„Arterija“ provokuoja: ar galima išgirsti vaizdą, pasverti meną?
Kauno Europos kultūrinės sostinės 2022 rėmuose užgimusi nauja kūrybinė erdvė kviečia į finalinį projekto renginį. Lapkričio 24 dieną žavioje V. Kuzmos gatvelės atkarpoje, įsispraudusioje tarp Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto pastatų, bus pristatyta paskutinė iš keturių ekspozicijų.
Meno mūzos po atviru dangumi
Visus metus „Arterija“ kvietė patirti meną po atviru dangumi: siekė sustabdyti praeivį, priversti jį pakelti galvą ar įsiklausyti, susimąstyti, prisiminti. Čia sparnus skleidė foto, video, šokio, muzikos, tekstilės ar multimedijos meno mūzos.
Paskutinėje „Arterijos“ projekto dalyje utoriai pakvies lankytojus aktyviai įsitraukti ir kitaip, netradiciškai, patirti meną.
„Meninis projektas supažindins su paslaptingu ir nematomu meno kūrinio gimimu, kai paveikslų kūrimo procesas pats pradeda kalbėti apie sąmonės (ir pasąmonės, žinoma!) vaizdinių virsmą tapybos darbu. Pamatysime, kaip kūrybos orbitoje skriejantys menininkai paklūsta gravitacinei jėgai“, – pasakoja „Arterija“ projekto kuratorius, architektas Rimantas Giedraitis.
Į Kaunas 2022 uždarymui skirtus renginius įsiliesianti „Arterijos“ ekspozicija sudaryta iš trijų dalių: garso paveikslų instaliacijos, kinetinės skulptūros ir komunikuoti kviečiančios mobilios „Arterijos“ ekspozicijos, pasklidusios Kauno viešosiose ervėse.
Paveikslai, kuriuos reikia išgirsti Tapyba – ypatinga kalba.
Ji žmogų pasiekia be žodžių, garso. Ar spalva, potėpis, dažo faktūra, kitaip sakant, pati tapybos erdvė, gali būti išversta į verbalinę kalbą? Šiems apmąstymams provokuoja finalinės „Arterijos“ ekspozicijos „Girdėti vaizdą“ autoriai.
„Lankytojų laukia gana netradicinė patirtis. Mes, kūrėjai, įgarsinome pasakojimus apie nematomą kūrybos virtuvę. Vieni pasakoja, kaip gimsta paveikslai, koks yra kūrimo procesas. Kiti, kaip mano atveju, kaip atrodo jau sukurtas paveikslas“, – užsimena apie būsimą ekspoziciją VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros vedėja prof. Aušra Vaitkūnienė.
Nuskenavę QR kodą ant menamo paveikslo, parodos lankytojai išgirs autentišką autoriaus balsą. Individualus pasakojimo būdas kvies mąstyti meno kūrinį kaip neužbaigtą objektą, kuris atviras yra žiūrovo improvizacijai ir interpretacijai – nutapyti paveikslą mintyse.
Kaip ir ankstesnėse ekspozicijose, ši paroda-instaliacija bus papildyta vaizdo projekcijomis.
Kinetinė Alfonso Vauros skulptūra
„MENO gravitacija“ – dar viena žiūrovų laukianti intriguojanti patirtis. Tarp dviejų VDA Kauno fakulteto pastatų V. Kuzmos gatvėje projektuojamas kinetinės skulptūros objektas. Tarsi simbolis, liudijantis pasaulio sąrangą, kur gravitacija, lyg trauka menui – kūrybai, yra Didžiojo plano dalis.
„Kaip krikščionys naudojasi dešimt Dievo įsakymų, kad gyvenime būtų mažiau problemų, taip architektai svambalu, – pasakoja idėjos autorius, skulptorius Alfonsas Vaura. – Nors tai lyg ir stabilumo simbolis, kuris ypač svarbus šiandien, išgyvenant neramius laikus. Tačiau mano sumanyme jis nebus statiškas. Atvirkščiai, gan grėsmingai judantis dangaus fone tarp namų.“
Ir išties, A. Vauros sumanymas turėtų nepalikti abejingų: beveik 3m ilgio, 1m diametro nerūdijančio plieno skulptūra švytuos aukštyn-žemyn 9 m aukštyje žiūrovams virš galvų.
