Dėl VšĮ „Kaunas 2022“ likvidavimo
2023 m. kovo 31 d. VšĮ „Kaunas 2022“ visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė nuo 2023 m. spalio 1 d. likviduoti VšĮ „Kaunas 2022“, juridinio asmens kodas 304497759, registruotas buveinės adresas Laisvės al. 36, Kaunas. Įstaigos likvidatore paskirta Živilė Stankevičienė, tel. +370 64007836, el. p. [email protected]
Duomenys apie įstaigą saugomi ir kaupiami VĮ Registrų centras.
Diskusijose apie „Kaunas 2022“ palikimą – daug scenarijų, mažai pažadų
Žmogiškieji ištekliai ir nacionalinė kultūros politika, emocinis ryšys su paveldu ir bendruomenių jėga, sunkiai nusakomi potyriai ir skaičių kalba prabilusi kultūra – tokios temos sukosi šeštajame Europos kultūros sostinės forume, kurį rugsėjo 7–8 dienomis paskutinįsyk organizavo besiskirstanti „Kaunas 2022“ komanda.
„Romuvos“ kino teatre vykusioje pirmojoje forumo dalyje dalyvavo daugelis „Kaunas 2022“ partnerių, kolegos iš kitų Europos kultūros sostinių (EKS), vietos ir nacionalinės valdžios atstovai. Pastariesiems į sceną susirinkus padiskutuoti nuskambėjo daugiausiai žiūrovų klausimų, kurių dalis liko atviri ir nusileidus forumo uždangai. Dar ryte „Kaunas 2022“ programos vadovės Anos Kočegarovos-Maj ištarti žodžiai „Esame nebe kultūros sektorius – esame kultūros bendruomenė“ suteikė ambicijų ir vilties, kad diskusijos apie tai, kas šiai susivienijusiai bendruomenei aktualu ir vertinga, vyks ir toliau.
Pasiekimai – akivaizdūs ir pamatuojami
Pirmąjį forumo pranešimą skaičiusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė jį pavadino „paskutine vadovės ataskaita“. Ji pakvietė mintimis nusikelti į 2014-uosius, kai būrelis kultūros žmonių ėmė samprotauti apie tai, koks yra Kaunas ir kokiu galėtų būti, bet nėra. Išsikėlus tikslus, beliko pasitelkti kūrybiškus būdus visus juos pasiekti – augančiai komandai, kaip ir jos žaidimų aikštele tapusiam miestui, viskas buvo nauja. Tarp V. Vitkienės įvardintų sėkmės faktorių – aiški strategija, asmeninė komandos narių atsakomybė, pakankamai laiko darbui, galimybės eksperimentuoti ir klysti, stabilus finansavimas. Šiandien, įgyvendinus per 32 mln. Eur vertės projektą, kartu su 19 tūkst. įvairių sričių profesionalų suorganizavus 3199 renginius ir į juos sutraukus per 2,3 mln. lankytojų, didžioji kurių dalis atvirai kalba apie įvykusį pokytį, „Kaunas 2022“ siekia išsaugoti šį palikimą ir dalintis sukaupta patirtimi.
Forume pristatyti net penki leidiniai – trys knygos, atskleidžiančios savanorystės, bendruomenių ir jaunimo programų patirtį, atvirų organizatorių pasvarstymų ir prisiminimų kupinas albumas „Liudininkų parodymai“ ir sociologo Tado Šarūno su komanda parengta „Kaunas 2022“ poveikio tyrimo ataskaita.
Tyrimas, pareikalavęs metodikos tobulinimo
„Dešimt metų vertinu renginius. Šiame projekte mūsų turimos skalės perkaito – atsiliepimai buvo tokie pozityvūs, kad turėjome keisti metodologiją. Buvo šokas“, – pristatydamas „Kaunas 2022“ poveikio ataskaitą tarstelėjo Tadas Šarūnas. Sociologas įtraukiančio pasakojimo forma pristatė dešimt tiesų, kurios paaiškėjo ištyrinėjus per 2,5 tūkst. apklausose dalyvavusių Kauno ir Kauno rajono gyventojų (bendrai šiuos žmones sociologas siūlo vadinti kaunėnais), renginių dalyvių, anketas.
Kauno modernizmo architektūra pripažinta kaip europinio lygio paveldas, o miesto atmintis susigrąžino žydiškąją savo tapatybę. Kauniečiai pasijautė labiau europiečiais, kultūros sektorius tapo regioninės politikos žaidėju, sukurta puikių kultūrinės intervencijos pavyzdžių. Tai – kelios iš dešimties tiesų, kurias pagrindžia T. Šarūno ir komandos susisteminti apklausų rezultatai. Visas jas galima rasti „Kaunas 2022“ publikacijoje, kuri laisvai pasiekiama internetu.
Atvirai kalbantys kultūros bendruomenės nariai
Pasidalinti savo įžvalgomis apie tai, kas yra tikrasis „Kaunas 2022“ palikimas, fotografas Artūras Morozovas pakvietė Lietuvos kultūros instituto vadovę Juliją Reklaitę, integruotos komunikacijos specialistę Iną Žurkuvienę ir miesto antropologę Jekateriną Lavrinec. Pastaroji priminė, kad miesto gyventojams reikalingos progos-katalizatoriai, skatinantys suvokti, jog miesto ir kaimynijų erdvės yra milžiniškas resursas, kuris yra nuolat prieinamas, bet kasdieniame gyvenimo ritme ne visada randame laiko tai padaryti.
„Bendrakūryba yra svarbus momentas kalbant apie socialinį poveikį, tačiau būtų liūdna kalbėti apie vienkartinius dalykus – tik tęstinumas gali virsti nauja kokybe“, – apie būtinybę užtikrinti bendruomeninių veiklų palaikymą kalbėjo praktikuojanti akademikė. Ji kaip vieną svarbiausių EKS poveikių išskyrė aido efektą, kuomet ištikus vienai ar kelioms kultūrinėms intervencijoms žmonės tai pajunta ir suvokia, kad gali veikti patys – pradeda generuoti idėjas, bendrauti su menininkais, tampa kultūros veikėjais ir kūrėjais, o tam reikia paramos priemonių. Be to, anot antropologės, apmaudu būtų leisti sustoti ir užmarštin nugrimzti jau išvystytiems, ištestuotiems ir veikiantiems darbo bendruomenėse modeliams.
Skirtingos patirtys skirtingose šalyse
Apie EKS palikimo strategijas įvairiose šalyse pasikalbėti „Romuvos“ scenoje susėdo EK vyresnysis ekspertas Sylvain Pasqua, Europos kultūros sostinių projekto atrankos ir stebėsenos ekspertų tarybos narė iš 2019 m. EKS buvusio Italijos miesto Materos Rossella Tarantino ir airė Marilyn Gaughan Reddan, „Galway 2020“ programos vadovė, Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos ekspertų tarybos narė.
Viešnia iš Airijos detaliai papasakojo, kaip „Galway 2020“ programai parengti vykdyti įkurta kompanija buvo transformuota naujoms kultūrinėms veikloms, neuždarant įmonės ir taip nenubraukiant visos jos finansinės istorijos. Tokia „biurokratinė“ patirtis naujajai „Galway Culture Company“ leidžia sėkmingai dalyvauuti įvairiuose tarptautiniuose konkursuose ir pritraukti apčiuopiamas lėšas naujiems kultūriniams projektams. Panaši situacija susiklostė ir Materoje – tiesa, šis miestas būsimu palikimu pradėjo rūpintis dar iki iškovojus teisę būti EKS. „Nebuvome tikri, kad laimėsime – finale susikovė net šeši miestai, visgi įkūrėme organizaciją ir pasirašėme susitarimą su Materą supančiu regionu, kad pralaimėjimo atveju vis tiek galėtume vystyti bent dalį idėjų.“
„Mane žavi „Kaunas 2022“ noras dosniai dalintis savo patirtimi tiek šiame, tiek anksčiau vykusiuose EKS forumuose, negaliu nepagirti ir itin gerai subalansuotos humoro bei profesionalumo kombinacijos“, – sakė S. Pasqua ir išsakė viltį, kad „Kaunas 2022“ palikimas toliau turtins ne tik Kauną ir Kauno rajoną, bet ir visą Lietuvą. „Kaunas – pavyzdys kitiems EKS titulo siekiantiems miestams, ir tokie pasiekimai negali būti pamiršti.“
Vietoj pažadų – asmeninės simpatijos ir patarimai
Diskusiją „Iš šiuolaikinės į…“ pavesta moderuoti buvusiam „Kaunas 2022“ mitologui, dabar, kaip pats pajuokavo, vėl žurnalistui Ryčiui Zemkauskui. Jis į sceną pakvietė LR Kultūros viceministrą Simoną Kairį, Kauno miesto savivaldybei forume atstovavusį vicemerą Tomą Jarusevičių ir Lietuvos kultūros tarybos (LKT) vadovę Astą Pakarklytę.
