Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė į naują miesto tapatybę
2022-aisiais Kaunas gims iš naujo – šiuolaikinės sostinės mitas, kurį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kuria jau trejus metus, materializuosis įspūdinga programa. Jos pagrindiniai akcentai – Kauno mito trilogijos renginiai, išsidėstę per tris savaitgalius: „Sukilimas“ (sausio 19–23 d.), „Santaka“ (gegužės 20–22 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.).
Vien Kauno Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo – „Sukilimo“ – savaitgalį numatyta daugiau nei 100 renginių, kuriuose dalyvaus per kelis šimtus profesionalių ir neprofesionalių atlikėjų. Įspūdingame atidarymo šou pamatysime pasaulinio garso kūrėjus ir atlikėjus iš Lietuvos ir viso pasaulio.
„Kauno mito trilogija, kuria atidarysime Europos kultūros sostinės titulo metus sausio mėnesį, įsibėgėsime gegužę ir uždarysime lapkritį yra programos ašis. Į šiuos renginius įtrauksime tūkstančius vietos gyventojų, kad jie taptų ne žiūrovais, bet aktyviais dalyviais, personažais, masinių scenų dalyviais, chorų atlikėjais“, – teigia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatorė ir vadovė Virginija Vitkienė.
Kūrybinę produkciją „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte kuria 64 organizacijos, kuriose šiuo metu jau dirba beveik 300 profesionalų. Prie pagrindinių renginių prisijungs dar apie 15 organizacijų – iš viso apie 80 partnerių įgyvendins Europos kultūros sostinės metų programą. Pasak V. Vitkienės, neliks nė vieno neužimto savaitgalio per metus.
„Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – tai kelionė per tris didžiuosius Europos kultūros sostinės renginius tarsi per tris žmogaus ir miesto gyvenimo etapus: supratimą, kas esu, priėmimą savęs, koks esu, ir kuo geresnį sugyvenimą su savimi, koks esu“, – sako trilogijos idėjos ir scenarijaus autorius Rytis Zemkauskas.
Miesto mitą, kuriamą visų jo gyventojų, sujungia Žvėries metafora. Pasak R. Zemkausko, Žvėris yra miesto kūnas, jis gyvas tol, kol mes jame esame ir judame. Mitinis Kauno Žvėris nubus sausio mėnesį, pažadintas sukilusio miesto, su juo artimiau susipažinsime gegužę, sutartį gyventi santarvėje ilgai ir laimingai sudarysime Kultūros sostinės uždarymo renginyje lapkričio pabaigoje.
Kauno mito trilogiją pasakos dešimtys knygų ir istorijų, jai pavidalą suteiks Lietuvos ir viso pasaulio menininkų surengtos parodos, spektakliai, įgarsins įvairiose Kauno vietose vykstantys koncertai, apšvies iš visos Europos atkeliavusios instaliacijos.
Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymas Kaune sausio 22 dieną
Kad ir kokie būtų jūsų planai kitų metų pradžiai, susidėliokite juos taip, kad sausio 22-ąją 19.30 val. būtumėte Kaune prie „Žalgirio“ arenos. Nors išsami atidarymo šou programa laikoma paslaptyje iki paskutinės minutės, organizatoriai atskleidžia, kad ją kuria šimtai kauniečių, Lietuvos ir užsienio atlikėjų.
„Ambicinga Kauno Europos kultūros sostinės titulo metų programa remiasi savita, nuoširdžia, bendruomeniška Šiuolaikinės sostinės vizija. Šiuolaikinė sostinė – tai miestas ir rajonas, kuriame kultūra nėra tik sekmadieninis teatras, ji – būdas veikti, mokytis, kurti naujoves, burti bendruomenę“, – teigia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova-Maj.
Ji primena, jog visų šią programą kūrusiųjų dėka Kaune ir Kauno rajone netrukus lankysis žinomiausių pasaulio menininkų, tokių kaip Marinos Abramović, Yoko Ono ar Williamo Kentridge’o parodos, žiūrovų lauks unikalaus mastelio ir meninės kokybės festivaliai.
Kauno – Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginyje šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir slam poezijos sintezė pasakos istoriją apie miestą kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Programos tikslas – visus įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. Be to, Kaunas kviečia žiūrovus tiesiogiai stebėti atidarymo transliaciją visame pasaulyje.
Organizuojant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalį pluša milžiniška kūrybinė komanda: Londono olimpinėse žaidynėse dirbęs režisierius Chris Baldwin, tarptautiniai ir Lietuvos menininkai ir kūrėjai, kompozitoriai, poetai, orkestrai, kostiumų, šviesų dizaineriai, techninis personalas. Renginiui muziką kuria „Auksiniu scenos kryžiumi“ ne kartą apdovanotas kompozitorius Antanas Jasenka. Kūrinį atliks Nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Vilnius“, vadovaujamas dirigento Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Modesto Pitrėno.
Keliolikos prodiuserių komanda koordinuoja įspūdingą atidarymo šou, kuriame nepamirštamas patirtis miesto gyventojams, jo svečiams ir žiūrovams visame pasaulyje dovanos „Aura“ šokio teatras, patirtinių vaizdo instaliacijų autoriai „OKTA Studio“ bei pasaulinio garso instaliacijų ir performanso meistrai, kurių vardų organizatoriai kol kas neatskleidžia. Renginio kostiumus kuria Aleksandra Jacovskytė, Julija Skuratova, Sandra Straukaitė.
100 renginių per savaitgalį
„Sukilimo“ savaitgalį, kuris Kauno pakraščiuose prasidės dar sausio 19 d. ir judės centro link, burdamas gyventojus atidarymo vakarui, numatyta per 100 renginių. Skaičiuojama, kad scenoje pasirodys keli šimtai profesionalių ir neprofesionalių atlikėjų.
Atidarymo išvakarėse, sausio 21-ąją atsidarys vienos svarbiausiųjų 2022-ųjų vizualiųjų menų parodų. Williamo Kentrige‘o personalinė paroda M.K. Čiurlionio muziejuje „Tai, ko neatsimename“ leis kauniečiams ir miesto svečiams susipažinti su šio pasaulinio garso lietuvių ir žydų kilmės menininko iš Pietų Afrikos darbais. Kauno centriniame pašte atsidarys ketverius mėnesius veiksianti paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, dedikuota Kauno ir Europos modernizmo architektūrai. Joje bus pristatyti 17-kos kūrėjų meninių rezidencijų metu sukurti projektai. Taip pat, bus atidarytos 2022-ųjų kultūros sostinių – Ešo prie Alzeto (Liuksemburgas) ir Novi Sado (Serbija) menininkų parodos.
Sausio 22-ąją numatomas taikos aktyvistės multimedijų menininkės Yoko Ono instaliacijos „Exit it“ atidarymas. Instaliacija veiks iki 2022-ųjų rugsėjo.
Pirmajam Kauno mito trilogijos – „Sukilimo“ – savaitgaliui specialią programą kuria keliasdešimt Kauno ir Kauno rajono kultūros įstaigų. Programoje numatyti koncertai, šokio pasirodymai ir spektakliai, ekskursijos ir kūrybinės dirbtuvės. Kaip teigia organizatoriai – kultūros išvengti nepavyks. Mitinis Kauno žvėris krustelės ir... nubus.
Kauno miesto gimtadienį švęsime prie upių
Kaunas – išskirtinis miestas tuo, kad yra įsikūręs dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santakoje. Be to Kaune, pakeliui į Raudondvarį atrasite ir dar vieną – Nemuno ir Nevėžio – santaką ir joje įsikūrusį parką. Nors upių pakrantės miestuose paprastai būna natūralios traukos vietos, kauniečiai tik palyginti neseniai pradėjo aktyviau jose leisti laisvalaikį.
Gegužės 20–22 dienomis vyksiantis didysis „Santakos“ renginys išpildys kauniečių svajonę grįžti prie upių, susilieti su jomis kūrybingumo tėkmėje. Šeštadienio vakaras prasidės saulei leidžiantis vienoje įspūdingiausių Lietuvos vietų – Kauno santakoje. Ten išvysiime C. Baldwino režisuotą Lietuvoje nematyto masto šou ant vandens.
Antrajai šiuolaikinio Kauno mito trilogijos daliai pasirinktas Kauno gimtadienio savaitgalis; tuo pačiu metu vyksta ir didžiausias Kauno rajone tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Tris dienas kauniečius ir miesto svečius džiugins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, muzikinės iškylos prie upių įsikūrusiose Kauno rajono gyvenvietėse – veiksmas vyks pakrantėse, vandenyje ir danguje. Jei sąlygos leis, sulauksime svečių iš kitų Europos kultūros sostinių ir Alytaus, kuris 2022-aisiais bus Lietuvos kultūros sostinė.
Žmonės sako, kad šį savaitgalį tikrai išvysime Kauno Žvėrį...
Uždarymui – šiuolaikinė opera Raudondvario dvare
Oficialusis Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 uždarymas vyks paskutinį lapkričio savaitgalį, 25–27 dienomis. Pasak organizatorių, didysis „Sutarties“ renginys yra skirtas sudaryti sutartį su savo miestu.
„Kai pradėjome rengti paraišką projektui 2014–2015 metais, Kauną „diagnozavome“ kaip pilką, labai kompleksuotą, jį matėme tarsi paauglį, kuris nėra mylimas, ir nemyli pats savęs. Kviesdami į 2022-ųjų meninę programą, visos Europos žmonių laukiame jau pasikeitusiame, svetingesniame, bendruomeniškesniame, jaunatviškesniame, stilingesniame, empatiškesniame, labiau prieinamame, tvaresniame mieste, atvirame savo ir Europos istorijai bei dabarčiai. Svarbiausia– jau nebijančiame praeities šmėklų ir nekompleksuojančiame dėl išsigalvoto ar tikro nereikšmingumo. Laukiame jūsų europietiškame laimingų žmonių mieste“, – sako V. Vitkienė.
Didįjį „Sutarties“ renginį kuria Nacionalinės premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė, dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Kartu su šimtais geriausių Lietuvos atlikėjų statoma šiuolaikinė opera užtvirtins kauniečių sutartį su savo miestu, įgarsins pažadą gyventi ilgai ir laimingai. Įspūdingas audiovizualinis šou, kuriuo uždarysime Europos kultūros sostinės metus Kaune, vyks Raudondvario dvare sekmadienio vakarą.
Taip pat Raudondvaryje bus atidaryta speciali 2022-uosius įamžinanti paroda, o uždarymo savaitgalį Kaunas pasipuoš šiuolaikinėmis šviesos instaliacijomis atkeliavusiomis iš kitų Europos miestų ir kitų Europos sostinių. Nors po šių renginių Kaunas oficialiai perleis Europos kultūros sostinės titulą kitiems miestams, jis visam laikui liks šiuolaikinės kultūros miestu.
Kauno Žvėris, aktyviai įsitraukęs į šiuolaikinio miesto mito kūrimo procesą, liks mieste ir saugos miestiečių sudarytą sutartį.
Mindaugo Lukošaičio paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“
Lapkričio 20 d. 15 val. kviečiame kartu su „Kaunas 2022“ komanda keliauti į Vandžiogalą! Kelionėje sužinosite apie projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, Istorijų festivalį ir tai, kuo ypatinga Vandžiogala. Juk tai ne tik buvęs daugiatautis miestelis su gausia žydų bendruomene, bet ir Česlovo Milošo šeimos narių gimtinė.
16.00 val. Vandžiogaloje lauks Mindaugo Lukošaičio paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“ ir susitikimas su jos autoriumi. Dailininką kalbins žurnalistė Kotryna Lingienė. Renginį lydės Gintauto Gascevičiaus muzikinis performansas.
Mindaugas Lukošaitis (g. 1980 m. Šiauliuose) yra skulptorius, piešėjas, parodose dalyvauja nuo 1997 m. Bene labiausiai menininką išgarsino jo piešinių ciklai „Pasipriešinimas“ (arba Rezistencija) ir „Žydai. Mano istorija“, kuriuose meistriškai supinama istorija ir vaizduotė. Abiejuose cikluose dailininko vaizduotė kuria galimų situacijų rekonstrukcijas, atkuria traumines istorinės tikrovės akimirkas. Dailininko kūrinius įsigijo Lietuvos ir pasaulio muziejai.
