti ir kiti gamtos elementai, pavyzdžiui, upė. Juk daina „Žemyn upe“ pasakoja ir apie šių miestų konkurenciją dėl Lietuvos širdies statuso, ir apie jų pamatinį ryšį (jie įsikūrę vienos upės slėnyje ir yra jos sujungti), bet kalnai šiuo požiūriu atrodo mažiau tikėtas pasirinkimas.

Viena vertus, kalno idėja leidžia šiek tiek atitrūkti nuo dviejų konkrečių miestų ir juos pamatyti kaip universalią miesto ar polio idėją. Polis kuriasi kalne ir aplink kalną, todėl jis tampa centro simboliu. Kaunietis Algirdas Patackas rašė, kad Kaunas yra Lietuvos kalnas, o kitas kaunietis Gintaras Beresnevičius, persikėlęs gyventi į Vilnių, teigė, kad Lietuvos kosminis kalnas yra Gedimino kalnas. Taigi jie būtų nesutarę, kur yra mitologinis Lietuvos centras, bet būtų sutarę, kad tai yra kalnas.

Kita vertus, kalno metafora labai plati, todėl tinka nusakyti sudėtingiems Kauno ir Vilniaus santykiams. Kalnas – tai ir kliūtis, ir jungtis. Nuo kalno viršaus galima apžvelgti panoramą, o jo papėdėje pakliūti į šešėlį, būti užgožtam. Pagaliau, Lietuvos kontekste „kalnas“ gali reikšti ir iš stokos kylantį kompleksą, nes kalnų Lietuvoje neturime. O jų neturėdami, kalvas vis tiek vadiname kalnais.

Beje, net pačios parodos erdvės susijusios su kalnais. Kaune ji rodoma ant Pelėdų kalno, o Vilniuje – Tauro kalno papėdėje.

Viešojoje erdvėje įsišaknijusi, kiek komiška, idėja apie dviejų miestų priešpriešą, ir jau folkloru tapęs Kauno-Vilniaus lyginimas(is). Ar paroda, griaudama kalnus, stengiasi drauge nuversti ir šį stereotipinį mąstymą/matymą? Jei taip, kokiu būdu tai daroma?

Taip, pavadinime užrašytas posakis „nuversti kalnus“ nusako parodos rengėjų siekį pamatyti, kas slepiasi už paviršutiniškai ryškiausiai matomų, stereotipais ir klišėmis apipintų Kauno ir Vilniaus santykių formų – konkurencijos, stumdymosi, vienas kito gnaibymo. Nuversti kalnus – tai bent pamėginti įveikti tarp dviejų miestų esančias kliūtis ir kompleksus. Tai nereiškia, kad tarp Kauno ir Vilniaus neegzistuoja konkurencija, nuolatinis lyginimasis ir su tuo susijusi begalė nuoskaudų, tam tikros miestų savivokos formos, kurios kartais vadinamos antramiestoze ir vilnocentrizmu.

Varžymosi reiškinys gana natūralus ir tipiškas, ir nebūtinai turi vien neigiamą įtaką miestų gyvenimui ir tarpusavio sąveikai. Todėl apie konkurenciją parodoje taip pat kalbame, parodome tuos pačius popkultūroje iškylančius stereotipus ir klišes (pavyzdžiui, vienas kitų pravardžiavimą „portugalais“ ir „kavianskais“, kvailą konkuravimą kalėdinėmis eglėmis). Dviem politiniams ir kultūriniams centrams išsitekti šalia, vos šimto kilometrų atstumu, nėra paprasta.

Tačiau daug svarbiau pasakyti, kad tai nėra vieninteliai Kauną ir Vilnių siejantys ryšiai. Bent žvelgdami į XX amžiaus politinę, kultūrinę ir socialinę istoriją, galime matyti, kaip vieno miesto buvimas šalia (net tada, kai jie atsidurdavo skirtingose valstybėse) veikė kito raidą. Pavyzdžiui, tarpukario Kauno ir iškilimą, ir to iškilimo ribojimą veikė tai, kad Vilnius priklausė Lenkijai ir trokšta jį atgauti. Tarp jų visuomet vyko žmonių, kultūros, idėjų apytaka, jie tarsi sujungti vieno kraujotakos rato, ir tai paliko abiejuose miestuose daug pėdsakų.

