Sandra

Savanorystė kultūros sostinės programoje – erdvė atsiskleisti ir prisidėti prie istorinio įvykio

Paskutinįjį pusmetį iki didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo žingsniuojanti  „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” komanda intensyviai ruošiasi programai. Kaip sukurti kuo įspūdingesnį reginį svečiams iš visos Europos rūpinasi daugiau nei šimtas kultūros organizacijų, daugybė menininkų: režisierių, prodiuserių, scenografų, choreografų, šokėjų ir kitų. Tačiau vieni iš pačių svarbiausių žmonių Europos kultūros sostinės programoje yra savanoriai – be jų svetingumo, pagalbos pasitinkant svečius ar įgyvendinant techninius bei kūrybinius renginio sprendimus – šiandien neįsivaizduojamas nei vienas kultūros sostinės įvykis. O įspūdinguose, didžiuosiuose Mitinės trilogijos renginiuose, pritrauksiančiuose gausybę lankytojų, gali prireikti virš 400 savanorių pagalbos vienu metu.
„Savanoriai, „Kaunas 2022” dar vadinami Kultūristais, ne tik jungiasi prie projekto pagelbėdami renginiuose. Nuo pat pirmųjų žingsnių „Kaunas 2022” jie patenka į tęstinę įvairių įdomių mokymų programą, leidžiančią ne tik susipažinti su savanorystės pagrindais bei įgauti esminių žinių apie Kauną, tačiau taip pat leidžiančią plėtoti ir savo gebėjimus ar išbandyti naujas sritis. Pavyzdžiui, tapti Kauno miesto žinovais ir mokytis pristatyti miestą užsienio žiniasklaidai ar tapti savanorių komandos lyderiais, ir didesniame renginyje padėti koordinuoti mažesnes savanorių grupes“, – apie savanorystės programą pasakoja „Kaunas 2022” savanorių ir svetingumo projektų koordinatorė Marija Pulokaitė.
Jungtis į savanorystės programą gali bet kurio amžiaus ar profesijos žmogus, norintis prisidėti prie programos. Tereikia užsiregistruoti į įvadinį susitikimą su savanorystės kkoordinatoriais, kurie viską jums papasakos plačiau.(nuoroda)
“Kaunas 2022” renginiuose ir kitose veiklose jau savanoriaujančių „Kultūristų“ patirtį bei emocijas galite pamatyti šiame video.
 

by Sandra

Unikali menininko T. Černiausko instaliacija Kauno „Akropolyje“ užkodavo svarbias žinutes