Pasiruošimo „Kaunas 2022“ laikotarpiu dirbęs Kauno vicemeru S. Kairys pabrėžė, kad jam Europos kultūros sostinės titulas svarbus ne tiek dėl didžiųjų renginių, bet dėl paties proceso, prasidėjusio 2015 m. Taip pat jis šį projektą vertina kaip Europos Sąjungos vertybes skleidžiančią platformą, turinčią prasmę ir kituose procesuose. Anot ministro, būtent Kaunui tapus EKS Europa iš naujo atrado šį keletą dešimtmečių trunkantį projektą, kuris jau buvo tapęs savaime suprantamu.
„Dešimties procentų miestas“ – tokį netikėtą Kauno apibūdinimą pateikė LKT vadovaujanti A. Pakarklytė. Ji išdavė, kad maždaug tokią dalį paraiškų pateikia Kauno menininkai, organizacijos, tokią dalį viso biudžeto Kauno kultūros ir meno projektams skiria ekspertai. Turint omenyje, kad Vilniaus projektai ir žmonės užima tarp 40 ir 70 proc. visų LKT turimų duomenų, 2024 m. planuojama atsižvelgti į šiuos rodiklius stengiantis, kad ir kiti miestai galėtų padidinti savo procentinę dalį šiame finansavimo „pyrage“. Tai, žinoma, „Kaunas 2022“ sukurto turinio įtaka bendram kultūros finansavimo žemėlapiui. Jokių kitų priemonių būtent šio projekto metu sukurtoms iniciatyvoms nenumatoma.
Įdomu, kad didžioji dalis „Kaunas 2022“ turinio ir rezultatų glaudžiai siejasi arba visiškai atitinka Europos Sąjungos vertybes, tokias, kaip dalyvaujamoji kultūra, bendrakūryba, auditorijų vystymas ir partnerystės. V. Vitkienė uždavė klausimą apie tai, ar šias vertybes planuojama integruoti ir į nacionalinę kultūros politiką, ar savo metodus pagal tai pasirengę keisti kol kas bendruomenių kultūros rimtai nevertinantys LKT ekspertai, ir ar šalies savivaldybės bus finansiškai įgalintos tuo rūpintis.
Kultūros ministras vietoje atsakymo į šį pasiteiravimą pastebėjo, kad pagal dabar galiojantį savivaldos įstatymą miestai įpareigoti rūpintis tik etnokultūra. LKT vadovė pateikė Kanados pavyzdį – šios šalies menų taryba buvusį savo biudžetą paliko menininkams ir lygiai tokį patį paskyrė visuomenės kūrybiškumui. „Ar mes galime tai padaryti? Tai didesnis klausimas nei LKT kompetencija“, – dar vieną retorinį svarstymą baigė A. Pakarklytė.
T. Jarusevičius neslėpė asmeninių simpatijų „Kaunas 2022“ projektui ir jo rezultatams. Diskutantas teigė tikintis, jog projektas Kauną iš tiesų pakeitė, o pastaraisiais metais užgimusios festivalių tradicijos gyvuos ir toliau. Viešųjų ryšių srityje daug kompetencijų sukaupęs politikas prisipažino neturintis galių užtikrinti finansavimo, bet žadėjo, kad kiek tai priklausys nuo jo, iniciatyvos bus palaikomos, o miestas nepaliks užnugaryje to, kas įvyko.
Diskutuojant apie „Kaunas 2022“ rezultatus ne tik aptarti kitų EKS pavyzdžiai, bet ir tai, kas mąstant apie palikimo tvarumą nuveikta Kaune. Dalies EKS metu inicijuotų renginių, tarp kurių – „Fluxus festivalis“, „Švęskime upę“ ir kt., organizavimą perėmė Kauno menininkų namai, „Istorijų festivalį“ 2024 m. organizuos Kauno miesto muziejus, jaunimo programos „Kauno iššūkis“ alumnai įkūrė nepriklausomą organizaciją „Kylantis Kaunas“, be kitų savo veiklų kartu su klubu „Lizdas“ organizuojantis festivalį „Audra“.
Kita vertus, rugsėjo 30 d. viešoji įstaiga „Kaunas 2022“ bus oficialiai likviduota, o pagal galiojančius teisės aktus tai reiškia, kad turi būti uždaryta ir projekto svetainė su visa sukaupta kultūrine, metodine ir rinkodarine medžiaga, įskaitant ir „Kaunas 2022“ leidinius. Iki prasidedant Europos kultūros sostinės forumui nebuvo pasiūlyta būdų šią palikimo dalį išsaugoti, bet apie problemą išgirdęs T. Jarusevičius patikino, kad sprendimas bus rastas.
Kaune atidaroma prancūzų menininko Ch. Boltanski instaliacija „Animitas (Kaunas)“: šimtai varpelių primins apie Holokausto aukas
Rugsėjo 22–ąją, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Kauno IX forto muziejuje atidaroma prancūzų kilmės menininko Christian Boltanski (1944-2021) instaliacija „Animitas (Kaunas)“. Sudėtingos, per Antrąjį pasaulinį karą gimusio menininko gyvenimo istorijos įkvėptas kūrinys dedikuotas Kauno Holokausto aukoms. Paskutiniojo Ch. Boltanski darbo įsikūrimas Kaune – projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atsisveikinimo dovana miestui.
Instaliacija „Animitas (Kaunas)“ sudaryta iš 230 japoniškų varpelių, išdėstytų pagal žvaigždes, danguje žibėjusias 1944 m. rugsėjo 6-ąją. Tai – menininko Ch. Boltanski gimimo diena. Karo metais pasaulį išvydęs kūdikis šeimai užtraukė didžiulį pavojų. Kilo grėsmė, kad sūnus sukels įtarimų tuometinei valdžiai, nuo kurios slėpėsi menininko tėvas, iš Ukrainos kilęs žydas.
Sudėtinga šeimos istorija, vaikystėje patirtas slapstymasis ir mirties baimė nulėmė, kad daugiau nei 60 kūrybos metų Ch. Boltanski skyrė atminties, gedulo, likimo temoms. Instaliacijos pavadinimas „Animitas“ reiškia „sielos“. Vėjyje skambantys varpeliai, anot paties menininko, yra simboliška prarastų sielų muzika, žydų tautos istorijos ir Holokausto atminimas. „Animitu“, pasak instaliacijos kuratorės Josée Drouin-Brisebois, Ch. Boltanski išreiškė universalų žmogaus troškimą suvienyti dangų ir žemę. Įsiklausant į varpelių skleidžiamą garsą, jis kviečia prisiminti tuos, kurių netekome.
Sudėtingas instaliacijos kelias į Kauną
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pasakoja, kad idėja menininko Ch. Boltanski kūrybą pristatyti Kaune kilo dar 2020 m.
„Dar rengdami „Kaunas 2022“ metų programą, bendravome su įvairiais partneriais ir organizacijomis, siekdami į Kauną pakviesti kuo labiau matomas meno ir kultūros figūras. Kauno meno bienalės kuratorė Josee Drouin, kartu su kitais užsienio menininkais, į Kauną pakvietė ir Ch. Boltanski. Bienalės metu, pradėjome derybas dėl ilgalaikio kūrinio atsiradimo galimybės specialiai „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ projektui. Kartu su kuratore Josee Drouin bei menininku Ch. Boltanski sutarėme, kad Kaunui jis skirs instaliaciją „Animitas (Kaunas)“. Kūrinį jis pats dedikavo Kauno Holokausto aukoms,“ – prisimena V. Vitkienė.
