Aitvarų sostinė šiemet stebins įspūdinga vakaro programa
Nemuno slėnyje, greta Senosios Zapyškio bažnyčios, jau 17-tą kartą vykstantis festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ iš respublikinio tampa tarptautiniu. Šiemet viename didžiausių Kauno rajono renginių bus pristatyta Lietuvoje dar nematyta meninė instaliacija, kurios kūrėjai atvyksta iš Lyono (Prancūzija).
Veiklos visai šeimai
Gegužės 22 d. vienos dienos festivalis kvies ir vėl pakelti akis į dangų bei jaukiai įsitaisyti Nemuno pakrantėje. Kaip ir kasmet ištikimi šio festivalio gerbėjai galės dalyvauti įvairiose edukacijose, kūrybinėse, bendruomeninėse dirbtuvėse. Norintys galės prisijungti prie bendruomeninio 65 kv. m. dydžio aitvaro piešimo. Festivalio draugai – Kauno rajono Zapyškio pagrindinės mokyklos bendruomenė mokys pasigaminti žaismingas vėjo gaudykles, Lietuvos aviacijos muziejaus edukatoriai pakvies išbandyti skrydžio pilotavimą, taip pat veiks didieji lauko žaidimai, galvosūkių dėžės, piešimo šviesa, odos gaminių dirbtuvės, kils didieji muilo burbulai, vyks kitų veiklų tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Aitvarų varžybos – nelaužoma tradicija
Fetsivalio tradicija - aitvarų ir lėktuvėlių varžybos. Varžybų vyriausiojo teisėjo Jono Kriščiūno teigimu, aitvarai skirtingose kultūrose turi vis kitą reikšmę: vieniems tai sportas ar pramoga, kitiems meditacija, o dar kitiems – menas. „Zapyškio Aitvarų festivalyje „Tarp žemės ir dangaus“ susipina visi šie dalykai, bet smagiausia, kad renginyje savo reginį susikuria patys jo dalyviai“, - pasakoja J. Krikščiūnas.
Aitvarų varžybose kasmet dalyvauja daugiau nei 100 dalyvių, kurie varžosi dėl trijų prizinių vietų bei tuo pačiu dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Nugalėtojams atitenka rankų darbo prizai, kuriuos pastaraisiais metais kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė ir aitvarų meistras Tadas Surkys. Pirmų vietų nugalėtojai šiemet bus apdovanoti festivalio rėmėjų „Laisvalaikio dovanos“ skrydžiu oro balionu dviems. Laimingiausio aitvaro loterijos nugalėtojas, išrinktas burtų keliu, laimi prekinio ženklo „Vėjo broliai“ aitvarą. Aitvaro neturintys renginio dalyviai galės jį pasigaminti viso festivalio metu veikiančiose dirbtuvėse.
Europos kultūros sostinės programos dalis
Šiemet festivalio laikas vėlesnis dėl keletos priežasčių. „Įprastai dieną vykdavęs festivalis šiemet truputį keičia formatą. Esame Europos kultūros sostinė, todėl kviesime ne tik mėgautis muzikine programa, aivarų pasirodymais, bet ir stebėti meninę šviesos ir oro instaliaciją „Luminéoles“, kurią pristatys svečiai „Porté par le Vent“ iš Prancūzijos. Todėl prireiks šiek tiek vakaro magijos, kad pasirodymai būtų dar įspūdingesni“, - pasakoja Ežerėlio kultūros centro Zapyškio laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Eglė Goštautienė. Instaliacijai sukurtas specialus garso takelis, skambėsiantis žiūrovams palydint heliu pripildytus ir šviečiančius objektus, kurių kelionės tikslas - Kaunas 2022 projekto „Nemuno 7“ kultūrinės ir meninės erdvės pristatymas.
Festivalio metu ant didžiosios senos pasirodys žinomi atlikėjai ir grupės: Viktoras Diawara su projektu „Afrodelic“, lotyniškus ritmus užsuks „Planeta Polar“, renginį užbaigs grupė „Kamanių šilelis“.
Organizatoriai kviečia tausoti gamtą ir į festivalį atvykti ekologiškesnėmis priemonėmis – plaukti laivu, keliauti dviračiu, rinktis viešąjį transportą. Renginio pradžia 14 val.
Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ yra „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“
programos dalis.
„Kaunas 2022“ atidaro „Vasaros sceną“: laukia kelionė aplink muzikos ir kultūros pasaulį per 80 dienų
Gegužės 12-13 dienomis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atvers svarbiausią šiltojo sezono kultūrinę dovaną miestui – „Vasaros sceną“. Kiekvieną ketvirtadienį–sekmadienį iki pat rugsėjo vidurio Kauno rotušės aikštėje vyks Lietuvos atlikėjų ir užsienio svečių koncertai, spektakliai bei kitos kūrybinės veiklos.
Naujosios kultūrinės erdvės vieta – Rotušės aikštė – idealiai dera su „Kaunas 2022“ šūkiu „Iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę“. Tai viena tradiciškiausių vietų mieste, kurioje simboliškai visą sezoną skambės šiandienos muzikos garsai, o vėliau aikštės laukia rekonstrukcija.
Per aštuonias dešimtis scenos veiklos dienų žadama, kad Kaune svečiuosis atlikėjai ne tik iš Lietuvos ir Europos, bet ir iš Azijos, Pietų Amerikos. Čia koncertuos įdomiausios Lietuvos grupės bei „Kaunas 2022“ ambasadoriai. Žiūrovų taip pat laukia Oskaro Koršunovo, Kauno nacionalinio dramos teatrų spektakliai ir kiti renginiai.
Atidarymo savaitgalį – svečiai iš Latvijos ir Vokietijos
„Vasaros scenos“ atidarymo proga – dovanos iš Lietuvos bei užsienio atlikėjų. Scenoje – keturi pasirodymai ir tiek pat skirtingų muzikos stilių.
Ketvirtadienį, gegužės 12 d. po dvejų metų pertraukos į Kauną sugrįš Latvijos indie-roko atlikėjai „Carnival Youth“, viena sėkmingiausių naujos kartos grupių Baltijos šalyse. Dar 2016 metais šis trio gavo „The European Border Breakers“ apdovanojimą. Išskirtinai Kauno miestui grupė pristatys naujausią savo kūrybą. „Vasaros scena“ tądien įgaus ir naują, išskirtinį skambesį, kurį miestui padovanos kūrybinis legendinio kauniečio Algirdo Kaušpėdo („Antis“) ir Viktoro Diawaros („Skamp“) duetas „KAnDIs“. Simboliškai minint Kalantinių savaitgalį, nepriklausomybės judėjimo metu tikrą muzikinę revoliuciją sukėlusios grupės „Antis“ narys kartu su V. Diawara pristatys dar negirdėtą programą.
Atidarymo savaitgalio „vinis“ – prie didžiausio kultūrinio renginio prisijungsiantis ir itin retai Lietuvoje pasirodantis ekscentriškas elektroninės muzikos duetas „Beissoul & Einius“. Atlikėjai penktadienio vakarą stebins ne tik nesibaigiančia energija ir išskirtiniu skambesiu, bet ir savo kurtais drabužiais.
Penktadienį pirmąjį kartą Lietuvos sceną išbandys ir džiazo grupė iš Vokietijos „TOYTOY“, kurių muzika pavergė ne vieno melomano širdį. Kvarteto kūryba įkvėpta hip-hopo ritmų, šiuolaikinės klasikinės muzikos natų ir art-pop garsų.
„Santakos“ savaitgalį švęsime Kauno gimtadienį – lauks net 14 koncertų
Sutapimas ar ne, bet antrojo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo „Santaka“ metu vyks ir miesto gimtadienis. „Vasaros scenoje“ miestą ir miestiečius sveikins atlikėjai iš viso pasaulio – Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Taivano bei Lietuvos. Net 14 svečių pasiūlys alternatyvų miesto gimtadienio garso takelį.
„Vasaros scenoje“ muzikinė trijų dienų programa prasidės nuo lengvesnių natų – gitarų muzika susijungs su džiazo ritmais, o vėliau stiprės ir peraugs į elektroninės muzikos fiestą. O mėgstantiems pasaulio muzikos garsus – puokštė įdomių pasirodymų programoje „World music“ (liet. pasaulio muzika), kurioje net keturi svečiai iš Azijos ir Europos šalių.
