Sandra

Zapyškyje antrąją šv. Velykų dieną skambės muzika, skirta Ukrainai

Data: 2022 m. balandžio mėn. 18 d.;

Vieta: Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia;

Laikas: 14 val.;

Programa: J. Brahms sekstetai styginiams nr.1 op.18 ir nr.2 op.36 

Antrąją Šv. Velykų dieną, balandžio 18-ąją, 14 val., senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia prisipildys muzikos garsų. Šviesių emocijų ir vilties kupinus J. Brahms muzikinius kūrinius atliks jungtinis styginių sekstetas – muzikantai iš Ukrainos ir Lietuvos. Šis koncertas simboliškai žymi nuo karo pabėgusių Ukrainos menininkų ir kultūros lauko veikėjų kūrybinius procesus ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje. 

Anot koncerto organizatorės Mildos Rutkauskaitės, šis renginys – netikėtas, tačiau reikšmingas posūkis „Kaunas 2022“  renginių sūkuryje. „Miesto ir rajono gyventojams ruošiantis sutikti Tarptautinę laimės dieną, prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Sukrečiančių įvykių akivaizdoje supratome, kad norime padėti Ukrainos žmonėms, tad vienysime visus, kuriuos domina kūrybinė veikla. Šis koncertas – ne tik puiki proga išgirsti Lietuvos bei Ukrainos muzikantus, bet ir galimybė susiburti, susipažinti Kaune ir Kauno rajone įsikūrusiai ukrainiečių bendruomenei, kurią kviesime į renginį.“

Idėja suburti Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų sekstetą kilo renginyje pasirodysiančiai Barborai Valiukevičiūtei, ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorei. Anot jos, koncerte netrūks emocijų: „Ukrainiečiams muzikantams tai labai svarbus ir jaudinantis renginys: parodome savo palaikymą jiems ir suteikiame galimybę atsidėkoti Lietuvai savo muzika. Tikiu, kad tokie koncertai ne sykį vyks ir ateityje.“ 

Renginio vieta ir atliekami kūriniai pasirinkti neatsitiktinai. Kauno rajone esanti Zapyškio bažnyčia yra vienas svarbiausių vietovės traukos centrų, antrąją šv. Velykų dieną įgaunantis ypatingą reikšmę. Bažnyčios skliautuose skambėsiantys Ukrainos ir Lietuvos muzikantų atliekami J. Brahms kūriniai – jaunatviški, viltingi ir kviečiantys pasidžiaugti besiskleidžiančiu pavasariu.

Negalintys atvykti į renginį, pasiklausyti seksteto atliekamos muzikos kviečiami stebint tiesioginę transliaciją organizatorių facebook paskyrose.

Vyksiantis koncertas – ne vienintelė iniciatyva, skirta palaikyti Ukrainos bendruomenę. Kauno centriniame pašte duris atvėrė ,,CulturEUkraine – atvira bendradarbystės erdvė Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. „Kaunas 2022“ organizatoriai nesustoja ir ateityje planuoja kitus renginius, kurie išreikštų paramą karo niokojamai šaliai bei visiems, laikinais namais pasirinkusiems Kauną.

Atlikėjai:

Oleksandra Vasylieva ir Barbora Valiukevičiūtė, smuikai

Sofiia Savchuk ir Jurgis Juozapaitis, altai 

Arnas Karolis Kmieliauskas ir Povilas Jacunskas, violančelės 

Apie atlikėjus:

Oleksandra Vasylieva, smuikas

O. Vasylieva – daugelio konkursų ir festivalių laureatė Ukrainoje ir užsienyje. Kaip solistė grojo su Ukrainos Nacionaliniu simfoniniu, Chmelnyckio filharmonijos, Kijevo solistų kameriniu, Naujosios eros, Kijevo Mocarto orkestrais ir kt. O. Vasylieva – „Rulla Voita“ dueto su Dmytro Ulianov (vibrafonas) įkūrėja. Šis duetas nuo pat įkūrimo 2019 m. surengė daugybę pasirodymų Ukrainoje ir užsienyje. 