Kauno „Akropolyje“ iškilo unikali T. Černiausko instaliacija
Laikmatis, skaičiuojantis laiką iki tapimo Europos kultūros sostine, ir už jo į šoną pasvirusių dvidešimt pušų kamienų. Tokią meninę instaliaciją, kuri yra „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ partnerystės rezultatas, sukūrė žymus šiuolaikinio meno kūrėjas Tadas Černiauskas. Šis kūrybinis projektas prekybos centro erdvę puoš iki Didžiojo kultūros sostinės atidarymo renginio ir kvies miestiečius bei miesto svečius pasinerti į vizualinę poeziją, kalbančią apie kiekvieno žiūrovo asmeniškas patirtis. Jas, T. Černiausko teigimu, įkūnija instaliacijai sukurti pasirinkta medžio imitacija, simbolizuojanti augimą – Kauno, tautos, gamtos, santykio su aplinka ir vienas kitu.
Paliko laisvę interpretacijai
Nors T. Černiausko sukurta meninė instaliacija neturi oficialaus pavadinimo, pats kūrinio autorius ją vadina „Kūnų Susidūrimu“. Taip apibūdinamas į šoną pasvirusių pušų kompozicinis sprendimas, kurį, menininko teigimu, įkvėpė bendrumo ir augimo vizija.
„Šis projektas turi visapusiškos simbolikos. Medis yra bendrystės, vienijančių patirčių, atgimimo ženklas, žymintis brandą, poetiškumą, vaisių subrandinimą. Tai Kauno virsmas, tapimo Europos kultūros sostine rezultatas, kiekvieno miesto ir šalies gyventojo augimas. Be to, įkvėpimu instaliacijai tapo ir Tunguskos meteorito sprogimo padariniai Sibire 1908-aisiais. Tuomet aplink įvykio vietą esantys medžiai Rusijos šiaurėje palinko į šoną. Todėl projektas žymi ir Sibiro tremtį, dėl kurios esame iki šiol paveikti ir palenkti. Visgi jis nėra tik skaudžios tautos patirties atvaizdas. Instaliacija noriu paskatinti kuo įvairesnius jausmus“, – akcentuoja T. Černiauskas.
Paklaustas, kodėl projektui rinkosi medį, autorius sako – ši medžiaga lengvai siejama su kiekvieno asmeniškomis, vidinėmis asociacijomis. Kurti instaliaciją T. Černiauskas svarstė iš beržo ir pušies, tačiau pastarosios pasirinkimą nulėmė išraiškinga tekstūra bei faktūra.
„Medis yra artimas kiekvienam mūsų. Jis atspindi grožį, sukelia prisiminimus, grąžina smagius ir šiltus potyrius, galbūt netgi minėtas skausmingesnes patirtis. Kiekvienas kūrinys yra atspindys žmogaus, kuris į jį žiūri. Tačiau medis visiems kelia vienokius ar kitokius sentimentus. Taip kiekvienas šioje instaliacijoje gali matyti norimą vaizdą: ramybę, gamtą, monumentą, prisiminimą. Todėl visos žiūrovų, stebinčių kūrinį, interpretacijos yra teisingos. Tai laisvė savaip žvelgti ir suprasti šį darbą“ – dialogo tarp projekto ir stebėtojų svarbą įvardija autorius.
Kviečia stebėti(s)
Užsiminęs, jog instaliacijai panaudotos pušys kuria savitą lyrinę aplinką, T. Černiauskas priduria: medžių kamienai puikiai dera su juos supančia erdve. Todėl kūrinys Kauno „Akropolyje“ tapo viena, nedaloma kompozicija.
„Jis organiškai įsilieja į prekybos centro erdvę ir visą Europos kultūros sostinės viziją. Skaičiuodamas laiką iki didžiosios šventės, šis kūrinys primena, jog miestas artėja prie finišo tiesiosios, ir kviečia stebėti, kaip Kaunas išaugo bei subrandino tokį svarbų rezultatą“, – pastebi šiuolaikinio meno kūrėjas.
Ateiti ir apžiūrėti T. Černiausko kūrinį kviečia ir Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė. Ji itin vertina galimybę prisidėti prie miesto virsmo Europos kultūros sostine bei padovanoti kauniečiams ir visiems atvykstantiems unikalią instaliaciją prekybos centro erdvėje.
„Džiaugiamės savo partneryste su „Kaunas 2022“ komanda ir nuostabiu šio bendradarbiavimo rezultatu – T. Černiausko kūrybiniu projektu. Autorius visuomet stebina savo išskirtiniais darbais, todėl be galo smagu, jog pasigrožėti šia instaliacija galės visi kauniečiai ir miesto svečiai. Tai – labai simboliškas kūrinys, žymintis augimą ir savotišką atgimimą. Šių dienų kontekstas šioms žinutėms suteikia ypatingą svarbą“, – tikina B. Kuodytė.
Jėgas vienija šimtai menininkų
Černiausko kūrybinė instaliacija Kauno „Akropolyje“ – viena iš trijų, mieste rodančių laiką iki tapimo Europos kultūros sostine. Specialiai įrengti laikmačiai pastatyti ir Kauno Rotušės aikštėje bei prie Kauno rajono savivaldybės pastato.
Jie atidengti per miesto gimtadienį – gegužės 22-ąją. Laikmačiai laiką skaičiuos iki 2022 01 22 20.22 val., o tuomet miestas pradės Kultūros sostinės metus. Jų atidarymą lydės Šiuolaikinio Kauno Mito pirmoji trilogijos dalis – įspūdingas ir didingas šou po atviru dangumi.
Visa išsami Europos kultūros sostinės metų programa bus pristatyta rugsėjo mėnesį per specialų renginį.
 
Nuotr. autorius M. Plepys

by Sandra

Atrinktos 5 įmonės dalyvauti Dizaino inovacijų programoje 5X5®

Gegužės 26 d. Dizaino inovacijų programos 5X5® atrankos posėdyje atrinktos 5 įmonės, kurios turės galimybę metus laiko dirbti su dviem dizaineriais iš Lietuvos ir Flandrijos.  Bendro darbo metu įmonės vystys naujus ir/ar tobulinti jau turimus produktai bei paslaugos.
„Buvau maloniai nustebintas programos atrankoje dalyvavusių įmonių kiekiu ir kokybe.  Visos pretenduojančios įmonės atsiskleidė kaip didelį kūrybinį ir inovacinį potencialą turinčios kompanijos“, - Stan Dewaele, „Designregio Kortrijk“ 5X5® programos projekto vadovas.
Kauno programos atrankos komisiją sudarė skirtingų sričių ekspertai ir specialistai:
Mantas Raišys | Statybos ir statybos mokslinių tyrimų UAB „Incon“ direktorių, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Kauno verslo vadovų klubo vadovas.
Algirdas Orantas | Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas, Prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ vadovas
Birutė Leimontaitė | Svetingumo industrijos ekspertė, ilgametė pardavimų ir rinkodaros direktorė Kempinski viešbučių grupėje
Osvaldas Stripeikis | VDU Verslumo Akademijos „Minded“, Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos vadovas
Romanas Zontovičius | Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) Inovacijų ir plėtros departamentos vadovas
Atrinktos šios įmonės. Sveikiname!

