Ugne

Dėl VšĮ „Kaunas 2022“ likvidavimo

2023 m. kovo 31 d. VšĮ „Kaunas 2022“ visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė nuo 2023 m. spalio 1 d. likviduoti VšĮ „Kaunas 2022“, juridinio asmens kodas 304497759, registruotas buveinės adresas Laisvės al. 36, Kaunas. Įstaigos likvidatore paskirta Živilė Stankevičienė, tel. +370 64007836, el. p. [email protected] 

Duomenys apie įstaigą saugomi ir kaupiami VĮ Registrų centras. 

by Ugne

Diskusijose apie „Kaunas 2022“ palikimą – daug scenarijų, mažai pažadų 

Žmogiškieji ištekliai ir nacionalinė kultūros politika, emocinis ryšys su paveldu ir bendruomenių jėga, sunkiai nusakomi potyriai ir skaičių kalba prabilusi kultūra – tokios temos sukosi šeštajame Europos kultūros sostinės forume, kurį rugsėjo 7–8 dienomis paskutinįsyk organizavo besiskirstanti „Kaunas 2022“ komanda.

„Romuvos“ kino teatre vykusioje pirmojoje forumo dalyje dalyvavo daugelis „Kaunas 2022“ partnerių, kolegos iš kitų Europos kultūros sostinių (EKS), vietos ir nacionalinės valdžios atstovai. Pastariesiems į sceną susirinkus padiskutuoti nuskambėjo daugiausiai žiūrovų klausimų, kurių dalis liko atviri ir nusileidus forumo uždangai. Dar ryte „Kaunas 2022“ programos vadovės Anos Kočegarovos-Maj ištarti žodžiai „Esame nebe kultūros sektorius – esame kultūros bendruomenė“ suteikė ambicijų ir vilties, kad diskusijos apie tai, kas šiai susivienijusiai bendruomenei aktualu ir vertinga, vyks ir toliau.

Pasiekimai – akivaizdūs ir pamatuojami

Pirmąjį forumo pranešimą skaičiusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė jį pavadino „paskutine vadovės ataskaita“. Ji pakvietė mintimis nusikelti į 2014-uosius, kai būrelis kultūros žmonių ėmė samprotauti apie tai, koks yra Kaunas ir kokiu galėtų būti, bet nėra. Išsikėlus tikslus, beliko pasitelkti kūrybiškus būdus visus juos pasiekti – augančiai komandai, kaip ir jos žaidimų aikštele tapusiam miestui, viskas buvo nauja. Tarp V. Vitkienės įvardintų sėkmės faktorių – aiški strategija, asmeninė komandos narių atsakomybė, pakankamai laiko darbui, galimybės eksperimentuoti ir klysti, stabilus finansavimas. Šiandien, įgyvendinus per 32 mln. Eur vertės projektą, kartu su 19 tūkst. įvairių sričių profesionalų suorganizavus 3199 renginius ir į juos sutraukus per 2,3 mln. lankytojų, didžioji kurių dalis atvirai kalba apie įvykusį pokytį, „Kaunas 2022“ siekia išsaugoti šį palikimą ir dalintis sukaupta patirtimi.

Forume pristatyti net penki leidiniai – trys knygos, atskleidžiančios savanorystės, bendruomenių ir jaunimo programų patirtį, atvirų organizatorių pasvarstymų ir prisiminimų kupinas albumas „Liudininkų parodymai“ ir sociologo Tado Šarūno su komanda parengta „Kaunas 2022“ poveikio tyrimo ataskaita.

Tyrimas, pareikalavęs metodikos tobulinimo

„Dešimt metų vertinu renginius. Šiame projekte mūsų turimos skalės perkaito – atsiliepimai buvo tokie pozityvūs, kad turėjome keisti metodologiją. Buvo šokas“, – pristatydamas „Kaunas 2022“ poveikio ataskaitą tarstelėjo Tadas Šarūnas. Sociologas įtraukiančio pasakojimo forma pristatė dešimt tiesų, kurios paaiškėjo ištyrinėjus per 2,5 tūkst. apklausose dalyvavusių Kauno ir Kauno rajono gyventojų (bendrai šiuos žmones sociologas siūlo vadinti kaunėnais), renginių dalyvių, anketas.

Kauno modernizmo architektūra pripažinta kaip europinio lygio paveldas, o miesto atmintis susigrąžino žydiškąją savo tapatybę. Kauniečiai pasijautė labiau europiečiais, kultūros sektorius tapo regioninės politikos žaidėju, sukurta puikių kultūrinės intervencijos pavyzdžių. Tai – kelios iš dešimties tiesų, kurias pagrindžia T. Šarūno ir komandos susisteminti apklausų rezultatai. Visas jas galima rasti „Kaunas 2022“ publikacijoje, kuri laisvai pasiekiama internetu.

Atvirai kalbantys kultūros bendruomenės nariai

Pasidalinti savo įžvalgomis apie tai, kas yra tikrasis „Kaunas 2022“ palikimas, fotografas Artūras Morozovas pakvietė Lietuvos kultūros instituto vadovę Juliją Reklaitę, integruotos komunikacijos specialistę Iną Žurkuvienę ir miesto antropologę Jekateriną Lavrinec. Pastaroji priminė, kad miesto gyventojams reikalingos progos-katalizatoriai, skatinantys suvokti, jog miesto ir kaimynijų erdvės yra milžiniškas resursas, kuris yra nuolat prieinamas, bet kasdieniame gyvenimo ritme ne visada randame laiko tai padaryti.