Gitaros garsais „Santakos“ savaitgalio dalyvius stebins alternatyvaus noise-roko grupė „Sraigės efektas“. Prie jų prisijungs ir roko grupė „Shishi“, dažnai įvardijamos kaip itin stiprus šiandieninės lietuviškos muzikos trejetas, laužantis standartus apie moteris alternatyvioje muzikoje. Abi grupės buvo nominuotos M.A.M.A. (2021 m.) apdovanojimų „Metų alternatyvos grupė“ kategorijoje.
Penktadienį džiazo ritmais praturtins kvartetas „Juzt“. Nors grupė, susikūrė vos prieš keletą metų, jau spėjo užkariauti Lietuvos džiazo sceną – atlikėjai gali pasigirti Menų fabriko „Loftas“ jaunų grupių „Novus’19“ ir „Vilnius Jazz“ jaunųjų talentų pirmosiomis vietomis. Aštresnių garsų į sceną įneš indie bei elektronikos atlikėjas Kristijonas Ribaitis, kurio kūryboje girdimi post-punk garsų motyvai kvies ir pašokti.
Antrąją „Santakos“ savaitgalio dieną, šeštadienį, švedų styginis orkestras „Musica Vitae“ istorinių žanrų garsais papasakos Švedijos legendas. Grupė iš Miuncheno (Vokietija) „JISR“ sujungs Vakarų bei Rytų kultūras. Tądien scenoje – ir pop/indie garsai iš Taivano – tai šimtus tūkstančių perklausų turinti ir pagrindiniuose Europos festivaliuose vasarą pasirodysianti atlikėja „LÜCY“.
Dažnai Europoje koncertuojantis DJ duetas iš Čekijos „Bratři“ į savo kelionių planus įtraukė ir Kauno gimtadienį. Sutemus, po didžiosios „Santakos“ misterijos, šurmulį į Rotušės aikštę sugrąžins įvairių tautų folk muzikos diskotekomis garsėjantys „Baltic Balkan“.
Sekmadienį, „Santakos“ programai tekant pabaigon, pozityviais skambesiais Rotušės aikštę nuspalvins roko, hiphopo, soulo, džiazo muzika užburianti grupė „Kedrostuburas“. Į Kauną užsuks ir reggae/dub muzikos grupė „Ministry of Echology“, kurie per savo karjerą išleido tris albumus, ruošia ir ketvirtąjį – jį pristatys „Vasaros scenoje“. Dar vieni laukiami „Santakos“ savaitgalio svečiai – art-roko grupė „Arklio galia“, kurie pasirodymą kurs saksofonais, gitaromis, lėkštėmis ir būgnais, o grupės nariai atliks libretus sunkiausiomis temomis.
Išlydint gegužę – „Garbanotas“ albumo pristatymas, hiphopo legendos bei Afrikos ir Čilės ritmai
Pavasarį Kaune triukšmingai užbaigs Afrikos ritmai. Į „Vasaros sceną“ gegužės 25 d. atkeliauja Afrikos būgnų šventė. Kultūros renginys „Afrikos dienos“ jau dešimtmetį pristato afrikietišką kultūrą ir kiekvieną pavasarį skleidžia žinią apie šį žemyną.
Prie muzikinės terapijos gegužės 27 d. prisidės atlikėjai iš Čilės – „Subhira“. Tai yra vienas inovatyviausių pasaulio muzikos žanro ansamblių Čilėje, kurio kompozicijose persipina Pietų Amerikos tautų ritmai ir kalbos, progresyvi ir šiuolaikinė pasaulio muzika, džiazas ir folkloras. Į Kauną juos atveža festivalis „Pasaulis skamba“, kuris vasarą pateiks ir daugiau egzotiškų staigmenų.
Ilgesingo roko grupė „Garbanotas“ Kauno miestui paruošė ilgai lauktą dovaną – gegužės 26 d. būtent „Vasaros scenoje“ atlikėjai pristatys savo naująjį albumą.
Staigmena gatvės kultūros gerbėjams – vienai dienai, gegužės 28 d. į miestą sugrįšiantis legendinis hip-hopo festivalis „Live from Kaunas Streets“, nukelsiantis žiūrovus į 2005–2014 metus. Kauno kultūros raidai itin reikšmingas festivalis prisidėjo prie tokių atlikėjų kaip „Lilas ir Innomine“, „MC Mesijus“, „Tie Geresni“, „Micro One“ bei kitų įžengimo į muzikos sceną. Išsiilgę hiphopo žiūrovai galės ir vėl išvysti legendinius atlikėjus – Vaiper, Erke, MC Mesijus ir kitus. Šio muzikinio stiliaus gerbėjai sugrįš beveik 10 metų atgal – Lietuvos hiphopo atlikėjai antram gyvenimui prikels jungtinę dainą „Kambariokai“, kuri yra viena žinomiausių ir daugiausiai peržiūrų tuomet turėjusi daina.
Dar vienas tarptautinis, bet iš tiesų itin vietinis akcentas „Vasaros scenoje“ suplanuotas gegužės 29 d. „Kaunas 2022“ programa atminties biuras organizuoja klezmerių muzikos koncertą „Songs from Testimonies“.
Visi „Kaunas 2022“ „Vasaros scenos“ renginiai nemokami. Koncertų ir kitų veiklų grafiką rasite kaunas2022.eu, „Kaunas 2022“ programėlėje ar kalendoriuje kultura.kaunas.lt.
„Kauno literatūros savaitėje“ – nuo elegantiškos jaunųjų autorių poezijos iki eksperimentų su kalba
Gegužės 4–8 d. Kaunas suburs literatūros mylėtojus – ilgai brandintą turtingą programą jiems dovanos Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Vienas renginių gegužės 6 d., penktadienį, 19 val. jaunųjų literatų kūrybai bei nevaržomai saviraiškai neabejingus festivalio lankytojus sukvies į Kauno menininkų namuose vyksiantį „Naujųjų vėjų“ ir atviro mikrofono vakarą.
Pasak pirmosios renginio dalies vedėjos, literatūros kritikės Neringos Butnoriūtės, šiemet „Naujų vėjų“ skaitymus galima pavadinti švelniai magiškais. „Daugeliui kūrėjų rūpi bendražmogiškos problemos, su kuriomis susiduria jautrus individas. Tačiau jas atskleisdami jaunieji literatai realybei suteikia truputį buitinės magijos, nesvarumo ir žaismės. Taigi tokios būsenos kaip netektis, tuštuma įgyja kasdienišką, suprantamą pavidalą, kartais ironiškai ar su humoru pagilina tikrovės pažinimą“, – įspūdžiais apie renginyje skambėsiančius tekstus dalinasi N. Butnoriūtė.
Tekstai – ne tik lietuvių kalba
Jaunųjų Kauno literatų tekstai savo žanrais ir stiliumi skirtingi, kaip ir jų kūrėjai. Aktorystę studijuojantis Dominykas Matulionis „Naujų vėjų“ vakarui ruošia niekur neskelbtą apsakymą, kuris stebina nenuspėjamais siužeto posūkiais, gyvybingais, ryškiai perteiktais charakteriais. Lituanistės Aušros Kaminskaitės proza išsiskiria originaliu požiūriu į žmogaus išgyvenamą vidutiniškumą ir bandymą jį įveikti. Renginyje pristatoma novelė žaismingai kalba apie tai, kad vidinis žmogaus pasaulis yra sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Gonzo kūrinių rašytoją ir „Writest“ rašytojų bendruomenės įkūrėją bei vystytoją Miglę Galvonaitę daug kas pažįsta kaip įvairius žanrus išmėginusią kūrėją. Ją jau buvo galima girdėti ir atviro mikrofono vakaruose. „Naujiems vėjams“ M. Galvonaitė paruošė elegantiškos poezijos apie pasitikėjimą bei ryšį su kitu. Ją rašydama autorė galvojo apie platesnę auditoriją, todėl kai kurie tekstai skambės ne tik lietuvių kalba. Dar vienas autorius – Benas Baranovskis, ne kartą jėgas išbandęs sleme, linkęs eksperimentuoti su kalba ir rašyti socialiai aktualiomis temomis. Jis puikiai suvokia, kad ryšys su auditorija yra svarbus, todėl moka provokuoti ir ketina išjudinti auditoriją.