• UAB EMKO
• LITAO Consultancy Group
• UAB Tiekimo projektai
• Barker Textiles, UAB
• UAB  „Gravera“

Dizaino inovacijų programą 5X5® įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija. Projektą remia Flandrijos vyriausybė.
 
Nuotr. – Designregio Kortrijk

by Sandra

Prie pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ rėmėjų gretų jungiasi Kauno  „Akropolis“

Kaunas ir Kauno rajonas išaugo: kultūros ir privataus verslo bendradarbiavimas įsibėgėja, o rezultatai  tampa vis labiau jaučiami ir pastebimi gatvėse, aikštėse ar kitose netikėtose miesto vietose. Šiandien „Kaunas 2022“ ir Kauno  „Akropolis“ jau daugiau nei trejus metus trunkančią draugystę ir kultūrinę partnerystę sutvirtino sutartimi: jis oficialiai tapo vienu iš pagrindinių Europos kultūros sostinės rėmėjų.
„Vienas iš esminių mūsų programos tikslų, nuo pat titulo gavimo akimirkos – partnerystė. Partnerystė, sujungianti miesto bendruomenes, kultūros organizacijas, privatų sektorių vienam siekiui – patrauklesnio, jaukesnio, atviresnio miesto kūrimui. Džiaugiamės vis didesniu verslo bendrovių įsitraukimu, neapsiribojančiu vien tik finansine parama, bet ir bendrais kultūriniais-menininiais projektais, prisidedančio prie bendruomeniškumo, meninio skonio ir džiaugsmo miestiečiams kūrimo“, – sako „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Pasak V. Vitkienės, patirtį į kultūros sostinės programą įtraukti ir privatų sektorių turi visos Europos kultūros sostinės, kartu su verslo bendrovėmis sukūrusios ne vieną gerąją praktiką ar sėkmingą, pridėtinę vertę visuomenei nešantį projektą.
„Kartu su „Kaunas 2022“ komanda mus vienija bendras požiūris, kad visi kartu galime nuveikti daugiau, todėl visuomet džiaugiamės turėdami galimybę prisidėti prie miesto kultūrinės veiklos puoselėjimo.  Dirbdami išvien jau ne kartą įsitikinome, kokią didelę reikšmę Kaunui turi kultūrinis gyvenimas, kuris miestui suteikia dar daugiau naujų spalvų, garsų ir gyvybės. Todėl su dideliu džiugesiu bei nekantrumu laukiame ir kitų metų, kuomet Kaunas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Neabejojame, jog tvirtai žengdami į priekį kartu sukursime bei pasiūlysime daug kultūrai vertingų projektų, kurie puoš miestą ne vienerius metus“, – tikina Brigita Kuodytė.
Vienas iš pačių naujausių „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ bendradarbiavimo rezultatų jau yra matomas ir apčiuopiamas. Tai – ką tik lankytojų ir miestiečių akims atsivėrusi pasaulyje žinomo menininko  ir „Kaunas 2022“ ambasadoriaus Tado Černiausko instaliacija „Kūnų susidūrimai“. Pagaminta iš popieriaus ir primenanti medžius, instaliacija simbolizuoja viską, ką tik gali simbolizuoti medžiai: augimą, brandą, prisiminimus ir darną. Instaliacija yra sujungta su laikmačiu, skaičiuojančiu laiką, likusį iki didžiojo kultūros sostinės atidarymo.
Černiausko kelionė kartu su kultūros sostine prasidėjo dar 2017 metais, kai Kaunas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, o menininkas šia proga sukūrė daugeliui atpažįstamą juodųjų kamuolių instaliaciją.
Startavusi su šiuo pirmuoju regimu projektu, „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ bendrystė tęsis iki pat 2022-ųjų, „Akropoliui“ tampant integralia programos vieta, leidžiančia miestiečiams jausti kultūros sostinės pulsą.
Pagrindinis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ finansuotojas – Kauno miesto savivaldybė, projektą taip pat finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kauno rajono savivaldybė, įvairūs Europos fondai, taip pat remia ir privatus verslas.
Likus šiek tiek daugiau nei pusmečiui iki kultūros sostinės didžiojo atidarymo renginio, programai intensyviai rengiasi per šimtą kultūros organizacijų, o įspūdingą reginį lankytojams ir svečiams yra pasiruošę sukurti nesuskaičiuojama menininkų: režisierių, scenografų, kostiumų dailininkų, scenaristų, choreografų ir kitų. Visą programą planuojama pristatyti rugsėjo mėnesį.