„Bendrakūryba yra svarbus momentas kalbant apie socialinį poveikį, tačiau būtų liūdna kalbėti apie vienkartinius dalykus – tik tęstinumas gali virsti nauja kokybe“, – apie būtinybę užtikrinti bendruomeninių veiklų palaikymą kalbėjo praktikuojanti akademikė. Ji kaip vieną svarbiausių EKS poveikių išskyrė aido efektą, kuomet ištikus vienai ar kelioms kultūrinėms intervencijoms žmonės tai pajunta ir suvokia, kad gali veikti patys – pradeda generuoti idėjas, bendrauti su menininkais, tampa kultūros veikėjais ir kūrėjais, o tam reikia paramos priemonių. Be to, anot antropologės, apmaudu būtų leisti sustoti ir užmarštin nugrimzti jau išvystytiems, ištestuotiems ir veikiantiems darbo bendruomenėse modeliams.

Skirtingos patirtys skirtingose šalyse

Apie EKS palikimo strategijas įvairiose šalyse pasikalbėti „Romuvos“ scenoje susėdo EK vyresnysis ekspertas Sylvain Pasqua, Europos kultūros sostinių projekto atrankos ir stebėsenos ekspertų tarybos narė iš 2019 m. EKS buvusio Italijos miesto Materos Rossella Tarantino ir airė Marilyn Gaughan Reddan, „Galway 2020“ programos vadovė, Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos ekspertų tarybos narė.

Viešnia iš Airijos detaliai papasakojo, kaip „Galway 2020“ programai parengti vykdyti įkurta kompanija buvo transformuota naujoms kultūrinėms veikloms, neuždarant įmonės ir taip nenubraukiant visos jos finansinės istorijos. Tokia „biurokratinė“ patirtis naujajai „Galway Culture Company“ leidžia sėkmingai dalyvauuti įvairiuose tarptautiniuose konkursuose ir pritraukti apčiuopiamas lėšas naujiems kultūriniams projektams. Panaši situacija susiklostė ir Materoje – tiesa, šis miestas būsimu palikimu pradėjo rūpintis dar iki iškovojus teisę būti EKS. „Nebuvome tikri, kad laimėsime – finale susikovė net šeši miestai, visgi įkūrėme organizaciją ir pasirašėme susitarimą su Materą supančiu regionu, kad pralaimėjimo atveju vis tiek galėtume vystyti bent dalį idėjų.“

„Mane žavi „Kaunas 2022“ noras dosniai dalintis savo patirtimi tiek šiame, tiek anksčiau vykusiuose EKS forumuose, negaliu nepagirti ir itin gerai subalansuotos humoro bei profesionalumo kombinacijos“, – sakė S. Pasqua ir išsakė viltį, kad „Kaunas 2022“ palikimas toliau turtins ne tik Kauną ir Kauno rajoną, bet ir visą Lietuvą. „Kaunas – pavyzdys kitiems EKS titulo siekiantiems miestams, ir tokie pasiekimai negali būti pamiršti.“

Vietoj pažadų – asmeninės simpatijos ir patarimai 

Diskusiją „Iš šiuolaikinės į…“ pavesta moderuoti buvusiam „Kaunas 2022“ mitologui, dabar, kaip pats pajuokavo, vėl žurnalistui Ryčiui Zemkauskui. Jis į sceną pakvietė LR Kultūros viceministrą Simoną Kairį, Kauno miesto savivaldybei forume atstovavusį vicemerą Tomą Jarusevičių ir Lietuvos kultūros tarybos (LKT) vadovę Astą Pakarklytę.

Pasiruošimo „Kaunas 2022“ laikotarpiu dirbęs Kauno vicemeru S. Kairys pabrėžė, kad jam Europos kultūros sostinės titulas svarbus ne tiek dėl didžiųjų renginių, bet dėl paties proceso, prasidėjusio 2015 m. Taip pat jis šį projektą vertina kaip Europos Sąjungos vertybes skleidžiančią platformą, turinčią prasmę ir kituose procesuose. Anot ministro, būtent Kaunui tapus EKS Europa iš naujo atrado šį keletą dešimtmečių trunkantį projektą, kuris jau buvo tapęs savaime suprantamu.

„Dešimties procentų miestas“ – tokį netikėtą Kauno apibūdinimą pateikė LKT vadovaujanti A. Pakarklytė. Ji išdavė, kad maždaug tokią dalį paraiškų pateikia Kauno menininkai, organizacijos, tokią dalį viso biudžeto Kauno kultūros ir meno projektams skiria ekspertai. Turint omenyje, kad Vilniaus projektai ir žmonės užima tarp 40 ir 70 proc. visų LKT turimų duomenų, 2024 m. planuojama atsižvelgti į šiuos rodiklius stengiantis, kad ir kiti miestai galėtų padidinti savo procentinę dalį šiame finansavimo „pyrage“. Tai, žinoma, „Kaunas 2022“ sukurto turinio įtaka bendram kultūros finansavimo žemėlapiui. Jokių kitų priemonių būtent šio projekto metu sukurtoms iniciatyvoms nenumatoma.