Ar įmanoma pasverti meną?
Trečioji projekto „Arterija“ ekspozicija išsiverš iš savo kamerinės erdvės ir nuvilnys Kauno viešosiomis erdvėmis. Skirtingi kūrėjai – VDA Kauno fakulteto studentai - bandys atsakyti į pagrindinį parodos klausimą – tai kiekgi sveria menas?
Vilniaus gatvėje planuojama parodyti keliolika meninių projektų, išsiskleidusių mobilių kubų plokštumose.
„Mes davėme postūmį kūrybiniam naujos miesto erdvės gyvenimui, palikome žinią miestui. Tai lyg žaibo iškrova, ir su paskutine ekspozicija niekas nesibaigia. „Arterija“ ir toliau pulsuos, tik jau savarankiškai“, – sako „Arterija“ projekto organizatoriaus, VDA Kauno fakulteto, dekanas prof. Jonas Audėjaitis.
VDA Kauno fakulteto įgyvendinamas projektas „Arterija“ yra „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Finalinės projekto „Arterija“ ekspozicijos atidarymas vyks lapkričio 24 d. 18 val. V. Kuzmos gatvėje.
Ekspozicijos autoriai: Pranas Griušys, Aušra Vaitkūnienė, Mantas Valentukonis, Šarūnas
Baltrukonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Lilija Gotautaitė-Smalinskė, Raminta Stasaitytė, Alfonsas Vaura (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos kuratorius: Andrius Zakarauskas (VDA Kauno fakultetas)
Video projekcijos, garso montažo autorius: Saulius Paliukas (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos kuratorius, architektas: Rimantas Giedraitis (VDA Kauno fakultetas)
Ekspozicijos organizatoriai: Jonas Audėjaitis, Rimantas Giedraitis (VDA Kauno fakultetas)
Čijunės Sugiharos atminimui skambės simfonija, pasaulinė premjera – Kaune
Lapkričio 5 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyks simfonijos „Nešantys šviesą“ premjera. Muzikos kūrinys dedikuotas Japonijos diplomatui, vicekonsului Čijunei Sugiharai. Pasaulinė kūrinio premjera Lietuvoje, Kaune, pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šiame mieste rezidavo vicekonsulas Č. Sugihara.
Japonijos imperijos vicekonsulas Č. Sugihara savo veiklą Lietuvoje vykdė Antrojo pasaulinio karo metais.
Iš pažiūros paprastas žmogus nepritrūko drąsos ir besipriešindamas nacių režimui, rizikuodamas savo gyvybe ir karjera, išgelbėjo daugiau nei 6 tūkst. iš Europos bėgančių žydų, išduodamas jiems Japonijos tranzitines vizas, nors tam neturėjo Japonijos vyriausybės leidimo. Jo drąsa ir humaniškumas buvo neprilygstamas užuojautos pavyzdys didelės tamsos ir blogio metu.
„Nešantys šviesą“ – didelės apimties muzikinis kūrinys, kurio autorė – visame pasaulyje žinoma kompozitorė Lera Auerbach. Kartu su Kauno valstybiniu choru bei Kauno miesto simfoniniu orkestru pirmą kartą šį kūrinį klausytojams pristatys ir violončelės virtuozė Kristina Reiko Cooper.
Diriguos Lietuvos ir viso pasaulio klausytojams puikiai pažįstamas, prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas maestro Konstantinas Orbelianas.
Projektas, kurio iniciatorė japonų kilmės violončelininkė Kristina Reiko Cooper, yra įgyvendinamas gavus didelę „Yad Vashem“ Pasaulio holokausto centro Jeruzalėje paramą.
Pasak K. Reiko Cooper, vizija apie muzikinį projektą, skirtą Č. Sugiharai, kilo pirmą kartą išgirdus jo istoriją.
„Tai doro ir kuklaus žmogaus istorija. Supratau, kad jei ne jo herojiški veiksmai – tūkstančiai išduotų tranzitinių vizų, skirtų prieš tuometinės vyriausybės nurodymus – mano vyras ir trys vaikai šiandien neegzistuotų.