Sofiia Savchuk, altas

Sofiia Savchuk – Ternopilyje, Ukrainoje gimusi altistė. Nuo pat mažumės skina laurus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Sofiia baigė Lvovo nacionalinę Mykolos Lysenkos muzikos akademiją ir aktyviai koncertuoja įvairiuose kameriniuose ansambliuose, yra orkestro „Akademija“ narė. Kaip solistė dažnai groja Lvovo filharmonijos orkestre. 

Arnas Karolis Kmieliauskas, violančelė

Muzikantas yra vienas ryškiausių̨ jaunosios kartos violončelininkų̨ Lietuvoje. 2016 metais nuskynęs laurus A. Glazunovo konkurse Paryžiuje, jis greitai tapo vienu aktyviausių savo kartos violončelininkų̨, įsitraukė į Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos ansamblių veiklas, inicijavo daugybę kultūrinių̨ judėjimų̨, įkūrė̇ savo ansamblius, kuriuose plėtoja kūrybines idėjas. Arnas yra šiuolaikinės muzikos ansamblio „Twenty Fingers Duo“ ir violončelininkų̨ ansamblio „Cello Club“ įkūrėjas, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ ir kvarteto „Chordos“ narys. Nuo 2014 m. prisijungė̇ prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atlikėjų.

Barbora Valiukevičiūtė, smuikas

Iš Kauno kilusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė baigė prestižinės Manheteno muzikos mokyklos studijas Niujorke, yra pasirodžiusi pasaulinio lygio koncertų salėse JAV, Japonijoje ir Europoje. Be solo pasirodymų, smuikininkė jau spėjo pasižymėti kaip puiki dėstytoja, veda meistriškumo kursus „Barenboim-Said“ fonde, Accademia d‘archi Arrigoni, bei Colombo menų universitete. Apkeliavusi visą pasaulį, pastaraisiais metais menininkė vis dažniau rengia kultūros renginius gimtajame mieste, yra ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorė.

Jurgis Juozapaitis, altas

Altininkas dažnai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Kaip solistas yra grojęs su Lietuvos kameriniu orkestru, LMTA studentų simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, „New Era orchestra“ (Ukraina), koncertavęs su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu, dalyvavęs daugelyje meistriškumo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris ir trio „Claviola“ narys. 

Povilas Jacunskas, violončelė

P. Jacunskas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoniniu, M. K. Čiurlionio menų mokyklos kameriniu bei Latvijos Nacionaliniu simfoniniu orkestrais, Tarptautinio festivalio „Harmos“ jaunimo simfoniniu orkestru (Portugalija), Lietuvos Nacionaliniu Vilniaus styginių kvartetu, mušamųjų ansambliu „Giunter percussions“ ir kt. 

by Sandra

Audra kaupiasi: į Kauną atvyks Midori Takada, Kittin, HÖR Radio, Caterina Barbieri ir daugybė kitų

Jau birželio 29 – liepos 3 dienomis Kauną užklups „Audra“ – penkių dienų trukmės muzikos ir meno festivalis miesto erdvėse. Naktinis klubas „Lizdas“ kartu su Kauno miesto bei rajono jaunimu ir „Kaunas 2022“ komanda rengia didžiulę renginių programą, kurios viena iš pagrindinių ašių taps muzikiniai pasirodymai išsibarstę po visą miestą.

Skelbiama, jog prie jau paskelbtų žvaigždžių pildosi vis didesnė atlikėjų plejada. Į Kauną pasisvečiuoti atvyks Berlyno kultine kultūrine institucija tapęs „HÖR“ radijas, kuris čia laikinai įsikurs ir transliuos savo specialią programą. Atvyks ir vieni didžiausių bei labiausiai patyrusių electro muzikos didžėjų – prancūzų duetas Kittin ir The Hacker.

Svarbi festivalio viešnia yra japonų perkusininkė ir kompozitorė Midori Takada, laikoma viena iš pasaulinių ambient ir minimal muzikinių stilių pradininkių. VDU Didžiojoje salėje įvyks jos ir keleto ansamblių bendro projekto „Silence Birds“ premjera – šis kūrinys gimė įkvėptas Rusijos agresijos Ukrainoje. Įdomu tai, jog Midori Takada jau lankėsi Lietuvoje vos tik atgavus nepriklausomybę, prieš tris dešimtmečius, todėl nekantrauja sugrįžti čia ir vėl pasimatyti su jai taip patikusia lietuvių publika.

