„Universalus dizainas yra lygmuo, kurį visi svajojame pasiekti“, – sako Jonas Liugaila, vienas iš prekės ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ įkūrėjų.Dizaino strategas tarptautiniame diskurse išskiria tris laiptelius – prieinamas, įtraukus ir universalus dizainas: „Jei įtraukiame dizaine mąstoma apie specialiųjų poreikių turinčius, tai aukščiausioji pakopa neišskiria nei vienos visuomenės grupės.“ Visgi šiandieniniame kontekste vis dar turime kalbėti apie pirmuosius du etapus. Dar 2019 m. „Critical“ komanda „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kvietimu sukūrė kultūros renginių ir institucijų prieinamumo gidą, kviečiantį permąstyti savo aplinką ir galimas pasiekti auditorijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
2021 m. atnaujintas „Kaunas 2022“ Prieinamumo gidas, šiuo metu ruošiamas ir anglų kalba, skirtas visoms kultūros organizacijoms, objektų valdytojams ir renginių organizatoriams, siekiant kultūros objektus ir renginius padaryti prieinamesnius visoms visuomenės grupėms, o ypač – specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Pirmasis ženklinimą interneto svetainėje ir savo patalpose įsidiegė Kauno miesto kamerinis teatras, sistemą savo svetainėje diegiasi ir „Kaunas 2022“.
Kauno kultūros bendruomenė taip pat jau turėjo progos pabendrauti su tarptautinio tinklo „Dizainas visiems“ konsultantu bei „Avanti-Avanti“ studijos Barselonoje įkūrėju dizaineriu Alex Dobaño. Viešėdamas Lietuvoje jis pasakojo apie tai, kas yra svarbu, kad miestas taptų draugiškas ir gyventojams, ir atvykusiems, ir ką kiekviena įstaiga ar kultūros entuziastas dėl to gali padaryti.
Jonas Liugaila pamena, kad agentūrai gavus pirmąjį „Kaunas 2022“ paklausimą dėl Prieinamumo gido sukūrimo jau buvo šią organizaciją pastebėjęs kaip skiriančią dėmesio tiems rakursams, kurie nebūtinai yra patys populiariausi, nors svarbūs ir reikalingi: „Buvo malonu, kad atsirado iniciatyva, su kuria galėjome susitapatinti, kaip agentūra pasižymėti ne tik komerciniame, bet ir sociokultūriniame kontekste – juk dizainas, kaip produktas, be svetimos problemos ar užsakymo neegzistuoja, tad nors ir esu apie prieinamumo iššūkius ir universalaus dizaino principų taikymą mąstęs vertybiniame kontekste, iki kol problema nevirto poreikiu, kurį reikia spręsti, o „Kaunas 2022“ nesiėmė šeimininko vaidmens, dizaino mašina negalėjo užsikurti.“
Anot dizaino stratego, pavyko itin greitai suburti kūrybinę komandą, kuriai papildomai aiškinti, kodėl tokio gido reikia, nebeteko.
Alex Dobaño kūrybinėje biografijoje tuo tarpu ryškiai matomas darbas su Barselonoje esančia „Sagrada Familia“ bažnyčia – jo agentūra šiam išskirtiniam architektūros perlui sukūrė komunikacijos ženklų ir nuorodų planavimo sistemą. Dizaino sprendimai padėjo vidutinį apsilankymo paveldo objekte laiką sutrumpinti nuo 1 val. 20 min. iki 45 min. Covid-19 pandemijos kontekste tiek „Sagrada Familia“, tiek kituose Barselonos kultūros objektuose įdiegta signalizavimo sistema, taip pat padedanti valdyti srautus. „Apskritai „Avanti-Avanti“ siekia urbanistiniams sprendimams suteikti papildomos logikos, kad galėtume gyventi sveikesniuose ir visus įtraukiančiuose miestuose“, – sako dizaino specialistas iš Katalonijos.