Deja, kūrinio kelionė į Kauną nebuvo lengva. 2021 m. Ch. Boltanski netikėtai paliko pasaulį. Užsitęsė ir jo darbų teisių paveldėjimo klausimai. Ch. Boltanski žmona po menininko mirties sutiko pratęsti tik vieną projektą – anksčiau kruopščiai suplanuotą instaliaciją „Animitas (Kaunas)“. Ilgų derybų dėka, pavyko sutarti, kad kūrinys bus pristatytas Ch. Boltanski dar esant gyvam patvirtintoje vietoje – Senosiose žydų kapinėse Radvilėnų plente, kur, tikėtina, yra Lietūkio garažo aukų masinė kapavietė.
„Sumontavus pirmąjį iš 230 ritualinių varpelių, nuvykome į Senąsias žydų kapines ir supratome, kad jo garsas per stiprus, girdimas aplinkiniuose daugiabučiuose. Susidūrėme su dar vienu iššūkiu – turėjome kūriniui ieškoti kitos erdvės,“ – sudėtingą instaliacijos istoriją prisimena V. Vitkienė.
Galiausiai, kūrinio eksponavimui buvo pasirinkta simbolinė vieta – Kauno IX forto teritorija. Pats prancūzų kilmės menininkas Ch. Boltanski, gerai žinojo apie IX forte kalėjusių savo tautiečių istoriją, taip pat čia nužudytus žydus iš Lietuvos, Austrijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos.
Anot Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio, Ch. Boltanski instaliacija prisideda prie ilgalaikių tikslų įveiklinti memorialinio parko teritoriją. Būtent čia ir įsikurs „Animitas (Kaunas)“.
„Šis parkas kalba apie atmintį, skaudžią, trauminę istorinę patirtį, todėl jau anksčiau pradėjome galvoti, kaip bendradarbiauti su įvairiais kūrėjais, čia integruoti menines instaliacijas. „Animitas (Kaunas)“ susišaukia tiek su istoriniu vietos kontekstu, tiek su estetiniais reikalavimais. Siekiant kūrinį išdėstyti pagal autoriaus sumanymą, reikėjo daug precizikos, tikslumo. Manau, kad viskas pavyko labai puikiai,“ – pasakoja M. Pečiulis.
Instaliacijos atidarymas – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną
Christiano Boltanskio instaliacija „Animitas (Kaunas)“ bus atidaroma rugsėjo 22 d., Kauno IX forto muziejuje minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Prisimenant ir pagerbiant Holokausto aukas, renginio pradžioje vyks atminimo eisena nuo muziejaus administracijos pastato (Žemaičių pl. 71) iki masinių žudynių lauko. Po aukų pagerbimo ceremonijos Christiano Boltanskio meninę instaliaciją „Animitas (Kaunas)“ pristatys kuratorė Josée Drouin ir „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Pristatymą lydės Auksinio scenos kryžiaus laureatės Erikos Vizbaraitės šokio performansas, sukurtas specialiai šiai progai. Renginio dalyviai taip pat turės galimybę aplankyti Kauno IX forto muziejuje eksponuojamą patyriminę instaliaciją „Malina – geto slėptuvė“.
Ch. Boltanskio meninė instaliacija yra „Kaunas 2022“ atsisveikinimo dovana miestui, kurią kiekvienas galės pamatyti ir aplankyti nemokamai bet kuriuo patogiu metu. Renginys yra programos, skirtos Vilniaus geto likvidavimo 80-osioms metinėms minėti, dalis.
Renginio organizatorius – Kauno IX forto muziejus. Renginio partneriai: „Kaunas 2022“, Kauno žydų bendruomenė.
„Kaunas 2022“ vadovė ir projekto poveikio tyrimą atlikęs sociologas – apie siekį neišsklaidyti suburtos minios
Rugsėjo 7–8 dienomis paskutinįkart susitiks projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatoriai, organizatoriai, finansuotojai, partneriai ir dalyviai. Europos kultūros sostinės forumo metu Kino teatre „Romuva“ bus atskleisti didžiausio iki šiol Lietuvoje vykusio kultūrinio projekto rezultatai ir poveikis, taip pat vyks diskusijos apie tai, kam ir kaip tęsti pradėtus darbus. Savo patirtimi dalinsis ir kitų Europos miestų atstovai. Forume septynerių metų darbą apibendrinantį pranešimą skaitys „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, o įspūdingos apimties projekto poveikio tyrimą pristatys sociologas Tadas Šarūnas. Abu profesionalai artėjant susitikimui „Romuvoje“ dalinasi įžvalgomis apie tai, ką ir kokiais būdais pavyko pasiekti.
Virginija, kodėl būtent dabar, prabėgus jau beveik metams nuo „Kaunas 2022“ uždarymo renginio, nusprendėte organizuoti paskutinįjį Europos kultūros sostinės forumą?
Virginija: Svarbiausias šio renginio akcentas yra viešas „Kaunas 2022“ išorinio poveikio vertinimo ataskaitos pristatymas. Mes patys, kaip organizacija, o ir mūsų partneriai, jau esame pateikę įvairiausių ataskaitų įvairiems finansuotojams – ir Europos Komisijai, ir LR Vyriausybei, ir savivaldybėms. Šiuose dokumentuose kalbėjome patys, savo žodžiais. Visgi net dvejus metus apklausų metodu šį projektą, jo kultūrinį, ekonominį ir socialinį poveikį tyrinėjo nepriklausoma komanda, kuriai vadovauja Tadas Šarūnas. Tai galimybė ir mums, ir visiems kitiems, kuriems tai aktualu, išgirsti visuomenės balsą.
Taip pat 2023-iesiems einant į pabaigą jau galime kalbėti apie tai, kas iš tiesų išliko, kaip Kauno ir Kauno rajono gyventojai vertina tradiciniais tapusius renginius, kaip juose dalyvauja.
Be to, forumo metu pristatysime net penkias publikacijas, kurias parengė apie 100 žmonių. Tai – publikacijų, apibendrinančių projekto metodologijas ir patirtis, serija. Sutikite, devyni mėnėsiai tokios apimties leidybiniam projektui – visai nedaug.
Tadai, o ar jūsų vadovaujamai tyrėjų komandai pakako devynių mėnesių, kad „Kaunas 2022“ išorinė ataskaita būtų tokia, kokios norite? Galbūt analizę būtų galima tęsti ir ilgiau, o gal planuojate tai daryti ir pristatę pagrindinius rezultatus forume?
Tadas: Manau, buvo galima arba dėti tašką dabar, arba dirbti dar dvejus metus (juokiasi). Tiesą sakant, tašką padėjome gegužę, kad ataskaitą kolegos spėtų sumaketuoti, išleisti.
Kai bandai operuodamas statistiniais metodais įsiklausyti į žmonių balsą, sudėtinga stačia galva nepanirti į apmąstymus, kuriuos sukelia duomenys. Manau, dabar pats geriausias laikas stabtelėti. „Kaunas 2022“ emocinė banga lyg ir nuslūgo, bet atsiminimai dar neišblėso. Su projektu dirbę žmonės vis dar mąsto apie tai, kas buvo nuveikta. Miestas to irgi dar nepamiršo.
Žinoma, tyrinėti dar tikrai yra ką, neįgyvendinome visų idėjų, kurias apmąstėme darbo pradžioje, bet labai daug išmokome apie tai, kaip vertinti dalyvavimą kultūroje, kitaip tariant, kultūros vartojimą. Šias mintis nešimės į kitus tyrimus, kurie jau planuojami ir laukiami.
Kokių gi apmąstymų sukėlė duomenų, kuriuos sunešė anketas pildę „Kaunas 2022“ renginių dalyviai, tyrinėjimai?
Tadas: Nors Europos kultūros sostinė (EKS) iš esmės yra humanistinis projektas, mūsų tikslas buvo iš tiesų suskaičiuoti, parodyti, kad galima kalbėti ne tik apie nuomones ir jausenas, kurių turi kiekvienas, bet apie socialinį faktą. Maloniausia būna, kai skaičių matricoje, sudarytoje iš tūkstančių eilučių ir šimtų stulpelių, įžvelgi tuos akivaizdžius faktus. Bendriausias paaiškinimas to, ką patyrėme per 2022-uosius, būtų iš arenos ar stadiono išeinanti sirgalių minia. Jaučiame, kad tai žmonės, kuriuos vienija aistra vienam konkrečiam objektui. Šis spiečius vėl ir vėl renkasi drauge, kad patirtų šią aistrą. „Kaunas 2022“ irgi sukūrė tokią minią, tiesa, viename kūne kasdienybėje nesutinkamą. Tai specifinė minia, sudaryta iš atvirų socialinei įvairovei, jaučiančių tapatumą su savo miestu, žmonių. Žinome, kad minia yra grėsmingas dalykas, turintis apčiuopiamą poveikį. Miestui turėti tokią minią yra svarbu. Tai sustiprina jausmą, kad aš su savo konkrečiomis vertybėmis nesu vienas.