Įspūdingose industrinės architektūros patalpose pasirodys italų elektroninės muzikos kompozitorė ir eksperimentalistė Caterina Barbieri. Elektronikos mylėtojų taip pat laukia pasaulio muzikos įkvėptas projektas Esa Afro-Synth Band ir Youtube hitu tapęs didžėjus PartiBoi69.

Pasidžiaugti bus galima ir gyvos muzikos gerbėjams – pasirodys ne tik lietuvių grupės Garbanotas bei Free Finga, bet ir energinga grupė iš Nyderlandų – The Mauskovic Dance Band. Tačiau tai – tik kruopelė antrojo papildymo sąrašo atlikėjų.

Savo dalyvavimą festivalyje taip pat jau patvirtino: Azu Tiwaline, Call Super, Deena Abdelwahed, DJ Marcelle, Helena Hauff, Hilda, Job Jobse, Mor Elian, Pakas, Noia, Patricia Kokett, Roads, Eimantas, Vox Low, V, 5zyl, Mantas T, Bradley Zero, Lover, Planeta Polar, Tarp Dviejų Aušrų, Violet, Gabrielle Kwarteng, Alex Krell, Arp Frique, Antal, Aurora Halal, DJ Rituals, Héctor Oaks, Juoduomenė, LSDXOXO, Julia Huxtable, Loranas Vaitkus, Maria Paskevic, Mario Moretti, Elboe, Mamiko Motto, Monika Seta, Aistė Regina, Manfredas, Identified Patient, Under Black Helmet, VTSS, Free Finga, Flash Voyage, CCL, Eris Drew, Less Feeling, Vaiper Vitalijus.

Be muzikinės programos, naujienų atsirado ir kultūrinėje programoje. Organizatoriai skelbia, jog festivalio dienomis vyks „Nepatogaus kino“ kuruojamos audiodokumentikų perklausos po atviru dangumi, naktiniai skaitymai, paroda „NFThon: Ateitis“, komikų pasirodymai renginyje „Standup 2.0“, naktinės tapybos užsiėmimai bei įvairūs tarpdisciplininiai performansai „Tempo“ erdvėje Senamiestyje.

Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programa nuolat pildysis ir plėsis. Ją kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.

Nuotr. autorius Vytenis Sidabras

by Sandra

Slopinimams ir prievartai nepasidavusi alternatyvioji Kauno kultūra – parodoje „1972. Pramušti sieną“

Lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1972 m. gegužės 14 dieną, Kauno ir Lietuvos istoriją pakreipė įvykis Miesto sode. Romas Kalanta protestuodamas prieš sovietinį režimą, prie Muzikinio teatro, apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Ši tragedija sukėlė neregėtą viešą pasipriešinimą, ne vienam protestu virtusiose laidotuvėse (vėliau šie įvykiai praminti Kauno pavasariu) dalyvauti panorusiam jaunuoliui pasibaigusį net įkalinimu – ką jau kalbėti apie pradėtų meninių idėjų tąsą, bent jau viešai. Bet pogrindyje laisvės dvasia išliko.

2022-aisiais, laisvam laisvos šalies mieste didžiuojantis Europos kultūros sostinės titulu, kai už kelių šimtų kilometrų Ukrainoje vyksta kruvinos žudynės, ne vienas „Kaunas 2022“ programos elementas įgauna naują, net svarbesnę reikšmę. Paroda „1972. Pramušti sieną“ – aukštai šiame sąraše. „Esame tikri, kad ši paroda nepaliks abejingų. Mūsų miestas kalbėsis su savimi taip atvirai, kaip niekada to nedarė“, – deklaruoja organizatoriai.

Gegužės 14 dieną atidaroma paroda visą vasarą veiks netoli nuo R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte. Šios idėjos autorė ir parodos kuratorė – menotyrininkė, prof. dr. Rasa Žukienė (VDU), teigianti kad paroda, nors skirta pažymėti R. Kalantos žūties 50-asias metines, tuo pačiu akcentuos asmenybės vidinės laisvės problemą, tiesiogiai ir visais laikais susijusią su pasipriešinimu prievartai ir gniuždymui.