Ant scenos lips jaunieji konkursų laureatai
Kartu su kauniečiais renginyje šiais metais dalyvaus ir autorės iš esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių – Ešo ir Tartu. Marta-Liisa Talvet iš Estijos studijavo semiotiką ir kultūros teoriją Tartu universitete, o dabar Berlyne studijuoja muzikos kompoziciją. Jos prozą spausdino literatūros žurnalas „Värske Rõhk“. Jaunosios rašytojos iš Estijos istorija apie močiutės vėlę naujai užkabina literatūroje esminius gyvybės ir mirties klausimus. Apie tai rašydama autorė parodo, kad jų pažinimas neatsiejamas nuo intuicijos, meilės ir vaizduotės. Poetė Christine Lauer iš Liuksemburgo paprastai rašo vokiškai, bet už vienintelį savo eilėraštį prancūziškai gavo Mouvement Européen – Cabourg premiją. Tikimasi, jog savo šaliai būdingomis daugiakalbystės tradicijomis ji pasidalins ir su „Naujų vėjų“ žiūrovais.
„Pasirinktas „Naujų vėjų“ renginio formatas padeda ne tik suburti ir pristatyti jaunuosius literatus, tačiau tampa akstinu tobulėti, dalyvauti kūrybinio rašymo dirbtuvėse, siekti naujų kūrybinių tikslų. Štai Monika Staugaitytė praėjusiais metais lipo ant „Naujų vėjų“ scenos, vėliau atsiliepė į Vytauto Didžiojo universiteto kvietimą dalyvauti „Prix Laurence 2022“ konkurse, kurį organizuoja Betembūro literatūros festivalis „LiteraTour“ (Liuksemburgas), o visai neseniai su būriu kolegų lankėsi Liuksemburge ir pristatė savo kūrybą tarptautinei publikai“, – teigė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.
Kvies pasidalinti savo tekstais
Kaip ir praėjusiais metais, antroji vakaro pusė skirta visiems norintiems pasidalinti savo talentu tam puikiai tinkamoje draugijoje. Kaip pastebi organizatoriai, atviro mikrofono skaitymų mėgėjų gretos auga. Kauniečiams gerai pažįstamas slemeris ir šios renginio dalies vedėjas Jovaras Kelpšas padės žiūrovams išrinkti ir apdovanoti savo favoritus. Kad pabandyti verta, byloja ankstesnių dalyvių patirtys: „Dalyvavau pirmuosiuose „Naujų vėjų“ atviro mikrofono skaitymuose – tai buvo puiki patirtis, suteikusi galimybę pasidalinti savo eilėraščiais bei susipažinti su kitų jaunųjų rašytojų kūryba. Manau, jog „Nauji vėjai“ yra labai reikalinga ir kylančius rašytojus padrąsinanti iniciatyva. Raginu visus kuriančius dalyvauti, pasidalinti savo tekstais bei išgirsti, kaip rašo bendraamžiai – man tai buvo labai vertinga“, – sakė praėjusių metų atviro mikrofono laimėtoja Patricija Gudeikaitė ir pridūrė, kad iš anksto pasižymėjo šiųmetinio renginio datą savo planuose.
„Naujų vėjų“ vakare svečiuosis ir muzikinę atmosferą kurs jaunosios kartos poetė Greta Ambrazaitė (kog leval). Už debiutinę knygą „Trapūs daiktai“ (2018) jai paskirta prestižinė Jaunojo jotvingio premija, knyga tapo ir 2018-ųjų Metų poezijos knyga. G. Ambrazaitė ne tik rašo, bet ir kuria muziką, kurią pristato kaip autsaiderišką meną (angl. outsider art). Jos atliekamų triphopinės atmosferikos kupinų kūrinių bus galima išgirsti ir penktadienio vakarą.
Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/
Kauno pavasaris ir kultūra be sienų – „Kaunas 2022“ gegužės programa
Gegužė – „Kauno pavasaris“. Čia telpa trauminiai pėdsakai, laisvės idėjos ir sovietinį rūbą nusimetusi kultūra. 1972-ųjų gegužės įvykius dar labiau aktualizuoja įvykiai Ukrainoje, todėl šio mėnesio programa, skirta Romui Kalantai ir iš pogrindžio išaugusiai kultūrai, tampa dar svarbesne žinute apie kovą, laisvę ir pilietiškumą. Kultūra mainys pavidalus: plauks kartu su kultūros laivu „Nemuno7“, pabirs Kiemų šventėje ir skambės Vasaros scenoje. Pabaigai – šiuolaikinės Kauno mito trilogijos antrasis veiksmas „Santaka“ – dar niekada Lietuvoje nematyta, milžiniško masto vandens misterija, pirmą kartą kuriama bandant pažaboti upių tėkmę. Nenuspėjamas reginys ir visa jį papildanti trijų dienų programa pretenduoja tapti didžiausia Kauno gimtadienio švente miestiečiams ir svečiams. Kviečiame pasižvalgyti, kokius kultūrinius nuotykius į Kauną atneša paskutinis pavasario mėnesis.
Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“
Knygų mylėtojai apsidžiaugs – Kaune vyks tarptautinis literatūros festivalis! Festivalio programoje – užsienio ir Lietuvos, jaunieji ir pripažinti, skaitytojams gerai žinomi rašytojai ir poetai. Gegužės 4 d. festivalį atidarys susitikimas su Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureate poete ir rašytoja Vaiva Grainyte, o pabaigs literatūros ir solidarumo renginys su Halyna Kruk ir kitais ukrainiečių autoriais. Literatūros horizontai šiemet drieksis nuo Prancūzijos iki tolimosios Indonezijos. Knygų mylėtojų laukia tradiciniai skaitymai ir alternatyvios knygos, „akli“ pasimatymai ir poezijos „puspiečiai“. Sekite festivalio programą www.literaturossavaite.lt
Kada: gegužės 4-8 d.
Kur: įvairios vietos Kaune
Organizatorius: Vytauto Didžiojo universitetas
Renginys nemokamas
„Europos diena. Vienybės simfonija“
Gegužės 8-oji bus skirta taikai ir vienybei Europoje! Europos dieną minėsime Europos kultūros sostinėje – čia laukia Europos Komisijos atstovybės ir „Kaunas 2022“ organizuojamas renginys „Europos diena. Vienybės simfonija“. Vakaras bus skirtas muzikinei programai ir svarbiems pokalbiams, o renginio metu bus apdovanotas ir Metų Europietis.
Kada: gegužės 8 d.
Kur: Rotušės aikštė
Organizatorius: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir „Kaunas 2022“.
Renginys nemokamas
Paroda „1972: pramušti sieną“
Esame tikri, kad ši paroda nepaliks abejingų. Mūsų miestas kalbėsis su savimi taip atvirai, kaip niekada to nedarė. Paroda „1972: pramušti sieną“ nukels žiūrovą į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakoja apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
Kada: nuo gegužės 14 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Bilietai: vietoje
Spektaklis „Kauno pavasaris‘72“
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Kauno pavasaris'72“ persipina dokumentinė medžiaga ir šiandieninis žvilgsnis į 1972 metų įvykius Kaune. Režisierius Jonas Tertelis kelia klausimą, kaip šiandieninėje visuomenėje rezonuoja 19-mečio Romo Kalantos aktas. Analizuojamos šio laikmečio nuotaikos, lūkesčiai ir įtampos tampa siurrealiu kolektyvinės atminties fragmentu didžiajame Europos ir pasaulio judėjimų dėl išsilaisvinimo paveiksle. Ar tikrai šie įvykiai yra vien tik praeitis, ar tikrai istorija kartojasi, ir kokiuose spąstuose sėdi Tu?
Kada: gegužės 13–15 d.
Kur: Nacionalinis Kauno dramos teatras
Organizatorius: Nacionalinis Kauno dramos teatras
Bilietai: ČIA
Roko operos premjera „1972“, skirta Romui Kalantai
Romui Kalantai atminti labiausiai tinka roko opera. Visai šalia Kauno valstybinio muzikinio teatro 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Minint šio reikšmingo įvykio penkiasdešimtmetį, Romo Kalantos asmenybė roko operoje „1972“ yra meninė to laikmečio išraiška, alsuojanti protesto dvasia ir jaunatviška energija bei unikalus muzikinis eksperimentas, apjungiantis dokumentiką ir fikciją, skambant šiuolaikiškai interpretuotai psichodelinio roko klasikai.
Kada: gegužės 14 d.
Kur: Kauno valstybinis muzikinis teatras
Organizatorius: Kauno valstybinis muzikinis teatras
Bilietai: ČIA
Europos kultūros sostinės forumas 2022. PALIKIMAS
Nors prieš akis – dinamiškiausias programos sezonas, Kultūros Sostinės metai Kaune su kiekviena diena artėja link finišo. Kas laukia miesto, rajono, metams pasibaigus? Atsakymų ir sprendimų bus ieškoma taip, kaip įprasta „Kaunas 2022“ programai – bendradarbiaujant, įtraukiant į diskusiją Kultūros sostinės programos dalyvius, kūrėjus, partnerius ir tyrėjus.