Lietuvių agentūra „Critical“ prieinamumo gidą, užsakytą būsimosios Europos kultūros sostinės, bet laisvą naudoti visiems norintiems, kurti pradėjo nuo analogų aplinkos analizės. Tuomet – problemą patiriančių, įvairių specifinių poreikių turinčių žmonių interviu ir apklausų, kurių metu išgirsta itin vertingų įžvalgų: „Dalis mūsų visuomenės, turinti specifinių poreikių – žmonės su negaliomis, tėvai su vežimėliais ir kt. – turi atidžiai planuoti kultūrines patirtis ir keliones į renginius, negali elgtis ekspromtu – jie turi žinoti, ar pateks į pastatą, ar įveiks kliūtis, ar turinys jiems bus tinkamas; taip pat yra ir labiau buitiniai momentai – regos negalią turintiems daug geriau matomas baltas tekstas juodame fone, o ne atvirkščiai“.
Šios ir kitos patirtys, įgytos kuriant Prieinamumo gidą, anot J. Liugailos, ne tik padėjo rasti optimalius prieinamumo ženklinimo sprendimus, tačiau jau dabar praverčia kituose projektuose. Tiesa, vis dar tenka apgailestauti, kad ne visi klientai mąsto apie universalų dizainą, ne visi mato prasmę daugiau investuoti į, pvz., pakuočių dizainą, kuris būtų patogus didesnei visuomenės daliai – per visą dizaino stratego praktiką tokios pirminės užduoties iš komercinių užsakovų nėra tekę sulaukti.
„Labiau apie šias problemas mąstoma socialinių projektų kontekste – dirbdami su „Kaunas 2022“ supratome, kad „įtraukimas“ yra netinkamas raktažodis – žmones reikia ne įtraukti, o pirmiausiai neatstumti ir neišskirti iš kitų, tad kituose projektuose šio žodžio atsisakėme.“ „Su visuomene bendraujame, jos įvairovę omenyje turime nuo pačios dizaino proceso pradžios – atliekame apklausas, kviečiame fokus grupes; Būtent vartotojo rolė projekte yra pagrindinė“, – kolegai iš Lietuvos pritaria A. Dobaño.
Vertindamas Kauno miesto kamerinio teatro precedentą agentūros „Critical“ atstovas visų pirma dėkoja įstaigai, nepabijojusiai eiti nepažintu keliu ir įsidiegti ženklinimo sistemą savo interneto svetainėje bei pačiame teatre: „Kol kas nors nebūna pirmas, sunku patikėti, ar sprendimas veiks, kaip jis veiks.“ Be to, ženklinimas tampa iššūkiu organizacijai – ji, diegdama dizaino produktą, turi kritiškai įsivertinti savo infrastruktūrą, kas priverčia susidurti su nebūtinai patogia realybe. Interneto svetainėje esančios ikonos (beje, sugeneruotos visiems prieinamo nemokamo įrankio pagalba) praverčia planuojant kultūrines patirtis, o pačioje įstaigoje padeda orientuotis. „Tikrąjį efektyvumą, kurį reikia matuoti per vartotojo prizmę ir „užgyventą“ patirtį, pamatysime, kai Prieinamumo gidą įsidiegs dar bent kelios organizacijos.“
Kaune savo įspaudą palikti ketina ir A. Dobaño su kolegomis – jau parengtas projektinis pasiūlymas Žaliakalnyje esantiems Sugiharos namams, kuriuo siekiama muziejaus lauko ekspoziciją įrengti pagal „dizaino visiems“ principus. „Žinoma, Lietuvoje tokiems sprendimams įtakos turi oras – visgi preventyvi komunikacija bei efektyvus skaitmeninių kanalų išnaudojimas pasakojant muziejaus istoriją gali padėti iš anksto megzti kontaktą su potencialia auditorija ir skatinti fizinius apsilankymus“, – apie tai, kodėl svarbu kalbėti apie universalųjį dizainą ne tik konkrečioje įstaigoje, bet ir jos „namuose“ internete, primena dizaineris, kuriam įspūdį paliko Sugiharos namų skleidžiama solidarumo, meilės ir socialinio teisingumo žinutė, aktuali tiek prieš daugiau nei 80 m., tiek šiandien.
Daugiau informacijos apie Prieinamumo gidą ir visiems atvirą įstaigų ženklinimo sistemą rasti bei įskiepį savo svetainei susikurti galite www.prieinamumas.lt svetainėje.
Martyno Plepio nuotr.