Mūsų užduotis buvo parodyti tų pėdsakų pavyzdžius – kaip kultūros artefaktais įsispaudė Kauno ir Vilniaus poveikis vienas kitam ir kaip menininkai nuo XX a. pradžios iki šių dienų savo darbais sąmoningai ar ne tai atspindi. Tarkime, architektas Vladimiras Dubeneckis, XX a. pirmoje pusėje, Kaune, kurdamas modernų tautinį stilių, įkvėpimo sėmėsi ir iš Vilniaus baroko. Parodoje galima pamatyti išlikusius jo Kaunui skirtų projektų eskizus, kuriuose randame tai, ką jis pats vadino „Vilniaus atbalsiu“. Arba, pavyzdžiui, šiuolaikinis Lietuvos menininkas Juozas Laivys yra pasiūlęs idėją „Dvimiesčio galerija Vilnius–Kaunas“. Jis sukūrė šimtą atvirlaiškių ir juose pateikė greitkelyje tarp Vilniaus ir Kauno galimas įgyvendinti menines idėjas. Taigi, iš vienos pusės – miestai tarsi simboliškai sujungiami, bet iš kitos pusės tos meninės idėjos taip sunkiai įgyvendinamos, kad aiškiai ironizuoja dviejų miestų sujungimo galimybę.

Paroda gvildena dviejų miestų (ne)priklausomybę vienas nuo kito, jų raidą ir identitetą nagrinėja įvairias pjūviais. Sakykite, kokia forma parodoje pristatomos šios tapatybės? Nuotraukos, video formatas, o gal tai pačių miestiečių reliktai, turintys simbolinę prasmę?

Parodą daugiausia sudaro meno kūriniai (tapyba, fotografija, instaliacijos ir pan.) ir kultūros artefaktai (vaizdo įrašai, internetiniai memai, vaikų piešiniai, dokumentai, laiškai, spauda). Tarp jų vizualiai, ko gero, išsiskirs gana didelės arba labai ryškios šiuolaikinės skulptūros ir instaliacijos, pavyzdžiui, Kaune Dano Aleksos „Sietynas“ iš stiklo šukių, Vilniuje Cooltūrisčių rožinės pūkuotos kregždės ir Augusto Serapino šiltnamis ar specialiai parodai Andriaus Labašausko Kaune ir Vilniuje sukurti „Bonkeris“ ir „Suvaržyta“, kuria sukuriamas kelių metrų aukščio kalno karkasas.

Miestiečių reliktų taip pat bus galima pamatyti. Turbūt įdomiausi bus susiję su sporto sirgalių atributika. Pavyzdžiui, Kaune galima pamatyti matematikos mokytojos Vandos šeimai megztus Kauno „Žalgirio“ spalvų ir simbolikos kostiumėlius, sirgalių trisdešimt metų muštą būgną, vardu Akela, ir pan. Prie panašių eksponuojamų daiktų paminėčiau ir dar vieną įdomybę – žirkles ir juostą iš Vilniaus-Kauno magistralės atidarymo ceremonijos.

Visiškai unikalūs, prie jokių kitų eksponatų nepriskirtini bus architekto Povilo Konkulevičiaus kolekcijos pavyzdžiai. Jis ne vienerius metus vaikšto po Žaliakalnį ir iš griaunamų medinukų griuvėsių traukia vertingus namų elementus – langų rėmus, rankenėles, vyrius, kabliukus, duris, profilius.

Norint suprasti ir pajausti parodą, reikia aplankyti abiejuose miestuose esančias ekspozicijas. Kaip pradėti skaityti pasakojimą apie du miestus? Ar kažkuris miestas yra pradžia, o kažkuris – pasakojimo pabaiga?

Tarp Kauno ir Vilniaus nėra nei pradžios, nei pabaigos. Jie – viename apskritime, rate, užburtame rate, nors parodos kontekste tiksliau būtų sakyti – užburtame kalne. Todėl pradėti žiūrėti parodą galima bet kuriame mieste, tačiau būtina nuvykti ir į kitą, nes kitaip pasakojimas apie dviejų miestų santykius nebus išpildytas iki galo. Įtariu, kad pabuvojus vieno miesto ekspozicijoje, o paskui aplankius kitą, gali kilti noras grįžti į pirmąją ir pamatyti kitomis akimis. Užburto rato įspūdį turėtų sustiprinti ir tai, kad abiejuose miestuose parodos skyriai yra tie patys, tik turinys kitas.