Įdomu, kad didžioji dalis „Kaunas 2022“ turinio ir rezultatų glaudžiai siejasi arba visiškai atitinka Europos Sąjungos vertybes, tokias, kaip dalyvaujamoji kultūra, bendrakūryba, auditorijų vystymas ir partnerystės. V. Vitkienė uždavė klausimą apie tai, ar šias vertybes planuojama integruoti ir į nacionalinę kultūros politiką, ar savo metodus pagal tai pasirengę keisti kol kas bendruomenių kultūros rimtai nevertinantys LKT ekspertai, ir ar šalies savivaldybės bus finansiškai įgalintos tuo rūpintis.

Kultūros ministras vietoje atsakymo į šį pasiteiravimą pastebėjo, kad pagal dabar galiojantį savivaldos įstatymą miestai įpareigoti rūpintis tik etnokultūra. LKT vadovė pateikė Kanados pavyzdį – šios šalies menų taryba buvusį savo biudžetą paliko menininkams ir lygiai tokį patį paskyrė visuomenės kūrybiškumui. „Ar mes galime tai padaryti? Tai didesnis klausimas nei LKT kompetencija“, – dar vieną retorinį svarstymą baigė A. Pakarklytė.

T. Jarusevičius neslėpė asmeninių simpatijų „Kaunas 2022“ projektui ir jo rezultatams. Diskutantas teigė tikintis, jog projektas Kauną iš tiesų pakeitė, o pastaraisiais metais užgimusios festivalių tradicijos gyvuos ir toliau. Viešųjų ryšių srityje daug kompetencijų sukaupęs politikas prisipažino neturintis galių užtikrinti finansavimo, bet žadėjo, kad kiek tai priklausys nuo jo, iniciatyvos bus palaikomos, o miestas nepaliks užnugaryje to, kas įvyko.

Diskutuojant apie „Kaunas 2022“ rezultatus ne tik aptarti kitų EKS pavyzdžiai, bet ir tai, kas mąstant apie palikimo tvarumą nuveikta Kaune. Dalies EKS metu inicijuotų renginių, tarp kurių – „Fluxus festivalis“, „Švęskime upę“ ir kt., organizavimą perėmė Kauno menininkų namai, „Istorijų festivalį“ 2024 m. organizuos Kauno miesto muziejus, jaunimo programos „Kauno iššūkis“ alumnai įkūrė nepriklausomą organizaciją „Kylantis Kaunas“, be kitų savo veiklų kartu su klubu „Lizdas“ organizuojantis festivalį „Audra“.

Kita vertus, rugsėjo 30 d. viešoji įstaiga „Kaunas 2022“ bus oficialiai likviduota, o pagal galiojančius teisės aktus tai reiškia, kad turi būti uždaryta ir projekto svetainė su visa sukaupta kultūrine, metodine ir rinkodarine medžiaga, įskaitant ir „Kaunas 2022“ leidinius. Iki prasidedant Europos kultūros sostinės forumui nebuvo pasiūlyta būdų šią palikimo dalį išsaugoti, bet apie problemą išgirdęs T. Jarusevičius patikino, kad sprendimas bus rastas.

by Ugne

„Kaunas 2022“ vadovė ir projekto poveikio tyrimą atlikęs sociologas – apie siekį neišsklaidyti suburtos minios

Rugsėjo 7–8 dienomis paskutinįkart susitiks projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatoriai, organizatoriai, finansuotojai, partneriai ir dalyviai. Europos kultūros sostinės forumo metu Kino teatre „Romuva“ bus atskleisti didžiausio iki šiol Lietuvoje vykusio kultūrinio projekto rezultatai ir poveikis, taip pat vyks diskusijos apie tai, kam ir kaip tęsti pradėtus darbus. Savo patirtimi dalinsis ir kitų Europos miestų atstovai. Forume septynerių metų darbą apibendrinantį pranešimą skaitys „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, o įspūdingos apimties projekto poveikio tyrimą pristatys sociologas Tadas Šarūnas. Abu profesionalai artėjant susitikimui „Romuvoje“ dalinasi įžvalgomis apie tai, ką ir kokiais būdais pavyko pasiekti.  

Virginija, kodėl būtent dabar, prabėgus jau beveik metams nuo „Kaunas 2022“ uždarymo renginio, nusprendėte organizuoti paskutinįjį Europos kultūros sostinės forumą?  

Virginija: Svarbiausias šio renginio akcentas yra viešas „Kaunas 2022“ išorinio poveikio vertinimo ataskaitos pristatymas. Mes patys, kaip organizacija, o ir mūsų partneriai, jau esame pateikę įvairiausių ataskaitų įvairiems finansuotojams – ir Europos Komisijai, ir LR Vyriausybei, ir savivaldybėms. Šiuose dokumentuose kalbėjome patys, savo žodžiais. Visgi net dvejus metus apklausų metodu šį projektą, jo kultūrinį, ekonominį ir socialinį poveikį tyrinėjo nepriklausoma komanda, kuriai vadovauja Tadas Šarūnas. Tai galimybė ir mums, ir visiems kitiems, kuriems tai aktualu, išgirsti visuomenės balsą.  

Taip pat 2023-iesiems einant į pabaigą jau galime kalbėti apie tai, kas iš tiesų išliko, kaip Kauno ir Kauno rajono gyventojai vertina tradiciniais tapusius renginius, kaip juose dalyvauja.  