Forumo programoje numatyta nemažai laiko aptarti, kaip gi su šia minia elgtis toliau. Ar Kaunas ir Kauno rajonas daro pakankamai, kad ji neišsivaikščiotų?
Virginija: Taip, vienoje sesijų pakvietėme susitikti kultūros politikos formuotojus ir dalininkus, kurie po rugsėjo 30-osios, kai įstaiga „Kaunas 2022“ bus oficialiai uždaryta, turi susigrąžinti atsakomybę už šio projekto sukurtą palikimą. Įstaigos uždarymas reiškia jos suvienytos komandos atleidimą nuo šios atsakomybės. Tikiuosi, kad visų pirma Kauno ir Kauno rajono savivaldybės į šį pasikeitimą pažiūrės atsakingai.
Neturiu omenyje to, kad visa kultūra Kaune ir jo apylinkėse dabar turi tapti biurokratų reikalu. Anaiptol. Manau, kad iniciatyva grįžta į kultūros sektorių, iš kurio ji iki „Kaunas 2022“ komandos ir atėjo. Kaune, kitaip nei daugelyje kitų miestų, tapusių EKS, pirmoji žiežirba įsižiebė būtent šiame sektoriuje, tarp bendraminčių ir kolegų – ne savivaldybėje ar ministerijoje.
Aišku, valdžios atstovai gerai žinojo tradiciją, kuri kas 13 metų EKS titulą sugražina į tą pačią šalį, bet būtent kauniečiai kultūrininkai dar iki miestų konkurso paskelbimo neabejojo, kad mūsų miestas jame kandidatuos, apsibrėžė, ką mes norime šiuo titulu pasiekti, ką pakeisti, o ką – susigrąžinti. Ši iniciatyva subūrė savanoriškais pagrindais dirbusių galvų ir širdžių kolektyvą, kuris parengė paraišką ir net miesto kultūros strategiją, kuri buvo būtina norint kandidatuoti, ir kurią savivaldybės atstovai integravo į bendrą miesto strategiją. Įsteigus VšĮ „Kaunas 2022“ stengėmės šios bendruomenės iškeltus tikslus įgyvendinti, natūralu, kad rezultatai priklauso tiems, kurie šią viziją kūrė.
Pritariu Tadui, puikiai įžodinusiam tai, ką jaučiu giliai viduje – žinoti, kad su savo vertybėmis esi ne vienas, labai svarbu. Neabejoju, kad tai, jog yra reikalingi savo miestui, pajautė visi „Kaunas 2022“ partneriai. Jie, paaugę ir sustiprėję, patys toliau rūpinasi drauge pradėtais projektais, tęsia bendradarbiavimą, analizuoja mums visiems svarbias temas.
Mano minėtoje forumo diskusijoje taip pat norime iškelti klausimus apie nacionalinę ir regioninę kultūros politiką po „Kaunas 2022“ skėčiu gimusių naujų kultūrinių fenomenų kontekste. Pastebime, kad, pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos veikloje ir prioritetų sąraše nekreipiamas dėmesys į bendruomenių iniciatyvas skatinančius projektus. Tai yra, mūsų ir partnerių sukurtiems projektams sudėtinga sulaukti finansavimo. Nemanau kad tik savivalda turi prisiimti visą šią finansinę naštą. Taigi norime diskutuoti apie tai, kaip neišbarstyti potencialo, o ar jis yra, kaip ir noras bei gebėjimai, ir kad tokio pobūdžio reiškinių tęstinumas yra svarbus, klausimų nebekyla.
„Dešimt tiesų apie „Kaunas 2022“ poveikį“ – taip vadinasi jūsų, Tadai, pranešimas, kurį skaitysite forume. Ar šios tiesos adresuotos ir tiems, kurių rankose politiniai ir finansiniai svertai?
Tadas: Taip, pasirinkau tokį formatą būtent todėl, kad būtų nuo ko atsispirti diskusijoje apie tai, kaip elgsimės su „Kaunas 2022“ palikimu. Manau, tai neturi būti politinė diskusija. Juk vertintojų ir ataskaitos rengėjų komandos politinės pažiūros ir norai čia visiškai nesvarbūs – rinkome faktus ir pakavome juos kaip įmanoma suprantamiau, kad būtų galima apie poveikį ir galimybes diskutuoti viešai.
Į EKS reikia žiūrėti kaip į eksperimentą, į laiko mašiną – kas būtų, jei miestai visuomet turėtų tokias galimybes kurti bendras vizijas, kelti klausimus, ieškoti atsakymų į juos meno ir kultūros pagalba? Kas būtų, jei šios galimybės būtų pakankamai finansuojamos? Apie dėmesį kitiems, tai yra, ne tik Vilniui, kuriame visko jau ir taip labai daug, pirmą kartą garsiau buvo pradėta kalbėti prieš gerus septynerius metus. Dabar, jau įvykus didelio masto eksperimentui Kaune, galime aiškiai matyti, kaip šis modelis veiktų ir kituose miestuose, kokie būtų to rezultatai. Galime kalbėti ir apie tai, kas visgi nesuveikia kuriant aukštos kokybės įvietintą kultūrą – tai irgi gerai matoma tyrimo rezultatuose. Žinoma, abejoju, kad visa tai galima per prievartą įrodyti tam, kuris tokiomis vertybėmis iš principo netiki. Tačiau viliuosi, kad tarp sprendimų priėmėjų yra žmonių, kuriems tai atrodo vertinga.
Jau pirmasis „Kaunas 2022“ forumas buvo tarptautinis, ne išimtis ir šeštasis, paskutinis. Ar teko jums susipažinti su, pavyzdžiui, Liuksemburgo miesto Ešo prie Alzeto, kuris pernai taip pat buvo EKS, rezultatais, poveikio tyrimais?
Tadas: Taip, teko bendrauti, keistis patirtimi su monitoringo specialistu iš Liuksemburgo. Tokios apimties tyrimas sudėtingas, ištinka ir krizių, taigi tarpusavio terapija yra tikrai svarbu. Tarėmės, kaip geriausiai pateikti pasakojimą, tad įdomu bus išvysti, kaip jiems tai pavyko. Patirtimi dalinsimės ir forume Kaune. Bet ir be diskusijų galiu pasakyti, kad Kaunas ir Ešas prie Alzeto – labai skirtingi miestai labai skirtingose šalyse. Daugiau esu bendravęs su Vroclavo, kuris EKS buvo 2016-aisiais, poveikio vertintojais. Iš jų patirties pasimokiau daugiau, nes kultūriškai esame artimesni, bet biudžeto prasme tai buvo skirtingi projektai, tad galiausiai išsigryninome specifinę, Kaunui pritaikytą metodiką.
Virginija: Pridėsiu, kad galutinė ataskaita yra būtina kiekvienai EKS, bet niekur nėra apibrėžta, kaip ji turi atrodyti. Sklaidydami ankstesnių miestų ataskaitas rasdavome daugiausiai statistines analizęs, žongliravimą skaičiais ir faktais, kurių išliekamąjį poveikį patikrinti reikia ne pusmečio ir ne metų. Tad mums, norėjusiems išties prasmingo ir tikslaus įvertinimo netgi užsakyti šį Tado su komanda ruoštą tyrimą buvo pakankamai sudėtinga. Norėjome, kad tyrimas atlieptų mūsų programoje pabrėžtas vertybes ir iškeltus tikslus, taigi siekėme ataskaitoje pamatuoti tokius žmogiškuosius faktorius, kaip, pavyzdžiui, atvirumas kitam ir kitokiam. Arba, pavyzdžiui, mums buvo įdomu, ar pasikeis miesto paveldo vertės suvokimas – kalbu konkrečiai apie modernizmo architektūrą. Ir, žinote, tų respondentų, kurie daugiausiai lankėsi programos „Modernizmas ateičiai“ renginiuose, pomėgis architektūrai koreliuoja su pilietiškumu – tai tik vienas intriguojančių dalykų, kuriuos atradau ataskaitoje, kuri labai neformali ir įtraukia skaityti it koks detektyvas.