Kaip iš to užburto kalno ištrūkti, neįsivaizduoju. Bet ant jo išaugusi šiuolaikinė Lietuva, tad ištrūkti gal visai ir nereikia.

Prieš keliolika metų pristatyta Kauno ir Vilniaus kaip dvimiesčio-dipolio idėja, prieš keletą metų buvo vėl atgaivinta ir įtraukta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2030 m. strategiją. Jūsų nuomone, ar tai tik utopinė vizija, liksianti dūlėti teorinėse perspektyvose ar galimas realus planas? Ar miestus sieja tik pragmatiniai panašumai ir fizinis artumas? 

Dipolio idėja atsirado vėliausiai paskutiniais sovietinės okupacijos dešimtmečiais, o politikai ją kartas nuo karto ištraukia rūpindamiesi savo politiniais interesais, o ne Kauno ir Vilniaus ateitimi. Du miestai nuo pradžių pradžios, kaip minėjau, yra sujungti gamtos – vienos upės, jos slėnio. Tad gamtinis dipolis egzistuoja seniai ir jį sukūrė ne politikai, o ledynai. Intensyvi žmonių migracija tarp dviejų miestų, kapitalo, kultūros, idėjų mainai juos taip pat daro tam tikrais aspektais panašius į dipolį. Pavyzdžiui, modernaus šokio tradicija, iš dalies prasidėjusi tarpukariu Kaune nuo Danutės Nasvytytės, dabar jau įgavusi dipolystės bruožų.

Bet, tiesą sakant, to ir užtenka. Teisingiau, verta gerinti (greitinti) susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno, bet palikti juos gyvuoti kaip atskirus miestus. Jie unikalūs, įdomūs, autentiški, skirtingi. Vizija Kauną ir Vilnių sujungti į vieną miestą (ką tai bereikštų) turbūt skamba pragmatiškai, tačiau manau, kad kultūros požiūriu yra nedovanotina ir abiem miestams kenksminga: nesiliaujantis kultūrinis alsavimas vienas kitam į veidą šiems miestams daug vertingesnis ir prasmingesnis nei jų pavertimas vienu kūnu, urbanistiniu mutantu.

Dėkoju už pokalbį.

Paroda  „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ nuo balandžio 23 dienos veiks MO muziejuje Vilniuje, kita ekspozicijos dalis – Kaune, Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27). Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.


„Kultūra į kiemus“ grįžta: muzika, šokis ir kiti menai atkeliaus po Kauno gyventojų langais

„Europos scena tavo rajone“ – taip sveikinasi antram ir labai intensyviam sezonui  grįžtantis projektas „Kultūra į kiemus“. Balandžio – rugsėjo mėnesiais kauniečius, pravėrusius savo namų langus, išėjusius į balkonus ar kiemus, stebins šokio, teatro ir muzikos pasirodymai, parodos, programos vaikams ir kiti meniniai įvykiai. Iš viso 11-koje Kauno miesto seniūnijų planuojamos net 88 kultūrinės veiklos, po 8 kiekvienoje. Pirmoji projekto stotelė – Šilainiai.

„Kultūra į kiemus“ – tai „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, debiutavusi 2020 metais, pirmojo karantino metu. Tuomet pasirodymai vyko Kauno rajono seniūnijose. Vėliau kauniečių iniciatyva išrinkta tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje, atrinkta tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

Kultūra – it vakcina nuo susvetimėjimo

„Kadangi esu baigusi architektūros studijas, mane domina miestai ir tai kas juose vyksta įvairiuose masteliuose ir sluoksniuose, vienas jų – bendruomenės. Juk miestą sudaro ne tik architektūra, gamta bet ir žmonės, ryšiai ir santykiai tarp jų. Būtent „Kultūra į kiemus“ projektas man padeda suprasti ir pažinti kauniečius jų pačių kiemuose“, – pasakoja „Fluxus Labas!“ programos koordinatorė Goda Pomeranceva.