Be to, forumo metu pristatysime net penkias publikacijas, kurias parengė apie 100 žmonių. Tai – publikacijų, apibendrinančių projekto metodologijas ir patirtis, serija. Sutikite, devyni mėnėsiai tokios apimties leidybiniam projektui – visai nedaug. 

Tadai, o ar jūsų vadovaujamai tyrėjų komandai pakako devynių mėnesių, kad „Kaunas 2022“ išorinė ataskaita būtų tokia, kokios norite? Galbūt analizę būtų galima tęsti ir ilgiau, o gal planuojate tai daryti ir pristatę pagrindinius rezultatus forume?  

Tadas: Manau, buvo galima arba dėti tašką dabar, arba dirbti dar dvejus metus (juokiasi). Tiesą sakant, tašką padėjome gegužę, kad ataskaitą kolegos spėtų sumaketuoti, išleisti.  

Kai bandai operuodamas statistiniais metodais įsiklausyti į žmonių balsą, sudėtinga stačia galva nepanirti į apmąstymus, kuriuos sukelia duomenys. Manau, dabar pats geriausias laikas stabtelėti. „Kaunas 2022“ emocinė banga lyg ir nuslūgo, bet atsiminimai dar neišblėso. Su projektu dirbę žmonės vis dar mąsto apie tai, kas buvo nuveikta. Miestas to irgi dar nepamiršo.  

Žinoma, tyrinėti dar tikrai yra ką, neįgyvendinome visų idėjų, kurias apmąstėme darbo pradžioje, bet labai daug išmokome apie tai, kaip vertinti dalyvavimą kultūroje, kitaip tariant, kultūros vartojimą. Šias mintis nešimės į kitus tyrimus, kurie jau planuojami ir laukiami.  

Kokių gi apmąstymų sukėlė duomenų, kuriuos sunešė anketas pildę „Kaunas 2022“ renginių dalyviai, tyrinėjimai? 

Tadas: Nors Europos kultūros sostinė (EKS) iš esmės yra humanistinis projektas, mūsų tikslas buvo iš tiesų suskaičiuoti, parodyti, kad galima kalbėti ne tik apie nuomones ir jausenas, kurių turi kiekvienas, bet apie socialinį faktą. Maloniausia būna, kai skaičių matricoje, sudarytoje iš tūkstančių eilučių ir šimtų stulpelių, įžvelgi tuos akivaizdžius faktus. Bendriausias paaiškinimas to, ką patyrėme per 2022-uosius, būtų iš arenos ar stadiono išeinanti sirgalių minia. Jaučiame, kad tai žmonės, kuriuos vienija aistra vienam konkrečiam objektui. Šis spiečius vėl ir vėl renkasi drauge, kad patirtų šią aistrą. „Kaunas 2022“ irgi sukūrė tokią minią, tiesa, viename kūne kasdienybėje nesutinkamą. Tai specifinė minia, sudaryta iš atvirų socialinei įvairovei, jaučiančių tapatumą su savo miestu, žmonių. Žinome, kad minia yra grėsmingas dalykas, turintis apčiuopiamą poveikį. Miestui turėti tokią minią yra svarbu. Tai sustiprina jausmą, kad aš su savo konkrečiomis vertybėmis nesu vienas. 

Forumo programoje numatyta nemažai laiko aptarti, kaip gi su šia minia elgtis toliau. Ar Kaunas ir Kauno rajonas daro pakankamai, kad ji neišsivaikščiotų?  

Virginija: Taip, vienoje sesijų pakvietėme susitikti kultūros politikos formuotojus ir dalininkus, kurie po rugsėjo 30-osios, kai įstaiga „Kaunas 2022“ bus oficialiai uždaryta, turi susigrąžinti atsakomybę už šio projekto sukurtą palikimą. Įstaigos uždarymas reiškia jos suvienytos komandos atleidimą nuo šios atsakomybės. Tikiuosi, kad visų pirma Kauno ir Kauno rajono savivaldybės į šį pasikeitimą pažiūrės atsakingai.  

Neturiu omenyje to, kad visa kultūra Kaune ir jo apylinkėse dabar turi tapti biurokratų reikalu. Anaiptol. Manau, kad iniciatyva grįžta į kultūros sektorių, iš kurio ji iki „Kaunas 2022“ komandos ir atėjo. Kaune, kitaip nei daugelyje kitų miestų, tapusių EKS, pirmoji žiežirba įsižiebė būtent šiame sektoriuje, tarp bendraminčių ir kolegų – ne savivaldybėje ar ministerijoje.  

Aišku, valdžios atstovai gerai žinojo tradiciją, kuri kas 13 metų EKS titulą sugražina į tą pačią šalį, bet būtent kauniečiai kultūrininkai dar iki miestų konkurso paskelbimo neabejojo, kad mūsų miestas jame kandidatuos, apsibrėžė, ką mes norime šiuo titulu pasiekti, ką pakeisti, o ką – susigrąžinti. Ši iniciatyva subūrė savanoriškais pagrindais dirbusių galvų ir širdžių kolektyvą, kuris parengė paraišką ir net miesto kultūros strategiją, kuri buvo būtina norint kandidatuoti, ir kurią savivaldybės atstovai integravo į bendrą miesto strategiją. Įsteigus VšĮ „Kaunas 2022“ stengėmės šios bendruomenės iškeltus tikslus įgyvendinti, natūralu, kad rezultatai priklauso tiems, kurie šią viziją kūrė.  