by Sandra

Kauno rajono miškuose – šiuolaikinio cirko spektaklio premjera

Kauno rajono miškuose šiuolaikinio cirko režisierius iš Italijos Roberto Magro improvizuoja pagal Vytauto Mačernio kūrybą ir pristato spektaklį „Vizijos“ pagal to paties pavadinimo poeto eilėraščių ciklą. Menininkas pasitelkė šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos kalbas ir per tai atskleidžia poeto kūrybos metaforas ir simbolius, papildydamas vietinėmis istorijomis.
V.Mačernio „Vizijų“ pristatymui pasirinktos netikėtos ir atviros vietovės, o patys spektakliai vyksta vėlų vakarą, taip atspindint ir išreiškiant giliausius, žmogaus viduje vykstančius procesus. Jo premjera jau įvyko Kauno rajono Alšėnų seniūnijos miškuose, o šį ir kitą savaitgalį jis bus rodomas Neveronių ir Batniavos seniūnijose.
Šis spektaklis – iššūkis ir kūrėjams, mat dėl karantino ribojimų vaidinimai rodomi tik tam tikram žmonių skaičiui. Tam, kad „Vizijas“ galėtų pamatyti kuo daugiau žiūrovų, per vieną vakarą spektaklis parodomas tris kartus: 21, 22 ir 23 valandomis. Pasak „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių kuratoriaus Luko Alsio, spektaklio nuotaiką diktuoja ir pati vieta.
„Režisierius kuria tokiu metodu, kai vieta apibrėžia turinį. Miškas buvo pasirinktas todėl, kad sukuria magišką terpę, o temstant miške viskas atrodo daug keisčiau, nei tai vyktų realybėje. Miške apmąstomos Mačernio vizijose regimos mintys, nuotaikos ir tai sukuria magišką ir misterijos efektą, kada tu nežinai, ko gali tikėtis kitoje stotelėje, kur sustos spektaklis. Miškas padiktavo žaidimą tarp realybės ir fikcijos“, – kalbėjo L.Alsys.
Tuo tarpu spektaklyje vaidinęs šiuolaikinio cirko artistas Džiugas Kunsmanas sako, kad tai leido jam labiau pažintį patį Mačernį.
Kelionė miške su keliomis stotelėmis
Kaip sakė D.Kunsmanas, šis spektaklis buvo trigubas iššūkis – trys spektakliai vienas po kito, vėlus vakaras („Kai prie karantino režimo įpratęs tokiu laiku parastai jau miegu“) ir gamta. „Buvo labai sudėtinga savaitė prieš premjerą. Reikėjo greitai viską paruošti, susiderinti, o ir lietus mums nepadėjo. Pats režisierius ėjo su kibirais išsemti vandens iš duobių“, – pasakojo D.Kunsmanas. Pasak pašnekovo, spektaklis remiasi V.Mačernio kūryba, o idėja buvo jį parodyti ne mieste, o Kauno rajone.
„Režisierius domėjosi kiek įmanoma daugiau vietovių ir norėjo paliesti tiek, kiek galima. Šiais metais išsirinko tris vietas, kurias ir aplankysime. V.Mačernis labai daug kalbėjo apie sunkius laikus, apie tai, kaip poezija ar apskritai kūryba gali praskaidrinti gyvenimą. Stengiamės tą ir parodyti – kaip kūryba, menas gali visiškai pakeisti realybę arba leisti pamatyti kitą požiūrį, padėti gyventi. Visa tai stengiamės padaryti kartu su bendruomenėmis, įtraukiant ir vietos gyventojus. Tai – mūsų kelionė miške su keliomis stotelėmis, kurių metu žiūrovai patiria įspūdžius“, – sakė D.Kunsmanas.
Poeziją galima panaudoti cirke
Prieš pradedant kurti spektaklį Džiugas ir pats labiau pasidomėjo V.Mačernio kūryba, mat šis autorius jam buvo girdėtas tik mokykloje. „Nemažai paskaičiau, buvo įdomu suprasti, ką jis kūrė. Anksčiau mažai domėjausi poezija, o dabar atrodo, kad daug kas susisieja: ką jis išgyveno tada ir ką dabar patiriame mes. Galima įžvelgti daug prasmės. O poeziją galima panaudoti cirke. Labai įdomus dalykas“, – sakė D.Kunsmanas. Tiesa, menininkas svarsto, kad spektaklį pavadinti spektakliu gana sunku, nes tai labiau panašu į cirko įvykį.
Darbas su bendruomenėmis nėra nauja patirtis
Kalbėdamas apie bendruomenių įsitraukimą Džiugas pasakoja, kad vietos gyventojai žiūrovus pasitinka ateinančius į pasirodymą: su muzika, su šokiu. Ir vėliau juos veda per visą mišką. „Labai įdomu dirbti tokiose vietose, tai yra visai kitokia darbo patirtis, nei dirbant teatre, muziejuose, patalpose, kur daug kas yra kontroliuojama. Šiuo atveju esi vietovėje, kurioje supranti, kad neturi visos galios. Nes, pavyzdžiui, pradeda lyti“, – sakė D.Kunsmanas.
