„Kaunas 2022“ uždarymo programoje – Kauno Mitinio Žvėries pėdsakai: kviečia į paslaptingą žaidimą

Skulptūra „Mitinis žvėris“, G. Jovaišos nuotr.

Jau lapkričio 24-27 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ pakvies į žaismingą kultūrinį nuotykį – uždarymo programą „Sutartis“. Didieji programos renginiai neįsivaizduojami be Europos kultūros sostinės talismano – Kauno Mitinio Žvėries. „Sutarties“ metu, mažuosius savo gerbėjus jis pakvies į paslaptingą žaidimą, kuriame – Žvėries draugijos narių paieška ir maršrutas, vedantis į svarbiausius programos renginius.

Kauno Mitinio Žvėries metafora kilo jungiant miesto pasakojimus. „Žvėris – šiek tiek tauras, šiek tiek Požeminio Kauno gyventojas, šiek tiek vaikas ar net mašina. Jis, kaip ir miestas, juda, keičiasi, kvėpuoja ir niekada nesiliauja veikęs, nes yra amžinas“, – teigia Kauno Mitinio Žvėries sumanytojai.

„Žvėries traukinys“, M. Plepio nuotr.

Žvėries draugijos narių paieška ir paslaptingas Sutarties pasirašymas

Net keturias dienas vyksianti „Kaunas 2022“ uždarymo programa „Sutartis“ pakvies į daugiau nei pusšimtį renginių, tarp kurių – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Lapkričio 26-27 d. visi norintys galės dalyvauti ir specialiai uždarymui kurtame Žvėries žaidime. Informacijos centruose atsiėmę „Sutarties“ programėlę, dalyviai bus kviečiami nurodytu laiku užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti juose laukiančių Žvėries draugijos narių antspaudus. Organizatorių sudarytas maršrutas kvies aplankyti muziejus, galerijas, vaizdo ir garso instaliacijas bei įvairius mieste išsibarsčiusius objektus. Lapkričio 26-27 d. Žvėries draugijos nariai slėpsis 10-yje renginių.

Surinkus 3 antspaudus, dalyvių lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks K. Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K. Čiurlionio tiltu. Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas.

„Žvėriukas yra miesto, kaip gyvo organizmo, metafora, jis gali būti pagalbininkas, gali būti gynėjas, gali būti žaidimų partneris, ant jo gali ir kaltę suversti, jei kas nepasiseka... Kauno Žvėris myli miestiečius ir jis visada gėrio pusėje. Nors pačio Žvėries „Sutarties“ programoje neišvysime (jis turi daug darbo, nes turi prižiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai), tačiau vaikai galės susitikti su Kauno Mito pasakojimų personažais bei bus apdovanoti Sutartimi. Tai – suvenyras, priminsiantis apie mylimą miestą bei miestiečių rūpestį vieni kitais,“ – apie sumanymą pasakoja žaidimo organizatoriai.

„Mitinio žvėries dantis“, A. Aleksandravičiaus nuotr.

Žvėries pėdsakai – visame mieste

Apie Mitinio Kauno Žvėries paliktus pėdsakus mieste jau sklando legendos. Netikėčiausiose vietose pasirodantis mitinis miesto gyventojas nuolat įsitraukia į kauniečių ir miesto svečių gyvenimus.

Norintys įsitikinti, kad Žvėris tikrai lankosi Kaune, įrodymą išgirs vaikščiodami Kauno pilies prieigose. Čia, priglaudę ausį prie vienos iš angų pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausę, maži ir dideli išgirs Žvėries knarkimą.

Jeigu vis dar kyla abejonių dėl Žvėries egzistavimo, užsukti verta ir į Jonavos bei A. Jakšto gatvių sankryžos pėsč

iųjų salelę. Čia galima išvysti Milžinišką Žvėries dantį, kurį Kauno senamiestyje surado ir visiems smalsuoliams pristatė keramikas doc. Remigijus Sederevičius. Užbaigti Žvėries paieškų maršrutą geriausia užklydus į Kauno Nemuno salą, šalia Žalgirio arenos, kur ant metalinio molo, visu gražumu, galima pamatyti Kauno Žvėriui sukurtą skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis. Apie Kauno MItą ir jo personažų nuotykius galima sužinoti ir pasinėrus į knygų pasaulį, bei atsivertus iliustratoriaus Dariaus Petreikio papuoštus leidinius vaikams.