Pritariu Tadui, puikiai įžodinusiam tai, ką jaučiu giliai viduje – žinoti, kad su savo vertybėmis esi ne vienas, labai svarbu. Neabejoju, kad tai, jog yra reikalingi savo miestui, pajautė visi „Kaunas 2022“ partneriai. Jie, paaugę ir sustiprėję, patys toliau rūpinasi drauge pradėtais projektais, tęsia bendradarbiavimą, analizuoja mums visiems svarbias temas.  

Mano minėtoje forumo diskusijoje taip pat norime iškelti klausimus apie nacionalinę ir regioninę kultūros politiką po „Kaunas 2022“ skėčiu gimusių naujų kultūrinių fenomenų kontekste. Pastebime, kad, pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos veikloje ir prioritetų sąraše nekreipiamas dėmesys į bendruomenių iniciatyvas skatinančius projektus. Tai yra, mūsų ir partnerių sukurtiems projektams sudėtinga sulaukti finansavimo. Nemanau kad tik savivalda turi prisiimti visą šią finansinę naštą. Taigi norime diskutuoti apie tai, kaip neišbarstyti potencialo, o ar jis yra, kaip ir noras bei gebėjimai, ir kad tokio pobūdžio reiškinių tęstinumas yra svarbus, klausimų nebekyla.  

„Dešimt tiesų apie „Kaunas 2022“ poveikį“ – taip vadinasi jūsų, Tadai, pranešimas, kurį skaitysite forume. Ar šios tiesos adresuotos ir tiems, kurių rankose politiniai ir finansiniai svertai? 

Tadas: Taip, pasirinkau tokį formatą būtent todėl, kad būtų nuo ko atsispirti diskusijoje apie tai, kaip elgsimės su „Kaunas 2022“ palikimu. Manau, tai neturi būti politinė diskusija. Juk vertintojų ir ataskaitos rengėjų komandos politinės pažiūros ir norai čia visiškai nesvarbūs – rinkome faktus ir pakavome juos kaip įmanoma suprantamiau, kad būtų galima apie poveikį ir galimybes diskutuoti viešai.  

Į EKS reikia žiūrėti kaip į eksperimentą, į laiko mašiną – kas būtų, jei miestai visuomet turėtų tokias galimybes kurti bendras vizijas, kelti klausimus, ieškoti atsakymų į juos meno ir kultūros pagalba? Kas būtų, jei šios galimybės būtų pakankamai finansuojamos? Apie dėmesį kitiems, tai yra, ne tik Vilniui, kuriame visko jau ir taip labai daug, pirmą kartą garsiau buvo pradėta kalbėti prieš gerus septynerius metus. Dabar, jau įvykus didelio masto eksperimentui Kaune, galime aiškiai matyti, kaip šis modelis veiktų ir kituose miestuose, kokie būtų to rezultatai. Galime kalbėti ir apie tai, kas visgi nesuveikia kuriant aukštos kokybės įvietintą kultūrą – tai irgi gerai matoma tyrimo rezultatuose. Žinoma, abejoju, kad visa tai galima per prievartą įrodyti tam, kuris tokiomis vertybėmis iš principo netiki. Tačiau viliuosi, kad tarp sprendimų priėmėjų yra žmonių, kuriems tai atrodo vertinga.  

Jau pirmasis „Kaunas 2022“ forumas buvo tarptautinis, ne išimtis ir šeštasis, paskutinis. Ar teko jums susipažinti su, pavyzdžiui, Liuksemburgo miesto Ešo prie Alzeto, kuris pernai taip pat buvo EKS, rezultatais, poveikio tyrimais?  

Tadas: Taip, teko bendrauti, keistis patirtimi su monitoringo specialistu iš Liuksemburgo. Tokios apimties tyrimas sudėtingas, ištinka ir krizių, taigi tarpusavio terapija yra tikrai svarbu. Tarėmės, kaip geriausiai pateikti pasakojimą, tad įdomu bus išvysti, kaip jiems tai pavyko. Patirtimi dalinsimės ir forume Kaune. Bet ir be diskusijų galiu pasakyti, kad Kaunas ir Ešas prie Alzeto – labai skirtingi miestai labai skirtingose šalyse. Daugiau esu bendravęs su Vroclavo, kuris EKS buvo 2016-aisiais, poveikio vertintojais. Iš jų patirties pasimokiau daugiau, nes kultūriškai esame artimesni, bet biudžeto prasme tai buvo skirtingi projektai, tad galiausiai išsigryninome specifinę, Kaunui pritaikytą metodiką.  

Virginija: Pridėsiu, kad galutinė ataskaita yra būtina kiekvienai EKS, bet niekur nėra apibrėžta, kaip ji turi atrodyti. Sklaidydami ankstesnių miestų ataskaitas rasdavome daugiausiai statistines analizęs, žongliravimą skaičiais ir faktais, kurių išliekamąjį poveikį patikrinti reikia ne pusmečio ir ne metų. Tad mums, norėjusiems išties prasmingo ir tikslaus įvertinimo netgi užsakyti šį Tado su komanda ruoštą tyrimą buvo pakankamai sudėtinga. Norėjome, kad tyrimas atlieptų mūsų programoje pabrėžtas vertybes ir iškeltus tikslus, taigi siekėme ataskaitoje pamatuoti tokius žmogiškuosius faktorius, kaip, pavyzdžiui, atvirumas kitam ir kitokiam. Arba, pavyzdžiui, mums buvo įdomu, ar pasikeis miesto paveldo vertės suvokimas – kalbu konkrečiai apie modernizmo architektūrą. Ir, žinote, tų respondentų, kurie daugiausiai lankėsi programos „Modernizmas ateičiai“ renginiuose, pomėgis architektūrai koreliuoja su pilietiškumu – tai tik vienas intriguojančių dalykų, kuriuos atradau ataskaitoje, kuri labai neformali ir įtraukia skaityti it koks detektyvas.  