Parodoje – platus laisvo gyvenimo vaizdinių ir nepasitenkinimo tikrove spektras

„Ši paroda skirta tokiems Lietuvos gyvenimo įvykiams ir meno pasauliui, kurių egzistavimas vieniems yra jų esybės neatskiriama dalis, o kitiems, ypač gimusiems po 1990-ųjų, sunkia įtikimas dalykas. Nemažai daliai Lietuvos visuomenės jau sunku ir patikėti, kad sovietizuotoje Lietuvoje, šiapus „geležinės uždangos“ XX a. 7-9 dešimtmetyje taip galėjo būti: buvo kuriami modernūs kūriniai, atvirai stota prieš sistemą, vystėsi sovietinių hipių judėjimas, paskui vietoje laisvės, meilės ir rokenrolo sulaukta smurto, prasidėjo visuomenės minties ir meno slopinimas“, – parodos koncepciją, žyminčią lūžio tašką miesto kultūroje, aiškina menotyrininkė.

Varžymai ir prievarta kaip ir šiandien, taip ir tuomet neužgniaužia laisvės troškimo. Vienu iš laisvės bastionų 7-8 deš. Kaune ir buvo kultūros sfera – teatras, dailė, jaunimo muzikos grupės, kinas. Parodoje šiuolaikinių kauniečių žvilgsnis bus sutelktas į nepaklusniųjų ir nepaklususiųjų sistemai grupes – Kauno hipius, roko muzikos grupes, pantomimos artistus ir profesionalius dailininkus, kūriniuose atspindėjusius nelaisvos visuomenės narių nuotaikas ir po Romo Kalantos susideginimo patyrusius ideologinę prievartą.

R. Žukienei pavyko surinkti išties įspūdingą parodos komandą – R. Kalantos atminimui skirtą dalį kuruoja  menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė (Kauno apskrities viešoji biblioteka), dailės ir fotografijos kūrinius parodai  kartu su R. Žukiene parinko menotyrininkė Genovaitė Bartulienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), teatro ir pantomimos sritį kuruoja menotyrininkas doc. dr. Edgaras Klivis (VDU), muzikos – kompozitorė Zita Bružaitė Kauno „Santaka“), kino programą – kritikas Gediminas Jankauskas (VDU), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“  – istorijos dr. Arūnas Streikus (VU).

„Mano komanda fantastiška, o pažintys su jais ilgametės. Kiekvienas senokai man žinomi kaip savo srities žinovai ir gerbėjai. Visi ne ką tik į kultūros lauką įšokę – komandos nariai nemažai nuveikę tyrinėdami ir gilindamiesi, pusė – mokslų daktarai“, – didžiuojasi prieš dvejus metus, parodos koncepciją įtraukus „Kaunas 2022“ programą, jos kolektyvą subūrusi R. Žukienė. Anot menotyrininkės, užkrėsti kolegas savo idėja nebuvo sunku.

Gitaros iš vogtų lentų ir būtinai raudoni karoliai

„1972. Pramušti sieną“ nėra tik meno kūrinių paroda. „Kauno pavasario“ nuotaika kuriama, amžininkų istorijos atgaivinamos įvairiais artefaktais, dokumentais, kino kadrais iš demonstracijų ar pantomimos spektaklių – be abejo, ir muzika, mada. R. Žukienei ir kolegoms, rengiant parodą, teko bendrauti – atgaivinti pažintis ar užmegzti naujas – su įspūdingu kiekiu žmonių, prisimenančių 1972-uosius.

„Įspūdingiausia man buvo tai, kad beveik kiekvienas vyresnis negu 50 metų žmogus, paklaustas apie Kauną 1972-aisiais, kai ką prisimena – akys sužiba, kaip nori papasakoti. Tiek metų praėjo, ir dar ne viskas išpasakota ir užrašyta. Išgirdau daug pasakojimų, kaip „bananų“ gavo Laisvės alėjoje 1972 metų gegužės 18 dieną, kaip cypdavo slopintuvai tėvų tranzistoriuje (jie klausėsi vakarietiškų radijo stočių), kaip lindo per tvorą į baldų fabriką, kad pasivogtų lentą gitarai gamintis, kaip klumpes Pravieniškėse kaliniai darė. Daug tokių istorijų“, – intriguoja menotyrininkė. Ji pažymi, kad rengiantis parodai pavyko aptikti unikalių eksponatų, kurie galėtų sudominti ir šalies muziejus.