Skulptūra „Mitinis žvėris“, G. Jovaišos nuotr.

Daugiau informacijos apie Kaune ir Kauno rajone vyksiančią uždarymo programą „Sutartis“, galite rasti čia. Žvėries žaidimą organizuoja „Kultūros dokas“.


Nuo Ukrainos iki Liuksemburgo: 12 parodų, kurias lapkričio mėnesį verta aplankyti Kaune

Paroda „SROVĖS NEPASROVIUI“, G. Jovaišos nuotr.

Parodų entuziastų maršrutai lapkritį vingiuos visame Kaune. Nuo pasaulinio garso menininkų, tarpdisciplininių projektų iki pažinties su Ukrainos kultūra – „Kaunas 2022“ organizatoriai rekomenduoja, ką pamatyti ir kur apsilankyti besibaigiant rudeniui.

Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukraine! Unmuted“

Lapkričio 4 d. prasidėjo Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. UKRAINE! UNMUTED“. Svarbiausias trienalės programos akcentas – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų iš Dnipro, Chersono, Kijevo, Charkivo, Lvivo, Odesos bei Donecko darbai. Kauno centriniame pašte pristatomoje ekspozicijoje galima išvysti vaizdo kūrinius, instaliacijas bei kitus objektus, tapybos, grafikos, fotografijos darbus.

Anot parodos kuratorių Volodymyr Kaufman bei Sergiy Petlyuk, parodoje dalyvausiantys menininkai pasirinkti neatsitiktinai. „Atrenkant trienalėje dalyvausiančius menininkus, domėjomės tais projektais, kurių žvilgsnis yra gilesnis – ypač kalbant apie esamą situaciją Ukrainoje. Nors šie kūriniai galėjo būti sukurti ir prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jie vis tiek gilinasi į tai, ant ko mes, ukrainiečiai, stovime, kokio masto yra mūsų patirtos traumos. Svarbu perteikti, kad ukrainiečių kultūra yra savarankiška, verta dėmesio ir gilesnio tyrinėjimo, o ne priedas prie „rusų kultūros“, kaip kadaise į ją žiūrėjo pasaulis“, – teigia Volodymyr Kaufman.

Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda „Ukraine! Unmuted“, G. Jovaišos nuotr.

Paroda „Working Class Heroes“

Laisvė, galia, pinigai, žmogaus teisės – tai universalios temos, į kurias gilinasi pirmasis Liuksemburgo Darbo muziejus MUAR/ Musée vun der Aarbecht. Kauno Paveikslų galerijoje eksponuojama MUAR paroda „Working Class Heroes“ šiuolaikiškai pristato tris darbininkų klasės herojus: Jean-Pierre Bausch (1891–1935), Léon Weirich (1878–1942) ir Jean Schortgen (1880–1918). Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Asmeninės istorijos žmonių, sukūrusių Liuksemburgą, iš naujo kelia klausimus – kas sukūrė jūsų šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teises?

Kada: iki 2023 m. vasario 23 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda „Working Class Heroes“, G. Jovaišos nuotr.

Filip Markiewicz „Ultrasocial Pop“

Liuksemburgo menininkas Filip Markiewicz atvyksta į Kauną su tarpdisciplininiu projektu „Ultrasocial Pop“, 2019 m. įvertintu prestižiniu „Art Prize Bourse Bert-Theis“ prizu. „Ultrasocial Pop“ jungia tapybą, piešimą, kiną, performansą ir unikalų muzikinį projektą. Autorius siekia meno sąvokas permąstyti laikais, kai meno istorija yra perrašoma socialiniuose tinkluose. „Ultrasocial Pop“ instaliacijos idėja – atskleisti tikrovės užkulisius ir sukurti naują savitą dada-siurealistinės popkalbos formą, bandant suprasti šiandieninės Europos visuomenės raidą.

Kada: lapkričio 25 – gruodžio 31 d.
Kur: Galerija „Meno parkas“.
Daugiau informacijos galima rasti čia.