Mindaugas Lukošaitis savo piešinių parodą „Gyvenimai. Vandžiogala“ kūrė tyrinėdamas Vandžiogalos miestelio gyvenimą ir vietos dvasią – kraštovaizdį, istoriją ir žmones. Meistriškais pieštuko judesiais menininkas sukūrė savotišką Vandžiogalos piešinių dienoraštį, pripildytą autentiškų vietos fragmentų ir menininko vaizduotės reginių.
Paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“ yra „Istorijų festivalio“ – vieno iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių – dalis.
Kelionei būtina išankstinė registracija:
https://bit.ly/KelioneVandziogala arba el. paštu: [email protected]
Registracija veikia iki 2021 m. lapkričio 19 d. 15.00 val.
Vietų kiekis ribotas.
Kelionės pradžia: 2021 m. lapkričio 20 d. (šeštadienis), 15.00 val.
Kelionės pradžios vieta: Kaunas 2022 autobusas iš Kauno autobusų stoties, apie tikslią pradžios vietą prieš kelionę informuosime visus užsiregistravusius.
Svarbu: Kelionėje ir renginyje bus galima dalyvauti tik su Galimybių pasu ar analogiškais imunizaciją patvirtinančiais dokumentais.
Parodos vieta: Vandžiogalos laisvalaikio salė, Parko g. 6, Kauno rajonas.
Dailininkas sako:
Visuomet, kai pravažiuoju kokį miestelį, pagalvoju, kokie žmonės čia gyvena, koks tas kraštas yra iš tikrųjų. Iš pažiūros ramus apylinkių kraštovaizdis dažnai tėra apgaulinga regimybė. Pirmieji pasitinkantys vaizdai – tvarkingos gatvės, graži bažnyčia, kapinaitės, vienas kitas įdomesnis statinys liudija, kiek ir kokio gyvenimo čia būta. Tačiau tai tik regimybė, paviršius, po kuriuo slepiasi gilesni dalykai. Atsitiktiniai praeiviai, smalsūs veidai, tyrinėjantys tave kaip nežinomą atvykėlį, palaipsniui atskleidžia čia gyvenančiųjų savijautą, jų džiaugsmus ir nerimą, dvasinę gyvastį… Dažnai miestelių bendruomenės turi labai savitus tarpusavio santykius, susiklosčiusius per dešimtmečius ir net šimtmečius. Kai kurie dalykai ateina iš neatmenamų laikų, jie veikia ir formuoja šiandienos atmosferą.
Atvykęs į kokį miestelį visuomet bandau įsivaizduoti tą pirmąjį vietos gyventoją, nuo kurio viskas prasidėjo. Pasinerdamas į temą, susijusią su istorija, nesistengiu būti istoriku ir juo labiau praeities iliustruotoju. Pirmiausia siekiu pajusti vietos dvasią ir stebėti, kokie reginiai mane aplanko. Vienas kitas istorinis faktas, vietos gyventojo pasakojimas, įdomūs statiniai, paminklai kuria meninio tyrimo įtampą ir kryptį. Taigi ir ši paroda yra mano pirmųjų stebėjimų rezultatas – trapūs tarpusavio santykiai, skaudūs trauminiai įvykiai, nerimastingas ateities laukimas… Žengdamas pirmuosius meninio tyrimo žingsnius leidžiu sau nerūpestingai eskizuoti „nuo neatmenamų laikų“ iki šiandien – tai, ką pamatau pirmiausiai. Taip čia išnyra dinozaurai, kalnai, kurie persidengia su dabarties vaizdais. Tai pirmieji lengvi Vandžiogalos prisijaukinimo gestai, štrichai, prisilietimai popieriaus lape.
Tikiuosi, kad ši meninio tyrimo kelionė bus įdomi, kupina atradimų ir apmąstymų. Šie piešiniai nėra Vandžiogalos istorijos ar vietos kraštovaizdžio iliustracijos. Tai mano bandymas prisijaukinti šią vietą, ją atpažinti ir įsivaizduoti.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jaunimo programa: nusiteikite drąsiam turiniui, kuris išves iš komforto zonos
Miestas yra jo žmonės. Koks bus Kaunas po dvidešimties ar penkiasdešimties metų? Atsakymą į šį klausimą galime rasti pasikalbėję, pabuvę kartu su jaunais žmonėmis. Išgirdę, pamatę ir pajutę, kas jiems rūpi, galime nuspėti, kaip gyvens ir kuo rūpinsis ateities kauniečiai. Jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ renginiai Europos kultūros sostinės metais leis praskleisti laiko užuolaidą ir pamatyti, kuo kvėpuos Kaunas ateityje.
„Kylantis Kaunas“ yra jaunimo programa jaunimui. Centrinis Europos kultūros sostinės biuras mums netgi skyrė atskirą erdvę „Tempo“, kur galime nesivaržyti ir būti savimi. Bendrauti apie tai, kas mums rūpi, ir tokia kalba, kuria geriausiai susikalbame“, – teigia programos kuratorė Aurelija Prašmuntaitė.
Pasak jos, paskatinti jaunus žmones dalyvauti kultūroje galima tik sudarius galimybę jiems patiems imtis iniciatyvos. Kokybiškus kultūros produktus Kauno jauni žmonės kuria bendradarbiaudami su Kauno kameriniu teatru, Pažaislio muzikos festivaliu, „Gamers“ šokių studija ir kitais partneriais. „Kylančio Kauno“ programoje veikia kelios kūrybinės platformos, tarp jų – „Kauno iššūkis“, „Daugiau Tempo“ – į kurias kultūros bendrakūrybai aktyviai jungiasi Kauno jaunimas.
2022-aisiais „Kylančio Kauno“ programa sprogs emocijomis, žaižaruos įspūdžiais, ji kutens pojūčius ir žadins smalsumą.
Jaunimo programos ašis – šiuolaikinis miesto festivalis
Centrinis jaunimo programos renginys – šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, vyksiantis birželio 29–liepos 3 dienomis. Įvairiose miesto vietose pasirodys šiuolaikinio meno instaliacijos, koncertuos skirtingi atlikėjai. Elektroninė, eksperimentinė, akustinė muzika skambės Kauno filharmonijoje, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kauno taksi parke, „Pergalės“ koncerne, Kauno santakoje.
Prie iniciatyvos prisijungė tarptautinė meno kūrėjų asociacija „Freimas“, kuri kartu su naktinio klubo „Lizdas“ komanda kuria muzikinę festivalio programą. Tad, pasak organizatorių, kokybiškos elektroninės muzikos mėgėjai gali ramiai atsikvėpti ir laukti šio unikalaus renginio, kuris sudrebins Kauną iš pamatų ir leis pažvelgti į jo ateitį.
„Audra“ – jaunimo gyvenimo būdą, vertybes atspindintis renginys. Tai – miesto festivalis, kviečiantis atrasti Kauno, jaunimo bendruomenių ir asmeninį identitetą. „Audra“ buria smalsią bendruomenę per patirtis ir drąsias diskusijas. Dalyvių šiame festivalyje nebus – visi taps kūrėjais. Šio festivalio idėjiniai lyderiai, vedliai ir įgyvendintojai yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jaunimo programos dalyviai.
Tomis pačiomis dienomis mieste bus daugiau jaunimui skirto veiksmo. Gatvės šokių renginys „Gamers City Battle 2022“ sukvies įvairiausių gatvės šokio subkultūrų ir tautybių dalyvius iš visos Europos. Viena ryškiausių žvaigždžių – prancūzų legenda Salah, kuris užims vietą teisėjo kedėje. Šimtai spalvingų ir išradingų šokėjų kostiumų, kokybiška muzika, gatvės šokėjų choreografija – laukti yra ko.
Festivalio metu bus galimybė susipažinti su kylančia virtualaus meno rinka – „NFT hakatonas“ pakvies iš arčiau patyrinėti virtualaus meno kūrinius, o kūrėjus suburs festivalio metu į virtualų hakatoną, kurio metu sukurti kūriniai bus pristatomi festivalio uždarymo metu.
Tarp ryškiausių partnerių pasirodys ir „Nepatogus kinas“, kuris kvies festivalio lankytojus tyrinėti psichologinės sveikatos ir identiteto temas. Įdomu tai, kad šie partneriai atveš audiodokumentikų turinį, kuris bus apipavidalintas subtitrų projekcijomis ant Kauno miesto pastatų.
Kartu, džiaugiamės partnerių iš Prancūzijos „Diversion Cinema“ programa. Jie pasiūlys unikalias virtualios realybės patirtis. Festivalio metu dalyviai galės tyrinėti virtualią realybę ne tik per stacionaraus VR filmo galimybes, bet kartu vaikštant po erdvę. Planuojame atsivežti unikalų performansą, kuris apjungią VR ir šiuolaikinį šokį.
Žiūrovai kviečiami ir į sociopolitinio teatro premjerą – visuomenei bus pristatyti projekto „EYE NET 2.0“ spektakliai apie skirtingų jaunuolių patirtis, į Kauną atvyks kūrėjai iš 7 Europos šalių . Lietuvių pasirodymą režisuoja Rokas Lažaunykas, dalyvaus teatro trupės „Mr. Stagey“ nariai. Spektaklį „Kylančio Kauno“ komanda kuria su partneriu „Pažaislio muzikos festivalis“.
Jaunimui skirtoje „Tempo“ erdvėje gyvenimas verda
Aukščiau minėtieji renginiai yra jaunimo bendrakūrybos su programos „Kylantis Kaunas“ partneriais rezultatas. 2022-aisiais tokių pamatysime ir daugiau.
Kauno kamerinio teatro jaunųjų scenos menų prodiuserių rengimo programa „Prodiusai Colab“, kuria siekiama jaunimui sudaryti sąlygas mokytis iš scenos menų profesionalų, įgyvendinant ko-produkcijas su užsienio ir Lietuvos menininkais, 2022-ųjų programai pristatys dvi premjeras. „Žana“, kurio scenarijus paremtas Žanos D‘Ark teismo archyvų medžiaga, ir kuris statomas kolaboracinio teatro principu, eskizas pasirodė jau šiemet. Kitų metų pradžioje pamatysime „Šokį, kurio nebuvo“ – spektaklį, paremtą kontaktine improvizacija su žiūrovais. Šokėjų duetai, masinės scenos, sinchronizacija, ritmų kaita griaus nusistovėjusią nuomonę apie šokį.
„Kuriame tai, ko iki šiol nebuvo, ir tikimės, kad mūsų darbo rezultatai padės kuo daugiau jaunuolių pasilikti Kaune ir Kauno rajone, su kuriuo taip pat daug dirbame“, – sako A. Prašmuntaitė.
Iš tiesų, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ jaunimui paskirtoje unikalioje „Tempo“ erdvėje gyvenimas virte verda. Čia veikia iniciatyva „Daugiau Tempo“, kuri kviečia pasinaudoti erdvėmis savoms iniciatyvoms – performansams, parodoms, instaliacijoms, kitiems projektams – pristatyti. Kiekvieną rugsėjį jaunuoliai kviečiami jungtis į „Kauno iššūkį“, kuriame gauna progą kartu su „Kaunas 2022“ komanda įgyvendinti savo idėjas miestui, rajonui ir jo žmonėms. Programą baigusieji savo veiklą gali tęsti alumnų klube, kur kuriamos sąlygos jauniems žmonėms mokytis iš patirties ir eksperimentuoti įgyvendinant savo kultūrines idėjas.
Kultūros bendrakūryba – ne vienadienis užsiėmimas
Ne pirmus metus jaunus žmones į „Kauno iššūkį“ kviečianti iniciatyva jau užaugino savo alumnų bendruomenę. Jų vystomi projektai ne tik turtina miesto kultūrinį gyvenimą, bet ir po truputį keičia Kauno kultūrines erdves, įnešdami naujų idėjų, įsukdami į kūrybos verpetą, pasakodami apie tai, kuo gyvena miesto jaunimas.