„Iš pradžių buvo net drovu prašyti ano meto madingų rūbų. Vis tik 40-50 metų praėjo. Bet, pasirodo, jų yra, gavau – gavau iš vienos dailininkės, kuri pati suprojektavo audinį, atsispausdino jį Kauno fabrike, susimodeliavo ir pasisiuvo suknelę. Ir karolius nusimezgė, nes labai reikėjo raudonų karolių. Viena moteris, dabar profesorė, užsidegė idėja atkurti, numegzti iš naujo savo turėtą paauglišką krepšį su užrašu „Love, Art, Music“. Net ir tų pačių siūlų atrado. Jau turiu ir tą cool krepšį. Viską eksponuosime“, – sako R. Žukienė.

Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau neseną, tačiau mažaidabartinei visuomenei žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte ir kitur vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais. Jaunimui bus siūlomos edukacinės programos. Visa tai neabejotinai skatins aktyvesnį dialogą tarp kartų ir tautų, kurių istorijos skirtingos, bet vis dėl to yra ir daug dar neišryškintų bendrumų.

„Bendras dialogas apie laisvę ir jos ribų plėtimą mene ir sociume, mąstymas apie kultūrų įvairovę, kultūrų įdomumą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje yra aktualus ir reikalingas Lietuvoje ir Europoje. Paroda leis užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp menininkų, muziejininkų ir tyrėjų bendruomenių“, – mano parodos „1972. Pramušti sieną“  kuratorė.

Parodos vieta: Kauno centrinis paštas
Laikas: 2022 gegužės 14 – rugpjūčio 31
Organizatorius: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis
dailės muziejus (Vilnius), IX forto muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, Valdo Adamkaus
biblioteka-muziejus, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno miesto muziejus, Čekijos
respublikos ambasada Lietuvoje, Prahos miesto galerija (ir kt.)

by Sandra

Europos kultūros sostinės forume – aktualūs „Kaunas 2022“ palikimo ir Europos laisvės išsaugojimo klausimai

Įsibėgėjant pavasariui prieš akis – dinamiškiausias „Kaunas 2022“ programos sezonas. Visgi Europos kultūros sostinės (EKS) metai su kiekviena diena artėja link finišo. Kas laukia miesto ir rajono, programai pasibaigus? Ką šiandien galime daryti, kad užtikrintume bendruomenėse ir kultūros lauke gimusių iniciatyvų tęstinumą? Šiuos ir kitus klausimus kels ir atsakymų į juos diskusijose bei neformaliuose pokalbiuose ieškos jau penktasis Europos kultūros sostinės forumas, šiemet suplanuotas gegužės 19 dieną. Jo tema šiemet būtent tokia – „Palikimas“.

Šiemet Europos kultūros sostinės forumas vyks itin intensyvios kultūrinės programos įkarštyje ir paženklins antrojo didžiojo Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginio – „Santakos“ – savaitgalį. Kaip ir kasmet, pagrindinis šio renginio tikslas yra kelti kultūros sektoriaus profesionalumą ir ūpą, vieni kitiems primenant, kaip kultūra prisideda prie miestų ir regionų vystymo.

Kaip vienas įžanginių „Kaunas 2022“ įvykių prasidėjęs tarptautinis renginys bėgant metams tapo svarbia platforma ir galimybe susitikti buvusių, esamų, būsimų EKS komandoms, Europos lygmeniu veikiančių kultūros institucijų atstovams. Žinoma, ir kultūros operatoriams, menininkams, tyrėjams, renginių dalyviams – tiems, be kurių nebūtų prasmės rengti nei forumo, nei visos EKS programos.