Beje, grįždama prie ankstesnio klausimo, pridursiu, kad dar 2021 m. Eše mieste įkurta EKS palikimu besirūpinanti organizacija, kurioje dirba jau kita komanda, užtikrinanti, kad pradėti darbai nenutrūktų. Kokie tai darbai, kokių tęstinių reiškinių 2022 metais ir iki jų liuksemburgiečiams pavyko pradėti, išgirsime forumo metu. Galiu kalbėti už mus – Kaune ir Kauno rajone sukurta ir išvystyta 12 festivalių, kurie turi savo auditorijas. Jei išliks didžioji dalis šių tradicijų, tai jau bus didelė sėkmė.  

 - 

„Kaunas 2022“ organizuojamas Europos kultūros sostinės forumas rugsėjo 7 d. kvies klausyti diskusijų „Romuvoje“, o rugsėjo 8 d. persikels į Vytauto Didžiojo universitetą, kur vyks komandos narių vedamos dirbtuvės. Dalyvavimas forume nemokamas, tačiau reikia užsiregistruoti čia. 

by Ugne

Į Kauną sugrįžta „Fluxus festivalis“: tai – vaistas nuo visų ligų

Rugsėjo 8 d. sugrįžta „Kaunas 2022“ projekto metu užgimęs „Fluxus festivalis“ – tradicija, be kurios Kauną jau sunku įsivaizduoti. Netikėčiausi kostiumai, kopimas į Parodos kalną ir ten laukiantys kultūriniai siurprizai vienam vakarui ir vėl suburs tūkstančius ištrūkti iš kasdienybės nusiteikusių žmonių. „Šiemet teigiame, kad Fluxus yra vaistas nuo visų ligų“, – pasakoja renginio organizatoriai. Ir tuo, laukiant jau šeštąjį kartą vykstančio festivalio, nesunku patikėti. 

Fluxus – XX amžiaus septintajame dešimtmetyje susikūręs tarptautinis menininkų judėjimas, kuriam būdinga ironija, paprastumas, eksperimentavimas. Fluxus pradininkas Jurgis Mačiūnas gimė būtent Kaune, tad simboliška, jog „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ pradėto festivalio idėja ir gimė būtent šiame mieste.  

„Fluxus festivalis“ turi paprastą ir su šypsena į gyvenimą siūlančią pažiūrėti formulę – pasidabinę savadarbiais kostiumais, žmonės netikėtais būdais kopia į Parodos kalną, o ten bendrystę švenčia stebėdami meninius pasirodymus. Per penkerius festivalio gyvavimo metus, buvo galima išvysti visko – nuo kojūkininkų, žonglierių ir orkestrų pasirodymų iki kosmonautais, milžinais, mėgstamų filmų herojais – pasidabinusių kauniečių. Originalus sumanymas mieste atrado savo vietą – 2022–iais, Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės titulo metus, į kalną kopė jau beveik 5000 žmonių. 

„2018 m., organizuojant pirmąjį festivalį, pavyko suburti apie 500 žmonių. Girdėjau, jog prikalbinti ir įtikinti žmones kopti uždaryta Parodos gatve atbulomis, šuoliuojant ar nešant stalą, sklidiną vaišių, buvo tikrai nelengva. Nuo kitų metų, festivalis pradėjo vykti naktį ir į jį susirinko daugiau nei dvigubai daugiau dalyvių. Kasmet įdomu, kada bus tie metai, kai surinksime visus fluxus žmones į vieną vietą, nes kol kas festivalis tik auga savo dalyvių skaičiumi ir tai yra labai džiugu“, – pasakoja viena iš festivalio organizatorių, Kauno menininkų namų direktorė Simona Savickaitė. 

Šiemet festivalio organizatoriai pasitinka teiginiu, jog fluxus – vaistas nuo visų ligų.  

„Kadangi fluxus yra juokas, išėjimas iš kasdienybės bei rutinos, mokėjimas žaisti ir mėgautis gyvenimu – tikime, jog visas ligas ir sunkumus galime įveikti žvelgiant į pasaulį per fluxus akinius. Šių metų dalyviai bus pakviesti į Jurgio Mačiūno skverą, kuriame „pacientus“ pasitiks Jurgio Mačiūno registratūra. Užsiregistravę ir gavę receptą kopsime kalnu – kopimas šiais metais akcentuojamas ypatingai, tad kopsime dar spalvingiau ir interaktyviau. Kalno viršuje dalyvius pasitiks fluxus reivo kabinetas, kur galėsime pasidžiaugti įveikę iššūkius, išlaisvėję ir įgavę daugiau fluxus judėjimo dvasios.  