Beje, grįždama prie ankstesnio klausimo, pridursiu, kad dar 2021 m. Eše mieste įkurta EKS palikimu besirūpinanti organizacija, kurioje dirba jau kita komanda, užtikrinanti, kad pradėti darbai nenutrūktų. Kokie tai darbai, kokių tęstinių reiškinių 2022 metais ir iki jų liuksemburgiečiams pavyko pradėti, išgirsime forumo metu. Galiu kalbėti už mus – Kaune ir Kauno rajone sukurta ir išvystyta 12 festivalių, kurie turi savo auditorijas. Jei išliks didžioji dalis šių tradicijų, tai jau bus didelė sėkmė.
-
„Kaunas 2022“ organizuojamas Europos kultūros sostinės forumas rugsėjo 7 d. kvies klausyti diskusijų „Romuvoje“, o rugsėjo 8 d. persikels į Vytauto Didžiojo universitetą, kur vyks komandos narių vedamos dirbtuvės. Dalyvavimas forume nemokamas, tačiau reikia užsiregistruoti čia.
Paskutinis Europos kultūros sostinės forumas Kaune: laukia debatai apie virsmo į šiuolaikinę sostinę rezultatus
Pasitinkant rudens sezoną Kaune, susitiks praėjusiais metais Europos kultūros sostinės (EKS) programą įvykdžiusi komanda, savivaldos bei vietos ir užsienio kultūros sričių atstovai. Tradicija tapusiame šeštajame Europos sostinės forume rugsėjo 7-8 dienomis bus aptarti šio didžiausio kada nors Kaune įgyvendinto kultūros projekto rezultatai ir faktinė vertė, kuriems apskaičiuoti prireikė ne tik laiko, bet ir patyrusių įvairių sričių profesionalų įgūdžių. Diskusijų sesijoje ir ją lydėsiančiose dirbtuvėse kviečiami dalyvauti visi norintys – Kauno kino centre „Romuva“ ir Vytatuto Didžiojo universitete organizuojamas renginys atviras užsiregistravusiems.
„Užverdami „Kaunas 2022“ duris kaip komanda jaučiamės padarę viską, tačiau klausimas apie ateitį, kirba, ir žinau, kad ne tik mūsų galvose. Trys 2023-ųjų ketvirčiai – jau pakankamas laikas paragauti, kaip dabar sekasi kultūros laukui ir bendruomenėms funkcionuoti projektui pasibaigus. Ar tvarūs mūsų deklaruoti projekto rezultatai, ar tvarūs projekto metu užsimezgę naujieji renginiai, festivaliai, dinamika bendruomenėse? Kurie projekto rezultatai yra vertingiausi, būtini saugoti? Kokio palaikymo reikia, kad „Kauno 2022“ palikimą išsaugotume?“, – tokius klausimus kelia forumo kuratorė, „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova-Maj. Jos iniciatyva renginys pavadintas „Iš šiuolaikinės į…“, paliekant erdvės apmąstyti Kauno ir Kauno rajono ateities trajektoriją kultūros sektoriuje, kuris, anot pašnekovės, dabar dešimteriopai ambicingesnis nei prieš septynerius metus, kai žengti pirmieji projekto žingsniai.
„Kaunas 2022“ projekto rezultatus „Romuvoje“ pristatys jo vadovė Virginija Vitkienė, šiuo metu savo patirtį ir jėgas skirianti ir naujai ambicijai – kitų metų pabaigoje vyksiančiam Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje. Pranešimą rengia sociologas Tadas Šarūnas, EKS kontekste tapęs išorinio projekto poveikio tyrimo vadovu. Diskusijose apie kultūros sostinės poveikį ir gyvenimą 2022-iesiems pasibaigus dalyvaus įvairių sričių kultūros ir komunikacijos ekspertai, Lietuvos kultūros politikos ir finansuojančių institucijų atstovai, savo patirtimis ir tikslais dalinsis kitų Europos kultūros sostinių organizatoriai.
Ana Kočegarova-Maj pastebi, kad nors tokio formato Europos kultūros sostinės forumas, kuris Kaune pradėtas organizuoti keleri metai iki miestui pasipuošiant šiuo titulu, yra paskutinis, tradicija jau persikėlė į kitus Europos miestus. „Pavyzdžiui, 2024 m. EKS tapsiančiame Estijos mieste Tartu taip pat vyksta panašus renginys „Kultuurikompass“ , tai įrodo tokio tipo renginių poreikį vietiniam bei tarptautiniam kultūros sektoriams.“
Rugsėjo 7 d. susitikus „Romuvoje“, rugsėjo 8 d. forumas skils į mažesnės apimties dirbtuves ir seminarus, kuriuose patirtimi dalinsis „Kaunas 2022“ komanda ir projekto partneriai. Susibūrusių į grupes laukia pokalbiai apie partnerystes, komunikaciją, prieinamumą ir auditorijų vystymą, darbą su bendruomenėmis, kultūros paveldu ir kt. Vėliau visi forumo dalyviai kviečiami apsilankyti Kauno kultūros mugėje ir bendruomenes vienijančiame „Fluxus festivalyje“, kurio tradicija pradėta „Kaunas 2022“ iniciatyva.
Tikintis, kad diskusijos ir pradėti darbai tęsis ir už forumo ribų, „Kaunas 2022“ parengė net penkias publikacijas, kuriose apibendrinamos projekto kūrybinės metodikos, tyrėjų išvados apie projekto poveikį, taip pat – dalyvių ir lankytojų refleksijos apie projektą. Šios publikacijos bus pristatytos renginio metu, o vėliau fiziniu ir skaitmeniniu formatais prieinamos būsimoms sostinių kartoms ir kultūros operatoriams Lietuvoje ir už jos ribų.
Dalyvavimas forume nemokamas, tačiau reikia užsiregistruoti: bit.ly/Forumas2023
Į Kauną sugrįžta „Fluxus festivalis“: tai – vaistas nuo visų ligų
Rugsėjo 8 d. sugrįžta „Kaunas 2022“ projekto metu užgimęs „Fluxus festivalis“ – tradicija, be kurios Kauną jau sunku įsivaizduoti. Netikėčiausi kostiumai, kopimas į Parodos kalną ir ten laukiantys kultūriniai siurprizai vienam vakarui ir vėl suburs tūkstančius ištrūkti iš kasdienybės nusiteikusių žmonių. „Šiemet teigiame, kad Fluxus yra vaistas nuo visų ligų“, – pasakoja renginio organizatoriai. Ir tuo, laukiant jau šeštąjį kartą vykstančio festivalio, nesunku patikėti.
Fluxus – XX amžiaus septintajame dešimtmetyje susikūręs tarptautinis menininkų judėjimas, kuriam būdinga ironija, paprastumas, eksperimentavimas. Fluxus pradininkas Jurgis Mačiūnas gimė būtent Kaune, tad simboliška, jog „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ pradėto festivalio idėja ir gimė būtent šiame mieste.
„Fluxus festivalis“ turi paprastą ir su šypsena į gyvenimą siūlančią pažiūrėti formulę – pasidabinę savadarbiais kostiumais, žmonės netikėtais būdais kopia į Parodos kalną, o ten bendrystę švenčia stebėdami meninius pasirodymus. Per penkerius festivalio gyvavimo metus, buvo galima išvysti visko – nuo kojūkininkų, žonglierių ir orkestrų pasirodymų iki kosmonautais, milžinais, mėgstamų filmų herojais – pasidabinusių kauniečių. Originalus sumanymas mieste atrado savo vietą – 2022–iais, Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės titulo metus, į kalną kopė jau beveik 5000 žmonių.
„2018 m., organizuojant pirmąjį festivalį, pavyko suburti apie 500 žmonių. Girdėjau, jog prikalbinti ir įtikinti žmones kopti uždaryta Parodos gatve atbulomis, šuoliuojant ar nešant stalą, sklidiną vaišių, buvo tikrai nelengva. Nuo kitų metų, festivalis pradėjo vykti naktį ir į jį susirinko daugiau nei dvigubai daugiau dalyvių. Kasmet įdomu, kada bus tie metai, kai surinksime visus fluxus žmones į vieną vietą, nes kol kas festivalis tik auga savo dalyvių skaičiumi ir tai yra labai džiugu“, – pasakoja viena iš festivalio organizatorių, Kauno menininkų namų direktorė Simona Savickaitė.