Tuo tarpu darbas su bendruomenėmis pačiam artistui nėra naujas. Kai Kaune prasidėjo šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, principas buvo panašus – būti su bendruomenėmis, šalia jų, skatinti žmones bendrauti ir taip iš arčiau susipažinti su šiuolaikiniu cirku: „Pradėjome nuo pasirodymų balkonams, kurių metu vietoje to, kad kviestume žiūrovą į palapines ar teatrus, keliaudavome į jų kiemus. Kita svarbi patirtis buvo Linksmakalnyje, viename iš „Kaunas 2022“ projektų.“
Šis R.Magro spektaklis Lietuvoje – nebe pirmas jo darbas. Prieš pusantrų metų kūrėjas dirbo su Kauno rajono Linksmakalnio bendruomenės gyventojais: vaikais, jaunimu, senjorais ir sukūrė daug gerų emocijų sukėlusį spektaklį „Radijo angelai“. Vietos žmonių įsitraukimas, sako Džiugas, kiekvieną kartą yra nauja ir vis kitokia patirtis. „Linksmakalnyje stebi, kaip keičiasi bendruomenė ir ką tu jiems duodi. Po spektaklio atsirado paauglių, kurie susižavėjo cirku ir ėmė lankyti Kaune įkurtą cirko centrą“, – kalbėjo D.Kunsmanas.
Žmonės tapo ne tik kultūros vartotojais, bet ir kūrėjais
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ regioninių partnerysčių kuratorius Lukas Alsys sako, kad šis projektas gimė dar sausio mėnesį, o dabar visuomenei pristatomas jo rezultatas. Žinoma, visų pirma džiugina tai, kad pagaliau tai – gyvas, o ne virtualus spektaklis. „Mes su šiuo spektakliu ne tik permąstom pandeminį laikotarpį, kuriuo atitrūkom nuo kultūros ir tarytum pametėme ryšį su kultūros atstovais. Tuo pačiu permąstom ir Vytautą Mačernį, ir Lietuvos partizanus. Alšėnuose prisiminėme Juozą Lukšą-Daumantą“, – sakė L.Alsys. Pasak L.Alsio, labai džiugina ir pačių bendruomenių įsitraukimas, kuris yra pats įvairiausias.
„Pradedant nuo kultūros centrų, seniūnijų iki paprastų bendruomenės narių. Nuo milžiniškos pagalbos padedant apšvarinti mišką, dirbant su trimeriais, renkant šakas iki bendruomenės žmonių, kurie vaišino artistus, įsitraukė į paties spektaklio kūrimą, šoko, dainavo spektaklio metu, nepabūgo atlikti vaidmenų net tris kartus vidury nakties ir vidury miško. Įsitraukimas buvo fantastiškas. Jis nėra simbolinis, tai – ryšys, kuris susiformavo ir paliko tam tikrą pėdsaką seniūnijoje, bendruomenėje. Žmonės pajuto, kiek daug galima pasiekti per kultūrą ir kaip ji jungia žmones. Bendruomenės turi tolimesnių planų, jos mąsto plačiau ir tikisi per kultūrą ir su kultūra pasiekti dar įdomesnių rezultatų“, – sakė L.Alsys.
Ne kasdien galima pamatyti spektaklio virtuvę
Tuo tarpu atsakyti į klausimą, kas skatina žmones būti ne tik kultūros vartotojais, tačiau ir kūrėjais, nėra lengva. Ir nėra vieno atsakymo. „Kalbant apie šį projektą, manau, kad įsitraukti skatina faktas, jog kultūra po pandemijos pradeda atsigauti. Kitas dalykas – žmonės, kuriuos aš sutinku Kauno rajone, yra nepaprastai nuoširdūs ir jiems viskas įdomu. Taip pat tikiu, kad įdomi jiems pasirodė ir pati spektaklio koncepcija, šiuolaikinis cirkas, Mačernio asmenybė. Gal žmonės norėjo atitrūkti nuo rutinos, pabūti tarptautinių menininkų komandoje, pamatyti, kaip gimsta spektaklis? Ne kiekvieną dieną žmonės gali įsilieti į spektaklio virtuvę ir tapti jo integralia dalimi“, – kalbėjo L.Alsys.
Spektaklis „Vizijos“ bus rodomas gegužės 22 d. Neveronių seniūnijoje, 29 d. Batniavos seniūnijoje, kiekvienoje seniūnijoje po tris kartus vėlų vakarą: 21, 22 ir 23 val.
Dėl galiojančių karantino taisyklių į spektaklius būtina registruotis. Registraciją rasite paspaudę šią nuorodą.
Spektaklio „Vizijos“ kūrybinė komanda: režisierius Roberto Magro, scenografas Paolo Primonas. Vaidina: Džiugas Kunsmanas, Eugenijus Slavinskas, Agnietė Lisičkinaitė, Motiejus Bazaras, Liamas Carmody, Pauline Camille Talon.
 