„Europos kultūros sostinės projektas buvo planuojamas penkeriems metams į priekį – kaip tęstinis mokymosi ir kūrybinis procesas. Forumas maitino projektą ir kultūrinę bendruomenę vizijomis, idėjomis, kurių sėmėmės iš kitų kultūros sostinių, ir su laiku vis daugiau iš vietos kultūros lauko. Galima sakyti, kad šiandien esame jau kultūros sostinės metų pusiaukelėje ir projektui artėjant link finišo kyla klausimas – kas po to? Kokios vizijos laikysimės šiems metams pasibaigus? Kas išliks projektui pasibaigus? Šiuo tikslu Forume bus apžvelgtos kitų Europos kultūros sostinių patirtys, diskutuojama apie Kauno – Europos kultūros sostinės projekto poveikį ir tvarumą, o taip pat apie tai, kaip išsaugoti stipriausią projekto vertybę – aktyvų bendruomenių ir kultūros tinklo bendradarbystę“, – teigia „Kaunas 2022“ programos vadovė ir Europos kultūros sostinės forumo kuratorė Ana Kočegarova-Maj.

1. Kočegarova-Maj tikisi, kad, kaip ir kasmet, Forumas suteiks dalyviams bendrystės patirtį, galimybę pabūti plačiame kultūros srities veikliųjų rate: „Be pagalbos ir kovos, geriausia ką galime daryti karo akivaizdoje yra išlaikyti ramybę ir dirbti savo darbą, kuriant atsparią visuomenę, stiprius jos ryšius. Todėl itin džiaugiuosi, kad prie gyvai susirinkusio dalyvių rato neakivaizdžiai prisijungs ir artimi kolegos – Lvivo kultūros strategijos instituto atstovai, kurie yra gryniausias kultūrinio aktyvizmo ir bendruomenės susitelkimo pavyzdys.“

Jau patvirtinta, kad Europos kultūros sostinės forume dalyvaus „Leuvardenas 2018“ atstovė Immie Jonkmann (Nyderlandai), Liverpulio universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, Kultūros vertybių centro asocijuotoji direktorė Beatriz Gracia (JK) ir kiti.

Aktualiausia šiuo metu tema visų sričių profesionalų galvose yra viena ir ta pati – tai tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Tai tema, kelianti sudėtingą klausimą – kaip išsaugosime laisvą Europą? Todėl speciali forumo sesija bus dedikuota būtent karo temai. Pokalbio su Lvivo miesto tarybos nare, „Šiuolaikinio meno instituto“ direktore, Lvivo kultūros strategijos instituto vadove Julija Chomčyn metu bus aptariami naujausi įvykiai ir priemonės, kuriomis galima talkinti Ukrainai.

Daugeliui kultūros lauko žmonių Kaune jau pažįstama Agata Etmanowicz (organizacijos „Impact Foundation“ prezidentė, Lenkija) moderuos sesiją apie ilgalaikį gebėjimų stiprinimo programos poveikį ir santykį su auditoriją. Profesionalė tiki, kad „Kaunas 2022“ yra stotelė, o ne galutinis tikslas: „Iš įvairių požiūrio taškų apibendrinsime „Kaunas 2022“ auditorijos vystymo programą su visais labiau ir mažiau pavykusiais sprendimais. Pabaigoje apžvelgsime ir ateities scenarijus.“

Tarp forumo dalyvių iš Lietuvos – sociologas Tadas Šarūnas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ įvertinimą. „Siekdami socialiai ir ekonomiškai stiprios kultūros politikos, mes, regis, nustojome matyti pačius pagrindus, ant kurių laikosi jos galia. Kviesiu grįžti prie kasdienio gyvenimo stebėjimų. Juk tai scena, kurioje gyjama sąveikaujant su kultūra“, – kviečia jis.

Stebuklingas patirtis Kauno rajone pristatys Roberto Magro (Italija/Ispanija) ir Džiugas Kunsmanas (Lietuva). Jie kalbės apie numanomą ir kartu nenuspėjamą jų meninės veiklos poveikį Linksmakalnio, Mastaičių, Neveronių ir Bubių bendruomenėms. Apie darbą, kurį menininkai apibūdina kaip „gyvos ir įsivaizduojamos poezijos teritorijų kūrimą“.

Forumas kvies ir pažvelgti į EKS poveikį – ne tik skaičius ataskaitose, bet ir giluminius pokyčius, bei pagvildenti ateities po „Kaunas 2022“ temą. Klausimai, kuriuos prasminga kelti jau dabar –  kokius rezultatus socialiniu ir kultūriniu lygmenimis pavyko pasiekti Kaunui ir kitoms EKS ir kokiomis priemonėmis galima išsaugoti tvarų tokio poveikio tęstinumą.