OSTRALE šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“

Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, organizuojama netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose, ne menui skirtose erdvėse. „Srovės nepasroviui“ – paskutinė keliaujančios OSTRALE bienalės renginių dalis, pasakojanti apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis. Žiūrovas ieškos ne tik jam skirtos kitakalbės, svetimšalio slapta perduotos žinios, bet ir pajaus, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos.

Kada: iki lapkričio 13 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Paroda „SROVĖS NEPASROVIUI“, G. Jovaišos nuotr.

W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“

William Kentridge (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai,  ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė)  susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.

„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.

Kada: iki lapkričio 30 d.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Williamo Kentridgo paroda „Tai, ko nepamename“, M. Plepio nuotr.

Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“

Meno pasaulio nonkonformistę Yoko Ono atpažįsta visi: muzikos prodiuserė, ryški Niujorko meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona, kadaise kartu su Jurgiu Mačiūnu buvusi prie Fluxus judėjimo ištakų.  Yoko Ono braižui būdingas politiškumas ir visuomeniškumas, tad jos darbai neprarandanti aktualumo, skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį. Šios menininkės kūrybą visą rudenį galima pamatyti Kauno paveikslų galerijoje.

„Laisvės pažinimo sodas“ (kuratorius – Jon Hendricks) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su jos įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno. Paroda kviečia žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus, sekant menininkės paliktomis instrukcijomis.

Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“, L. Žemgulio nuotr.

Paroda „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“

Lietuvos aviacijos muziejus kartu su „Kaunas 2022“ šį rudenį pristato parodą „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“. Paroda vainikuoja visą pusmetį kurtą tinklalaidžių ciklą apie ANBO epochos Lietuvą nuo 1925 m. iki 1939 m. Parodos pagrindinė tema – pažintis su Antano Gustaičio gyvenimu ir jo indėliu Lietuvos aviacijai: pačio sukurtais moderniais ANBO lėktuvais.

Šalia šio svarbaus tarpukario Lietuvos dėmens vyko miestų ir žmonių modernizacija, todėl paroda taip pat pasakoja apie Antano Gustaičio Lietuvą – europietišką, stilingą, avangardišką ir ambicingą: iki šiol stovinčius Art Deco pastatus ir interjere naudojamus baldus, garsias asmenybes, pramonės augimą, sveikatos ir švietimo reformas, sukurtus meno šedevrus, susisiekimą pagerinusius sprendimus ir kitas avangardiškas gyvenimo dalis.

Kada: nuo lapkričio 24 d.
Kur: Lietuvos aviacijos muziejus.
Daugiau informacijos galima rasti čia.

VIDEOFORMES | Regina Hübner. „Brangioji ląstele“

Galerija „Meno parkas“ kviečia į žinomos menininkės kilusios iš Austrijos – Reginos Hübner – parodą „Brangioji ląstele“ . Paroda atvers galimybę užmegzti dialogą su optiškai, chemiškai ir matematiškai identifikuojamu objektu, kurio neįmanoma suvokti vien žmogaus pojūčiais. „Brangioji ląstele“ yra tarpdisciplininis projektas pradėtas IMéRA institute pažangiosioms studijoms Aix- Marseille universitete ir realizuotas bendradarbiaujant su CIML Centre d`Immunologie de Marseille- Luminy ir Inmed Mediterranean Institute of Neurobiology, Marseille-Luminy, Prancūzijoje.

Kada: iki lapkričio 20 d.
Kur: galerija „Meno parkas“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

VIDEOFORMES | „Atskleistas neregėtas laikas“

Anne-Sophie Emard drauge su Golnaz Behrouznia atidaro bendrą parodą „Atskleistas neregėtas laikas“ (kuratorius –Gabriel Soucheyre). Menininkai yra tarsi vizionieriai, o jų meno kūriniai atskleidžia nematomus dalykus tai, kas yra už realybės ribų. Pastarajame skaitmeniniame amžiuje šiuolaikiniai menininkai turi beveik begalybę įvairiausių reikšmių išreikšti save, savo idėjas, savo jautrumą, savo estetiką. Jie su jauduliu ir įdomumu žvelgia į tai, kas mums tapo įprasta, į mūsų kasdienybės rutiną, kurioje tapome vis mažiau pastabūs ar supratingi. Parodoje pristatomos multimedijos instaliacija „Šaknys“ bei audiovizualinė instaliacija „Geomorfinės akimirkos“.