Festivalis kasmet kinta, tad ir šiais metais jis bus kitoks – daugiau akcentuojama režisūrinė pasakojimo linija, kalno viršuje dalyvius pasitiks dar niekada nematytas, specialiai „Fluxus festivaliui“ paruoštas instrumentinės ir elektroninės muzikos, teatro bei šokio pasirodymas“, – festivalio programą atskleidžia S. Savickaitė. 

Anot organizatorių, tokių festivalių kaip šis – skatinančių žmonių kūrybiškumą, bendruomeniškumą, padedančių išlaisvėti – Kaune dar nėra labai daug. “Gera matyti kaip „Fluxus festivalis“ tampa miesto tapatybės, identiteto dalimi. Man tai yra viena geriausių patirčių gyvenime, kurioje sutikau nuostabių, nuoširdžių, Kauno miestu tikinčių ir jam atsidavusių žmonių“, – pasakoja S. Savickaitė. 

by Ugne

Į Kauno rajoną – kultūrinių patirčių: seniūnijose šiais metais bus įgyvendinta 17 renginių

Kartu su vietos bendruomenėmis kuriantys užsienio menininkai, nauji objektai ir festivaliai,  į kuriuos atvyksta minios žmonių – dar visai neseniai, tokį Kauno rajoną įsivaizdavo tikrai ne kiekvienas. Per kelerius projekto „Kaunas 2022“ metus, kultūrinė panorama gerokai pasikeitė – čia vyksta tiek renginių ir iniciatyvų, kad Kauno rajonas pelnytai tapo dar vienu traukos centru. Ne išimtis ir šie metai –  Kauno rajone tęsiasi tradicija tapusi iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos”, o visi norintys gali aplankyti viešo meno maršrutą „Smaragdo kelias“. 

2019 m. projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu pradėta iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos“. Jos tikslas – drauge su vietos bendruomene, kultūrinėmis įstaigomis, partneriais bei menininkais kurti vietos identitetu paremtus, vietos bendruomenę įgalinančius, tvarius meno ir kultūros projektus. 7 seniūnijas pirmaisiais metais įtraukęs projektas, jau po kelerių sezonų išaugo iki 15 dalyvių. „Kokie profesionalūs menininkai? Ir dar iš užsienio? Kokios minios renginiuose?“ Buvo ir tokių abejonių“, – šiandien pirmuosius projekto žingsnius su šypsena prisimena buvusi „Kaunas 2022“ partnerysčių kuratorė Milda Rutkauskaitė. 

Nors Europos kultūros sostinės metai Kaune baigėsi, projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ Kauno rajono savivaldybės dėka tęsiasi ir toliau. Norą pristatyti bendruomenės kuriamus renginius 2023-siais išreiškė 17 seniūnijų. „Laukiant seniūnijų paraiškų galvoje sukosi daug klausimų – ar bus norinčių dalyvauti, ar projektai išlaikys tarptautinį lygį, ar sulauks partnerių paramos? Nerimo tikrai buvo. Visgi supratau, kad ypatingai tos seniūnijos, kurios dalyvavo ir ankstesniais metais, yra stipriai paaugusios, turi stiprius kultūros vadybos įgūdžius, tęsia savo projektus, pradėtus „Kaunas 2022“ metu. Daug paraiškų dalyvių jau dabar klausia ir apie ateinančius metus, domisi, ar jų projektai turės tęstinumą. Priimu tai kaip ženklą, kad iniciatyva yra reikalinga“, – teigia M. Rutkauskaitė.

„Šiuolaikinės seniūnijos“ naują renginių maratoną pradėjo dar gegužės pradžioje, o sezoną uždaryti žadama Kalėdoms artėjant. Atgyjantis etnologinis palikimas, vietos pasakojimai ir skoniai Zapyškyje, vėjo varpeliais suskambėjusi Kulautuva ar jau ne vienerius metus organizuojamas Stimpanko festivalis – tik dalis pavasarį ir vasarą įvykusių kultūrinių renginių. Programą pratęs tradicinis „Molio kelias“ Rokuose, Vandens simfonija Neveronyse, Tvarumo festivalis Lapėse, angelų temą plėtos Linksmakalnis, renginiai vyks Akademijoje, Garliavoje ir kitose seniūnijose.

Anot organizatorių, itin smagu, kad projekte dalyvavusiose seniūnijose atsirado ir išliekamųjų kultūrinių projektų: nuo naujos kultūros organizacijos ar skulptūros iki bendruomeninės galerijos. 

Per Kauno rajoną nusidriekė „Smaragdo kelias“

Dar vienas „Kauno – Europos kultūros sostinės“ titulo metų palikimas – viešojo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“. Smaragdai – Kauno rajone išsibarstę meniniai objektai, pritaikyti konkrečiai vietai bei sukurti netradicinėse erdvėse: gamtoje, parkuose, skveruose ar net viešojo transporto stotelėse.

Apie 50 meninių objektų maršrute – autentiška kultūrine erdve paverstas laivas „Nemuno 7“, jau spėjęs tapti daugybės renginių ir meno rezidencijų namais, garsinės skulptūros, gatvės meno piešiniai, vandens bokšte ar Kauno forte įsikūrusios meninės instaliacijos bei vietinių gyventojų kuriamų produktų parduotuvėlė. Smaragdų kūrėjai – profesionalūs Lietuvos ir užsienio menininkai, bent trumpam viešėję Kauno rajone ir čia palikę savo kūrybos pėdsakus.