Šioje bendruomenėje jau gimė: , „Puota“ – audiovizualinis projektas, integruojantis miestiečių kuriamą poeziją į viešąsias erdves, kultūringo jaunimo kuriamas ir tokiam skaitytojui skirtas „MASS“ žurnalas, „Randai“ – projektas, leidžiantis per fotografijas ir asmeninius žmonių tekstus prisiliesti prie emocinių išgyvenimų, „Komoda“, suteikianti platformą jauniems mados kūrėjams Kaune organizuojant parodas, madų šou pasirodymus miesto erdvėse „Pusės dainos festivalis (PDF)“ – renginys, leidžiantis trepo/repo muzikos kūrėjams atlikti savo dainą publikai.
Savo projektais jaunuoliai ne tik skatina kūrybinę saviraišką ir kultūrinio gyvenimo veiksmą, bet ir imasi edukacijos, ieško kultūringo laisvalaikio leidimo būdų. Štai „Serija-F“ jaunimo kuriamas video turinys yra skirtas finansinio raštingumo klausimams, „Žaidžiam Kauną“ skatina atsitraukti nuo virtualių žaidimų ir jungtis į stalo žaidimų bendruomenę. Projekto metu buvo sukurtas žaidimas apie Kauną – miestui aktualius kultūros simbolius, jų istoriją įpinant į žaidimo naratyvą. Į detektyvinių žaidimų renginių ciklą kviečia „MindfaQ vakarai“.
„Čia kuriamas jaunimui patrauklus turinys, kuriuo sprendžiami kultūros prieinamumo jaunimui iššūkiai. „Kauno iššūkio“ alumnų klubo nariai veikia savarankiškai, konsultuodamiesi su Kaunas 2022 mentoriais“, – paaiškina „Kylančio Kauno“ programos kuratorė.
Dėmesys patiems jauniausiems
Kultūros sostinės pamokos – dar viena esminė „Kylančio Kauno“ kuruojama 2022-ųjų kultūrinės programos dalis. Tarp jau suplanuotų pamokų – animacijos savaitgalis „Romuvos“ kino centre, edukacinis teatro klubas, net du jaunimo teatro festivaliai, vaikų knygų festivalis ir kiti renginiai. Tačiau vietos programoje dar yra – Kauno ir Kauno rajono mokyklos ir darželiai, kitos ugdymo įstaigos kviečiamos jungtis kuriant edukacinius projektus.
Balandžio 29–gegužės 1 dienomis Kauno Maironio literatūros muziejus pakvies į vaikų knygų festivalį „Gyvos raidės“, kuriame mažieji galės sutikti rašytojų ir knygų veikėjų, ras pasakose paslėptą Kauną, pamatys Mitinį Kauno Žvėrį. „Gyvos raidės“ – VDU organizuojamos „Kauno literatūros savaitės dalis“, skirta jauniausiems skaitytojams. Beje, jei jau užsiminėme apie literatūrą mažiesiems – 2022-aisiais pasirodys „Kauno tautų pasakų“ knyga, originalo ir lietuvių kalbomis, kurią išleis „Terra publica“. Tekstus papildys spalvingos iliustracijos bei QR kodai, leisiantys unikalias istorijas ir išgirsti.
Tikriausiai ne kiekvienas žino, kad XX a. pirmojoje pusėje Kaune gyveno ir kūrė Vladislovas Starevičius, kurio darbai stipriai paveikė animacijos ir kino istoriją. Prisimenant šį kūrėją, didįjį šiuolaikinio miesto mito trilogijos „Santakos“ savaitgalį gegužės 21–22 dienomis „Romuvos“ kino centre veiks animacijos laboratorija, kurioje moksleiviai galės susipažinti su animacijos istorija ir praktika. Tuo pačiu metu vyksiantis Animacijos savaitgalis pasiūlys aktualiausios ir naujausios animacijos vaikams ir suaugusiesiems programą.
Birželio 12-ąją „Pažaislio muzikos festivalis“ pakvies į išties neeilinį renginį Raudondvaryje – čia bus parodyta vaikų opera „Kirana“. Penkias dienas trys profesionalūs atlikėjai iš Maltos ves kūrybines dirbtuves vaikams, ką vaikai sukurs – tas bus parodyta ir scenoje. Scenografijoje bus panaudoti Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos moksleivių darbai, vaikai prisidės prie garso takelio, improvizuos, mokysis scenos meno. Operos „Kirana“ istoriją įkvėpė Kinijos, Indijos, Babilono bei Mesopotamijos mitai. Kiekvienoje šalyje, kur statoma opera, ji praturtinama vietos talentų darbais.
Nuo teatro festivalių iki ekologinio pilietiškumo ugdymo
Teatro menui kultūros sostinės pamokose skirta nemažai dėmesio. Nacionalinis Kauno dramos teatras pasiūlys ne vieną renginį ir edukacinę programą vaikams ir jaunimui. Tarp jų – interaktyvus spektaklis jaunimui „Babelio bokštas“, kurio premjera vyks Kaune ir Kauno rajone – Čekiškėje – rugpjūčio 19–23 dienomis; spektaklio režisierė norvegė Hilde Brinchmann, kurdama naudoja tiek savo, tiek kiekvieno partnerio patirtį. Tarptautinis edukacinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Nerk į teatrą“ birželio 1–4 dienomis kvies jaunuosius pamatyti užkulisius, pačiupinėti rekvizitus, susipažinti su aktoriais. Na, o renginių ciklą pasiūlysiantis Edukacinis teatro klubas kvies pasitelkti teatro meno galimybes mokantis einamųjų programos dalykų.
2022-ųjų rugsėjį Kauno kamerinis dramos teatras pakvies į jaunimo teatro festivalį „Išeities taškas“, kuriame pradedantys scenos menų atstovai pristatys savo aktualijas, socialines idėjas ir požiūrį į teatrą kaip į svarbią jaunimo komunikavimo formą. Festivalis skirtas žmonėms, kurie neabejingi aštriausiems šiuolaikinės visuomenės klausimams ir dilemoms, susijusioms su klimato kaita, žmogaus ir gyvūnų teisėmis, politika.
Moksleivių ekologinio pilietiškumo ugdymui skirta edukacinė programa „Pokyčio taškas“, vyksianti Kauno ir Kauno regiono ugdymo įtaigose skatins veikti, kurs erdvę naujoms patirtims. Programą organizuoja „Mokslas ir inovacijos visuomenei“, jos tikslas – parodyti, kad aplinkos apsauga yra sąmoningas mūsų visų pasirinkimas ir neišvengiama darnaus Kauno miesto ir rajono ateitis.
Nors aukščiau išvardintieji renginiai įvairūs ir jų be galo daug, vis dėlto jie – tik maža dalis to, ką „Kylančio Kauno“ jaunimas kuria miestui kasdien. Likite prisijungę, bus daugiau.
Kultūros sostinės sėkmė ir stiprybė – tvirtėjančios bendruomenės
Ne užsienio svečių liaupsės ir ne menininkų pagyros vienas kitam svarbiausia tokiame ambicingame projekte, kaip Europos kultūros sostinė. Kaune ir Kauno rajone, drąsiai žengiančiuose į Šiuolaikinės sostinės metus, vienas didžiausių sėkmės įrodymų – degančios vietos gyventojų akys, suartėjusios ir kūrybiškumu kasdienybę turtinančios bendruomenės.
Penkeri metai kartu
„Visi kaip vienas“, dažniausiai vadinama tiesiog „Fluxus Labas!“ – viena plačiausių „Kaunas 2022“ programų, per penkerius intensyvios kasdienės veiklos metus pasiekusi daugelį Kauno miesto bendruomenių, pasėjusi idėją, jog spręsti iššūkius ir kurti pokyčius gali patys gyventojai.
Nuostabu, kad net didžiausi skeptikai ar tie, kurie tiesiog neypatingai domisi kultūros ir meno įvykiais, tikrai yra pastebėję ar net patys sudalyvavę bent vienoje „Fluxus Labas!“ inicijuotų, paskatintų, įkvėptų veiklų. Juk neretai renginiai, meno akcijos, dirbtuvės vyksta tiesiog daugiabučių kiemuose, parkuose ir skveruose, paupiuose – toliau nuo tradicinių kultūros įstaigų, bet ne mažiau kūrybiškai. Gal net labiau? Dažnu atveju viską tenka sukurti, pastatyti ir suorganizuoti „nuo nulio“ – o įspūdžiai nė neketina blėsti. Ne tik įspūdžiai – tai visų pirma pasikeitęs požiūris, drąsa veikti ir tikėjimas vienas kitu.
Programos kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė įsitikinusi, kad „Fluxus Labas!“ sėkmę lėmė bendražmogiškos ir europinės vertybės: žmonių ir bendruomenių atvirumas viena kitai, įvairovei, naujovėms, kūrybiškiems sprendimams, įvairių žmonių ir organizacijų įtraukimas, tarpusavio ryšių kūrimas ir palaikymas, dialogo skatinimas ir bendrakūryba.
„Kitas Bendruomenių programos išskirtinumas – eksperimentinė dvasia, nuotykio pojūtis ir žaismingumas. Šiais principais simboliškai sekame „Fluxus“ judėjimo pradininko, Kaune gimusio Jurgio Mačiūno (1931–1978) pėdomis, jo gebėjimu į pasaulį ir jame egzistuojančius iššūkius pažvelgti žaismingai. Ir paprastai, žmogiškai“, – pasakoja kuratorė, sutapimas ar ne, pati atstovaujanti istorijomis turtingai Rokų bendruomenei.
Dar daugiau laimingų kiemų
Projektas „Kultūra į kiemus“ – viena sėkmingiausių pandemijos paskatintų idėjų Europos Sąjungoje, daugelio kopijuota ir pristatyta tarptautiniams apdovanojimams.
„Fluxus Labas! Kiemas“ jau nuo 2019 m. skatino kiemų gyventojus ir jų kaimynus keisti savo gyvenamąją aplinką. Jau įgyvendinta keliolika projektų įvairiose Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose: tai kiemo spektakliai, meniniai kiemų ženklai, unikalūs mažosios architektūros elementai, ir viskas sukurta pačių gyventojų rankomis ir gera valia.
2020 m., paskelbus karantiną, „Fluxus Labas! Kiemas“ prisitaikė prie kintančios situacijos ir inicijavo projektą „Kultūra į kiemus“. Projekto metu įvairūs atlikėjai daugiabučių namų gyventojams dovanojo pasirodymus, o gyventojai pro savo langus ar iš balkonų galėjo saugiai stebėti kultūros vyksmą kieme.
Nuo 2022 m. balandžio iki vasaros pabaigos „Fluxus Labas!“ pakvies visus į net 80 Kauno miesto kiemų 11-oje seniūnijų. Pasirodymus dovanos teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos ir kt. atlikėjai.
„Fluxus laboratorijose“ išgryninti bendruomeniniai džiaugsmai
„Fluxus laboratorijos“ – ypatinga „Fluxus Labas!“ projekto šaka. Jau nuo 2018 m. buvo buriami žmonės, tapę bendruomenių „fasilitatoriais“ ir pasklidę po miestą. Jų tikslas – burti Kauno miesto formalias ir neformalias bendruomenes, įvairias skirtingų sektorių organizacijas miestiečius, ir skatinti juos įsitraukti į bendruomenines kultūrines ir menines veiklas bei patiems jas skatinti konkrečiame mikrorajone.
2022 m. „Fluxus laboratorijos“ „sprogs“ ir pristatys unikalius bendruomeninius kultūrinius ir meninius projektus visose vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.
Balandžio 23 d. pakvies vienintelis toks Lietuvoje Šilainių urban eco festivalis, kuris stebins Šilainių gamtos ir landšafto dizaino instaliacijomis, paskaitomis ir edukacijomis.
Birželio 10–12 dienomis pramoninėje Kauno dalyje, Draugystės g., vyks interaktyvus kultūros ir vietos kūrimo žaidimas „Draugystės menas“. Lankytojai galės užeiti į lig šiol uždaras vietas, susipažinti su svetingais vietos gyventojais ir darbuotojais ir jų bendrakūriniais, įsitraukti į žaismingas ir menines užduotis. Bus ir šventė su muzika, filmais, dovanomis (organizuoja partneris VšĮ „Saugi pradžia“).