Šiemet festivalio organizatoriai pasitinka teiginiu, jog fluxus – vaistas nuo visų ligų.
„Kadangi fluxus yra juokas, išėjimas iš kasdienybės bei rutinos, mokėjimas žaisti ir mėgautis gyvenimu – tikime, jog visas ligas ir sunkumus galime įveikti žvelgiant į pasaulį per fluxus akinius. Šių metų dalyviai bus pakviesti į Jurgio Mačiūno skverą, kuriame „pacientus“ pasitiks Jurgio Mačiūno registratūra. Užsiregistravę ir gavę receptą kopsime kalnu – kopimas šiais metais akcentuojamas ypatingai, tad kopsime dar spalvingiau ir interaktyviau. Kalno viršuje dalyvius pasitiks fluxus reivo kabinetas, kur galėsime pasidžiaugti įveikę iššūkius, išlaisvėję ir įgavę daugiau fluxus judėjimo dvasios.
Festivalis kasmet kinta, tad ir šiais metais jis bus kitoks – daugiau akcentuojama režisūrinė pasakojimo linija, kalno viršuje dalyvius pasitiks dar niekada nematytas, specialiai „Fluxus festivaliui“ paruoštas instrumentinės ir elektroninės muzikos, teatro bei šokio pasirodymas“, – festivalio programą atskleidžia S. Savickaitė.
Anot organizatorių, tokių festivalių kaip šis – skatinančių žmonių kūrybiškumą, bendruomeniškumą, padedančių išlaisvėti – Kaune dar nėra labai daug. “Gera matyti kaip „Fluxus festivalis“ tampa miesto tapatybės, identiteto dalimi. Man tai yra viena geriausių patirčių gyvenime, kurioje sutikau nuostabių, nuoširdžių, Kauno miestu tikinčių ir jam atsidavusių žmonių“, – pasakoja S. Savickaitė.
Į Kauno rajoną – kultūrinių patirčių: seniūnijose šiais metais bus įgyvendinta 17 renginių
Kartu su vietos bendruomenėmis kuriantys užsienio menininkai, nauji objektai ir festivaliai, į kuriuos atvyksta minios žmonių – dar visai neseniai, tokį Kauno rajoną įsivaizdavo tikrai ne kiekvienas. Per kelerius projekto „Kaunas 2022“ metus, kultūrinė panorama gerokai pasikeitė – čia vyksta tiek renginių ir iniciatyvų, kad Kauno rajonas pelnytai tapo dar vienu traukos centru. Ne išimtis ir šie metai – Kauno rajone tęsiasi tradicija tapusi iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos”, o visi norintys gali aplankyti viešo meno maršrutą „Smaragdo kelias“.
2019 m. projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu pradėta iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos“. Jos tikslas – drauge su vietos bendruomene, kultūrinėmis įstaigomis, partneriais bei menininkais kurti vietos identitetu paremtus, vietos bendruomenę įgalinančius, tvarius meno ir kultūros projektus. 7 seniūnijas pirmaisiais metais įtraukęs projektas, jau po kelerių sezonų išaugo iki 15 dalyvių. „Kokie profesionalūs menininkai? Ir dar iš užsienio? Kokios minios renginiuose?“ Buvo ir tokių abejonių“, – šiandien pirmuosius projekto žingsnius su šypsena prisimena buvusi „Kaunas 2022“ partnerysčių kuratorė Milda Rutkauskaitė.
Nors Europos kultūros sostinės metai Kaune baigėsi, projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ Kauno rajono savivaldybės dėka tęsiasi ir toliau. Norą pristatyti bendruomenės kuriamus renginius 2023-siais išreiškė 17 seniūnijų. „Laukiant seniūnijų paraiškų galvoje sukosi daug klausimų – ar bus norinčių dalyvauti, ar projektai išlaikys tarptautinį lygį, ar sulauks partnerių paramos? Nerimo tikrai buvo. Visgi supratau, kad ypatingai tos seniūnijos, kurios dalyvavo ir ankstesniais metais, yra stipriai paaugusios, turi stiprius kultūros vadybos įgūdžius, tęsia savo projektus, pradėtus „Kaunas 2022“ metu. Daug paraiškų dalyvių jau dabar klausia ir apie ateinančius metus, domisi, ar jų projektai turės tęstinumą. Priimu tai kaip ženklą, kad iniciatyva yra reikalinga“, – teigia M. Rutkauskaitė.
„Šiuolaikinės seniūnijos“ naują renginių maratoną pradėjo dar gegužės pradžioje, o sezoną uždaryti žadama Kalėdoms artėjant. Atgyjantis etnologinis palikimas, vietos pasakojimai ir skoniai Zapyškyje, vėjo varpeliais suskambėjusi Kulautuva ar jau ne vienerius metus organizuojamas Stimpanko festivalis – tik dalis pavasarį ir vasarą įvykusių kultūrinių renginių. Programą pratęs tradicinis „Molio kelias“ Rokuose, Vandens simfonija Neveronyse, Tvarumo festivalis Lapėse, angelų temą plėtos Linksmakalnis, renginiai vyks Akademijoje, Garliavoje ir kitose seniūnijose.
Anot organizatorių, itin smagu, kad projekte dalyvavusiose seniūnijose atsirado ir išliekamųjų kultūrinių projektų: nuo naujos kultūros organizacijos ar skulptūros iki bendruomeninės galerijos.
Per Kauno rajoną nusidriekė „Smaragdo kelias“
Dar vienas „Kauno – Europos kultūros sostinės“ titulo metų palikimas – viešojo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“. Smaragdai – Kauno rajone išsibarstę meniniai objektai, pritaikyti konkrečiai vietai bei sukurti netradicinėse erdvėse: gamtoje, parkuose, skveruose ar net viešojo transporto stotelėse.
Apie 50 meninių objektų maršrute – autentiška kultūrine erdve paverstas laivas „Nemuno 7“, jau spėjęs tapti daugybės renginių ir meno rezidencijų namais, garsinės skulptūros, gatvės meno piešiniai, vandens bokšte ar Kauno forte įsikūrusios meninės instaliacijos bei vietinių gyventojų kuriamų produktų parduotuvėlė. Smaragdų kūrėjai – profesionalūs Lietuvos ir užsienio menininkai, bent trumpam viešėję Kauno rajone ir čia palikę savo kūrybos pėdsakus.
Nors „Smaragdo kelias“ įdomus visais metų laikais, jį aplankyti ypač smagu šiltuoju sezonu – galbūt pėsčiomis ar dviračiu apkeliautas maršrutas taps dar vienu kultūriniu vasaros nuotykiu?
Kaune prasideda „Audra“: jaunų žmonių idėja virto didžiausiu šalyje šiuolaikinio miesto festivaliu
Jau šiandien Kauną užlies „Audra“ – didžiausias šalyje šiuolaikinio miesto festivalis. Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės metus gimęs renginys jau tapo vienu laukiamiausių vasaros įvykių. Šįkart jis sugrįžta su 4 paras truksiančia muzikos ir kultūrinių patirčių programa. „Svarbūs dalykai gimsta ne štilyje ar vakuume. Jie atsiranda tik minčių ir jausmų audroje“, – įsitikinę festivalio organizatoriai.
Praėjusiais metais „Audra“ Kauną užliejo tikra berlynietiška dvasia – kiaurą parą trunkantys meniniai renginiai ir didžiausi elektroninės muzikos vakarėliai tąkart miestą pavertė šiuolaikinės kultūros centru, o netradicines ir gerai žinomas miesto vietas užplūdo kokybiško turinio ištroškę lankytojai.
Iniciatyva sukurti jauniems žmonės skirtą, europietiško didmiesčio festivalį, kilo prieš keletą metų. Tuomet, miestui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, „Kaunas 2022“ Jaunimo programos koordinatoriai išsikėlė tikslą į titulo metų programą įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių. Taip gimė organizacija „Kylantis Kaunas“, kuri kartu su „Kaunas 2022“ pasiryžo sukurti ir po titulo metų tęsti festivalį, kurio programą sugalvotų ir įgyvendintų pats jaunimas.