Žinoma, kalbant apie palikimą svarbu apsibrėžti šią savoką – tam forumo metu irgi numatyta laiko. Bus proga aptarti kultūros sostinės pėdsakus kultūriniame gyvenime – tai jo suintensyvėjimas, nauji festivaliai ir iniciatyvos, novatoriškos praktikos, išaugęs bendradarbiavimas tarp įstaigų. Taip pat tai – kultūriškai aktyvesni mikrorajonai ir rajono gyvenvietės, aktyvesni bendruomeniniai kontaktai, besikeičiantis ir grynėjantis miesto ir rajono identitetas, istorinių įvykių ir paveldo pasikeitęs suvokimas. Forume bus žvelgiama ir į kitų sostinių pavyzdžius – kokių rezultatų pavyko pasiekti kituose miestuose, kokios priemonės padėjo palikimo neprarasti.

Forumas vyks gegužės 19 d. „Žalgirio“ arenos amfiteatre. 

Registracija: https://forms.gle/TnssBVgio1AeVLf29

Programa: https://forumas.kaunas2022.eu

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra

Festivalis OPTIMISMO Kaune kvies stiprinti urbanistinės praeities ir ateities muzikos ryšį

OPTIMISMO – taip pavadintas 2022 m. birželio 3–5 dienomis Kaune, Karmelitų kvartale, Kaunakiemio g. 5 ir kitose miesto vietose ištiksiantis įvykis. Jį pristato „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“, kurios tikslas – aktyvinti  emocinį ryšį su praeitimi ir iki mūsų dienų išlikusiais jos paminklais.

Kaip kalbėti apie pozityvius dalykus, kai aplink pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, griūna idealai ir keičiasi prasmės, kai tiesiog nebesusikalbame? XIX a. Bialystoke, tikrame tautų katile, Lenkijoje gimęs litvakas Liudvikas Lazaris Zamenhofas ieškojo labai panašių atsakymų. Jo aplinkoje kone kasdien kildavo konfliktai tarp čia gyvenusių tautinių grupių – berniukas anksti suprato, kas nutinka, kai žmonės tarpusavyje negali sutarti dėl nesisusikalbėjimo.

Būtent esperanto kalbos, sukurtos žmogaus, gyvenusio ir Kaune, idėja tapo atspirtimi kuriant naują miesto festivalį OPTIMISMO, kuriame istorinė praeitis ir industrinis paveldas darniai sąveikauja su šiuolaikine, ateitimi alsuojančia eksperimentine ir elektronine muzika. Esperanto ir tarpukariu septyniskart išaugusio Kauno kūrėjų optimizmas, tikėjimas turtingesne, draugiškesne ateitimi.

Optimizmas kaip varomoji jėga

Spartų Kauno tempą prieš šimtmetį skatino siekis kurti geresnę, gyvybingesnę ir įdomesnę ateitį. Kurti laikantis gaivaus ir funkcionalaus modernistinio požiūrio. Laikai pasikeitė, pasikeitė dabarties ir ateities sampratos, tačiau optimizmas vis dar yra bene vienintelis dalykas, išlaikantis kolektyvinę mūsų sąmonę. Įkvėpus kultūrinio fenomeno, plačiai aprašyto istorikės Marijos Drėmaitės ir kolegų parodoje ir ją lydėjusioje knygoje, ir rengiamas naujasis festivalis.

OPTIMISMO yra dviejų lietuviškų elektroninės muzikos organizacijų – tarptautinius renginius ir to paties pavadinimo leidybinę kompaniją kuruojančių „Digital Tsunami“ (liet. Skaitmeninis cunamis) ir industriniame Kauno kūne įkvėpimą randančios „Ghia“  bendras kūrinys.

„Rašyti apie muziką taip pat sudėtinga kaip šokti apie architektūrą“ – ši daugeliui kūrėjų priskiriama frazė taip pat atrado vietą mąstant apie OPTIMISMO programą, jos veiksmo vietą ir atlikėjus, į Europos kultūros sostinę atvyksiančius iš daugybės Europos ir pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos. Muzikinė renginio programa sujungs skirtingas patirtis ir kvies dalyvauti, klausytis bei auginti savo supratimą apie garsą, erdvę ir technologines galimybes.