Eiguliai tuo tarpu visų lauks birželio 11 d., kai pristatys savo idėją „Skamba sienos“. Mikrorajono gyventojai, bendradarbiaudami su gatvės meno kūrėjais, sukūrė bendruomenės identitetą atspindinčius piešinius ir kviečia keliauti juos pristatančiu spalvingu ir muzikaliu maršrutu.
Birželio 18 d. Dainavos bendruomenė kvies pasimatyti Draugystės parke, kur su gyventojais šurmuliuos kūrybinė trupė „The Open Programme“ (Italija). Visi drauge pakvies į dalyvaujamąjį renginį, kurio tema – tradicinės dainos, šokiai ir jų šiuolaikinės interpretacijos.
Per Jonines visas dėmesys kryps į Šančius… Performansas, opera, istorijos, ekskursijos – ketverius metus Šančiuose vystytos iniciatyvos susijungs bendram trijų dienų Šančių festivaliui. Visas dienas bus atviras Kauno tvirtovės sandėlis „Parakas“, menininkai kvies pažadinti apsnūdusias Šančių kareivines, taip pat įvairiose mikrorajono vietose lauks kūrybinės dirbtuvės, muzikiniai pasirodymai, ekskursijos.
Liepos 9 d. Panemunės šile vyks festivalis „Pojūčių Šilas“, pakviesiantis susitikti su įvairių sričių profesionalais (menininkais, gamtininkais, žolininkais) ir kartu kurti žemės meno, vaizdo, garso instaliacijas. O jau po savaitės, liepos 16 d., užsukti kvies naujoji senojo Kauno legenda – Kiemo galerija miesto centre. Bendradarbiaujant su galerijos menininkais, jos idėja pasklis ir po daugiau Kauno centro ir senamiesčio kiemų. Netikėtose vietose gyventojų istorijos ir prisiminimai pavirs meniniais akcentais.
Įsibėgėjus vasarai, liepos 23 d., Kovo 11-osios parke vyks poezijos festivalis „Tu ateik“, kuriame netruks ir keramikos bei muzikos. Išvysite didžiulę keramikos instaliaciją, sudarytą iš daugiau nei 700 keramikinių detalių, kurias nulipdė gričiupiečiai, klausydamiesi poezijos! O gal nulipdysite ką nors ir patys.
Rugpjūčio 6 d. Žaliakalnio bendruomenė ragins pasimatyti prie Kauko laiptų ir leistis į šokio spektaklį-ekskursiją „Pakopa po pakopos“. Tai performatyvus įvykis, tiesiogiai įtraukiantis profesionalius menininkus, vietos gyventojus bei Kauno svečius ir kviečiantis naujai susipažinti su gyvąja Žaliakalnio gyventojų atmintimi, istorija bei vietos mitine būtybe Kauku.
Petrašiūnuose rugpjūčio 14 d. nuvilnys Marių šventė, kurios tikslas – aktualizuoti Kauno marių svarbą miesto veide, parodyti, koks įvairus gyvenimas verda aplink šį vandens telkinį.
Vilijampolės bendruomenė su austrų menininkais tuo tarpu rugpjūčio 20 d. atidarys instaliaciją „Under the Carpet“ (liet. Po kilimu). Renginio metu bus audžiamas kilimas, o menininkams talkins patys kauniečiai. Tą pačią dieną Vilijampolėje vyks sporto ir meno šventė „Kultūrtonas“, nusidrieksianti nuo Lampėdžio ežero iki Neries krantinės.
Rugsėjo 10 d. Šilainiuose veikianti muzikos mokykla „Jazz academy“, bendradarbiaudama su kompozitore Hara Alonso (SE), Kauno tvirtovės IX forte pristatys eksperimentinį muzikos komponavimo projekto „The City Composing in Kaunas“ rezultatą – muzikinį kūrinį, kurio kūrėjais taps Kauno miesto gyventojai.
Tuo pat metu italų menininkai, remdamiesi Aleksoto gyventojų prisiminimais ir patirtimi apie konkrečias mikrorajono vietas, čia pristatys emocinį vietos žemėlapį. Galutinis rezultatas – instaliacija, sumodeliuota kaip emocinė interaktyvi kelionė per šį mikrorajoną. Rugsėjo 18 d. Aleksote vyks ir tarpdisciplininis festivalis „Skrydis laiko erdve“ – įvairias Aleksoto erdves nuspalvins teatriniai, muzikiniai ir kitų žanrų pasirodymai.
Dar kartą sugrįžti į Šančius rugsėjo 14–15 d. pakvies festivalis „Šančių kultūros kiemas“. Penktus metus gyva tradicija sujungs dvi iniciatyvas: „Senolių istorijas“ (dokumentinio, meninio filmo premjera) ir muzikos festivalį Šančių medinuko kieme (organizatorius VšĮ “Scenos ir estetikos mokykla”).
Švenčių ir festivalių metas
Jei „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ Lietuvai dovanojo Tarptautinės laimės dienos tradiciją, tai „Fluxus Labas!” atsakingi už meniškiausios pasaulyje sporto šakos užgimimą. Kopimas į Parodos kalną visaip, tik ne įprastai – tai bendruomenių fiestos „Fluxus festivalio“, 2022 m. vyksiančio rugsėjo 10 d., kulminacija. Kasmet Parodos kalnas specialiai uždaromas lygiai 22 minutėms! Kopimas į kalną prasidės „Fluxus“ pradininko Jurgio Mačiūno skvere, o užkopę dalyviai įsitrauks į specialiai paruoštą karnavalo programą.
Prieš „Fluxus festivalį“ Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyks dviejų dienų bendruomenių forumas, kurio metu bus kalbama apie per penkerius metus pasiektus rezultatus Kaune ir Kauno rajone, apie naujai sukurtus ir išbandytus darbo su bendruomene modelius ir metodus, apie besikeičiantį požiūrį į bendruomeninius menus, jo teikiamas naudas, finansavimą, upių ir bendruomenių įtraukimo į vandenų gaivinimo procesus temą.
Žinoma, norint švęsti laimę būti bendruomenėse laukti rugsėjo tikrai nereikės. Gegužės 20-ąją centrinėje Kauno ašyje, nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) iki pat rotušės išsirikiuos „Kiemų šventės“ stalai. Šventė, skirta paminėti Tarptautinę kaimynų dieną, simbolizuoja kaimynų draugystę bei vienybę. Renginio metu netikėtose vietose skambės muzika, dalyvius stebins įvairios kūrybinės instaliacijos ir pasirodymai.
Iškart po „Kiemų šventės“, gegužės 21 d., vyks taip pat jau tradicine tapusi, nors vos prieš keletą metų Kauno menininkų namuose sugalvota Putvinskio gatvės diena. Šventė skirta Vlado Putvinskio gatvei, tačiau ši kupina tokios turtingos istorijos, kad tikrai verta ateiti visiems.
Įsimintino gegužės savaitgalio finišui – iniciatyva „Švęskime upę“ gegužės 21 d. Pakvies plaukti dviem kulturiniais maršrutai Nemuno ir Neries upėmis, o vėliau įsilieti į bendrą šventę Kauno santakoje.
Vasarą bus pristatytas ir socialinis žaidimas UPYNĖS: kitam krante“, kurį organizuoja iniciatyva „TẽKA“. Visi, visi kviečiami judėti prie vandens ir užmegzti dialogą su upe bei kito kranto gyventojais. Juk vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ tikslų – atgręžti miestą į upes. Sugrąžinti Kaunui svarbiausio Lietuvoje upių uosto titulą.
Kauno rajone – šiuolaikiškumo gūsiai
„Visoje Europoje miestų ir rajonų santykiai įdomūs ir sudėtingi. Ir visur jie yra kultūriškai sąlygoti. Tad įsiklausyti į rajono poreikius buvo pirmasis Kaunas 2022 uždavinys. Bet kaip pritaikyti tiems poreikiams kultūros sostinės programos įrankius?“, – pristatydamas „Kaunas 2022“ programą Kauno rajone klausia kuratorius Lukas Alsys. Užliedžių gyventojas tiki, kad būtent Kauno rajono gyvenvietėse svarbus žmogiškasis santykis, buvimas arti ir kartu. Todėl kaip tik rajono projektai sukūrė ypatingų, net aistringų partnerysčių.
Pavyzdžiui, šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro kūryba jau spėjo tapti neatsiejama Kauno rajone įgyvendinamų „Kaunas 2022“ veiklų dalimi. Švenčiant Europos kultūros sostinės titulo metus, Roberto Magro su trupe grįš į Kauno rajoną ir vasaros pradžioje burs gyventojus bendruomeniniam spektakliui Batniavos seniūnijoje. Rudeniop R. Magro vėl keliaus į Linksmakalnio seniūniją, kurioje laukia ,,angeliški“ pasirodymai.
Nuo džinsų ir cepelinų iki alternatyvios realybės ir „steampunk“
Europos kultūros sostinės programa Kauno rajone prasidėjo projektu „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuris yra vystomas penkiolikoje Kauno rajono seniūnijų. Projektas padeda stiprinti bendruomenes ir sprendžia kylančius iššūkius per kultūrą, bendrakūrybą su vietos ir užsienio menininkais, edukatoriais ir kt.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ kulminacija – 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais, tad keliones po Kauno rajoną rekomenduojama planuoti jau dabar. Ir pradėti jas nuo Ežerėlio, kur birželį bendruomenės, naujai susikūrusio fotoklubo ir fotomenininkų Vaidos Virbickaitės bei Igno Venslavičiaus iniciatyva bus atidaryta naujai įkurta bendruomenės galerija. Joje vyks fotografijos parodų ciklas, o su apylinkėmis pažindins menininko Žygimanto Kudirkos sukurtas alternatyvios realybės audiogidas.
Taip pat vasarai prasidedant, birželio 11 d. Kulautuvos bendruomenė kartu su režisieriumi Eimučiu Kvoščiausku kviečia į teatralizuotą muzikinį pasirodymą. Viešnagės metu bus puiki proga atrasti „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto metu sukurtus Džiugo Karaliaus, Gailos Akelienės ir Lauros Slavinskaitės meno kūrinius, puošiančius viešas miestelio vietas.
Birželio 17 d. Raudondvario bendruomenė su choreografu Mariumi Pinigiu ir renginio režisiere Egle Valadkevičiūte kviečia pasinerti į įspūdingą naktinę ekskursiją – kelionę laiku. O birželio 30 d. – liepos 3 d. Karmėlavos bendruomenė ūš išaugusiame ir sustiprėjusiame festivalyje „Gatvės rokas“. Jo metu bus oficialiai pristatytas bendras Lietuvos bei Liuksemburgo menininkų – Algimanto Šlapiko ir Serge Ecker aplinkos meno objektas „Skraidantys cepelinai_ / Flying Cepelinai_“.
Kitoje Kauno rajono pusėje esantys Babtai liepą kvies atrasti netikėtą ir labai menišką transporto priemonę – troleibusą, virsiantį keliaujančia kūrybine laboratorija. Troleibuso lankymą galima suderinti su vizitu Vilkijoje – liepos 23 d. miestas skambiai švęs „Vidurvasario šventę“, kurios pagrindinis akcentas – abu Nemuno krantus jungiantis keltas.
Rugpjūtį Garliavos apylinkių bendruomenės pakvies į fantastišką „Steampunk“ festivalį, o Ringaudų seniūnija kvies susipažinti per bendruomenės ir menininkės Paulinos Ružauskaitės sukurtą „Ringaudų almanachą“ bei interaktyvią, bendruomenei skirtą skulptūrą.
Rudenėjant Lapių bendruomenė rengs jau kasmetiniu tapusį „Lapių tvarumo festivalį“, raginantį kalbėti apie gamtos ir jos išteklių tausojimą, populiarinti tvarumą ir atliekų kultūrą. Būtent Lapėse bendruomenė sukūrė laisvalaikio erdvę iš nenaudojamų... džinsų!