„Organizacija „Kylantis Kaunas“ yra vienintelė kultūrinė organizacija Kaune, skirta mokyti jaunimą organizuoti renginius, įgalinanti kurti, patiems prisidėti prie pokyčių. Mūsų vizija – skatinti jaunus žmones būti atsakingais už tai, ką jie nori matyti ir veikti mieste, būti matomiems ir gerai jaustis savo aplinkoje. Dar pandemijos metu vyko mokymai, išsikeltos debatinės linijos, apie ką turėtų būti festivalis – kalbėjome apie komunikaciją neverbaliniais būdais, identitetą, tvarumą, psichologinę gerovę. 2021-siais nusprendėme, kad padarysime festivalio pradinę versiją – taip atsirado festivalis „Perkūnija“. Tuomet jis dar neturėjo savo muzikinės dalies, bet supratome, kad jos tikrai reikia. Prie idėjos prisijungė naktinis klubas „Lizdas”, kuris įnešė ir naktinio šurmulio, ir muzikos. Tad nuvilnijus „Perkūnijai“, gimė „Audra“, – juokiasi VšĮ „Kylantis Kaunas“ programos vadovė Austėja Jociūtė.
„Kuriame, nes užaugome su „Kaunas 2022“, kurie nuo mokyklos mus skatino kurti sau, savo draugams ir miesto jaunimui. Tad ir mūsų lūkesčiai festivalyje – sukurti terpę kūrybai, skatinti nebūti pasyviam žiūrovui, bet įsilieti į programą. Turime daug renginių, kurie įtraukia jauną žmogų – tai ir madų šou „Komoda“, kuris pristato kylančius dizainerius, stengiasi surasti platformas ir erdves jiems pasirodyti, ir net du į muziką orientuoti projektai – „Nefonas“, siekiantis sukurti platformą naujoms grupėms tobulėti bei jau penkis metus gyvuojantis Pusės dainos festivalis, suteikiantis sceną pradedantiesiems internetinės muzikos atlikėjams. Labai gražu „Audroje“ matyti sintezę tarp naktinės kultūros, šokių, vakarėlių ir meno. Praėjusiais metais miestas išties paniro į festivalio ritmą – miegoti ėjo paryčiais, o popiet vėl dalyvavo veiklose“, – pasakoja A. Jociūtė.
Pasakojimai po žvaigždėtu dangumi, kylantys dizaineriai ir naktinių klubų istorijos
Organizacija „Kylantis Kaunas“ festivalio metu kuruoja kultūrinių veiklų dalį. Šiemet norinčiųjų pažinti šiuolaikinę miesto kultūrą laukia net 9 nemokamos veiklos.
Viena jų – madų šou „Komoda“ kiekvienais metais pristatantis naujus jaunuosius dizainerius. Šįkart susirinkusieji Muzikinio teatro kiemelyje išvys 7 kolekcijas. Į naujų talentų paieškas orientuotas ir jau 5 metus gyvuojančio projekto Pusės Dainos Festivalis (PDF) kasmetinis koncertas – konkursas. Renginys kviečia ant scenos pasirodyti internetinės muzikos atlikėjus, kuriems dar nėra tekę išbandyti tikros scenos. Įdomu tai, kad būtent čia pirmą kartą pasirodė šiandien jau puikiai žinoma atlikėjai Dj nevykele.
Birželio 30 d. numatoma ir daugiau renginių. Kylančių menininkų performansų ir instaliacijų erdve taps Kauno menininkų namai, o Kauno paveikslų galerijos paviljone vyks hipnotizuojančios naktinės tapybos sesija. M. Žilinsko dailės galerijos fasadas nušvis spalvingomis audio festivalio „Banguoja“ vizualizacijomis, čia pat per bevieles ausines bus galima klausytis ir tarptautinių bei vietos audio menininkų kūrinių. Į vasaros metu neveikiantį „Lizdas Club“ bus galima ne tik užsukti, bet ir išbandyti vieną iš festivalio VR, kviečiantį kvestionuoti pasirinkimus, iškylančius nakties metu klube. Pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis kvies ekskursija „Kauno klubų istorija“, kurią ves netikėtas duetas – Kauno miesto gidas, buvęs žurnalo „Ore“ redaktorius Jonas Oškinis ir didžėjus, radijo laidų vedėjas, pirmųjų 90–taisiais „Pakalnėje“ vykusių reivų organizatorius Povilas Pauplys.
„Audros“ festivalio metu vyks ir audringi muzikos vakarėliai. Nuo „Pergalės“ plieno perdirbimo gamyklos iki Ąžuolyno ar M. Žilinsko dailės galerijos – house, ambient, trance, techno ir disco ritmai įvairias miesto erdves pavers šokių aikštelėmis.
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ palikimas – 108 kultūrinės stotelės
Mitinio Kauno Žvėries skulptūra, „Fluxus festivalis“, bendruomenės erdvė „Parakas“, gatvės meno kūrinys „Lėja Golberg“ ar garso instaliacija „Tabalai“ – tai tik maža dalis visame mieste ir Kauno rajone išsibarsčiusių objektų ir renginių, kuriuos, švenčiant Europos kultūros sostinės metus, sukūrė bendruomenės ir profesionalūs menininkai iš viso pasaulio. Projekto palikimą mieste ir rajone nuo šiol sistemiškai gali atrasti ir tyrinėti kiekvienas. Laisvės alėjoje esančiame Turizmo informacijos centre įsikūrė „Kaunas 2022“ ekspozicija, kurioje – visus projekto objektus talpinantis žemėlapis ir svarbiausio kultūrinio reiškinio šalyje prisiminimai.
108 kultūrinės stotelės – 14 festivalių, 17 skulptūrų, 36 gatvės meno kūriniai, 24 instaliacijos, daugybė tęstinių parodų ir bendruomenės erdvių – tokiais skaičiais galima pristatyti dalį „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ rezultatų.
„Kaunas 2022“ siekė burti bendruomenes, į miestą ir rajoną nešti kultūrinius pokyčius, o svarbiausia – kurti pasididžiavimo ir džiaugsmo savo miestu jausmą. Žmonės lankė renginius, kūrė festivalius, meno objektus, organizavo įvairiausias iniciatyvas. Į projektą įsitraukė ir bent kartą renginiuose sudalyvavo net 2.4 milijonai žmonių. Visgi esame linkę greitai užsimiršti, todėl norisi užfiksuoti, rodyti ir priminti, ką visi kartu sukūrėme Europos kultūros sostinės metais, – pasakoja „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Gerda Titovė. „2021–iais kilo idėja apjungti „Kaunas 2022“ biurą su Turizmo informacijos centru. Nuo 2022–ųjų kartu dalinomės namais, kuriuose miesto svečiai galėjo gauti ne tik su turizmu susijusios informacijos, bet ir visą puokštę kultūrinės programos rekomendacijų. Būtent šioje vietoje net kelerius metus kūrė ir dirbo visa „Kaunas 2022“ komanda. Tad klausimų, kur įkurti projekto palikimo ekspoziciją – nekilo“.
Anot G. Titovės, nors idėjų kaip įamžinti projekto palikimą buvo įvairių, pasirinktas funkcionalus, patogus ir turistams aktualus būdas, kurio svarbiausias akcentas – unikalus žemėlapis su svarbiausiais projekto metu sukurtais objektais ir tebegyvuojančiais renginiais. Kiekvienas užsukęs į TIC juos gali tyrinėti pasinaudojęs išmaniuoju telefonu – nuskaičius QR kodą galima rasti naudingos informacijos, aprašymų ir tikslias objekto koordinates. Aplankyti projekto metu sukurtus kūrinius ir renginius galima pagal 6 kategorijas, o žemėlapis aprėpia įvairias Kauno ir Kauno rajono vietas – keliauti kviečiama nuo Šančių iki Karmėlavos, nuo Žaliakalnio iki Samylų. Ekspozicijoje taip pat įkūrė skaitykla su visomis „Kaunas 2022“ iniciatyva išleistomis knygomis, galima pamatyti vykusių renginių video medžiagą.
„Norėjome, kad žmonės supažindintų, pamatytų ar prisimintų tai, kas buvo įgyvendinta, o svarbiausia, jiems aktualiausius objektus aplankytų gyvai. Žemėlapio gamybos procesas truko maždaug 6 mėnesius. Dirbome kartu su architektais, kurie suprojektavo ir ofiso interjerą. Žemėlapis skaidrus, atspaustas ant į organinį stiklą panašios medžiagos, kad erdvė vizualiai nesumažėtų. Žemėlapio siena išlenkta bangomis, tad nemažai nerimo kėlė klausimas, ar stiklas nelūš. Visgi idėją įgyvendinti pavyko. Sunkiausia dalis buvo sukaupti medžiagą – reikėjo labai kruopščiai atrinkti mūsų komandos sukurtus objektus, bendrauti su kuratoriais, tikslinti koordinates. Visko per tuos metus buvo tiek padaryta, kad ir patys nespėjome daug ko pamatyti – kuriant žemėlapį atėjo noras su visais objektais susipažinti iš naujo. Labai geras jausmas žinoti, kad „Kaunas 2022“ ne tik ėjo ir praėjo, bet ir miestui tiek daug paliko“, – džiaugiasi G. Titovė.