Ji tiki, kad kultūrinės veiklos skatina gyventojus padaryti paprastus, svarbius žingsnius: išeiti į kiemą, nusišypsoti kaimynui, pastebėti šalia esantį, susipažinti, pakalbėti, klausytis ir pasipasakoti, kartu pajusti vienybę ir džiaugsmą. „Tikiu, kad kultūra Kauno miesto daugiabučių namų kiemuose yra kaip vakcina nuo tamsos, liūdesio, apatijos, susvetimėjimo, pilkų veidų, neigiamo sovietmečio palikimo, rutinos ir kasdienybės.“

Pirmojo „Kultūra į kiemus“ sezono metu organizatoriai pastebėjo, kad muzikos garsai sulaukė didžiausio dėmesio ir susidomėjimo kiemuose, todėl ir šiemet programoje gausu muzikinių pasirodymų. Jų net pusšimtis!

„Atlikėjus dėliojome pagal bendruomenes, kurias jau pažįstame ir seniūnijoje vyraujančias temas. Kiemuose skambės fleitos, gitaros, sintezatorių, smuikų garsai, savos kūrybos dainas atliks žinomos grupės bei atlikėjai. Džiaugiuosi, kad kiemuose išvysime ir jaunų atlikėjų, kurie atsiliepė į metų pradžioje skelbtą atvirą kvietimą ir drąsiai pristatys savo kūrybą kauniečiams. Yra ir tokių, kurie savo kurtas dainas viešai atliks pirmą kartą“, – intriguoja G. Pomeranceva.

Projekte viso sezono metu pasirodys tokie muzikos atlikėjai, kaip Dominykas Vaitiekūnas, Kabloonak, Jurga Šeduikytė, „Kūjeliai“, Vytautas V. Landsbergis, svečiai iš Vokietijos „Umme Block“, ukrainiečiai „YeS Duet“.

„Kaunas 2022“ komandos narė išduoda, kad vasarą savo kiemuose gyventojai pamatys ir 17 parodų bei 13 šiuolaikinio šokio pasirodymų, iš kurių dalį atliks svečiai iš Japonijos, kitus – Šiuolaikinio šokio asociacijos nariai Agnietė Lisičkinaitė, Lukas Karvelis, Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas, Šeiko šokio teatras, Vilma Pitrinaitė, trupė „Nuepiko“ ir kt.

Nebus pamiršti ir mažiausieji gyventojai, kurie bus kviečiami gaminti dinamiškas burbulų formas, aitvarus ir muzikuoti.

Pirmoji projekto stotelė – ekologiškų idėjų pilni Šilainiai

„Kultūra į kiemus“ sezonas Šilainiuose bus pradėtas tokių atlikėjų, kaip seserų duetas „Baltos Varnos“, fleitininkas Paulius Berūkštis, gitaristas Rokas Jurkus, džiazo atlikėja Vakarė Urbaitė, ULNA šokio trupė, pasirodymais. Taip pat Santarvės parke nuo balandžio 19 d. veiks Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokinių darbų paroda „Kauno motyvai“, o Kauno kolegijos Menų akademijos dizaino studijos studentų darbai nuo balandžio 25 d. įsikurs Baltijos g. kiemuose.

Dar vienas ypatingas veiksmas, subursiantis ne tik šilainiškius, bet ir visus tvaraus gyvenimo filosofija besidominčius pakvies balandžio 23 d. Tai –  „Eco Urban“ festivalis, priminsiantis, kad daugiabučių džiunglėse gausu vietinių gyventojų puoselėjamos gamtos salelių, ir pakviesiantis ieškoti jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos.

Birželį kultūra savo kiemuose džiaugsis Eigulių, Dainavos, Šančių gyventojai, liepą projektas aplankys Panemunę, Centrą ir Gričiupį. Rugpjūtį – laikas Žaliakalniui, Petrašiūnams, Vilijampolei, o rugsėjį „Kultūra į kiemus“ finišuos Aleksote.

Nuotraukų autorius Martynas Plepys


Kauno autobusais keliaus Homeras, Binkis ir Grainytė

Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, miesto autobusų keleivius kviečia pakelti akis ir atrasti žinomų ir nežinomų literatūros veikalų citatas. Festivalio organizatoriai tikisi, kad skelbimai su literatūros klasikų ir šiuolaikinių autorių ištraukomis privers nusišypsoti, susimąstyti, taps pašnekesio tema ar paskatins dažniau pasivažinėti viešuoju transportu, nes skirtingais maršrutais važinėja skirtingi autoriai.