Kada: gegužės 19–20 d.
Kur: Kaunas
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Renginys nemokamas
Kiemų šventė
Apie „Kiemų šventę“ Kaune girdėjo visi. Tai – jau tradiciniu tapęs renginys, kuriuo siekiama stiprinti Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų bendruomeniškumą, draugystę. Renginio dalyviai – bendruomenės, organizacijos ir kaimynai – atsineš į miesto centrą savo kėdes, stalus, kuriuos papuoš baltomis staltiesėmis ir gėlėmis. Renginio metu netikėtose vietose skambės muzika, dalyvius stebins įvairios kūrybinės instaliacijos ir pasirodymai.
Kada: gegužės 20 d.
Kur: Laisvės al. ir Vilniaus g.
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Renginys nemokamas
„Švęskime upę!“
Gegužės renginių programa žada sugrąžinti ir prie miesto upių. Iniciatyva „Švęskime Upę!“ kvies dalyvauti ypatingame renginyje: Nerimi ir Nemunu bus plaukiama baidarėmis, kanojomis, ir net savadarbiais plaustais! Organizatoriai kultūrą kvies patirti ne tik ant vandens, kur viso plaukimo metu laukia muzikiniai koncertai, orientaciniai žaidimai ir kt. pramogos, bet ir pakrantėse įsikūrusiose salose. Kultūriniai upeivių maršrutai sutekės į bendrą renginį santakoje.
Kada? Gegužės 21 d.
Kur: Neries ir Nemuno upėse bei jų pakrantėse
Organizatorius: „Švęskime upę!“
Renginys nemokamas
Didysis metų renginys SANTAKA. 2-asis trilogijos veiksmas
„Santaka“ – antrasis didysis „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ renginys ir vėl užpildys visą miestą. Kauno gimtadienis – vienoje įspūdingiausių Lietuvos vietų – Kauno santakoje – kvies žiūrovus išspręsti vidines prieštaras ir švęsti vienybę. Saulei leidžiantis, gimtadienį švenčiantį miestą pasitiks niekada Lietuvoje iki šiol nematyta vandens misterija, pirmą kartą kuriama bandant pažaboti upių tėkmę. Ypatingoje scenoje išvysime daugiau nei 100 plaukiojančių objektų, daugybę muzikos žvaigždžių ir akrobatų – įvyks miestui skirta žmogaus ir gamtos sinergija, kuri padovanos nenuspėjamą, didelio masto šou ant tekančio vandens. Visą likusį savaitgalį žiūrovus bei miesto svečius stebins šiuolaikinio cirko pasirodymai, tarptautinio lėlių teatrų festivalio įžanginiai renginiai, prie vandens kvies „Švęskime upę“ iniciatyvos, muzikinės iškylos į prie upių išsidėsčiusias Kauno ir Kauno rajono gyvenvietes. Pasiruoškite visi ir kiekvienas – laukia renginių kupinos dienos.
Kada: gegužės 20–22 d.
Didysis „Santakos“ šou: gegužės 21 d. 22:00 val.
Kur: Nemuno ir Neries santaka, įvairios vietos prie upių Kaune ir Kauno rajone
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Renginys nemokamas
Didysis kultūros laivas „Nemuno7“. Atidarymas
„Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė. Objekte derinama technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra taps nauju Kauno rajono traukos objektu vietiniams gyventojams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio. Gegužės 22 dieną verta pasižymėti kalendoriuje – tądien vyks laivo–žemkasės „Nemuno7“ atidarymas, kuriame žiūrovai bus kviečiami patirti vandenį iš meno, architektūros ar mokslo perspektyvos.
Kada: gegužės 22 d., 21:30 val.
Kur: Kairysis Nemuno krantas Zapyškyje, Kauno r.
Organizatorius: VšĮ „Ars Futuri
Renginys nemokamas
Menininkų grupės Konsortium paroda „Atmintis / ateitis" (Vokietija)
Kaune įspūdinga gausybė modernistinių pastatų. Čia mezgėsi tarptautiniai ir tarpkultūriniai mainai, būrėsi architektai ir menininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei JAV. Grupė menininkų-kuratorių „Konsortium“ (DE) pakvietė daugiau nei pusė šimto menininkų iš įvairių pasaulio šalių kurti bendradarbiavimu pagrįstą kolektyvinę skulptūrą, dedikuotą šiam istoriniam Kauno tarpsniui.
Kada: nuo gegužės 27 d.
Kur: Gimnazijos g. 4
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“
Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Konkuruojantys, nesutariantys, bet ir būtini vienas kitam. Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito. Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Norite išvysti visą parodą? Tuomet ruoškitės aplankyti abu miestus!
Kada: balandžio 23 d. – rugpjūčio 28 d.
Kur: Laikinoji M. K. Čiurlionio galerija Kaune, MO muziejus Vilniuje
Organizatorius: Kauno miesto muziejus, MO muziejus
Kaunas 2022 vasaros scena
Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaks kultūros ritmu. Kauno gyventojus ir svečius įsimintiniausiais pasirodymais, koncertais, degustacijomis ir susitikimais džiugins čia įsikūrusi „Kaunas 2022“ vasaros scena. Nuo gegužės iki rugsėjo jūsų lauks kruopščiai parengtos meninės programos savaitgaliai ir šimtai nemokamų renginių su geriausiais Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjais ir kitais pasirodymais.
Kada: gegužės 12 d. – rugsėjo 24 d.
Kur: Kauno rotušės aikštė
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Renginiai nemokami
Roberto Magro šiuolaikinio cirko spektaklis „Vizijos“
Šiuolaikinio cirko režisieriaus Roberto Magro pasirodymuose atsiskleidžia drąsūs ir netikėti kūrybiniai sprendimai bei pagarba vietos gyventojams ir aplinkai. Kartu su bendruomene kuriami pasirodymai jau tapo neatsiejama „Kaunas 2022“ dalimi. Turime puikią naujieną – Roberto Magro su trupe grįžta į Kauną ir pristato paslaptingą spektaklį „Vizijos“.
Kada: gegužės 31 – birželio 4 d.
Kur: Batniava
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Bilietai prekyboje jau netrukus
Elektroninės ir eksperimentinės muzikos festivalis „OPTIMISMO“
„OPTIMISMO“ – tai į industrinę praeitį atsigręžiantis, šiuolaikine eksperimentine ir elektronine muzika alsuojantis festivalis. Visai kaip modernizmo architektūros kūrėjai, pasižymėję politiniu, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu optimizmu, taip ir šiuolaikinės muzikos kūrėjai drįsta eksperimentuoti su technologijomis ir išsiskiria virtuoziškumu, netradicine kūrinių struktūra bei naujais kūrybiniais metodais.
Kada: birželio 3-5 d.
Kur: Industriniai ir kultūriniai modernistiniai pastatai Kaune
Organizatoriai: „Digital Tsunami“ ir „Ghia“ kūrybinės komandos. Programos „Modernizmas ateičiai“ dalis.
Bilietai: ČIA
Nesibaigianti gegužės mėnesio programa
Miesto rezidentai kviečiami tikrinti dienotvarkę kasdien, nes joje laukia: tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kaunas Puppet 22“, koncertas „Nemuno septyni“ (duetas „Tykumos“ ir choras „Kamertonas“), Putvinskio gatvės diena, aitvarų festivalis „Tarp Žemės ir dangaus“, dokumentinis spektaklis „TAXI“, 3x3 krepšinio turnyras „Gatvės Žvėris“. Organizatoriai primena, kad kūrybinių įkvėpimų galima ieškoti jau anksčiau atvertose, vis dar eksponuojamose parodose, kuriose – pažįstami veidai, dideli vardai ir dar didesnės idėjos: Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje įsikūrusi William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, o Lietuvos banko rūmuose – Yoko Ono instaliacija „Ex It“.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
„Kauno literatūros savaitėje“ – pirmasis Lietuvos skaitytojų susitikimas su žymiuoju D. Velikičiumi
Įkandin Marinai Abramovič, į Lietuvą pirmą kartą atvyksta vienas žymiausių šiuolaikinių serbų prozininkų Draganas Velikičius. Susitikimą su rašytoju – skaitymus ir pokalbį – gegužės 5d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) dovanos Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Šio festivalio meno vadovas rašytojas Laurynas Katkus savo kolegą kalbins ne tik apie kūrybą, bet ir literatūros, visuomenės ir politikos padėtį Pietryčių Europoje dabartiniame karu vėl pažymėtame laike.