„Kaunas 2022“ ekspoziciją ir žemėlapį galima pamatyti užsukus į Laisvės al. 36 įsikūrusį TIC, pirmadieniais-penktadieniais nuo 9 iki 18, šeštadieniais nuo 10 iki 16 ir sekmadieniais nuo 10 iki 15 val.
Japonijos dienos sugrįžta į Kauną
Gegužės 3-6 dienomis, tęsdamas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių tradiciją, sugrįžta festivalis „Japonijos dienos Kaune WA“. Daugiau nei 30 japonų menininkų bei atlikėjų per šokį, skaitmeninį meną, muziką, fotografiją, kaligrafiją ir kitas meno formas atskleis Tekančios Saulės šalies kultūros dvasią.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Testu Ozaki teigė: „Džiaugiuosi, kad Kaunas tęsia gražias tradicijas pristatant Japonijos kultūrą, esu dėkingas „Japonijos dienos Kaune WA“ festivalio organizatoriams ir partneriams už jų pastangas priartinant Japoniją prie kauniečių.“
Jau gegužės 3 d. 18.30 val. visus japonų kultūros gerbėjus kviesime į festivalio atidarymo koncertą VDU Didžiojoje salėje, kurio programoje išvysite Gifu prefektūros Nakatsugavos miesto ji-kabuki teatro, šokėjos Ayano Honda, atlikusios pagrindinį šokėjos vaidmenį Londono operos „Madam Baterflai” spektaklyje, pasirodymus, taip pat klausysitės muzikos, kurią atliks tarptautinių konkursų laureatė Utako Toyama su grupe, Japonijos Yonago miesto jaunimo choras „Little Phoenix” ir Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos choras „Perpetuum Mobile”.
Tarp laukiamiausių festivalio pasirodymų – vieno garsiausių Japonijos avangardo scenos vardų Hiroaki Umeda šviesos architektūros ir šokio spektaklis „Intensyvioji dalelė“, kuriame žiūrovai patirs „nestabilaus stabilumo" prisotintą skaitmeninę tikrovę su įspūdinga šviesų architektūra, choreografija ir paties menininko atliekamu šokiu (gegužės 5 d. 18.30 Kauno kino centre „Romuva”). Taip pat festivalio programoje įspūdingas audiovizualinių menų kūrėjo Tatsuru Arai ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Sodas 4.12°”. NASA kosmoso platybėse aptiko naują, gėlės žiedo formos ūkų darinį – planetą. Tai buvo inspiracija japonų audiovizualinių menų kūrėjui Tatsuru Arai sukurti video instaliaciją „Thermo“, perteikiančią visatos ir mūsų ekosistemos istorijoje dažnai randamas gėlių formas. Spektaklyje „Sodas 4.12°“ gėlių ornamentikoje atsiskleis visos žmonijos išgyvenimai ir patirtys (gegužės 4 d. 18.30 val. Kauno kino centre „Romuva”).
Japonijos tradicinio meno gerbėjus džiugins, gamtos magiją perteikianti Tosen Iwasaki kaligrafija, kurios parodos „Stebuklo pojūtis” pristatymas numatytas gegužės 4 d. 17 val. Prezidento Valdo Adamkaus Bibliotekoje-Muziejuje. Iš Tokijo atvykstantis fotografas Hiroshi Seo Sugiharos namų muziejuje pristatys fotografijų parodą, dedikuotą daugiau kaip 1200 metų puoselėjamai oiemoto tradicijai, kurios dėka iš kartos į kartą perduodama meno, maisto, teatro ir kitų japoniškų tradicijų meistrystė. Šią parodą kartu su jos autoriumi Sugiharos namų muziejuje galėsite apžiūrėti gegužės 5 d. 12 val. arba aplankyti bet kurią dieną iki pat vasaros pabaigos.
„Lietuvą ir Japoniją skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau tai tėra fizinis atstumas. Kaunas jau ilgą laiką puoselėja artimą ryšį su Tekančios Saulės šalimi. Istoriniai įvykiai, čia gyvenusios asmenybės, meniniai akcentai gatvėse, švietimo įstaigų bendrystė – gražios draugystės atspindys. Džiugu, kad Japonijos dienos tampa kasmetine tradicija ir vis sugrįžta į Kauną. Tikiu, kad gausi renginių programa šiemet nepaliks abejingų ir leis dar geriau pažinti bei patirti unikalią, turtingą šios šalies kultūrą“, – dalinosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Festivalio programa pilna turiningų paskaitų, parodų, filmų peržiūrų, potyrių ekskursijų ir kitų įdomių renginių, leisiančių atrasti Japoniją Kaune, o gegužės 3 d. 15 val. Vienybės aikštėje įvyks didžiulis flash-mob, kuriame per 1000 Kauno mokinių šoks tradicinį japonų šokį „Tanabata-Odori”. Kino gerbėjai bus laukiami Forum Cinemas Akropolis gegužės 4 d. 16 val. vieno žymiausių anime kino režisierių Makoto Shinkai filme „5 centimetrai per sekundę”, o Laisvės alėjoje prie fontano galėsite per fotografijas pažinti Japonijos miestą Hiratsuką, kuriame per Tokijo Olimpiadą buvo šiltai priimta ir treniravosi Lietuvos komanda.
Režisierius Keisuke Sugawara gegužės 6 d. Kauno menininkų namuose pristatys unikalų šokio ir dramos spektaklį „(Ne)išgirstas“, tiriantį žmonėse užslėptus jausmus, o festivalį vainikuos baigiamasis tradicinės japoniškos muzikos koncertas, atliekamas tsugaru shamisen virtuozo Hibiki Ichikawa, japoniško bliuzo enka meistrės Akari Mochizuki ir taiko būgnininko Luke Burns.
„Japonijos dienos Kaune WA” – puikus jau ne vienerius metus tarp Lietuvos ir Japonijos vykstančio kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys. Viešėdama šiuo metu Japonijoje vykstančiame EU–Japan Fest ir Europos kultūros sostinių susitikimuose jaučiu ir stiprų palaikymą Ukrainai, vertybinę bendrystę žmogaus teisių, suverenumo srityse. Simboliška, kad festivalį Kaune atidarys jungtinis Japonijos ir Lietuvos chorų – „ Little Phoenix“ bei „Perpetuum Mobile“ – koncertas, pradėsiantis turiningą Japonijos menininkų programą, - dalinosi Virginija Vitkienė, „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022” vadovė.
Ši šiuolaikinių technologijų šalis, puoselėjanti gilias kultūros tradicijas, turi labai poetišką wabi-sabi filosofiją, kuri moko kuklumo, minimalizmo ir unikalumo, atrandant grožį kiekviename gamtos netobulume.
„Japonija man pirmiausiai siejasi su begaline pagarba vieni kitiems ir subtilia estetika, todėl labai džiaugiuosi, kad galime supažindinti vis daugiau žmonių su šia nuostabia kultūra ir esu dėkinga festivalio partneriams, su kuriais kartu kuriame šią šventę“, – sakė festivalio vadovė Emilija Šakalienė.
Festivalio „Japonijos dienos Kaune WA“ renginiai vyks VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 29), Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54), Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ir kitose miesto erdvėse.
Festivalio naujienas sekite: https://www.facebook.com/JapanDaysWA , festivalio programa: www.kaunas2022.eu/wa. Dauguma renginių – nemokami.
Organizatoriai: MB „Japonistė“, Kauno šokio teatras „Aura“. Festivalį pristato: EU-Japan Fest. Tarp renginio partnerių: Japonijos ambasada Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas, Toyota atstovybė Kaune „Autotoja“, Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022, Gifu prefektūra ir Hiratsukos miestas (Japonija), Kauno švietimo inovacijų centras ir kiti.
Platesnė informacija bei komentarai žiniasklaidai: Emilija Šakalienė ([email protected], +370 687 98882).