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

by Sandra

Gimtadienį pasitinkantis Kaunas ruošia šventinį rūbą: laukia ryški spalvų ir garsų fiesta

Gimtadienis – ypatinga proga ir ja pasidžiaugti tiesiog būtina. Tad Kaunas ruošia visą puokštę atrakcijų bei įdomybių ir kviečia gegužės 22-ąją visiems drauge švęsti 613-ąją miesto sukaktį. Nors šalyje vis dar tęsiasi karantinas, aišku viena – jis tikrai nesukliudys pasinerti į šventinį sūkurį mieste ar virtualioje erdvėje. Pamatyti ir išgirsti tikrai bus ką – Kaunas planuoja paskęsti spalvų ir garsų fiestoje, o ryškiausius akcentus transliuos tiesiogiai. 
Žadins oro balionai
Gimtadienio šventė jau ryte prasidės ankstyvu pažadinimu. Jeigu oro sąlygos nesukliudys, dangus pasipuoš šventiniais atributais – spalvingais ir skambiais oro balionais. Juos bus galima stebėti su kavos puodeliu iš gatvių, aikščių, savo namų balkonų, terasų ar kiemų, fone skambant šventiškai muzikai.
„Kauniečiai, juk gimtadienis būna tik kartą metuose, tad nepraleiskime progos juo pasidžiaugti. Nors pastarieji keleri metai buvo kupini iššūkių ir galbūt švęsime ne taip audringai, kaip įprastai, tačiau tikrai ne ką prasčiau. Kviečiu sukurti šventę sau ir aplinkiniams, dalintis gera nuotaika ir mėgautis šia svarbia proga“, – kreipdamasis į kauniečius kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Oro balionai dangų nuspalvins ir vakare, jie taip pat kils iš skirtingų erdvių, tik tąkart bus lydimi ypatingos staigmenos. Kokia ji bus, paaiškės artėjant šventinei dienai. Kauniečiams ir miesto svečiams paruošta ir daugiau staigmenų, kurios kiekvienam suteiks progą paganyti akis.
Nuo muziejų iki modernaus šokio
Teatrai, muziejai, šokių ir muzikos kolektyvai, biblioteka bei kitos įstaigos gegužės 22 dieną kvies atrasti skirtingose erdvėse išsibarsčiusius pasirodymus ir pramogas. Jas kurs gausybė Kauno kultūros įstaigų, tarp jų – šokio teatras AURA, simfoninis orkestras, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kamerinis teatras, Kultūros centras ir daugybė kitų.
„Atrakcijų, kurios džiugins visą dieną, tikrai netrūks. Tikimės, kad laikydamiesi saugumo reikalavimų gimtadienį atšvęsime su pačia geriausia nuotaika. Norėdami išvengti vis dar ribojamo žmonių būriavimosi, kol kas nesiimame viešai skelbti tikslaus pasirodymų laiko ar vietos. Tačiau gal taip netgi smagiau? Gimtadienio staigmenos, tarsi vyšnia ant torto, papuoš miesto erdves, o visus norinčius šventines linksmybes patirti neišeinant iš namų, kviečiame jose dalyvauti virtualiai“, – atkreipė dėmesį vicemeras Andrius Palionis.
Šventinę dieną lauks ir virtualūs renginiai Kauno muziejuje, kurių metu bus pasakojama miesto vardo kilmės istorija ir papasakota daug įdomių faktų. Prie Kauno menininkų namų vyks jau tradicija tapusi V. Putvinskio gatvės diena, o norintieji pasukti galvas, galės dalyvauti orientacinėse žaidynėse aplankant svarbius ir išskirtinius objektus bei laimėti išskirtinius „Kaunastic“ prizus. Daugiau apie išskirtinę pramogą ir jos taisykles rasite renginio paskyroje feisbuke: bit.ly/gimtadienis2021.
Skambantis Kaunas
Per gimtadienį visas miestas paskęs muzikos garsuose. Dar viena ypatinga dovana Kaunui: koncertinė įstaiga „Kauno Santaka“ pristatys naują festivalį ,,BandFest“, kuris viešąsias miesto erdves pripildys pučiamųjų instrumentų muzika. Net aštuoni kolektyvai visame Kaune, nuo centrinės miesto dalies iki miegamųjų mikrorajonų, kauniečiams dovanos gražiausias melodijas.
Šiųmetinis gimtadienis neapsieis ir be „Kaunas 2022“ programos. Planuojama atidengti net tris gatvės meno kūrinius, dedikuotus kultūrai. Vienas iš jų bus skirtas šokio teatrui AURA,  kitas – Kauno simfoniniam orkestrui, o trečiasis – nuo 1967 metų leidžiamam kultūros bei meno žurnalui „Nemunas“.
Be to, gimtadienio dieną Rotušės aikštėje lauks ir dar viena „Kaunas 2022“ komandos parengta staigmena.
Nušvis Aleksoto kalnas
Sutemus miestas nušvis ryškiomis spalvomis. Ant daugelio pamėgto Aleksoto kalno, apžvalgos aikštelės papėdėje ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje žiūrovų lauks dėmesį prikaustančios šviesos instaliacijos. O Laisvės alėja, kaip ir Kalėdiniu laikotarpiu, jaukiai sužibs šimtais šventinių lempučių.
Miesto bendruomenės, įstaigos ir patys kauniečiai taip pat kviečiami prisijungti prie šventinės nuotaikos kūrimo ne tik dalyvaujant renginiuose, bet ir savo namus ar įstaigas papuošiant Kauno miesto vėliavomis.
Išsami artėjančios šventės renginių programa – internete: Kaunas.lt.
 