Susitikimas su Draganu Velikičiumi yra vienas iš festivalio rubrikos „Atradimai“ renginių. „Atradimuose“ Lietuvos skaitytojai supažindinami su pasaulyje plačiai žinomais autoriais ir kylančiomis literatūros žvaigždėmis, kurių knygos dar nepasirodė lietuviškai. Kitame „Atradimų“ vakare Jotvingių premijos laureatas Dainius Gintalas pristatys savuosius šiuolaikinės prancūzų poezijos favoritus, Samanthą Barendson ir Gregoire‘ą Damon‘ą.
D. Velikičius užaugo Puloje prie Adrijos jūros, Belgrade studijavo filologiją. 90-aisiais jis vadovavo legendinei opozicijos leidyklai bei radijo stočiai B-92, o Kosovo karo metu emigravo iš šalies. D. Velikičiui net du kartus skirta NIN premija, teikiama už geriausią romaną serbų kalba (paskutinį kartą – už „Tyrėją“ (Islednik)), o 2019-aisiais jam įtekta Vilenicos Vidurio Europos premija.
Rašytojo kūryboje persikloja keletas klodų – tai ir vitališka Balkanų kultūra, ir Viduržemio tradicijų persmelktas Istrijos pusiasalis. Jis lyginamas su tokiais Vidurio Europos rašytojais kaip Danilo Kišas ir Robertas Musilis. Rašytojas taip pat pripažįsta besižavintis Czeslaw‘u Milosz‘u, kuris buvo vienas iš svarbiausių akstinų sutinkant apsilankyti festivalyje. Anot rašytojo, „Lietuva jam – pasakų kraštas iš romano „Isos slėnis“.
D. Velikičius yra ir subtilus psichologas, ir puikus pasakotojas. Šiuos talentus kauniečiai galės patirti gyvai, kai vyks jo novelės „Belgradas“ lietuviška premjera (vertėja Kristina Tamulevičiūtė). Susitikime su rašytoju bus kalbamasi apie šią šmaikščią didmiesčio istoriją, taip pat kitus D. Velikičiaus kūrinius, visų pirma „Tyrėją“ (2015). Bestseleriu Serbijoje ir Kroatijoje tapusi knyga vaizduoja radikalius visuomeninius pasikeitimus, karus ir perbraižomas sienas, kurie kelia nesaugumą, paliečia intymiausius žmonių siekius bei santykius. Drauge tai nostalgiškas pasakojimas apie atmintį ir vaikystę, apie motinos ir sūnaus neatskiriamą ryšį.
Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/
„ConTempo“ paskaita su Aušra Kaminskaite: kaip žiūrime šiuolaikinį cirką ir gatvės teatrą
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ tęsia jaunųjų kritikų dirbtuvių paskaitas, kurias veda rašymo patirtį turintys šalies teatro kritikai. Gegužės 9 d. 11 val. VDU Menų fakultete, 106 auditorijoje vyks Aušros Kaminskaitės paskaita, skirta šiuolaikiniam cirkui ir gatvės teatrui.
Aušra Kaminskaitė – scenos menų kritikė, baigusi Teatrologijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur šiuo metu dirba lektore ir su studentais dalijasi žiniomis apie vaidybos sistemas, cirko meną ir teatro kritiką. Nuo 2013 m. aktyviai publikuoja tekstus kultūrinėje žiniasklaidoje, nuo 2018 m. – ir naujienų portaluose.
Paskaitoje kritikė aptars, kuo šiuolaikinis cirkas ir gatvės teatras išsiskiria performatyviųjų menų kontekste ir kokių specifinių žinių reikia apie juos rašant, o ko tik atrodo, kad reikia. Tokie spektakliai – tai daugiausiai nenaratyviniai kūriniai, kuriuos suvokiame kitaip nei Lietuvoje įprastesnius dramos teatro kūrinius. Kalbės ir apie tai, kaip žiūrime tokius spektaklius: ne kaip reikėtų tai daryti, o kaip smegenys iš tikrųjų nori juos priimti ir kiek mes joms tai leidžiame.
„Nenoriu žadėti, kad žiūrėsime daug įrašų, nes paskaita neilga, bet patikinu, kad įdomių cirko ir gatvės teatrų pavadinimų išgirsite – vėliau patys ir pačios galėsite jais pasidomėti internete. Pagrindinis mano tikslas – per pusantros valandos įtikinti žmones nebijoti rašyti apie šiuolaikinį cirką ir gatvės teatrą bei leisti sau apie menus sužinoti juos analizuojant, o ne prieš tai. Lietuvoje šie menai stipriai populiarėja, turime kelis tarptautinius festivalius, kuriuose galime pamatyti kokybiškų kūrinių, tad sąlygos jais domėtis, džiaugtis, analizuoti ir interpretuoti yra geresnės nei bet kada anksčiau“, – teigia lektorė.
Paskaitos trukmė – 1,5 val.
Primename, kad dirbtuvių paskaitos yra nemokamos ir jose, kaip laisvi klausytojai, gali dalyvauti visi norintieji, ne vien jau užsiregistravę dalyviai!
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ nuo 2019 m. kiekvieną rugpjūčio mėnesį į Kauną ir Kauno rajoną atneša dar daugiau gyvybės, nematytų triukų, kvapą gniaužiančių pasirodymų, jautrių meninių emocijų ir netikėtų susitikimų su įdomiausiais Lietuvos ir pasaulio menininkais. Inicijuotas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, šiais metais festivalis pristatys įspūdingiausią renginį savo istorijoje. Visa programa jau netrukus www.contempofestival.lt
Festivalį pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, paskaitų partneris – Vytauto Didžiojo Universitetas.
Europos dienos kinas: jaunųjų Europos režisierių trumpametražiai filmai
Nemokamus bilietus į seansą bus galima atsiimti kino teatro kasoje likus dienai iki renginio (iki seanso pradžios).
Gegužės 9 d. 20 val., Europos dienos proga kviečiame į nemokamą trumpo metro filmų seansą „Europos dienos kinas: jaunųjų Europos režisierių trumpametražiai filmai“. Jaunųjų Europos kino kūrėjų trumpųjų filmų programoje – penkios tragikomiškos istorijos, išryškinančios aktualias skirtingų kultūrų, tapatybės paieškų, tarpusavio santykių ir nerimo dėl ateities temas. Filmai pristatyti reikšminguose Europos kino festivaliuose, kur pelnė tiek žiuri, tiek auditorijos simpatijas.
Šis kino seansas – kino teatro „Romuva” festivalio „Europietiško kino kelionės” programos dalis, rengiama kartu su „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022” ir Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje. 2022-ieji paskelbti Europos jaunimo metais, tad programą sudaro būtent jaunųjų kūrėjų darbai.
Programą pristato Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis.
Programos filmai:
Komitetas (rež. Jenni Toivoniemi, Gunhild Enger, 14’, Norvegija, Švedija)
Trys delegatai iš Švedijos, Norvegijos ir Suomijos susitinka Laplandijoje nutarti, koks meno kūrinys stovės vietoje, kur susikerta trijų valstybių sienos. Tačiau komiteto nuostabai, menininkas vietoj skulptūros pristato savitą „Šiaurinio šokio“ interpretaciją.
Atminimui (rež. Niki Lindroth von Bahr, 5’, Švedija)
Lopšinė prieš katastrofą. Du balandžiai aplanko tuščią zoologijos sodą. Sraigė matuojasi kraujospūdį pas gydytoją. CERN laboratorijoje įvyko kažkas siaubingo. Šešios mūsų laikų akimirkos – lyg prisiminimai apie pasaulį, kurį paliekame.
Importas (rež. Ena Sendijarevic, 17’, Nyderlandai)
Jauna pabėgėlių šeima iš Bosnijos 1994 m. gavusi leidimą gyventi apsistoja mažame Olandijos kaime. Stengdamiesi įsikurti naujajame pasaulyje jie susiduria su absurdiškomis situacijomis.
Kolektyviniai sodai (rež. Vytautas Katkus, 15’, Lietuva)
Tai istorija apie atšalusius tėvo ir sūnaus santykius, kurie galutinai pražūsta abejingumo sūkuryje.
Katino dienos (rež. Jon Frickey, 11’, Vokietija, Japonija)
Džirui bloga. Jo tėvas nuveža jį pas gydytoją. Gydytoja nustato nepavojingą diagnozę, tačiau ji sudrebina berniuko tapatybę.