Rugsėjo 3 d. Rokuose, molio keramikos tradicija garsėjančioje seniūnijoje, bus atidengta mitinė skulptūra, visuomenė išvys Eglės Valadkevičiūtės režisuojamą šviesos, lazerių ir muzikos šventę. O jau kitą dieną, rugsėjo 4 d., visi laukiami Kačerginėje, kur poetė Enrika Striogaitė ir fotomenininkas Remis Ščerbauskas kuria gyventojų istorijų įkvėptą pasakojimų rinkinį. Kūrybinio proceso rezultatų pristatymą vainikuos klasikinės muzikos koncertas su Barbora Valiukevičiūte.
Akademija ypatingą meninį veiksmą kuria Kauno tvirtovės XI (Marvos) forte. Čia rugsėjo 10 d. įvyks muzikinio spektaklio, kurio scenarijų drauge su režisieriumi ir poetu Vytautu V. Landsbergiu kūrė ir atliks miestelio bendruomenė, premjera. Įdomu tai, kad vietos vaikai su menininku sukūrė trumpametražį filmą, kuris taps spektaklio dalimi. Beje, vykstant į šventę užsukite į bendruomenės pastangomis įkurtą darnaus apsipirkimo parduotuvę „Lokali: Made in Akademija“ lauktuvių.
Domeikava rugsėjo 17 d. pakvies išbandyti gyvo pažinimo ir patyrimo platformą. Šiame unikaliame žaidime bus įveiklinti seniūnijoje išlikę įvairių laikotarpių paveldo objektai, kurie glaudžiai siejasi su viso Kauno ir Lietuvos istorija.
Nuo 2022 m. rudens Vandžiogaloje bus eksponuojamas neįprastas piešinių dienoraštis. Menininkas Mindaugas Lukošaitis, remdamasis miestelio apylinkėse surinkta medžiaga, jau kuris laikas pildo autentišką kraštovaizdį savo pieštais pasakojimais. Šis projektas – „Kaunas 2022“ programos programos „Atminties biuras“ organizuojamo „Istorijų festivalio“ dalis.
Kultūros laivas ir meno smaragdai
Viena didžiausių 2022 m. intrigų – kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemkasė Nemune prie Zapyškio. „Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas Kauno rajone, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė, vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos, gamtos ir kultūros centras.
2022 m. gegužės 22 d. oficialiai „prisistatysiantis“ objektas gimsta dar 1965 m. tuometinėje Čekoslovakijoje pastatytoje žemkasėje, kuri dėl pasenusios, upės ekosistemai žalingos technologijos nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Be įvairių atvirų kultūros vyksmų, čia bus įrengta erdvė ir menininkų rezidencijoms. Žinoma, su jų kūrybiniais rezultatais galės susipažinti visi laivo lankytojai.
Taip pat Kauno rajone kitąmet sužėrės… smaragdai. Tai netikėtose vietose atsiradę nauji ar transformuoti meniniai objektai. Meninėms idėjoms įgyvendinti Vilkijos apylinkėse, Čekiškėje, Neveronyse ir Piliuonoje pasitelkiami vandens bokštai. Drauge su „Stebėtoju“ Batniavos seniūnija kvies smalsiu žvilgsniu pažvelgti į miestelį ir jo istoriją, o Užliedžių seniūnija ketina švytėti ir aplinką atskleisti spalvingu šviesos žaismu. Tuo tarpu Alšėnuose žvilgsnis kryps į miško brolius ir istorinę atmintį – visa tai suskambės mušamojo lietuvių liaudies instrumento – tabalų – garsais.
Dar vienas siurprizas tiek vietos bendruomenėms, tiek vasarotojams – jungtinio klezmerių orkestro turas po Kauno rajoną (jį organizuoja „Atminties biuras“). Juk čia esančiuose miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Autobusu keliaujantis orkestras rugpjūtį aplankys Čekiškę, Vandžiogalą, Vilkiją, Babtus, Kačerginę, Kulautuvą ir Zapyškį. Muzikantų pasirodymus papildys ekskursijos.
Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ Zapyškyje 2022 m. vyks jau 17-tą kartą. Tūkstantinio renginio dalyvių laukia aitvarų kūrybinės dirbtuvės, aitvarų ir lėktuvėlių varžybos, atvirlaiškių paštas, muilo burbulai.
Kita tradicija – dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“, įprastai vykstantis vieną liepos šeštadienį – 2022 m. truks daugiau nei mėnesį. Legendinė Kulautuvos bendruomenės iniciatyva pristatys muzikinę programą net keturiuose Nemuno pakrantės miesteliuose.
Jau tradiciniu tapęs festivalis „Pėdos marių dugne“ – vienas populiariausių Kauno rajono renginių. 2022 m. jis Samylų įlankoje vyks rugpjūčio 27 d. Šio renginio tikslas – saugoti, priminti ir minėti Kauno marių užlietų kaimų tradicijas, gyvenimo papročius. Tuo pat metu netoli esančiuose Girionyse visų, neabejingų gamtos grožiui, lauks Girionių žemės meno festivalis. Bendrakūrybos proceso, kuriame dalyvaus floristas Marijus Gvildys ir užsienio kūrėjai, metu bus panaudoti gamtoje randami objektai, gyventojų idėjos.
Į Akademiją bus verta užsukti visą vasarą. Liepą ir rugpjūtį legendinio Tado Ivanausko sodyboje vyks jo žmonai dedikuotas ciklas „Honoratos vakarai Obelynėje“, kuriuo siekiama atskleisti Obelynės sodybos kultūrinį paveldą, pristatyti neseniai visuomenei atvertą muziejų, parką, sodą. Rugsėjo 17 d. čia suplanuotas edukacinis renginys.
Garliava rugsėjo 7–11 dienomis kvies… skanauti. Muzikos ir kultūros festivalyje „Skanaus: Europos virtuvė 2022“ – užsienio šalių kultūrų ir naujausių gastronomijos tendencijų pristatymai, restoranų šefų meistriškumo pamokos, koncertai, pokalbių laidos, paskaitos.
Dar viena proga planuoti kelionę – „Mikado“. Tai Kauno rajono gyventojams bei svečiams skiriamas šokio spektaklis, filosofiškai nagrinėjantis žmogaus kūno ir virtualumo ryšį. Šeiko šokio teatro inicijuoto pasirodymo, įvyksiančio rugpjūtį, choreografijos autoriai – Vittoria de Ferrari Sapetto (BR / IT / BE), Andrea Valfre (IT), atlikėjai – tarptautinė trupė.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
Universali dizaino kalba – tvariai, estetiškai, funkcionaliai ir prieinamai Šiuolaikinei sostinei
Laimė – suprojektuojamas dalykas. Skamba ambicingai? Taip, būtent dėl to programa „Dizainas laimei“ yra viena esminių kolonų, laikančių projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
Ši programa, remdamasi kokybiškiausiais pavyzdžiais, žiniomis ir idėjomis, kuria naują patogaus miesto ir miestietiškumo sampratą, paremtą dizainerių bei aplinkos specialistų rekomendacijomis. „Dizainas laimei“ siekia miestą pritaikyti visiems ir savo renginiais bei kitais projektais ugdo šiuolaikinį miestietį. Juk dar 2015 m. Kaunas tapo pirmuoju regiono miestu, gavusiu UNESCO Dizaino miesto statusą. O tai įpareigoja, tiesa?
„Jau ruošiant programos paraišką mums buvo aišku, kad norime Kauną matyti ir pristatyti ne tik kaip modernistinės architektūros, bet ir kaip šiuolaikinio dizaino miestą“, – teigia „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Apskritai, nuo auditorijų plėtros iki žalesnio miesto, dizainas kaip įrankis svarbus visose Europos kultūros sostinės veiklos sferose. Taigi kuo 2022-aisiais nustebins pats „Dizainas laimei“?
Laimės dienos tradicija pasiteisino
Prieš keletą metų būtent „Kaunas 2022“ pakvietė visus miesto ir rajono gyventojus švęsti Tarptautinę laimės dieną – kovo 20-ąją. Tai tapo viena didžiųjų projekto sėkmės istorijų, kuri neabejotinai bus tęsiama ir po 2022-ųjų. Tai didelis, bet simpatiškas edukacinis projektas, mokantis atidumo kitam, dėmesio niuansui, jautrumo smulkmenoms. Iki šiol Laimės diena suvienijo tūkstančius žmonių verslo įmonėse, kultūros organizacijose, namų, mokyklų ir darželių bendruomenes.
2022-ųjų kovo 20 d. visi bus kviečiami švęsti laimę būti bendruomenėje, o jau kovo 17 d. toną šventei užduos tarptautinis kongresas „Laimės prielaidos 2022. Bendruomenės“. Pasitelkdami mokslą ir meną, kongreso dalyviai kvies kritiškai mąstyti ir tikrinti Laimės prielaidas.
Dizainas kaip raktas į laimę visiems
Lyg vešlus medis išsišakojusiame „Dizaino laimei“ veiklų žemėlapyje – ir naujas gidas bei ženklinimo sistema plačiau auditorijoms atsiverti siekiančioms kultūros įstaigoms. Dar 2020 m. „Kaunas 2022“ parengė elektroninį kultūros prieinamumo gidą „Kultūra visiems“, skirtą kultūros organizacijoms, objektų valdytojams ir renginių organizatoriams, siekiant kultūros objektus ir renginius padaryti prieinamesnius visoms visuomenės grupėms, o ypač – specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Gidą lydi nemokama, visiems atvira ženklinimo sistema, sukurta dizaino profesionalų „Critical“. Joje naudojami universalūs ženklai, nusakantys, kaip vienas ar kitas objektas ar renginys yra pritaikytas asmenims, turintiems skirtingas – regos, klausos, judėjimo ar proto – negalias, nusakys judėjimo kryptis ir kitas galimybes. Visi jau dabar kviečiami šią sistemą naudoti tinklapiuose, lankstinukuose, plakatuose, objektų interjere ir eksterjere.
2022-aisiais – unikalių projektų kulminacijos
Viena didžiausių 2022 m. intrigų – kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemkasė Nemune prie Zapyškio. „Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas Kauno rajone, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė, vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos, gamtos ir kultūros centras.
2022 m. gegužės 22 d. oficialiai „prisistatysiantis“ objektas gimsta dar 1965 m. tuometinėje Čekoslovakijoje pastatytoje žemkasėje, kuri dėl pasenusios, upės ekosistemai žalingos technologijos nebegali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Be įvairių atvirų kultūros vyksmų, čia bus įrengta erdvė ir menininkų rezidencijoms. Žinoma, su jų kūrybiniais rezultatais galės susipažinti visi laivo lankytojai.
Išskirtinę programą 2022 m. rugsėjį pasiūlys trečią kartą vykstantis, Lietuvoje toks vienintelis landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Viešosiose erdvėse neįtikėtinas idėjas miesto kontekstui pristatys tarptautinės menininkų, architektų, landšafto specialistų komandos iš Lietuvos, Lenkijos, Čilės, Ispanijos, Vokietijos, Serbijos, Meksikos, Nyderlandų ir kitų šalių.
Festivalis „Magenta“ dovanos edukacijos programas miesto gyventojams, viešas diskusijas, ekskursijas, tarpdisciplininius projektus, kitus renginius, skatins taktinį urbanizmą, viešų erdvių bei landšafto dizaino objektų kūrimą.
Kaunas – didžiųjų susitikimų vieta
2022 m. pasaulinės dizaino organizacijos – BEDA (Europos dizaino asociacijų biuras), EIDD (Dizainas visai Europai), ICoD (Tarptautinė dizaino taryba), UNESCO – pasirinko Kauną kaip Europos kultūros sostinę savo svarbiausiems metiniams renginiams organizuoti. Tai unikali galimybė pristatyti Kauną tarptautinėje erdvėje, o patiems pajusti, kad miestas – tai kūryba.