Mano vyro tėvas Irving Rosen taip pat gavo Sugiharos vizą, kuri ir padėjo išgyventi. Taigi, iš Holokausto pelenų ir siaubo jis sugebėjo sukurti naują šeimą ir gyvenimą. Būdama amerikiete ir japone, suprantu, kaip sunku Č. Sugiharai buvo prieštarauti tuometinei valdžiai, nusižengti visoms socialinėms normoms. Tai buvo labai drąsus žingsnis, o tuo pačiu – paprasčiausias dalykas pasaulyje – daryti tai, kas yra teisinga.
Norėjau šį drąsų žmogų pagerbti man artimu būdu – pasitelkiant muziką. Tai buvo mano svajonė, dabar tapusi realybe – įgyvendinti šį projektą per nuostabią L. Auerbach muzikos partitūrą ir švęsti gyvenimą nušviečiant Č. Sugiharos poelgį. Tegul jis ir toliau mus visus įkvepia“, – sakė K. Reiko Cooper.
Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas akcentuoja, kad Č. Sugihara – Kauno legenda, kuris Lietuvą ir Japoniją susiejo pačiu aukščiausiu lygiu.
„Daug turistų atvažiuodavo į Kaune esančius Sugiharos namus, ir žinia apie juos vis sklido. Su žinoma amerikiečių kompozitore L. Auerbach ir violončelininke K. Reiko Cooper buvome susitikę prieš keletą metus ir kalbėjome apie idėją parašyti simfoniją, dedikuotą Č. Sugiharai.
Simboliška, kad pasaulinė kūrinio premjera vyks Kaune. Po to yra numatytos premjeros Niujorke, Tel Avive, Londone, Varšuvoje. Kol pendemijos ir karo, mes galvojome padaryti šią muzikinę kelionę istorinio Rytų ekspreso kryptimi, miestuose, per kuriuos jis važiavo. Būtent Rytų ekspresu keliaudavo žydai, gavę vizas iš Sugiharos“, – sakė A. Treikauskas.
Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas A. Treikauskas sako, kad „Nešantys šviesą“ yra kūrinys, sulauksiantis didžiulio pasaulinio atgarsio. „Vėliau mes šį kūrinį norėsime įrašyti, tad laukia dar daug darbo“, – kalbėjo A. Treikauskas.
Simfonija „Nešantys šviesą“ – „Kaunas –Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Lapkričio mėnesio renginiai Kaune: ko nepraleisti?
Paskutinis rudens mėnuo „Kaunas 2022“ programoje pažymėtas ypatingomis patirtimis. Lapkritį duris atvers naujos parodos, stebins muzikinės ir teatro premjeros, o paskutinius akcentus sudės didžiulė uždarymo programa „Sutartis“. „Kaunas 2022“ dalijasi rekomendacijomis, ką pamatyti ir ko nepraleisti Europos kultūros sostinės metams artėjant link pabaigos.
Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukraine! Unmuted“
Jau lapkričio 4 d. prasideda Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. UKRAINE! UNMUTED“. Trienalės programa Lietuvos auditoriją kvies pažinti Ukrainos meną šiandieniniame kontekste, o šalies kūrėjai prabils per parodą, performansą bei atviras diskusijas. Anot trienalės organizatorių, „Ukraine! Unmuted“ – unikali galimybė išgirsti ilgai tildytą Ukrainos kultūros balsą, o apie tai, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leisti kalbėti pačiam menui. Svarbiausias trienalės programos akcentas – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų vaizdo kūriniai, instaliacijos, tapybos, grafikos, fotografijos darbai.
Kada: paroda veiks iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Nešantys šviesą“. Simfonija dedikuota Čijunei Sugiharai
Antrojo pasaulinio karo metais, Japonijos imperijos vicekonsulas Čijunė Sugihara išgelbėjo daugiau nei 6 000 iš Europos bėgančių žydų gyvybių. Ši herojiška istorija jau lapkričio 5 d. suskambės Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur bus atliekamas muzikinis kūrinys „Nešantys šviesą“. Kartu su Kauno valstybiniu choru bei Kauno miesto simfoniniu orkestru šį pasakojimą klausytojams pristatys violončelės virtuozė Kristina Reiko Cooper bei Lietuvos ir viso pasaulio klausytojams puikiai pažįstamas, prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas, dirigentas Konstantinas Orbelianas.
Kada: lapkričio 5 d.