Vaiva Grainytė: „Geriau jaučiuosi paradokso stichijoje, nei laimės žinovės kėdėje“
Susitikti su neseniai knygynų lentynas pasiekusio koliažinio romano „Rožės ir bulvės“ autore – rašytoja, dramaturge, poete, Venecijos bienalės „Auksinio liūto“, Nacionalinės premijos laureate – Vaiva GRAINYTE kvies ne vienas Vytauto Didžiojo universiteto ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas renginys. Gegužės 4 d. 19 val. pasimatymui su autore Kauno valstybiniame lėlių teatre suburs tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, o birželį kartu su Vaiva Grainyte laimės sąvokų permąstymui ir pajautai sukvies kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“. Laukdami gyvų susitikimų su rašytoja, kalbamės su ja apie naujausios knygos iššūkius, turinio, kontekstų jungimo vingius, netikėtumus ir atradimus, asmenines laimės ir nelaimės pajautas.
Knyga „Rožės ir bulvės“ yra kongreso „CoHappiness. Permąstant laimę“ programos dalis. Šis renginys bus skirtas permąstyti laimę – neretai mokslininkus, menininkus gluminančią temą. Ar Jums buvo didelis iššūkis ir kodėl, jeigu taip, rengti knygą šia tema?
Iš kongreso iniciatorių sulaukusi kvietimo parašyti knygą laimės tema kiek sutrikau. Laimė – ne tik itin plati, paini, daugiaprasmė, bet ir banalybių bei klišių gaubiama tema. Apie ją daug kalbama savipagalbos knygose, kursuose, mokymuose. Tai – bene pagrindinė dvasinių ir pseudoezoterinių praktikų ašis. Neramino klausimas, kaip išvengi dubliavimosi su jau egzistuojančia informacija, nekalbėti žinovės tonu, kaip neparašyti „bakalaurinio“, t. y. sauso tyrimo apie, tarkim, istoriškai besikeičiančias laimės sampratas ar nenuklysti į vien sarkazmo, parodijos arba atvirkščiai – filosofines lankas. Turint mintyje temos mastelį jas, tas lankas, reikėjo apsibrėžti.
Nerimo kėlė ir knygos – t. y. ne straipsnio ar esė – formatas bei nurodytas pusantrų metų terminas. Kadangi leidinys dvikalbis, procesas – rašymo, perrašymo, vertimo ir redagavimo darbai – truko dvejus metus. Turėjau garbės bendradarbiauti su nuostabiai jautriais anglų k. vertėjais – Karla Gruodis bei angliškojo vertimo redaktoriumi Jeremy Hill‘u.
Bejėgiškumas ir dvejonės rungėsi su nerimu, tačiau laimėjo smalsumas ir intriga. Pasikinkiusi šiuos du „žirgus“, dvi varomąsias jėgas, leidausi į intelektualinį nuotykį. Drąsino projekto iniciatorių suteikta visiška kūrybinė laisvė ir žinojimas, jog veikiu ne akademiniame, o grožinės literatūros lauke, kad laimės tyrimo metu įgytas žinias verčiu kūriniu, o ne vadovėliu ar straipsnių rinkiniu.
Kas paskatino rinktis būtent tokią – koliažinio romano – formą?
Koliažinės formos, kaip tokios, iš karto nepasirinkau. Ji gimė ir gryninosi palaipsniui – ieškant tinkamos tonacijos, žanro, nardant tarp įvairių kontekstų, šaltinių, skaitant įvairią literatūrą. Vienu metu stichiškai rašiau ir straipsnius, ir trumpas istorijas – vienaip ar kitaip pagrindinės temos veikiamas miniatiūras. Jau turint tekstų pluoštelį, atsirado aiškesnė kryptis.
Knygos turinys vystėsi pasitelktus tiek poetinę asociacijų logiką, kai jungiami tarpusavy, atrodytų, nesusiję pasažai, tiek racionalų, dramaturginį mąstymą. Knygos forma – sąmoningas straipsnių pynimas su trumpomis istorijomis – tapo konceptualiu sprendimu, leidžiančiu motyvuoti hibridinį „Rožių ir bulvių“ žanrą: publicistinių straipsnių autorystę priskyriau vienam iš knygos veikėjų, tad romanas yra apie rašomą knygą laimės tema ir aplink rašomus tekstus vykstančias, o gal įvykusias, laimės patirčių miniatiūras.
Romaną įvardyti kaip koliažinį pasiūlė leidykla „Baltos lankos“ – šis terminas reiškia skirtingų žanrų bei rašymo registrų derinimą ir turi sąsajų su man artimu dar siurrealistų praktikuotu rašymo metodu.
Ar, Jūsų nuomone, į laimės temą mūsų visuomenėje reikėtų labiau gilintis? Ar tai padėtų atskirti, kur iš tiesų slypi kiekvieno mūsų laimė, o kur – užslėpti siekiai kažką kažkam įrodyti ar įsprausti save į visuotinės laimės klišes?
Nesu tikra, ar tas „labiau“ ar „daugiau“ čia būtinas, turint omenyje ir taip sparčiai klestinčią laimės industriją. Galbūt svarbesnis būtų ne kiekybinis, o kokybinis laimės temos aspektas? „CoHappiness“ kongresas galimai ir siekia sukurti tokią platformą, kurioje susitiktų platesni žvilgsniai ir rakursai.
Rašydama knygą, gilinotės į laimės sąvoką – aprašėte cheminius organizme vykstančius procesus, įvairias skirtingais laikmečiais vyravusias laimės, požiūrį į depresiją teorijas, tyrinėjote kasdienybėje įsitvirtinusį laimės sureikšminimą bei prievolės mechanizmą. Kokie Jums buvo netikėti atradimai? Ar po šios knygos Jūsų pačios požiūris į laimės sąvoką pakito?
Turėjau galimybę įgyti naujų, nors ir fragmentiškų, diletantiškų, žinių iš įvairių disciplinų – zoologijos, frenologijos, ekonomikos, sociologijos, neurologijos ar filosofijos. Atradimai lydėjo nuolatos, ir jie, ko gero, labiausiai susiję su netikėtomis kontekstų jungimo galimybėmis. Pvz., jeigu ne „Rožių ir bulvių“ iššūkis, smegenų nebūčiau susiejusi su brokoliu, brokolio su poete A. Sexton, A. Sexton psichinės sveikatos su XIX a. amerikiečių geležinkelininko patirta galvos smegenų trauma, o šio istorinio liudijimo – su šiuolaikiniu laimės šarlatanizmu.
Mano pačios požiūris į laimės sąvoką tapo kontekstualiai turtingesnis, tačiau painiavos, bandant kalbėti šia plačia tema, nesumažėjo. Tiesa, beveik supratau, kaip apskaičiuojamas šalių laimingumo indeksas.
Viename savo interviu sakėte, kad riba tarp kūrybos, gyvenimo ir darbo yra labai trapi arba jos tiesiog nėra. Jūsų knygoje „Rožės ir bulvės“ ryški pandemijos tema, kuri buvo itin aktuali Jums rašant šį kūrinį – koronavirusas, karantinas tapo svarbiu knygos fonu. Jeigu tekstą vis dar konstruotumėte, ar šių dienų įvykiai karo kontekste kažkokiomis formomis įsilietų į fabulą? Gal galvojote šia tema – kokie atsirastų knygos herojai, kokias jie istorijas pasakotų?
Jūsų minimame interviu, manau, omeny turėta išsitrynusi riba tarp darbo, asmeninio gyvenimo bei laisvalaikio – tai atskira tema. O kas dėl į knygos turinį persikėlusių aktualijų – taip, jos neišvengiamai mus veikia. Pandemija buvo tokia įspūdinga ir siurreali patirtis (beje, koronavirusui turėčiau būti dėkinga už sėslų pusmetį, leidusį susikurti rašymo rutiną), kad sustojusio pasaulio aura neišvengiamai įsiskverbė į knygą. Neabejoju, jog Ukrainoje vykstančio genocido įvykiai taip pat koreguotų knygos turinį. O gal tiesiog paralyžiuotų rašymo veiksmą, priverstų naujai kvestionuoti jo prasmingumą.
Tiesa, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, buvau pakviesta sukurti radijo pasaką vaikams – pasąmonė, veikiama dabartinių įvykių, savaime nuvairavo į šiuo metu vykstančio karo temą. Tai tapo alegoriniu pasakojimu, o gal kiek utopine pasakėčia dabarties tema (kuri, kol pasirodys šis pokalbis, gali pakrypti dar kita linkme).