OPTIMISMO svečiai ir jų urbanistinės istorijos

Festivalio organizatoriai įsitikinę, kad kiekvieną meno kūrinį ir kūrėją lydi kontekstas. Tad OPTIMISMO svečiai pristatomi ne tik sausomis muzikinėmis biografijomis, bet per santykį su gimtais ar prisijaukintais urbanistiniais kontekstais.

Pavyzdžiui, apie kolonijinės architektūros paveldo – ypač senujų kino teatrų – Angoloje svarbą bus įdomu padiskutuoti su į Kauną atvyksiančiu Nazar Jis į gimtąją šalį iš Belgijos grįžo pasibaigus 27 metus trukusiam Angolos pilietiniam karui. Menininko kūrybos pasaulis susitelkia ties kraštutiniu smurtu, neteisybe ir represinės valstybės visagalybe, vilties tyrinėjimu, kai pasididžiavimas ir socialinis atsparumas lieka sudraskyti konflikto.

Kaip po Pirmojo pasaulinio karo modernizmo architektūra tapo optimistiniu gyvenimo ir augimo būdu Kaunui, naujai, bet laikinai atgimstančios Lietuvos sostinei, taip po kelių dešimtmečių, po Antrojo pasaulinio karo, panašus procesas įvyko Filipinuose. Pokolonijiniu laikotarpiu filipiniečių architektai ne tik perėmė grynus moderniosios architektūros paviršius ir tikslias formas, bet ir į struktūrinius sprendimus įpynė nacionalinių elementų. Taigi, pasaulyje pripažinta architektūra, kurioje vis dar jaučiama nacionalinė dvasia, iš tiesų yra bendras Filipinų ir Lietuvos bruožas.

Įdomu tai, kad Corin, filipinietė-australė elektroninės muzikos prodiuserė, kompozitorė ir atlikėja, dirbanti performanso meno, garso dizaino, teatro ir klubinių erdvių srityse, susidomėjo kultūriniais ryšiais su Filipinais, savo motinos gimtine ir su ja susijusiu kraštovaizdžiu. „Aš girdžiu kaip tai daro įtaką mano kūrybai. Per ateinančius metus tikiuosi sukurti visą albumą, kuriame bus nagrinėjamas šis ryšys“, – sakė Corin neseniai duotame interviu portalui „15questions“.

Dar vienas OPTIMISMO programos svečias Šanchajuje gyvenantis Osheyack yra neatsiejamas miesto elektroninės muzikos scenos, besiburiančios aplink klubą „All“, narys. Šis įsikūręs netoli Changle Lu – istorinio kelio, kuris 1849-1943 m. buvo Prancūzijos nuosavybėje koncesijos sutartimi. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje ši teritorija buvo laikoma svarbiausiu Šanchajaus gyvenamuoju rajonu. Tarp naujų gyvenamųjų pastatų kilo ir šikumenai, vietinis fenomenas – vakarietiškos ir tradicinės Žemutinės Jangdzės architektūros elementų bei kultūrinės, socialinės elgsenos mišinys.

Pusiau lenkas, pusiau malietis, paryžietis, kartais mėgstantis vengriškas dainas – šie ir kiti elementai sudaro unikalų talentą, kuris save vadina Bambounou. Be viso to, jis ką tik paskelbė apie naują albumą, kuris bus jo kūno vaškinės žvakės skulptūra. „La Sagrada“, kaip sako menininkas, įkvėptas nebaigtos statyti Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios Ispanijoje grožio.

Tarp kitų jau patvirtintų OPTIMISMO metu pasirodysiančių atlikėjų – Krikor (Prancūzija), Nick Klein (JAV/Nyderlandai), Black Zone Myth Chant (Prancūzija), Animistic Beliefs (Nyderlandai), Pandora’s Jukebox (JK) ir kiti. Programa bus pildoma, taip pat rengiamas dar vienos festivalio lokacijos planas.

Daugiau nuolat atnaujinamamos informacijos apie festivalį, jo programą ir svečius rasite www.optimismo.eu. Tiklapio dizainą įkvėpė modernistinės Kauno formos, vizualinės renginio estetikos autoriai – dizaineris Tadas Bujanauskas ir architektė Aistė Ambrazevičiūtė.

by Sandra