Tarptautinių dizaino tinklų asamblėja, Lietuvos dizaino savaitė, „Gero dizaino“ apdovanojimai, ir, žinoma, Tarptautinis Kauno dizaino festivalis – viskas spalį. Pastarasis renginys, inicijuotas „Kaunas 2022“ komandos – ambicingas tarpdisciplininių renginių ciklas, kviesiantis miestiečius ir miesto svečius pažinti autentiško Kauno dizaino šaknis, Lietuvos šiuolaikinio dizaino kūrėjus, dizaino inovacijas, pažangias užsienio kūrėjų praktikas, o ir keliantis klausimus apie miesto patogumą ir prieinamumą visiems, galimybes visiems kurti mieste ir jo apylinkėse meno galeriją viešosiose miesto erdvėse.
Dar vienas tarptautinis pasiekimas – programos „Dizainas laimei“ dėka Kaune pirmą kartą įgyvendinama unikali belgų kompanijos „Designregio Kortrijk vzw“ sukurta dizaino inovacijų programa „5X5®“. Ji suteikia galimybes Kauno įmonėms, veikiančioms įvairiose srityse, pagal licencijuotą 12 žingsnių programą vienerius metus bendradarbiauti su dizaineriais vystant naujus ir tobulinant jau esamus produktus, paslaugas ar procesus. Kauno dizaino festivalio metu vyksiančioje parodoje bus pristatyti jungtiniai flandriškųjų ir lietuviškųjų programų rezultatai. Šis projektas yra vienas iš UNESCO Dizaino miestų tinklo narių – Kortreiko ir Kauno – kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdžių.
Kortreikas Kaunui turės ir daugiau dovanų – Steigiamojo Seimo aikštėje Europos kultūros sostinės titulo proga bus įkurdinta trimatė „K“ raidės formos skulptūra, arba „K-Totem“. Kortreiko gyventojams jau gerai pažįstamas objektas nuolat keis savo išvaizdą, taip suteiks galimybę pasirodyti daugybei puikių kūrėjų. Planuojami intensyvūs kūrybiniai mainai – flandrų menininkai apipavidalins Kaune stovintį „K-Totem“, o mūsiškiai vyks į Kortrejką.
2022 m. spalį Kaune įvyks ir tradicinis Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas. Paroda „Porceliano miestas“ ikoniniame Kauno centrinio pašto pastate atskleis Kauno porceliano meno ir dizaino tradicijas ir inovacijas. Būtent čia bus eksponuojami unikalūs ir serijiniai dailiosios keramikos gamykloje „Jiesia“ gimę kūriniai.
Norintieji daugiau sužinoti apie lietuvišką dizainą (ir, galbūt, įsikvėpti naujiems projektams) tam progą turės beveik visus metus. Nuo vasario iki pat lapkričio Laisvės alėjos ir jos prieigų vitrinose veiks paroda „Lietuvos dizainas: from Temporary to Contemporary“. Tai dizaino artefaktų paroda-pasakojimas, sausio 22–spalio 20 d. pristatantis Lietuviško dizaino raidą ir skirtingas sritis: baldus, grafinį dizainą, šviestuvus, tekstilę.
Be to, Kauno paveikslų galerijoje 2022 m. įsikurs interaktyvi paroda „Kauno asorti“: grafinio dizaino istorijos ir jų aktualizavimas“. Joje – XX a. II pusės plakatai ir jų eskizai, dėžutės, prekių ženklų projektai, kurie dizaino kalba komunikuoja laiką, tapatumą, tvarumą, atliepia šių dienų aktualijas.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
https://dizainaskaune.lt
Tarptautinė dizaino tinklų asamblėja kvies pažinti Kauną geriau
Australijos mieste Geelong, kasmetiniame ir virtualiame UNESCO Dizaino miestų tinklo narių susitikime, nariai bendru sutarimu nutarė 2022 metų kasmetinį suvažiavimą patikėti Kaunui. Susitikimas, sukuriantis mainus, suteikiantis puikias galimybes plačiau pristatyti Kauną bei sutikti specialistus, pakonsultuosiančius Kauną socialinių, aplinkosauginių, kultūrinių ir miesto dizaino klausimais, vyks lygiai po metų.
Kūrybiškų miestų tinklas siekia vystyti tarptautines partnerystes tarp miestų, kurie savo strateginiu vystymosi faktoriumi pasirinko kūrybiškumą, kurdami tvarius ir inovatyvius miestus. Šiame tinkle susitinka privataus ir viešojo sektoriaus atstovai, profesionalai, bendruomenės ir institucijos, kurios dalijasi patirtimi, resursais ir žiniomis su kitais tinklo nariais bei skatina vietinių kūrybinių industrijų augimą ir atsiradimą.
Geelong vykusiame renginyje buvo suteikta galimybė bendruomenėms iš visų 40 dizaino miestų sudalyvauti ir susipažinti su daugybe projektų, vykstančių kūrybiškų miestų tinkle. Šių metų tema buvo „REIMAGINE, RENEW, REGENERATE“, pakvietusi dizaino ekspertus dalintis ir pasakoti apie projektus, kurie iškėlė kultūrines, kūrybines, socialines bei tvarias iniciatyvas ir pažvelgė į naujas problemas ar galimybes.
Susitikimo metu Kaunas pateikė pasiūlymą kitų metų kasmetinį tinklo susitikimą organizuoti Kaune. „Nors konferencijų formatas ir tarptautinių susitikimų organizavimas daugeliu atveju yra naudingas mažai žmonių grupei, šis kasmetinis Dizaino miestų suvažiavimas Kaunui ir atvykstantiems svečiams gali tapti ypatingai svarbiu ir sėkmingu. UNESCO Dizaino miestų tinkle esame nuo 2015 m., tačiau ilgą laiką miestas nei pats rodė iniciatyvą, nei dalyvavo kitų projektuose. Esame tinkle, kuriame mūsų nepažįsta, kuriame esame per retai pastebimi ir kuriems dar neparodėme savo potencialo. Todėl šis metinis suvažiavimas yra puiki galimybė pakelti galvą ir pademonstruoti savo talentus ir profesionalumą tinklo nariams, supažindinti su dizaino sektoriumi, parodyti Lietuvos patrauklumą ir kūrybiškumą per Kauno miestą ir rajoną. O Kaunui nauda ne tik pasisemti patirties iš itin aktyvių dizaino lauke miestų, pasimokyti iš sėkmingai įgyvendintų pasaulyje projektų, bet ir ekonomine, kultūrine ir socialine prasme užmegzti ryšius su potencialiais partneriais ar užsakovais iš užsienio“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ projektų kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.
UNESCO Dizaino miestų tinklo susitikimas vyks tuo pačiu metu, kaip ir Tarptautinė dizaino tinklų asamblėja, organizuojama „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, kurioje taip pat dalyvaus tokie pasauliniai dizaino tinklai kaip ICoD (International Council of Design), BEDA (Bureau of European Design Associations), EIDD (Design for All Europe), bus pristatyta įvairiapusiška programa ir suteikta galimybė pažinti multikultūriško miesto ypatumus. „Tarptautinė dizaino tinklų Asamblėja – unikalus atvejis, kada didžiausios dizaino sektoriaus organizacijos vienu metu susitiks bendrame renginyje. Tai proga, kurios nenorės praleisti nė vienas kviečiamų organizacijų narys, nes tokia dizaino lauko olimpiada bus pirmoji“, – pridėjo G. Banaitis-Skrandis.
Kitų metų susitikimo metu dalyvius įtrauks ir Kauno dizaino festivalis, lietuviško dizaino paroda „Iš laikinosios į šiuolaikinę“, landšafto dizaino festivalis „MAGENTA“ bei projektai, vystomi su kitais miestais – partneriais. Tai didžiulis pasiekimas Kaunui ir jo ateičiai, kuri atvers platesnes galimybes, taps pradžia tarptautinių projektų idėjoms bei atskleis miestą inovatyviomis ir kūrybiškomis veiklomis.
Kauno Žvėris – mitas, Šiuolaikinę sostinę lydėsiantis kiekvieną 2022-ųjų dieną ir ateityje
Kauno pilis, I fortas, Kauno geležinkelių stotis, Vilniaus knygų mugė, mažųjų kauniečių knygų lentynos – mitinė būtybė Kauno Žvėris jau spėjo pasirodyti – ar duoti apie save žinoti – pačiose netikėčiausiose vietose.
Pagrindinis Šiuolaikinio Kauno mito herojus – tai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ talismanas ir pagrindinių šio projekto idėjų bei vertybių reiškėjas. Tuo pačiu tai ir labai simpatiškas personažas, kuriam veidą ir kūną suteikė iliustratorius Darius Petreikis. Legendas, kuriose Žvėris keliauja Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais, užrašė „Kaunas 2022“ programos „Mitinis Kauno Žvėris“ kuratorius Rytis Zemkauskas. Jam pasakojimą kurti padėjo visi kauniečiai, siųsdami kažkada girdėtas būtas ir nebūtas istorijas apie savo miestą, dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse, ir tiesiog niekuomet nesustodami ieškoti ir nustebti. Visai kaip pats drauge sukurtas mitinis personažas.
Kauno Žvėries debiutas įvyko 2019 m. Vilniaus knygų mugėje – čia pristatyta lietuvių ir anglų kalbomis išleista pasakų knyga, R. Zemkausko ir D. Petreikio kūrybinio tandemo rezultatas.
Poilsis ir kelionės
Dar viena į miesto istoriją jau įsirėžusi akistata su Žvėrimi – jo miegamasis po Kauno pilimi. Su garso menininko Pauliaus Kilbausko pagalba mitinis herojus apsigyveno ir užknarkė po vienu seniausių Kauno bokštų. Melodingi garsai iki šiol domina ir stebina pilyje veikiančio Kauno miesto muziejaus skyriaus lankytojus ir Senamiesčio tyrinėtojus. Žvėries knarkimą galima išgirsti bet kuriuo paros metu, priglaudus ausį prie vienos iš pažymėtų šaudymo angų.
Kauno tvirtovės I forte galima pamatyti klaipėdiečio šviesos menininko Lino Kutavičiaus instaliaciją „Žvėries guolis“. Iš raudonų naktį šviečiančių skydelių, primenančių žvynus, menininkas sudėliojo ženklus, vedančius į forto požemius. Draugiška čia gyvenantiems šikšnosparniams meninė instaliacija kviečia lankytojus iš naujo atrasti ir apžiūrėti šį tvirtovės statinį.
Žvėris labai mėgsta keliauti. Jis spėjo būti įamžintas gigantiškoje mobilios miesto galerijos parodoje – projekte „Atia, senienos!“, kurio metu gatvės menininkai išpaišė senuosius Kauno troleibusus. Pasivažinėjęs gatvėmis, „graffiti“ stiliaus Žvėris pasitiko ir išlydėjo keleivius Kauno geležinkelių stotyje. Prie išmarginto traukinio vagono priėję arčiau drąsuoliai galėjo išgirsti ir R. Zemkausko balsu sekamas Žvėries pasakas.
Didžiųjų renginių herojus
Joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą – ir būtent todėl Kauno Žvėris daugiausiai darbo turės per tris didžiuosius „Kaunas 2022“ renginius. Kauno mito trilogija – „Sukilimas“ (sausio 19–23 d.), „Santaka“ (gegužės 20–22 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriama daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės ir… fantastiškai kūrybiškais būdais apie save vis primena Žvėris. Ar jis galiausiai įgaus fizinį pavidalą, paaiškės jau 2022-aisiais.
Kinas ir žaidimai
Be kitų pasiekimų, pats kaunietiškiausias herojus iš visų jau spėjo nusifilmuoti kine. „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ kitais metais pasaulyje ir Lietuvoje pristatys video meno kūrinį „Klostės“, pasakojantį Kauno modernizmo istoriją ir kūrybiškai permąstantį jo vertę ateities kartoms. Projektą įgyvendinanti menininkė iš Airijos Aideen Barry, be profesionalių aktorių ir šokėjų, suvaidinti šiame stop kadro animacijos principu kuriamame filme pakvietė ir Kauno Žvėrį.