Savo knygoje rašote, kad „dėl pasaulio patiriamas liūdesys gali veikti kaip kanalizuojanti, galinga, išjudinanti jėga: be akistatos su kančia nebūtų didžiųjų asmenybių – teisuolių, gelbėtojų, šventųjų, aktyvistų, vizionierių, menininkų, išradėjų, gydytojų, bepročių, mąstytojų, keitusių istorijos vagą ar visatos sampratą“. Ar tai galioja ir laimei? Ar tik susidūręs su sunkumais gali suvokti, ką savo gyvenime gali apibrėžti „laimės“ sąvoka?
Laimę tyrinėjantis knygos veikėjas nemažai advokatauja oficialiai mažiau, nei laimė, pageidaujamiems turiniams – kančiai, liūdesiui – jie legalizuojami, parodomi ir tyrinėjami kaip svarbios bei integralios išorinio ir vidinio pasaulio dalys. Ar laimės potyriui būtinos kontrastingos patirtys? Manau, nebūtinai, tačiau, tarkim katastrofos ar ligos akivaizdoje sumažėjusi poreikių ir troškimų amplitudė išgrynina, perkeičia laimės sąvoką, tampa paprasčiau vertinti mažus dalykus.
Jūsų knygos pavadinimą pasufleravo Šv. Faustinos dienoraštyje aprašytas jos patyrimas, kai sunkaus darbo nualinta mistikė Faustina Kowalska, pakėlusi dangtį nuo verdamų bulvių puodo, ten rado rožes. Ne tai, ko tikėjosi, bet tai nereiškia, kad nusivylė. Kaip manote, ar netikėtumo faktorius yra svarbus laimės pajautai? Gal iš tiesų tikėdami rasti laimę vienur, ją netikėtomis formomis aptinkame kitur? Bet ar gebame atsiplėšti nuo pirminio „tikslo“ ir sugebame ją atpažinti?
Šv. Faustinos patyrimas greičiausiai koduoja gilesnes prasmes, nei netikėtumo – staiga aplankytos sėkmės – momentą. Tačiau taip, kaip teigiama „Rožių ir bulvių“ veikėjo rašomose esė, laimė anksčiau sieta su išoriniais veiksniais, tokiais kaip sėkmė, atsitiktinumas, netikėtai nusišypsojusi Fortūna. Bene nuo XVIII a. laimė suvokiama labiau kaip subjektyvus turinys. Abi šios laimės sampratos – objektyvioji ir subjektyvioji – iki šių laikų yra gajos, tarpusavy besimainančios ir taip komplikuojančios pačios laimės sąvoką. Tad, žiūrint iš šalies, grynai „techniškai“, laimingu galima pavadinti ir miške stambią pinigų sumą radusį sulytą grybautoją, ir gyvenimo meilę tame pačiame lėktuve sutikusį, įprastai į eilinę konferenciją keliavusį klerką. Tačiau galbūt tiek romantiniai klerko santykiai, tiek pinigai grybautojui, vėliau atnešė daug skausmo ir nemalonumų. O dar vėliau tais sunkių patirčių serpantinais tariami veikėjai galimai nuvingiavo į laimės teritoriją, kuri taip pat nesidriekė amžinai... Manau, jog „atpažinimas“ yra sąlyginė bei kintanti, laiko ir distancijos veikiama, perspektyva.
Jūsų knygoje rašoma: „Don Chuanas klausia, kas mane daro laimingą“. O kas Jums yra laimė? Kada ją jaučiate? Ir apskirtai, ar Jums pačiai svarbu analizuoti savo laimės pajautas, ką tai duoda?
Verta patikslinti, jog šį klausimą Vikai, vienai iš knygos veikėjų, uždavęs Don Chuanas yra meksikietis iš dating app‘so. Vika galiausiai išsilaisvina iš desperatiškų antrosios pusės paieškų, bandymo įgyvendinti „laimingos šeimos programą“ ir atranda laimę, savo vidinę Atėnę, kitokiame buvime.
Pati asmenines laimės ir nelaimės pajautas analizuoju nuolatos – tai, matyt, yra ir psichinės konstitucijos, ir „profesinės ligos“ pasekmė. Toks proto būvis suteikia įžvalgų, idėjų, kurias vėliau galiu įdarbinti, panaudoti kūryboje. Visgi laimingiausia būnu tada, kai pavyksta tą nuolat besisukantį analizės malūną bent kiek pritildyti. O nesidairymas į kitų gyvenimus taip pat leidžia jaustis harmoningiau.
Ar pritariate, kad laimė yra mūsų apsisprendimas?
Tai – viena iš teorijų, kuriai turbūt pritartų kognityvinės psichologijos šalininkai, tūlas kaučeris, iš sunkumų išsikapstęs žmogus arba viena iš „Rožių ir bulvių“ knygoje cituojamų laimės eksperčių, teigusių, jog laimė tėra įpročio klausimas.
Jeigu pritarčiau vienam – šiam ar kitam – galimam laimės „išgavimo“ būdui ar apibrėžimui, anuliuotųsi visas „Rožėse ir bulvės“ vykstantis tyrimas: klausimų, atsakymų ir naujų klausimų tvistas. Mieliau likčiau ten, kur jaučiuosi geriausiai – paradokso, minėtojo tvisto stichijoje, nei laimės žinovės kėdėje.
Dėkoju už pokalbį ir iki susitikimų „Kauno literatūros savaitėje“ (https://literaturossavaite.lt/) bei kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“ (https://www.vdu.lt/lt/tarptautinis-kongresas-cohappiness-permastant-laime/)
Interviu parengė Indrė Sekevičienė
„Kaunas 2022“ organizatoriai ypatingam pasirodymui kviečia savanorius: laukia nepamirštama patirtis
Gegužės 20-22 dienas būtina pasižymėti savo kalendoriuose: Kauną ir Kauno rajoną išjudins didysis „Santakos“ savaitgalis, šįkart kviesiantis sugrįžti prie miesto upių. Daugiau nei 40 renginių, instaliacijos, koncertai, teatro pasirodymai, pasiplaukiojimai ir netikėtumai – laukia patyrimų kupinos dienos. Vieną savaitgalio staigmeną „Kaunas 2022“ organizatoriai atskleidžia jau dabar: pasaulinio garso akrobatė, aukščio meistrė Cie Basinga dovanos kraują stingdantį pasirodymą, kuriam reikalingi savanoriai.
180 metrų lynas, ištiestas 10 metrų aukštyje ir akrobatė, balanso meistrystę įrodanti be jokių savisaugos priemonių. Skamba neįtikėtinai? Balansas ir disbalansas, drąsa ir baimė, jėga ir silpnumas – visa puokštė emocijų susilies pasaulinio garso profesionalų kuriamame reginyje „Open lines“. Muzika, akrobatinių elementų kupinas pasivaikščiojimas lynu ir aukščio bei oro sinergija laukia dviejuose išskirtiniuose pasirodymuose Kaune, gegužės 21-22 d.
Tam, kad pasirodymai įvyktų sklandžiai, reikalinga 50 savanorių komanda, kurie savo kūno svoriu prilaikytų lyną nuo siūbavimo. Tai – jėgos nereikalaujanti, tačiau atsakinga užduotis, leisianti unikalų pasirodymą pajusti savo kūnu. Lyną prilaikantys savanoriai pasirodymą išgyvena kitaip nei likusi publika. Jie jaučia kiekvieną akrobatės krustelėjimą, todėl apie tykančius pavojus ar netikėtą pasirodymo eigą sužino pirmieji. Prisidėti prie pasirodymo nesudėtinga – tereikia įsisegti prilaikomąjį lyną ir reaguoti į akrobatės judesius.
Savanoriai pasirodymą ne tik stebės iš labai arti, bet ir turės galimybę susipažinti su atvykusia trupe. Dvi repeticijų popietės – gegužės 19 ir 20 dienomis, skirtos ne tik įsisavinti užduotį, bet ir pabendrauti su pasirodymą kuriančia komanda bei akrobate. Panašūs Cie Basinga pasirodymai jau rengti ir svetur – didžiuliame aukštyje lynai siūbavo Šveicarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, o pasirodymui talkino vietiniai žmonės. Kas 8-10 metrų sustoję savanoriai simboliškai ir tiesiogine prasme tampa pasirodymo dalyviais, be kurių trupės kuriamas reginys taptų žymiai pavojingesnis.
Registruotis kviečiami 18 m. sulaukę asmenys, galintys dalyvauti gegužės 19-20 d. rengiamose repeticijose bei gegužės 21-22 d. vyksiančiuose pasirodymuose. Registruotis galima čia.