„Šitą idėją puoselėjau seniai, nuo tada, kai studentaudamas Londono metro, šalia komercinių reklamų pamačiau literatūrines citatas. Svarbiausias mūsų tikslas – priartinti literatūrą prie kasdienės aplinkos. Juk tokiame mieste kaip Kaunas viešasis transportas yra neatskiriama daugelio miestiečių gyvenimo dalis. Pamanėme, kad viešojo transporto erdvė gali pasiūlyti galimybę sužinoti ką nors naujo, o ne vien skaičiuoti likusias stoteles ar spoksoti į telefono ekraną. Turiu vilties, kad ši akcija Kaune neliks vienintelė, kad ja paseks ir kiti Lietuvos miestai,“ – apie kultūrinę-edukacinę iniciatyvą pasakoja Kauno literatūros savaitės meno vadovas Laurynas Katkus.

Akcijos organizatoriai paprašė festivalio kolegijos narių, literatūros žinovų ir kritikų pasidalinti mėgstamiausiomis Kauno, Lietuvos ir pasaulio rašytojų citatomis. „Klausėme – kas jums pirmiausia ateina į galvą, prisiminus tą ar kitą rašytoją? Norėjome, kad kauniečiai įsitikintų, jog lietuvių literatūra kalba ne tik apie gamtą ir tėvynę, o apie daug daugiau dalykų. Norėjome, kad ištraukos suteiktų akstiną pasidomėti, trauktų įsimenančiais vaizdiniais,  sąmojumi ar lyriška atmosfera,“ – intriguoja Laurynas Katkus. Su kai kuriais citatų autoriais kauniečiai jau turėjo progos susitikti praėjusių metų festivalyje, su kitais susitikimai dar laukia šią gegužę, pavyzdžiui, su Vaiva Grainyte, Sandra Bernotaite, Eka Kurniawanu ar Piotru Adamczyku.

Organizatoriai kviečia fotografuoti ir dalintis patikusiomis citatomis socialiniuose tinkluose, parašant, kur ir kokiu autobusu keliavote ir kokį autorių sutikote, bei pridedant grotažymę #literaturossavaite

Ši akcija yra įžanga į tradicija tampantį tarptautinį rašytojų ir knygų festivalį „Kauno literatūros savaitė“, kuris vyks gegužės 4–8 dienomis. Festivalio programoje – užsienio ir Lietuvos, jaunieji ir pripažinti, skaitytojams gerai žinomi rašytojai ir poetai. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/. Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.


Zapyškyje antrąją šv. Velykų dieną skambės muzika, skirta Ukrainai

Data: 2022 m. balandžio mėn. 18 d.;

Vieta: Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia;

Laikas: 14 val.;

Programa: J. Brahms sekstetai styginiams nr.1 op.18 ir nr.2 op.36 

Antrąją Šv. Velykų dieną, balandžio 18-ąją, 14 val., senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia prisipildys muzikos garsų. Šviesių emocijų ir vilties kupinus J. Brahms muzikinius kūrinius atliks jungtinis styginių sekstetas – muzikantai iš Ukrainos ir Lietuvos. Šis koncertas simboliškai žymi nuo karo pabėgusių Ukrainos menininkų ir kultūros lauko veikėjų kūrybinius procesus ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje. 

Anot koncerto organizatorės Mildos Rutkauskaitės, šis renginys – netikėtas, tačiau reikšmingas posūkis „Kaunas 2022“  renginių sūkuryje. „Miesto ir rajono gyventojams ruošiantis sutikti Tarptautinę laimės dieną, prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Sukrečiančių įvykių akivaizdoje supratome, kad norime padėti Ukrainos žmonėms, tad vienysime visus, kuriuos domina kūrybinė veikla. Šis koncertas – ne tik puiki proga išgirsti Lietuvos bei Ukrainos muzikantus, bet ir galimybė susiburti, susipažinti Kaune ir Kauno rajone įsikūrusiai ukrainiečių bendruomenei, kurią kviesime į renginį.“

Idėja suburti Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų sekstetą kilo renginyje pasirodysiančiai Barborai Valiukevičiūtei, ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorei. Anot jos, koncerte netrūks emocijų: „Ukrainiečiams muzikantams tai labai svarbus ir jaudinantis renginys: parodome savo palaikymą jiems ir suteikiame galimybę atsidėkoti Lietuvai savo muzika. Tikiu, kad tokie koncertai ne sykį vyks ir ateityje.“ 

Renginio vieta ir atliekami kūriniai pasirinkti neatsitiktinai. Kauno rajone esanti Zapyškio bažnyčia yra vienas svarbiausių vietovės traukos centrų, antrąją šv. Velykų dieną įgaunantis ypatingą reikšmę. Bažnyčios skliautuose skambėsiantys Ukrainos ir Lietuvos muzikantų atliekami J. Brahms kūriniai – jaunatviški, viltingi ir kviečiantys pasidžiaugti besiskleidžiančiu pavasariu.