Kada: iki lapkričio 20 d.
Kur: galerija „Meno parkas“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Bruce Clarke paroda „Tiems, kurie liko“

Litvakų kilmės menininkas Bruce’as Clarke’as (FR) Kauno IX forto muziejuje sukūrė dviejų dalių parodą, sudarytą iš sienų tapybos kūrinio „Kai buvome medžiai“, sukurto specialiai muziejaus vidiniam kiemeliui, ir skulptūrinių objektų instaliacijos „Suvaržyti išgyvenusieji“, eksponuojamos muziejaus viduje.

Iškėlęs klausimą, kaip menas gali traktuoti Holokausto temą ir pagerbti IX forte nužudytas aukas, kūrinyje „Kai buvome medžiai“ B. Clarke’as renkasi metaforos kelią. Pasitelkdamas medžių ir ugnies simboliką, nuotrupas iš archyvų, menininkas perteikia skaudžius istorinius įvykius, kartu atskleisdamas beviltiškoje situacijoje atsidūrusio žmogaus nepaprastą atsparumą.

Kada: iki 2023 m. rugsėjo 23 d.
Kur: Kauno IX forto muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.

ARTERIJA: trečioji ekspozicija „Jei Tu gyvas atplauk...“

VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros dėstytojų Linos Jonikės ir Monikos Žaltės paroda skirta akcentuoti tvarumo koncepciją, kuri skleidžiasi per menines idėjas apie vandenį. Upės tėkmė parodoje plėtojama kaip tvaraus gyvenimo, vartojimo įpročių, ekologinės etikos refleksija. Linos Jonikės perkonstruotos ir prikeltos naujam gyvenimui baidarės, sukurtos iš džinsinio audinio, byloja apie tvarios gyvensenos ir vartojimo įpročius. Monikos Žaltės video instaliacija „Jei Tu gyvas atplauk balta pieno puta“ byloja apie upės būseną. Balta tekanti upės tėkmė simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybės formą, vilties, prašymo ir laukimo būsenas.

Kada: iki lapkričio 23 d.
Kur: Tarp Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pastatų
Daugiau informacijos galima rasti čia.

„Dulkės ir vanduo“: Romualdo Požerskio ir Ritos Stankevičiūtės fotografijų paroda

Tai – ambivalentiškų paradoksų žavesiu patraukianti paroda, kurioje susitinka Nacionalinės premijos laureatas, viena svarbiausių Lietuvos fotografijos figūrų Romualdas Požerskis ir Rita Stankevičiūtė, jaunosios kartos kūrėja, atstovaujanti meninės ir spaudos fotografijos laukui. Dviejų stiprių autorių pokalbis, kurio centre – vandens ir žemės substancijas tyrinėjantis žmogus: drąsiai peržengiantis ribas, kuriantis ir laisvas. R. Požerskio inicijuotas meninis duetas pirmą kartą savo vizualiąsias istorijas eksponuoja Kaune, dialoginėms struktūroms itin palankiose galerijos „Aukso pjūvis“ erdvėse ir kviečia pasinerti į dvi skirtingas realybes.

Kada: iki lapkričio 15 d.
Kur: galerija „Aukso pjūvis“
Daugiau informacijos galima rasti čia.

Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.


Programos „Dizainas laimei“ kuratorė D. Jutkienė: „Norime, kad Kaunas taptų laimingų žmonių miestu“

„K-Totem“, M. Plepio nuotr.

„Vienas iš mūsų tikslų – padaryti Kauną laimingų žmonių miestu“, – pasakoja Donata Jutkienė, programos „Dizainas laimei kuratorė. „Dizainas laimei“ – „Kaunas 2022“ programa, miestui padovanojusi Laimės dieną, festivalį MAGENTA, Tarptautinių dizaino tinklų forumą ir daugybę kitų renginių, padėjusių į dizainą pažvelgti naujai. Apie svarbiausius programos akcentus, įsiminusias akimirkas ir ateities lūkesčius – pokalbyje su programos kuratore Donata Jutkiene. 