Kur: Kauno valstybinė filharmonija
Įsigyti bilietus galima čia.
OSTRALE šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“
Dresdene vykstanti OSTRALE bienalė – viena didžiausių Vokietijoje rengiamų šiuolaikinio meno parodų, organizuojama netradicinėse, kitai funkcijai projektuotose, ne menui skirtose erdvėse. „Srovės nepasroviui“ – paskutinė keliaujančios OSTRALE bienalės renginių dalis, pasakojanti apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis. Pajauskime, kaip laiko tėkme alsuoja Kauno centrinio pašto sienos.
Kada: iki lapkričio 13 d.
Kur: Kauno centrinis paštas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Paroda „Working Class Heroes“
Laisvė, galia, pinigai, žmogaus teisės – tai universalios temos, į kurias gilinasi pirmasis Liuksemburgo Darbo muziejus MUAR/ Musée vun der Aarbecht. Kauno Paveikslų galerijoje eksponuojama MUAR paroda „Working Class Heroes“ šiuolaikiškai pristato tris darbininkų klasės herojus: Jean-Pierre Bausch (1891–1935), Léon Weirich (1878–1942) ir Jean Schortgen (1880–1918). Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Asmeninės istorijos žmonių, sukūrusių Liuksemburgą, iš naujo kelia klausimus – kas sukūrė jūsų šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teises?
Kada: iki 2023 m. vasario 23 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“
Kas kitas, jei ne kultūros žmonės, atsakys į svarbiausius klausimus: kas yra Europa? Ar galima tapti europiečiu? Ar tai kultūrinė sąvoka? Ar Europą galima suvokti kaip projektą? Kas kalba ir kas turi teisę kalbėti Europos vardu? Šiuos klausimus kels ir šių dienų iššūkius Europai apmąstys tarptautinis simpoziumas. Dviejų dienų renginyje susitiks Europos ir pasaulio intelektualai, mokslininkai, menininkai bei politikai. Simpoziume dalyvaus Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Latvijos ir Estijos prezidentai. Simpoziumą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kada: lapkričio 24–25 d.
Kur: Vytauto Didžiojo universitetas
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Spektaklis „Kauno asamblėja“
„Kauno asamblėja“ – unikalus spektaklis, sukurtas iš realių žmonių pokalbio, įvykusio 2021 m. rugsėjo mėnesį Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje. Jungtinė spektaklio kūrėjų komanda – „Porte Parole“ teatras iš Kanados ir NKDT aktoriai pakvietė keturis paprastus nepažįstamus žmones į bendrą vakarienę. Vakarienės metu jie diskutavo temomis, kurios jiems rūpi, dėstė savo požiūrius, gynė savo nuomones, įrodinėjo savo tiesas, ginčijosi, konfliktavo, liejo emocijas ir galų gale ieškojo būdų susikalbėti. Tai, ką matysite scenoje, yra aktorių suvaidinta ta pati vakarienė – atviras, nepagražintas, intriguojantis nuomonių ringas, kuriame kaunasi ne politikai, įžymybės ar TV veidai, o paprasti Lietuvos piliečiai.
Kada: lapkričio 25, 27 d.
Kur: Nacionalinis Kauno dramos teatras
Įsigyti bilietus galima čia.
Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“
„Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno.
Kada: iki gruodžio 4 d.
Kur: Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16
Daugiau informacijos galima rasti čia.
W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“
William Kentridge (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų – pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys. Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai, ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė) susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.
„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.
Kada: iki lapkričio 30 d.
Kur: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Kaunas 2022“ uždarymo programa „Sutartis“
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ kelionė, padovanojusi daugiau nei 1500 renginių ir iniciatyvų, pamažu artėja link pabaigos. Organizatoriai rudens pabaigoje kviečia į paskutinį „Kaunas 2022“ nuotykį – net 4 dienas truksiančią, ypatingus metus uždarančią programą „Sutartis“. Lapkričio 24–27 d. Kaune ir Kauno rajone vyks nemokamas „Ten Walls“ koncertas, daugybė renginių, parodų, spektaklių ir didysis, „Žalgirio“ arenoje vyksiantis, uždarymo pasirodymas.
Kada: lapkričio 24–27 d.
Kur: Įvairios vietos Kaune ir Kauno rajone
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