Nors „Smaragdo kelias“ įdomus visais metų laikais, jį aplankyti ypač smagu šiltuoju sezonu – galbūt pėsčiomis ar dviračiu apkeliautas maršrutas taps dar vienu kultūriniu vasaros nuotykiu?

by Ugne

„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ palikimas – 108 kultūrinės stotelės

Mitinio Kauno Žvėries skulptūra, „Fluxus festivalis“, bendruomenės erdvė „Parakas“, gatvės meno kūrinys „Lėja Golberg“ ar garso instaliacija „Tabalai“ – tai tik maža dalis visame mieste ir Kauno rajone išsibarsčiusių objektų ir renginių, kuriuos, švenčiant Europos kultūros sostinės metus, sukūrė bendruomenės ir profesionalūs menininkai iš viso pasaulio.  Projekto palikimą mieste ir rajone nuo šiol sistemiškai gali atrasti ir tyrinėti kiekvienas. Laisvės alėjoje esančiame Turizmo informacijos centre įsikūrė „Kaunas 2022“ ekspozicija, kurioje – visus projekto objektus talpinantis žemėlapis ir svarbiausio kultūrinio reiškinio šalyje prisiminimai.

108 kultūrinės stotelės – 14 festivalių, 17 skulptūrų, 36 gatvės meno kūriniai, 24 instaliacijos, daugybė tęstinių parodų ir bendruomenės erdvių – tokiais skaičiais galima pristatyti dalį „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ rezultatų.

„Kaunas 2022“ siekė burti bendruomenes, į miestą ir rajoną nešti kultūrinius pokyčius, o svarbiausia – kurti pasididžiavimo ir džiaugsmo savo miestu jausmą. Žmonės lankė renginius, kūrė festivalius, meno objektus, organizavo įvairiausias iniciatyvas. Į projektą įsitraukė ir bent kartą renginiuose sudalyvavo net 2.4 milijonai žmonių. Visgi esame linkę greitai užsimiršti, todėl norisi užfiksuoti, rodyti ir priminti, ką visi kartu sukūrėme Europos kultūros sostinės metais, – pasakoja „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Gerda Titovė.  „2021–iais kilo idėja apjungti „Kaunas 2022“ biurą su Turizmo informacijos centru. Nuo 2022–ųjų kartu dalinomės namais, kuriuose miesto svečiai galėjo gauti ne tik  su turizmu susijusios informacijos, bet ir visą puokštę kultūrinės programos rekomendacijų. Būtent šioje vietoje net kelerius metus kūrė ir dirbo visa „Kaunas 2022“ komanda. Tad klausimų, kur įkurti projekto palikimo ekspoziciją – nekilo“. 

Anot G. Titovės, nors idėjų kaip įamžinti projekto palikimą buvo įvairių, pasirinktas funkcionalus, patogus ir turistams aktualus būdas, kurio svarbiausias akcentas – unikalus žemėlapis su svarbiausiais projekto metu sukurtais objektais ir tebegyvuojančiais renginiais. Kiekvienas užsukęs į TIC juos gali tyrinėti pasinaudojęs išmaniuoju telefonu – nuskaičius QR kodą galima rasti naudingos informacijos, aprašymų ir tikslias objekto koordinates. Aplankyti projekto metu sukurtus kūrinius ir renginius galima pagal 6 kategorijas, o žemėlapis aprėpia įvairias Kauno ir Kauno rajono vietas – keliauti kviečiama nuo Šančių iki Karmėlavos, nuo Žaliakalnio iki Samylų. Ekspozicijoje taip pat įkūrė skaitykla su visomis „Kaunas 2022“ iniciatyva išleistomis knygomis, galima pamatyti vykusių renginių video medžiagą. 

„Norėjome, kad žmonės supažindintų, pamatytų ar prisimintų tai, kas buvo įgyvendinta, o svarbiausia, jiems aktualiausius objektus aplankytų gyvai. Žemėlapio gamybos procesas truko maždaug 6 mėnesius. Dirbome kartu su architektais, kurie suprojektavo ir ofiso interjerą. Žemėlapis skaidrus, atspaustas ant į organinį stiklą panašios medžiagos, kad erdvė vizualiai nesumažėtų. Žemėlapio siena išlenkta bangomis, tad nemažai nerimo kėlė klausimas, ar stiklas nelūš. Visgi idėją įgyvendinti pavyko. Sunkiausia dalis buvo sukaupti medžiagą – reikėjo labai kruopščiai atrinkti mūsų komandos sukurtus objektus, bendrauti su kuratoriais, tikslinti koordinates. Visko per tuos metus buvo tiek padaryta, kad ir patys nespėjome daug ko pamatyti – kuriant žemėlapį atėjo noras su visais objektais susipažinti iš naujo. Labai geras jausmas žinoti, kad „Kaunas 2022“ ne tik ėjo ir praėjo, bet ir miestui tiek daug paliko“, – džiaugiasi G. Titovė. 

„Kaunas 2022“ ekspoziciją ir žemėlapį galima pamatyti užsukus į Laisvės al. 36 įsikūrusį TIC, pirmadieniais-penktadieniais nuo 9 iki 18, šeštadieniais nuo 10 iki 16 ir sekmadieniais nuo 10 iki 15 val.

by Ugne