Kol „Klostės“ – dar tik pakeliui į ekranus, stalo žaidimą „Kauno Žvėris” apie Žvėries nuotykius jau gali turėti kiekvienas norintis. Kartu su Žvėries įvaizdžio autoriumi Dariumi Petreikiu visai šeimai skirtą žaidimą sukūrė ir Kauno miesto gimtadienio proga pristatė dar vienas kaunietis – stalo žaidimų „Oskarą“ Berlyne laimėjęs Urtis Šulinskas. Keliaudami Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais žaidėjai sužinos, kodėl Žvėris dažniau pietauja Kauno mariose, o ne Nemune, kokių moliuskų galima rasti Santakoje, kokiuose namuose gyvena vaiduokliai ir kada gali pasitaikyti galimybė susitikti Kauno Žvėrį.
Dar vienas fizinis Kauno Žvėries pavidalas – simpatiški įvairių spalvų įsegami ženkleliai, kuriuos naujajam bičiuliui pagamino Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės rinkodaros agentūra „Kaunas IN“. Na, o automobilistai savo transporto priemones gali pasipuošti žvėriškais magnetukais.
Žadama, kad tai – tikrai ne paskutiniai suvenyrai, kurie pradžiugins Žvėries gerbėjus. Kaip ir visi smagiausi dalykai, kitos žvėriškos naujienos ketina užklupti netikėtai. Pavyzdžiui, ar kada susimąstėte, kad Kaunas dar niekada neturėjo savo kvepalų? Juk miesto kvapas susideda iš pačių įvairių kvapų ir kiekvienam iš mūsų jis skirtingas: nuo bandelių kvapo sklindančio iš kepyklėlės iki daugiabučių virtuvės kvapo, nuo šlapio asfalto iki liepų alėjų, nuo kanalizacijos iki benzino… Ši Kauno miesto gama atsiskleis projekte „Kauno Žvėries kvapas“. Dar šiemet pačią stipriausią jo versiją bus galima pauostyti „Kaunas 2022“ biure, o šiek tiek lengvesnę – įsigyti kaip suvenyrą!
Žvėries ateitis
Šiuo metu kuriamas miesto žaidimas, papildytas virtualios tikrovės patirtimi – jį bus galima žaisti internetu arba parsisiųsti programėlę į savo telefoną. Tai gigantiškas projektas, kuris sujungs Kauno mito pasakojimus ir personažus, svarbius Kauno ir Kauno rajono kultūros taškus bei muziejų kolekcijas. Vedamas Žvėries, žaidėjas galės leistis į kelionę po istorines Kauno ir Kauno rajono lokacijas.
Fotomenininkas Chiraqas Jindalas (IN / NZ) 2022 m. rudenį kartu su viešąją įstaiga „Šviesos raštas“ Kauno viešosiose erdvėse pristatys įspūdingą fotoinstaliaciją „Požeminis Kaunas“. Pasitelkus unikalią ir itin sudėtingą negatyvo, skenavimo ir šviesdėžių technologiją, bus galima „pamatyti“ Požeminį Kauną. Kaip rašoma „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, Požeminis Kaunas – tai viskas, kas Kaune kada nors buvo, bet jau nėra, įskaitant ir gatves, ir namus, kurių nebeturime, ir pavadinimus. Taip pat žmones.
Taip pat Kauno valstybinis lėlių teatras ir Klaipėdos teatras „Apeironas“ pristatys net tris premjeras, skirtas Kauno Žvėriui. Patyriminiai, kolektyvinės režisūros principu sukurti ar psichoterapiniai teatriniai žaidimai – visos šios netradicinės teatro formos puikiai tinka analizuoti, pristatyti ir susipažinti su Kauno Žvėrimi. Režisierius ir spektaklio „Kauno Žvėris“ autorius Audrius Žiurauskas jau šiemet kviečia pačius mažiausius Žvėrį pamatyti, paliesti ar tiesiog pagauti už uodegos. Tuo tarpu Rokas Lažaunykas kitasi metais spektaklyje „ash-Žvėris“ leisis į vidinio žvėries paieškas, o „Apeirono teatras“ pristatys fantastinį teatralizuotą žaidimą „Sutikti Mitinį Žvėrį“.
„Šia programa, pirmiausia, norime parodyti milžinišką pasakojimo galią. Pasakojimas kaip bendruomenę, miestą, valstybę formuojanti galia, žinomas nuo pačių seniausių laikų. Mitai ir legendos visada padėjo skatinti susitelkimą, patriotizmą, pilietiškumą. Antikos mitai tapo vertybiniu Europos Sąjungos pagrindu. Mitinio Kauno Žvėries programos siūloma naujovė – mitus ir legendas galima kurti ir dabar, gamintis juos kaip kultūrinius įrankius. Tai vertybiniai įrankiai, skatinantys empatiją, bendruomeniškumą, pagarbą vienų kitiems, toleranciją. Mitų ir legendų kūryboje gali dalyvauti bet kuris neabejingas miestietis“, – teigė Rytis Zemkauskas.
Kauno Žvėris netikėčiausiais būdais lankysis, girdėsis ar kitaip prisilies prie daugelio 2022 m. suplanuotų Šiuolaikinės sostinės renginių. Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
Lapkritis Kaune skleisis atsakomybę skatinančiais menais
Į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metus žengiama vienais svarbiausių šiuolaikinio meno renginių. 13-oji Kauno bienalė simboliško pavadinimo parodoje „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“ 2021 11 12–2022 02 20 apžvelgs dabartinę pasaulinę situaciją bei analizuos žmonių ištvermingumo ir prisitaikymo istorijas. Kauno bienalės ir keturiolikos Kūrybiškos Europos platformos „Stebuklingi kilimai“ partnerių tarptautinė paroda „MagiC Carpets Landed“ rezultatus žiūrovui pristatys 2021 11 05–2022 01 23.
Dėmesys žmonijos atsparumo ir prisitaikymo atvejams
„Džiaugiuosi, kad 13-oji Kauno bienalė pamažu veria duris į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metus. Šiame didžiuliame renginyje bus pristatyti dešimties menininkų nauji, specialiai šiai parodai sukurti kūriniai. Išvysime net dvidešimt trijų tarptautinių menininkų ar jų grupių kūrinius. Žiūrovui bus pateikiami įvairūs žmonijos atsparumo bei prisitaikymo atvejai, istorijas pasakos filmais, skulptūromis, instaliacijomis, performansais ir balsu: tekstais, poezija bei kitais būdais. Suintriguosiu keliais menininkų vardais – Christian Boltanski (Prancūzija), Shary Boyle (Kanada), Janet Cardiff ir George Bures Miller (Kanada), Douglas Gordon (Jungtinė Karalystė), Jonas Mekas ir kt. – jų ir kitų menininkų kūrinius tikrai verta pamatyti“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Bienalė tirs skirtingas šiuolaikinio meno istorijų pasakojimo ir naratyvo formas. Anot Kauno bienalės vadovės Neringos Kulik, kai kurios šių istorijų kyla iš mitų ir pasakojimų, siejamų su laiko tėkme, virsmais ir evoliucija. „Taip pat jos tyrinėja asmenines ir bendruomenines išgyvenimo istorijas. Parodoje siūloma dalintis pasakojimais, įsišaknijusiais įvairiose pasaulėžiūrose bei akimirkose, galinčiose mus sujungti su praeitimi, dabartimi ir net ateitimi“, – apie bienalę pasakojo N. Kulik.
Pasak parodos kuratorės J. Drouin-Brisebois (Kanada), pasinėrę į susitikimų su šiuolaikiniu menu neįprastose vietose seriją, lankytojai įsitrauks į tiriamąją architektūros ir gyvos Kauno istorijos kelionę, pateikiamą stebinančiais ir gyvybingais būdais. „Savo darbais, išreiškiančiais įtraukias ir rezonuojančias istorijas, menininkai analizuoja gyvų būtybių, kurios vis dar patiria įvairias priešiškumo formas: neteisybę, priespaudą ir klimato pokyčius, atsparumą ir prisitaikymą. Parodos tikslas – per istorijų pasakojimo sukuriamą artumo jausmą, skatinti auditorijas susijungti, puoselėti empatiją ir, tikimės, sukurti naują supratimą”, – sakė parodos kuratorė.
Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik pabrėžia, jog šių metų parodos tema yra reikšminga ne tik vietos, bet ir globaliu mastu. „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“ – tai nuoroda į pasakojimo, gyvos istorijos svarbą. Retai visą pasaulį vienu metu apima tokia krizė, kurios padariniai – socialiniai visuomenės gyvenimo sferų pertvarkymo rezultatai.
Viešąsias erdves papuoš „stebuklingais kilimais“
Lapkričio 5 dieną Kaune startuosiantis dar vienas pagrindinių vizualiojo meno renginių, atidarančių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą, – kūrybiškos Europos platformos „Stebuklingi kilimai“ partnerių tarptautinė paroda „MagiC Carpets Landed“.
„Stebuklingų kilimų“ platformos tikslas – suteikti galimybę kylantiems menininkams keliauti ir dirbti socialiai įtraukaus ir atsakingo meno projektuose bei kartu su vietos menininkais ir vietos bendruomenėmis kurti naujus meno kūrinius viešose erdvėse.
„MagiC Carpets Landed“ paroda, pristatanti atrinktus tarptautinių menininkų, kartu su vietos bendruomenėmis sukurtus darbus, įsikurs Kauno paveikslų galerijoje, Kauno geležinkelio stotyje ir įvairiose viešosiose miesto erdvėse. „Stebuklingų kilimų“ platformos rezultatus pristatančią parodą kuruos profesorė, menotyrininkė, kuratorė ir Romoje įsikūrusio „Latitudo Art Projects“ meno vadovė Benedetta Carpi de Resmini.
„Ši paroda – tai ne tik meno kūrinių pristatymas. Tai – daugiaprasmis renginys, kuriuo siekiama permąstyti parodos kaip santykio kūrimo idėją. Meno kūriniai tampa bendrų veiksmų įrankiais, interpretuojančiais mūsų šiuolaikinę visuomenę, didinančiais bendrą supratimą ir atsakomybę bei plečiančiais jos ribas skirtingomis kryptimis,“ – teigia platformos pavadinimą ir koncepciją sukūrusi kuratorė B. Carpi de Resmini.
Kauno bienalė yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. 2022 metais Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
Be šių žmonių neįvyks svarbiausias renginys Kaune (kvietimas prisijungti)
Jau 2022 m. sausio 22 d. viso žemyno akys, ausys ir širdys bus Kaune. Šis miestas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Didžiuoju atidarymo renginiu bus pradėtas daugiau nei tūkstančio įvykių kultūrinis maratonas, kuris Kauną ir Kauno rajoną pavers viena didele Europos scena.
Organizuojant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalį, apimsiantį sausio 19–23 dienas, pluša milžiniška kūrybinė komanda: Londono olimpinėse žaidynėse dirbęs režisierius Chris Baldwin, tarptautiniai ir Lietuvos menininkai ir kūrėjai, kompozitoriai, poetai, orkestrai, kostiumų, šviesų dizaineriai, techninis personalas. „Žalgirio arena“ laikinai virs didžiausiu ekranu Europoje, šalia kurio iškils didžiulės šimtų žmonių kurtos dekoracijos, o įspūdingą šou stebės dešimtys tūkstančių miestiečių ir svečių.
Kad viskas pavyktų dar geriau, nei planuojama, būtina itin svarbi šio fenomeno grandis – kultūros savanoriai. Skaičiuojama, kad tokio masto renginiui, kuris savo tarptautinės gerbėjų armijos dydžiu prilygsta dainų konkursui „Eurovizija“, reikia tūkstančio savo miestą ir jo istoriją mylinčių, kūrybinga ateitimi tikinčių žmonių.
„Tai yra mūsų visų projektas – sukurkime sėkmingą Europos kultūros sostinės pavyzdį, kartu pasitikime atvykstančius svečius ir padėkime jiems atskleisti savo nepaprastąjį Kauną“, – visus, neabejingus savo miestui, prisijungti prie kasdien augančios savanorių, jaukiai vadinamų „kultūristais“, komandos kviečia „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova.