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija

by Sandra

„OSTRALE Bienalle 2021”: kvėpavimo posūkis ir naujos prasmės

Bienalė „OSTRALE Biennale 2O21“ – trečia pagal dydį šiuolaikinio meno paroda Vokietijoje, organizuojama šiuolaikinio meno centro OSTRALE. Bienalėje keliamos socialinės atsakomybės temos ir plėtojama kūrybinė laisvė. Ši paroda jau tryliktą kartą tradiciškai vyks kultūriškai ir fiziškai apleistose erdvėse – meno mėgėjai kviečiami į jau neveikiančias skerdyklas, arklides, gamyklas ir net anglies kasyklas.
Šių metų bienalėje kūrinius pristatys daugiau nei 140 menininkų iš 34 šalių. Kūrinių atrankos procesas mišrus: menininkus gali pakviesti kuratorių komandos nariai, taip pat patys menininkai gali kreiptis per atvirą kvietimą. Trijų etapų žiuri ir kuratorių procese nariai ir kuratoriai balsuoja dėl siūlomų kviečiamų bei pretenduojančių menininkų kūrinių.
Tarp bienalių vykstančio parodų ciklo „OUT of OSTRALE“ metu bendradarbiaujama su Europos kultūros sostinėmis pristatant pasirinktus darbus iš bienalės parodų. Tokios satelitinės parodos anksčiau vyko Pėče (Vengrija, 2010 m.), Vroclave (Lenkija, 2016 m.) ir Valetoje (Malta, 2018 m.). 2020 m. ši tradicija pratęsta bendradarbiaujant su Europos kultūros sostine Rijeka (Kroatija), o 2022 m. OSTRALE atkeliaus į Kauną ir Kauno rajoną, jau pasiruošusius tapti Europos kultūros sostine. Šios partnerystės dėka prie bendrakūrybos proceso prisijungė  11 lietuvių menininkų: Aleksas Andriuškevičius, Aurelija Maknytė, Mindaugas Gapševičius, Gabrielė Gervickaitė, Bronė Sofija Gideikaitė, Eugenijus Lukas Kolmogorcevas, Irma Leščinskaitė, Julija Pociūtė, Remis Ščerbauskas, Arturas Valiauga ir Daina Vanagaitė-Belžakienė pristatys savo darbus bienalėje „OSTRALE Biennale O21“.
„OSTRALE paroda – Dresdene jau įsitvirtinęs ir gerai žinomas, tačiau nemažai pakeliavęs įvykis ir Europoje. Šiemet parodą kolektyviai kuruoja 4 kuratoriai iš 3 skirtingų šalių, o menininkų ir kūrinių sąrašas tradiciškai sudarytas atvirojo kvietimo ir kruopščios atrankos būdu. Toks parodos kūrimo procesas pareikalauja iš kuratorių ženkliai daugiau darbo, tačiau manau, kad tai yra svarbiausia šios parodos vertė. Šis renginio iniciatorių pasirinktas kokūrybiškas, atviras kelias leidžia tikėtis iš šios parodos įvairiapusiškų teminių perspektyvų ir meninės įvairovės, pažinčių su menininkais, kurių kūryba nėra plačiai išpopuliarėjusi. Vertinu šią galimybę, nes keliaujant iš vienos tarptautinės parodos į kitą dažnai tenka pamatyti atsikartojančius autorius ar kūrinius. Drezdene paroda vyks šių metų vasarą. Joje – net 140 menininkų, iš kurių 11 lietuvių. Kaune planuojame parodą pristatyti 2022-ųjų rugsėjį. Dalis jos bus rodoma centrinio pašto pastate, o OSTRALE meninių rezidencijų rezultatai – jūriniuose transportavimo konteineriuose, kuriems vietos ieškome Kauno rajone“, teigia Kaunas 2022 programos vadovė Ana Kočegarova.
Viena iš OSTRALE bienalės kuratorių – „Kaunas 2022“ įgaliota menininkė Patricija Gilytė, vizualiųjų menų atstovė, OSTRALE O11 ir O16 dalyvė; pakviestoji Kauno bienalės 2011 menininkė, REWIND - PLAY - FORWARD. 2017 m. Miuncheno „Haus der Kunst“ III menininkų bienalės „X faktorius. Meno chromosoma“ kuratorių komandos narė; Vokietijos dailininkų asociacijos ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Paprašėme Patricijos Gilytės papasakoti, kodėl pasirinkta šių metų bienalės tema – „Kvėpavimo posūkis“:
„Atviras kvietimas menininkams teikti paraiškas dalyvauti bienalėje OSTRALE pasirodė 2020 m. kovo mėn. – beveik tuo pat metu, kai pasaulyje prasidėjo pandemija. Dabar visi kartu galime atsigręžti ir įvertinti pandemijos proveržį. Jį norisi palyginti su Černobylio avarija, dar neišdilusia iš atminties: 1986 m. ore tvyrojo kažkas nematomo, tačiau galinčio pažeisti plaučius ir išlydyti fotoaparato juostelę, kas panašu į 2020-ųjų pradžioje susiklosčiusią padėtį – COVID-19 keliamo pavojaus plika akimi nematyti. Vėliau, metų eigoje, sužinojome, kad virusas tampa grėsmingu jį įkvepiant. Kadangi šiuos įvykius visi patyrėme bendrai, galime visi kartu atsigręžti. Tik pakartotinai atsisukdami į praeitį, galime įvardyti, perrašyti faktus ir galbūt užkirsti kelią pavojams ateityje. Kodėl O21 pavadinimu pasirinkta „Kvėpavimo posūkio“ tema? Todėl, kad būtent atstumo patirtis ir leido mums sužinoti apie pavojų, kurį gali lemti kontaktas ir kito žmogaus buvimas šalia. Tai suteikia naują prasmę įprastiems dalykams ir keičia žvilgsnio rutiną.“
Vykdydama „Kūrybiškos Europos“ finansuojamą projektą „Flowing Connections“, OSTRALE užmezga naujus ryšius. „Flowing Connections“ dalyviai meno priemonėmis tyrinės Drezdeno, Budapešto, Rijekos ir Kauno – miestų, įsikūrusių prie vandens telkinių, – meninius, ekologinius ir kultūrinius klausimus. „Drezdenas prie Elbės, Budapeštas prie Dunojaus, Rijeka prie Adrijos jūros ir Kaunas prie Nemuno ir Neries upių – visi keturi miestai turi panašių problemų: vanduo yra ir atsiskyrimas, ir jungimasis, gelbėjimosi ratas ir grėsmė, vanduo reikalauja rūpesčio, tačiau taip pat juo piktnaudžiaujama. Tai mes norime ištirti tarptautiniu mastu iš meninės perspektyvos,“ –sako OSTRALE direktorė Andrea Hilger.
Pandemijos pakoreguoti planai pakeitė ir 2021 metų OSTRALE benalės organizavimo procesus. Kuratorių ir organizacinei komandoms teko kartu užsidaryti socialiniame burbule ir išspręsti klausimus be išorės kontaktų – susitelkus į bienalės problemas, sprendimus ir darbus. Šiuos iššūkių kupinus veiksmus paaiškina Dresdeno „Kunsthaus“ meno vadovė Christiane Mennicke-Schwarz:
„Menas yra visuomenės dalis net pandemijos metu. Ypač dabar, atsižvelgiant į dabartines problemas, svarbu siųsti padrąsinančius signalus, kad mums ir toliau reikia plėtoti santykius ir mainus su kitais pasaulio žmonėmis.“ Lengvėjant karantino apribojimams, O21 visgi įvyks ir paroda lauks lankytojų nuo liepos 1 d. iki spalio 3 d. „Robotron“ komplekso valgyklos patalpose ir kituose objektuose.
OSTRALE bienalės tarptautinė kuratorių komanda, kurią sudaro Krisztián Kukla, Ivana Meštrov, Nataša Bodrožić, Andrea Hilger, Antka Hofmann ir Patricija Gilytė, publiką kviečia pažinti O21 ir kuratoriniame bienalės koncepte pabrėžia:
„ <...> Tarp dezorientacijos ir persiorientavimo, siekdami atrasti naujų krypčių ir išvengti akligatvių, turime kvėpuoti kitaip. Turime pakeisti savo požiūrį ir atkreipti dėmesį į esančius mūsų regėjimo lauko paribiuose: nepritampančiuosius, engiamuosius ir nežinomuosius, o taip pat biosferas, pastatus ir socialines erdves. Stovėdama prie naujos, popandeminės eros vartų, išsekusi, bet viltinga, smalsi ir pasirengusi pokyčiams, OSTRALE 2021 m. tiria, kaip mes sugyvename su artimais žmonėmis, gyvūnais ir sudėtinga aplinka.“
 
Teksto autorė – Indrė Aleksandravičiūtė
Nuotr. autorius – Franz Leyser 

by Sandra