Repeticijos vyks gegužės 19 d. 18:00-21:00 val. bei 20 d. 14:30-18:00 val. Pasirodymas vyks gegužės 21 ir 22 d. 14:30-18:00 val.
Kompozitorius Paulius Kilbauskas: kiekvienas miestas gali turėti savo skambesį
Kaip galėtų skambėti miestas, kuriame gyvenate? Į šį nekasdienišką klausimą turbūt galėtų atsakyti tikras „garsų kolekcionierius“, vienas iš legendinės grupės „Empti“ įkūrėjų, filmų, teatro ir medijų kompozitorius Paulius Kilbauskas, į kurio kūrybinių darbų portfolio būtų galima įrašyti dar vieną – garsinio identiteto kūrimą šių metų Europos kultūros sostinei – Kaunui.
Kompozitoriaus kurtas muzikinis takelis skamba „Kaunas 2022“ įvaizdinėse reklamose, renginių anonsuose ir specialiai projektui dedikuotuose filmukuose, tačiau ryšys su Kaunu yra ne tik darbinis, o kaip pats kūrėjas sako – „draugiškas“: Paulius savo vaikystę leido Žaliakalnyje, Kaune sugrojo pirmąjį legendinės grupės „Empti“ koncertą, o dabar turi ir garbingą Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 ambasadoriaus titulą.
Apie tai, kaip skamba miestai, kas įkvepia kūrėją ir kodėl muzika teka kaip vanduo, pasakoja Paulius Kilbauskas.
Pauliau, kuriate muzikinius takelius filmams, žinoma, muziką atlikėjams, grupėms, o dabar įgyvendinote visiškai kitokį projektą – sukūrėte ir Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ muzikinį takelį. Kas jus įkvėpė? Ir ar šio kūrinio kūrybinis procesas skyrėsi nuo kitų?
Manau, kad kiekvienas projektas turi savo metodiką, tad ir čia ne išimtis, pavyzdžiui, svarbus užsakovo komandos įsitraukimas. Kalbant apie įkvėpimą, man „raktas“ buvo „Kaunas 2022“ logotipas – raidė „K“. Stilizuota raidė sudaryta iš penkių linijų – būtent tai man davė mintį, kad gal vertėtų melodiją kurti iš penkių natų. Manau, kad tai gerai suveikė, paspartino kūrybinį procesą ir taip gimė muzikinis takelis.
https://www.youtube.com/watch?v=WfSDS43MrwM
Tad galima teigti, kad „Kaunas 2022“ vizualinis identitetas įkvėpė garsinį?
Tikrai taip.
Ar tai yra Kauno miesto ar „Kaunas 2022“ muzikinis takelis? O gal tokios distinkcijos brėžti negalime?
Geras klausimas. Kurdamas jį, labiau rėmiausi pačia Europos kultūros sostinės idėja, tačiau, žinoma, galvojau, apie tai kaip ši muzika miesto kontekste skambės ateityje, po projekto ir po šio tūkstančio renginių.
O jei kalbėtume apie miesto garsą: Kaunas tituluojamas upių miestu – čia susibėga dvi didžiosios Lietuvos upės, jums pačiam labai artimas vandens motyvas. Kaip manote, ar vandens tėkmę būtų galima atrasti Kauno garsiniame identitete?
Nežinau. Kaunas – upių miestas... Tad galbūt.
Vandens motyvas stipriai juntamas ir jūsų kūryboje. Jūsų paskutinis albumas vadinasi „Vanduo“, o kažkuriame interviu minėjote, kad savo darbiniams failams duodate su vandeniu susijusius pavadinimus. Kodėl vanduo? Juk atrodo, kad iš gamtoje esančių garsų būtų galima pasirinkti daugybę kitų.
Tiesiog iš pasąmonės išplaukė. Vandens motyvas yra labai platus: jis tave ramina, duoda minčių, gali į tėkmę žiūrėt nesustodamas. Nesu filosofas, bet tas pasąmoninis vandens motyvas atėjo natūraliai.
Dabar populiaru, o gal net gi būtina, kad miestas turėtų savo vizualinį identitetą: tokį turi visi Lietuvos miestai ir net mažesni miesteliai. Kaip galvojate, ar garsinis identitetas miestui būtinas, kaip ir vizualinis?
Aš manau, kad būtinybės nėra, pats miestas geriausiai žino, ko jam reikia – vienam mažiau, kitam – turbūt labiau. Kalbant apie garsą, kaip marketingo elementą: su garsu, skirtingai nei su vaizdu, yra kiek sunkiau, kadangi jį sudėtingiau ištransliuoti miestui, dėl kanalų ribotumo. Čia jau reikėtų nemažai pagalvoti, kaip tai padaryti.
Pauliau, o jeigu kalbėtume apie bet kurį Lietuvos miestą, nebūtinai Kauną, ar jums iškart ateitų mintys, kaip tas miestas galėtų skambėti?
Galima kalbėti apie Vilnių, kadangi, įdomu, bet būtent ties tuo dabar ir dirbame – gal ne visai oficialiai, bet kuriame tarsi Vilniaus muzikinį takelį.
Papasakokite plačiau.
Prieš keletą metų su Vygintu Kisevičiumi pradėjome kurti garso takelį trumpametražiui Eitvydo Doškaus filmui „Čia buvo Vilnius“. Projektas gana ilgai buvo vystomas, jam sekėsi ir nesinorėjo tiesiog jo „paleisti“, bet dar kažkur su juo „nueiti“: galiausiai išvystėme idėją, kurią pristatysime liepos 15-ąją, Valdovų rūmuose. Tai bus gyvas filmo įgarsinimas – miesto garsinio identiteto atskleidimas. Tarsi simfonija, tarsi koncertas, tarsi kinas. Mes dar patys nežinome, į ką finale užaugsim (šypsosi). Bet jau dabar užaugome iki audiovizualinio miesto koliažo „Tarsi Vilnius“.
Miesto identiteto atskleidime bus daug miesto garsų, orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno bei choras „Bel Canto“ – nemaža žmonių ir garsų amplitudė.
Labai įdomu. Viskas jūsų gyvenime sukasi apie garsus. Kas tai – darbas, hobis, laisvalaikis?
Man studija, ir apskritai muzika, yra viskas viename: čia mano pasaulis. Tai ir sportas, ir menas, buvimas su savimi, atsipalaidavimas. Žodžiu, aš toks (juokiasi).
O būna, kad pavargstate nuo garsų? Kai norisi juos apleisti, uždarius studijos duris.
Tuomet renkuosi pasivaikščiojimą miške. Apskritai, įdomu tai, kad namuose aš beveik neklausau muzikos. Turbūt natūralu. Daugiau renkuosi kiną. Tai – mano mylima meno rūšis.
Tačiau ar išvykus į mišką, nebūna taip, kad vis tiek galvojate, kad galėtumėte įsirašyti vienus ar kitus gamtos garsus ir vėliau panaudoti savo kūryboje? Ilsitės, bet mintyse esate kūrybiniame procese?
O taip. Tikrai. Tas kūrybinis procesas yra nesustojantis, jis niekad neišsijungia. Jis galvoje visada skamba ir sukasi. Dar kol kas neišmokau „išsijungti“. Gal reikės pradėti medituoti (juokiasi).
O kaip pats jaučiatės, kai kažkur – kine, teatre ar kur kitur – skamba šio kūrybinio proceso rezultatai? Ar kyla mintys „čia galėjau kitaip“ ar klausote ramiai, atsipalaidavęs?
Nežinau. Visada kyla mintys, kad „galėjau kažką pridėti“, „čia pakeisti“. Žinoma, tos mintys vidinės, jų niekas negirdi, bet taip jau kūrėjams yra. O išgirdus savo kūrybą kažkokiame renginyje… Mano vaikai ja labiau džiaugiasi, negu aš pats (juokiasi).
O kokios muzikinės vizualizacijos dabar skamba jūsų studijoje ir galvoje? Ar dar galime tikėtis jūsų kurtą skambesį išgirsti ateities „Kaunas 2022“ renginiuose su naujomis variacijomis?
Kaip tik šiuo metu dirbu prie ateinančio „Santakos“ renginio klipo muzikinio takelio. Kaip programos ambasadorius, visuomet prisidedu prie įvairių pranešimų, klipų, renginių skambesio – siekiu suteikti jiems personalizuotą skambesį, adaptuoti esantį muzikinį takelį.
Ačiū Jums už pokalbį.
Interviu parengė Vaida Morkūnaitė
Nuotr. autorė Nendrė Žilinskaitė