Negalintys atvykti į renginį, pasiklausyti seksteto atliekamos muzikos kviečiami stebint tiesioginę transliaciją organizatorių facebook paskyrose.

Vyksiantis koncertas – ne vienintelė iniciatyva, skirta palaikyti Ukrainos bendruomenę. Kauno centriniame pašte duris atvėrė ,,CulturEUkraine – atvira bendradarbystės erdvė Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. „Kaunas 2022“ organizatoriai nesustoja ir ateityje planuoja kitus renginius, kurie išreikštų paramą karo niokojamai šaliai bei visiems, laikinais namais pasirinkusiems Kauną.

Atlikėjai:

Oleksandra Vasylieva ir Barbora Valiukevičiūtė, smuikai

Sofiia Savchuk ir Jurgis Juozapaitis, altai 

Arnas Karolis Kmieliauskas ir Povilas Jacunskas, violančelės 

Apie atlikėjus:

Oleksandra Vasylieva, smuikas

O. Vasylieva – daugelio konkursų ir festivalių laureatė Ukrainoje ir užsienyje. Kaip solistė grojo su Ukrainos Nacionaliniu simfoniniu, Chmelnyckio filharmonijos, Kijevo solistų kameriniu, Naujosios eros, Kijevo Mocarto orkestrais ir kt. O. Vasylieva – „Rulla Voita“ dueto su Dmytro Ulianov (vibrafonas) įkūrėja. Šis duetas nuo pat įkūrimo 2019 m. surengė daugybę pasirodymų Ukrainoje ir užsienyje. 

Sofiia Savchuk, altas

Sofiia Savchuk – Ternopilyje, Ukrainoje gimusi altistė. Nuo pat mažumės skina laurus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Sofiia baigė Lvovo nacionalinę Mykolos Lysenkos muzikos akademiją ir aktyviai koncertuoja įvairiuose kameriniuose ansambliuose, yra orkestro „Akademija“ narė. Kaip solistė dažnai groja Lvovo filharmonijos orkestre. 

Arnas Karolis Kmieliauskas, violančelė

 

Muzikantas yra vienas ryškiausių̨ jaunosios kartos violončelininkų̨ Lietuvoje. 2016 metais nuskynęs laurus A. Glazunovo konkurse Paryžiuje, jis greitai tapo vienu aktyviausių savo kartos violončelininkų̨, įsitraukė į Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos ansamblių veiklas, inicijavo daugybę kultūrinių̨ judėjimų̨, įkūrė̇ savo ansamblius, kuriuose plėtoja kūrybines idėjas. Arnas yra šiuolaikinės muzikos ansamblio „Twenty Fingers Duo“ ir violončelininkų̨ ansamblio „Cello Club“ įkūrėjas, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ ir kvarteto „Chordos“ narys. Nuo 2014 m. prisijungė̇ prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atlikėjų.

Barbora Valiukevičiūtė, smuikas

Iš Kauno kilusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė baigė prestižinės Manheteno muzikos mokyklos studijas Niujorke, yra pasirodžiusi pasaulinio lygio koncertų salėse JAV, Japonijoje ir Europoje. Be solo pasirodymų, smuikininkė jau spėjo pasižymėti kaip puiki dėstytoja, veda meistriškumo kursus „Barenboim-Said“ fonde, Accademia d‘archi Arrigoni, bei Colombo menų universitete. Apkeliavusi visą pasaulį, pastaraisiais metais menininkė vis dažniau rengia kultūros renginius gimtajame mieste, yra ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorė.

Jurgis Juozapaitis, altas

Altininkas dažnai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Kaip solistas yra grojęs su Lietuvos kameriniu orkestru, LMTA studentų simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, „New Era orchestra“ (Ukraina), koncertavęs su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu, dalyvavęs daugelyje meistriškumo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris ir trio „Claviola“ narys. 