Donata, ar galėtumėte plačiau papasakoti apie programą „Dizainas laimei“? Kaip kilo jos idėja? Kokie buvo pagrindiniai jūsų tikslai?

Vienas iš pagrindinių užsibrėžtų tikslų buvo padaryti Kauną laimingų žmonių miestu pasitelkiant dizainą. Dizainas mus supa visur, nors kasdienybėje to dažnai nepastebime. Tai ir architektūra, ir eksterjerai, interjerai, visa aplinka. Neseniai praėjęs Tarptautinių dizaino tinklų forumas, skirtas miestui ir žmogui jame, puikiai atspindėjo žmogaus, miesto ir dizaino santykį, kuris buvo akcentuojamos šioje programoje. Tai laimingų gyventojų, prieinamumo, žalumos temos, tvaraus miesto iššūkiai, dizaino reikšmė miesto kontekste, identiteto kūrime.

Donata Jutkienė, M. Plepio nuotr.

Užsiminėte apie neseniai praėjusį Tarptautinių dizaino tinklų forumą. Ar galite apie jį papasakoti plačiau?

Dizaino tinklų forumas svarbus ne tik savo turiniu, bet ir dėl to, kad čia susitiko didžiausios pasaulio ir Europos dizaino organizacijos: BEDA, IcoD, EIDD, UNESCO kūrybinių dizaino miestų tinklas ir WDC Valencia 2022.  Tokio masto susitikimas Lietuvoje buvo organizuojamas pirmą kartą. Visas šias organizacijas sukviesti į vieną miestą – itin retas reiškinys. Tai ir galimybė pasidalinti patirtimi, ir tinklaveika, miesto pristatymas. Mums tai buvo vienas didžiausių laimėjimų, o kartu ir iššūkių. Forumą kartu su partneriais – Lietuvos dizaino asociacija ir Lietuvos dizaino forumu – pradėjome organizuoti prieš metus, o tuomet niekas dar nežinojo apie karą, įvairius vėliau nutikusius pasaulinius ir politinius reiškinius – nežinojome, ar organizacijų nariai atvyks. Visgi rezultatu labai džiaugiamės. Pranešėjai, organizacijų atstovai, kiti dizaino profesionalai atvyko, susitiko ir parsivežė puikius įspūdžius, dirbtuvių metu patirtimi pasidalino su Lietuvos savivaldybių atstovais, dalyviais.

Forumo metu pranešimai aprėpė daugybę temų – nuo geriausių Lietuvos iki pasaulinių dizaino miestų projektų pavyzdžių, prieinamumo, netgi vertybinių klausimų. Visgi mane labiausiai palietė Ukrainos architekto Maksym Holovko pranešimas, kuris paskatino atsigręžti į konkrečius šiandienos įvykius.

Maksym, vykstančio Ukrainos karo kontekste, pristatė savotišką gidą, skirtą sugriautų vietovių atstatymui. Visa tai sudėjo paskutinius taškus, galima sakyti, grąžino į sudėtingą realybę.

Dizaino forumas, M. Plepio nuotr.

Kokius svarbiausius akcentus, renginius, projektus išskirtumėt, kalbant apie visą „Dizainas laimei“ programą?

Be Tarptautinių dizaino tinklų forumo, išskirčiau Laimės dienos festivalį, kuris, prasidėjus karui Ukrainoje, įgavo naują formatą. Ne mažiau svarbus ir landšafto dizaino festivalis MAGENTA, kalbantis miesto ir gamtos santykio tema. Žingsnis į priekį prieinamumo didinimo link yra mūsų sukurtas Prieinamumo gidas, kurį jau sėkmingai naudoja kelios  kultūros organizacijos.