Anot A. Kočegarovos, savanoriai, bendruomenės, rėmėjai jungiasi prie Kaunas 2022 projekto iš dviejų paskatų – visų pirma, projektas šiuolaikiškas, įdomus, norisi būti jo dalele, kita vertus – mylintiems Kauną rūpi prisidėti kuriant sėkmingą miesto ir rajono istoriją taip, kaip galime kiekvienas asmeniškai. Padedant reguliuoti srautus renginyje, globojant užsienio menininkus, atveriant savo kiemą svečiams ir menui, ar įkuriant pirmą modernizmo muziejų Kaune – pastarasis įvykis, beje, yra tikra sėkmės istorija!
„Bus nuostabu po tokių įvykių prisiminti – tuo metu padėjau šiame renginyje, statėme skaityklą savo rajono parke, vaišinome europiečius savo valgiais Kiemų šventėje“, – įsitikinusi „Kaunas 2022“ programos vadovė.
„Kultūristai“ prie svarbiausio starto Kauno istorijoje gali prisidėti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, tapti didžiojo atidarymo šou dalimi ir pasirodyti scenoje. Taip pat – pasitikti ir informuoti žiūrovus bei koordinuoti jų srautus, prisidėti prie įvairių aktyvacijų mieste įgyvendinimo, informuoti lankytojus, pasitikti ir asistuoti renginio svečiams iš užsienio, fotografuoti, filmuoti ir platinti informaciją ar net prisidėti prie renginio prieinamumo žiūrovams su individualiais poreikiais.
Savanorystės galimybių netruks ir po atidarymo renginio – visi, norintys „pačiupinėti“ kultūrą ir meną iš arti bei prisidėti prie Kauno ir Kauno rajono augimo, kviečiami būti programos dalimi visus 2022-uosius metus.
Visi, prisijungę prie „Kaunas 2022“ savanorių būrio, turi galimybę dalyvauti išskirtinę naudą teikiančiuose svetingumo ar lyderystės mokymuose, ekskursijų vedimo kursuose ir kitaip pasinaudoti asmeninio tobulėjimo galimybėmis, o gal net pasisemti drąsos pakeisti profesiją ir susirasti svajonių darbą kultūros srityje.
Žinoma, Europos Kultūros sostinės atidarymo renginys sausio 22 d. įvyks bet kuriuo atveju, bet galimybė prisidėti prie tokio šou ir padaryti jį nuostabiausiu iš visų gali daugiau ir nepasitaikyti. Taigi dabar – pats metas apsispręsti tapti istorinio įvykio dalimi. Daugiau informacijos ir registracija: https://kaunas2022.eu/tapk-savanoriu/
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/
Nuotr. autorius M. Plepys
Meno prodiuserė Asta Ivanauskienė: apie aktualius dalykus menas prabyla pirmas
Upė mieste mus ir sujungia, ir išskiria – norėdami pereiti į kitą pusę ieškome tilto, karštą vasaros dieną renkamės prie vandens atsigaivinti. Žalios upių pakrantės traukia, betone įkalintos upių vagos kviečia persvarstyti žodžių „laisvė“, „tėkmė“ prasmes. Vis dėlto, meno projektas „Tekančios jungtys“ (angl. Flowing Connections, FLOC), siejantis prie upių įsikūrusius miestus, apima daug platesnį kontekstą, paliesdamas ekologijos, darnaus sugyvenimo žemėje, technologijų progreso klausimus.
„Politikai ar ekonomistai apie problemas pradeda kalbėti gerokai per vėlai“, – įsitikinusi Asta Ivanauskienė, kultūros ir meno projektų prodiuserė, kuratorė, „Ars Futuri“ organizacijos vadovė.
OSTRALE bienalės šiuolaikinio meno paroda Drezdene – pirmoji iš FLOC projekte numatytųjų. FLOC jungia keturis miestus Vokietijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje, glaudžiai susijusius su vandeniu, tuo pačiu sujungia dvi Europos kultūros sostines – Kauną ir Rijeką Kroatijoje (2020-ųjų Europos kultūros sostinė).
Drezdene liepos mėnesį atidaryta paroda veikė iki spalio pradžios. Vėliau ji keliaus į Budapeštą ir Kauną, kur bus eksponuojama Kauno centriniame pašte, Kaunui jau esant Europos kultūros sostine – 2022-ųjų spalio-lapkričio mėnesį. Parodoje eksponuojami dešimties lietuvių menininkų darbai.
Žemiau pateikiamame interviu Kauno parodos prodiuserė ir organizatorė A. Ivanauskienė kalba apie meną ir jo vietą diskurse aktualiausiais šių laikų klausimais. Apie meno universalumą ir unikalumą globalaus pasaulio kontekste.
– OSTRALE 2021 aprašyme teigiama, jog parodoje dalyvaujančiais meno kūriniais siekiama tyrinėti būdus, kuriais mes – žmonės, gyvūnai, gamta – galime darniai sugyventi. Jūsų akimis – kiek tai menininkams pavyko?
– Sakyčiau, pavyko tiek, kiek iš tiesų realiai ir sugyvename mes, žmonės, gyvūnai ir gamta. Ostralės bienalės atrinkti menininkai labai atvirai analizuoja ir gvildena šias sąsajas. Meno kūriniai pasižymi nepatogumu, nuoširdumu, intymumu ir daugiasluoksniškumu.
– Kas jums paliko giliausią įspūdį šioje parodoje? Kokių minčių ji sukėlė?
– Gebėjimas per materialią formą išreikšti ir atskleisti šiandien egzistuojančius visuomenės iššūkius, problemas ar tiesiog realybę buvo tai, kas mane labiausiai palietė. Negaliu atsižavėti talentais, kurie sugeba meno kūriniu klausti, diskutuoti ar paaiškinti tam tikrus aktualius procesus. Minčių daug: apie klimato kaitą, migraciją, žmogaus orumą, laiką ir laikinumą, darbštumą, pagarbą kitoms gyvybės rūšims, gamtai. Svarbiausia, kad tai, ką patyrei parodoje, tave keičia taip, kad nebemąstai taip pat, kaip iki pamatydamas meno kūrinius.
– Apie tokias problemas kaip klimato kaitą, socialinę/ekonominę nelygybę, kitas problemines visuomenės sritis kalba politikai, visuomeninės organizacijos ir kiti veikėjai. Ką menas įneša į šią diskusiją?
– Vis dėlto, manau, kad menas visuomet pirmesnis kalba apie aktualius dalykus. Kai kalba politikai ar ekonomistai, jau yra gerokai per vėlu, žala jau padaryta. Mes, žmonės, esam emocinės būtybės. Mums nepakanka skaičių – reikia išjausti. Esam empatiški, dėl to menas paliečia ir kalba apie esmines, gilesnes aktualijas, padeda pamatyti iš kitos perspektyvos.
– Gal prisimenate atvejį iš asmeninės patirties, kai menas iš tiesų padarė poveikį – pakeitė požiūrį, aplinkybes ar panašiai?
– Aš visuomet patyrusi meną jaučiuosi pasikeitusi ar bent jau noriu keistis. Ir tai susiję ne tik su vizualiaisiais menais. Po gero literatūros kūrinio, koncerto ar spektaklio dar kurį laiką kontempliuoji ir tuomet pajauti, kaip vertybinis požiūris įgauna stuburą, keičia kasdienius įpročius. Juk tai jau senai įrodyta ir moksliniais tyrimais. Ne veltui civilizuoti kraštai įtraukia kultūros ir meno programą į vaikų edukaciją ar, kaip dabar jau pastebime Kanadoje, pasitelkia gydymui. Menas – visagalis.
– Drezdene paroda eksponuojama „Rytų“ modernizmo architektūros pastate iš 1960-ųjų. Tuo tarpu Kaune ji vyks Kauno centriniame pašte. Kokį poveikį eksponuojamiems darbams gali turėti vieta? Kaip paroda keičiasi keliaudama po skirtingus miestus?
– Ostralės idėja yra atgaivinti visuomenei svarbias erdves. Kauno centrinio pašto pasirinkimas tobulai išpildo pirminę parodos erdvių idėją. Mums reikia daugiau žmonių, kuriems rūpėtų paveldas, architektūra ir kultūra bendrai. Juolab, kad parodai pasirinkta siuntų paskirstymo patalpa, kurioje mes parodų dar nesame matę.
– Pristatomajame bienalės filme lietuvių menininkų kuratorė Patricija Gilytė išsako mintį, jog Rytų Europos menininkus sieja ne tiek geografija, kiek istorinės aplinkybės. Ką apie tai manote? Kiek lietuvių menininkų darbai yra unikalūs – tiek Vakarų, tiek Rytų Europos meno kontekste?
– Sutinku su kuratorės Patricijos Gilytės mintimi – Rytų Europoje mes esame patyrę skaudžių, traumuojančių išgyvenimų. Ir tai tikrai atsispindi menininkų kūryboje. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad šiandien kuriantys menininkai gyvena globaliame pasaulyje – jie vietinėse bendruomenėse taip pat išgyvena ir visas globalias aktualijas. Lietuvių menininkų darbai yra unikalūs tiek, kiek unikalūs ir kitų šalių kūrėjų darbai. Aš nežinau, ar tikrai reikia pabrėžti nacionalinį išskirtinumą?!
– Esate meno projektų prodiuserė, kuratorė. Ar jūs pati menininkė?
– Taip, esu prodiuserė, tačiau nesu menininkė. Kūrybiškumo man netrūksta, tačiau jį realizuoju įgyvendindama meno ir kultūros projektus, analizuodama poreikius, juos formuodama, sukurdama formą, viešą komunikaciją, padėdama menininkams, kūrėjams išreikšti žinutę, kurią jie nori pasakyti visuomenei.
– Gal galite papasakoti plačiau apie savo veiklą? Kuo ji jus džiugina, kas yra didžiausi iššūkiai?
– Mano veikla – kultūros ir meno projektų prodiusavimas. Tai yra ir įvairių renginių, tokių kaip šiuolaikinio meno bienalės, organizavimas bei įgyvendinimas, meno kūrinių, instaliacijų įrengimas viešosiose erdvėse, taip pat tam tikrų erdvių įveiklinimas pasitelkiant meną ir kultūrą. Tai – pakankamai plati veikla, reikalaujanti daug kūrybiškumo, modernios vadybos išmanymo bei talento. Prie mano prodiusuojamų projektų dirba labai atsidavusių, talentingų žmonių komandos. Tas tikriausiai džiugina labiausiai – kiekvieną dieną sutinki ypatingus žmones, esi nuolat apsuptas unikalių idėjų, geranoriškų ambicijų, kokybiško meno. Iššūkių netrūksta, bet jie tik priduoda skonio. Jei konkrečiau – šiandien man didžiausias iššūkis prodiusuojamuose projektuose yra prieinamumo įgyvendinimas. Kalbu ne tik apie fizinę negalią turinčius asmenis. Kaip sukurti meno erdves, kuriose mes visi, VISI galėtume mėgautis kultūra?
– „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jau kelerius metus „judina“ Kauno kultūrinį gyvenimą, stengiasi į jį įtraukti kauniečius. Kiek, jūsų nuomone, tai pavyko? Kokius matote pokyčius mieste, miestiečių elgsenoje, požiūryje į kultūros/meno renginius?
– „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ yra labai stipri organizacija, tiek savo vidinės kultūros, tiek keliamų ambicingų tikslų, tiek aukštų standartų programos įgyvendinime prasme. Ne paslaptis, kad juntamas ir visuomenės alkis menui, kultūrai. Visas šis kontekstas sukuria pokyčius mieste. Mes laisvesni, mes tolerantiškesni, mes atviresni, mes nuoširdesni, mes veiklesni. Ir tai – tik kultūros žmonių dėka.
– Kuo gyvenate šiandien? Kokių planų turite?
– Aš gyvenu šiandien Ostralės bienale, aplinkos dizaino objektu „Nemuno7“ ir kitais prodiusuojamais kultūros ir meno projektais. Tiesa pasakius, net nejaučiu, kad tai – darbas, tiesiog įdomi kelionė su nuostabiais žmonėmis. O planai – visiškai pasitikiu ateitimi, ji tokia mistiška, žavi ir daug žadanti.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbino Aldona Tüür