Povilas Jacunskas, violončelė

P. Jacunskas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoniniu, M. K. Čiurlionio menų mokyklos kameriniu bei Latvijos Nacionaliniu simfoniniu orkestrais, Tarptautinio festivalio „Harmos“ jaunimo simfoniniu orkestru (Portugalija), Lietuvos Nacionaliniu Vilniaus styginių kvartetu, mušamųjų ansambliu „Giunter percussions“ ir kt. 


Audra kaupiasi: į Kauną atvyks Midori Takada, Kittin, HÖR Radio, Caterina Barbieri ir daugybė kitų

Jau birželio 29 – liepos 3 dienomis Kauną užklups „Audra“ penkių dienų trukmės muzikos ir meno festivalis miesto erdvėse. Naktinis klubas „Lizdas“ kartu su Kauno miesto bei rajono jaunimu ir „Kaunas 2022“ komanda rengia didžiulę renginių programą, kurios viena iš pagrindinių ašių taps muzikiniai pasirodymai išsibarstę po visą miestą.

Skelbiama, jog prie jau paskelbtų žvaigždžių pildosi vis didesnė atlikėjų plejada. Į Kauną pasisvečiuoti atvyks Berlyno kultine kultūrine institucija tapęs „HÖR“ radijas, kuris čia laikinai įsikurs ir transliuos savo specialią programą. Atvyks ir vieni didžiausių bei labiausiai patyrusių electro muzikos didžėjų – prancūzų duetas Kittin ir The Hacker.

Svarbi festivalio viešnia yra japonų perkusininkė ir kompozitorė Midori Takada, laikoma viena iš pasaulinių ambient ir minimal muzikinių stilių pradininkių. VDU Didžiojoje salėje įvyks jos ir keleto ansamblių bendro projekto „Silence Birds“ premjera – šis kūrinys gimė įkvėptas Rusijos agresijos Ukrainoje. Įdomu tai, jog Midori Takada jau lankėsi Lietuvoje vos tik atgavus nepriklausomybę, prieš tris dešimtmečius, todėl nekantrauja sugrįžti čia ir vėl pasimatyti su jai taip patikusia lietuvių publika.

Įspūdingose industrinės architektūros patalpose pasirodys italų elektroninės muzikos kompozitorė ir eksperimentalistė Caterina Barbieri. Elektronikos mylėtojų taip pat laukia pasaulio muzikos įkvėptas projektas Esa Afro-Synth Band ir Youtube hitu tapęs didžėjus PartiBoi69.

Pasidžiaugti bus galima ir gyvos muzikos gerbėjams – pasirodys ne tik lietuvių grupės Garbanotas bei Free Finga, bet ir energinga grupė iš Nyderlandų – The Mauskovic Dance Band. Tačiau tai – tik kruopelė antrojo papildymo sąrašo atlikėjų.

Savo dalyvavimą festivalyje taip pat jau patvirtino: Azu Tiwaline, Call Super, Deena Abdelwahed, DJ Marcelle, Helena Hauff, Hilda, Job Jobse, Mor Elian, Pakas, Noia, Patricia Kokett, Roads, Eimantas, Vox Low, V, 5zyl, Mantas T, Bradley Zero, Lover, Planeta Polar, Tarp Dviejų Aušrų, Violet, Gabrielle Kwarteng, Alex Krell, Arp Frique, Antal, Aurora Halal, DJ Rituals, Héctor Oaks, Juoduomenė, LSDXOXO, Julia Huxtable, Loranas Vaitkus, Maria Paskevic, Mario Moretti, Elboe, Mamiko Motto, Monika Seta, Aistė Regina, Manfredas, Identified Patient, Under Black Helmet, VTSS, Free Finga, Flash Voyage, CCL, Eris Drew, Less Feeling, Vaiper Vitalijus.

Be muzikinės programos, naujienų atsirado ir kultūrinėje programoje. Organizatoriai skelbia, jog festivalio dienomis vyks „Nepatogaus kino“ kuruojamos audiodokumentikų perklausos po atviru dangumi, naktiniai skaitymai, paroda „NFThon: Ateitis“, komikų pasirodymai renginyje „Standup 2.0“, naktinės tapybos užsiėmimai bei įvairūs tarpdisciplininiai performansai „Tempo“ erdvėje Senamiestyje.

Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programa nuolat pildysis ir plėsis. Ją kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.

Nuotr. autorius Vytenis Sidabras