Ypatinga programos dalis yra bendradarbiavimas su Kortreiko miestu. Tikriausiai Kaune daugelis jau pastebėjo K-Totem trimatį objektą Steigiamojo Seimo aikštėje. Taip pat kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi vykdėme 5x5 programą. Tai licencijuota 12 žingsnių Designregio Kortrijk programa, kurioje dalyvavo 5 verslo ir pramonė įmonės su 5 dizaineriais. Tarptautinio dizaino festivalio metu buvo pristatyta paroda „5x5 dizaino inovacijų istorijos nuo Kortreiko iki Kauno“, kurioje supažindinama su 5 Lietuvos ir 5 Belgijos įmonių bei dizainerių kurtais inovatyviais produktais ir paslaugomis. Labai smagu, kad žmonės lankė ir kitas dizaino parodas. Kai išgirsti teigiamus atsiliepimus, supranti, kad viską kūrei ne veltui.

„Magenta“, organizatorių nuotr.

Kokie momentai, akimirkos labiausiai įsiminė įgyvendinant programą?

Prisimenu, kaip Milano dizaino savaitės metu pristatėme Baltijos šalių menininkes. Tai buvo labai nedidelės apimties paroda, tačiau ji sulaukė be galo daug susidomėjimo. Didžiuotis galima ir tuo, kad neseniai praėjusio belgų karališkosios poros vizito Kaune metu, pristatyti K-Totem ir dizaino programos paroda „5x5 dizaino inovacijų istorijos nuo Kortreiko iki Kauno“. Supratome, kad programa jau apima daugiau, nei mes galėjome pagalvoti ar įsivaizduoti.

Paroda „5x5“, L. Žemgulio nuotr.

Jūsų manymu, koks šiandien yra dizaino ir visuomenės santykis Lietuvoje, Kaune? 

Tikiuosi, kad po įvairių parodų, Tarptautinių dizaino tinklų forumo, žmonių suvokimas apie dizainą prasiplėtė. Manau, kad tarp dalyvavusių, besidominčių kitaip būti ir negalėjo. Tikiu, kad prasiplėtė ir dizaino sampratos suvokimas – dizainas yra ne tik namų interjero detalės, bet visą miestą, kasdienį gyvenimą, komunikaciją apimanti sritis. Kartu su partneriais tarptautinio dizaino festivalio metu pristatytos parodos „1964–1984 m. grafinio dizaino istorijos“, „Porceliano miestas“, „Austinis menas – 20 a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“, „Gero dizaino prizo paroda“ ir kt. parodė daugybę skirtingų dizaino galimybių.

Paroda „Kauno asorti“ ir „Porceliano miestas“, G. Jovaišos nuotr.

Ką dizainas gali pasiūlyti ir duoti miestui?

Dizainas žmogui duoda labai daug. Galima kalbėti ne tik apie aplinką, dizainą mieste, daiktinius pavyzdžius – platesnė dizaino samprata apima vizualinę komunikaciją, paslaugas, procesus. Dizaino sąvoka apibūdina tiek vizualinę kalbą, tiek aplinką, buitį, žmonių santykį su žmonėmis, su aplinka.

Laimės diena, M. Plepio nuotr.

Kaip manote, ką miestui ir jo gyventojams paliks besibaigiantys Europos kultūros sostinės metai?

Nuoširdžiai tikiuosi, kad mieste ir toliau aktyviai veiks K-Totem – ekspozicinė erdvė grafinio dizaino kūrėjams, skirta perteikti aktualias žinutes, festivalis MAGENTA, Laimės diena. Lapkričio 27 dieną kartu su Kauno kolegija, atidarysime menininko Žilvino Landzbergo „Vasaros paviljoną“, kuris įsikurs ant Pelėdų kalno. Tikiuosi, kad ši erdvė bus atvira kultūrinei veiklai, susitikimams ir kitoms meninėms veikloms.

Jei kalbėtume apie bendrą žmonių nusiteikimą, sakyčiau, kad jie tapo atviresni kultūrai. Per šiuos metus įvyko labai daug įvairaus žanro, stilių, tarpdisciplininio meno renginių, pasaulinio lygio menininkų parodų, performatyvaus meno pasirodymų. Žmonės lankėsi labai noriai, galbūt buvo tokių renginių pasiilgę. Prisimenu, kad nors „Santakos“ savaitgalio metu beprotiškai lijo, gatvės buvo pilnos žmonių.

Taip pat išaugo Kauno lankomumas, jo pastebimumas tarptautinėje erdvėje. Žmonės galėjo naujai pamatyti miestą, atrasti dar nelankytas erdves.