Repo mados dizainerė Ruth Peterson pristatys savo kolekciją „Audros“ festivalyje
Kaunas, švęsdamas Europos kultūros sostinės titulą, jau nuo pat metų pradžios gyvena pilnu kultūros ritmu, o birželio 29-ąją, galima tikėtis pasiekti kultūrinių patirčių apogėjų, kadangi bene visas miesto kertes užlies festivalis „Audra“, kuriame bus galima išvysti, išgirsti ir pajusti įvairių meno rūšių ekspresiją – nuo kokybiškos muzikos, šiuolaikinio meno, šokio iki dizaino darbų pristatymų. Pastarasis, dizaino žanras, bus pristatomas jaunos ir itin talentingos kūrėjos iš Didžiosios Britanijos – dizainerės Ruth Peterson. Įdomu tai, kad menininkės kuriami drabužiai neatsiejami nuo muzikos: R. Peterson, pristačiusi savo pirmąją drabužių kolekciją, iškart buvo pastebėta repo muzikos atlikėjų, kuriems dizainerės diktuojamas stilius pasirodė savas ir patrauklus, tad debiutuojant kūrėja iškart buvo „pakrikštyta“ kaip „repo mados dizainerė“ ir tai tapo tikru tramplinu į sėkmę: kūrėjos drabužiais puošiasi tokios repo pasaulio žvaigždės kaip SKEPTA, o pirmoji kolekcija buvo pristatyta viename didžiausių mados renginių, skirtų jaunųjų talentų atskleidimui – „Graduate Fashion Week Gala“.
Drabužių dizainerė Ruth Peterson atvyks į Kauną ir festivalio „Audra“ mados renginyje „Rezidencija liepos 1 d. Karo muziejaus aikštėje pristatys savo kūrybą: pristatymo metu bus galima išvysti debiutinės kolekcijos drabužius, atnešusius dizainerei pripažinimą mados pasaulyje bei naujosios, dar niekur nematytos, kolekcijos kūrinius. Apie kelią į mados pasaulį, šių dienų repo madą ir tai, kokią žinią norėtų perduoti jauniesiems kūrėjams kalbame su pačia Ruth Peterson.
Ruth, po keleto dienų Jūs pirmą sykį aplankysite Lietuvą, sakykite – ar žinote kokių įdomių faktų apie Lietuvą, Kauną?
Mano tėtis sakė, jog Kaune gyvena monstras (Kauno Žvėris – aut. pastaba), o kadangi mano drabužių linija yra įkvėpta siaubo žanro, man tai pasirodė labai įdomu ir šis faktas labai patiko! (šypsosi)
Jūsų pirmoji kolekcija buvo įkvėpta žymaus siaubo filmo „Kruvinosios skerdynės Teksase“. Kodėl pasirinkote būtent siaubo žanrą?
Manau, kad siaubo filmai turi kažką tokio, kas žiūrovą pagauna ir sužavi, net jeigu žmonės šio žanro nelabai mėgsta ar bijo. Siaubo filmai tikrai turi „kažką tokio“. Pavyzdžiui, jeigu kino teatrą pasiekia naujas siaubo filmas, visi plūsta pažiūrėti vien tik tam, kad pajaustų tą jaudulį, kuris traukia. Pamaniau, kad būtų smagu, jeigu šias emocijas žmonės jaustų ir per drabužius, dėl to pasirinkau siaubo filmo motyvą.
O jūs pati esate siaubo filmų mėgėja?
Iš tiesų aš labai lengvai išsigąstu ir nenumaldomai krūpčioju, žiūrėdama siaubo filmus (juokiasi), tačiau, kas mane iš tiesų žavi apie siaubo filmus, tai, kad juose yra užslėpta labai daug reikšmių. Pavyzdžiui, jeigu siaubo filmą žiūrėtumėte antrą sykį, pastebėtumėte labai daug naujų dalykų, kurių pirmuoju kartu nematėte. Galbūt man labiausiai patinka tas „detektyvinis darbas“ – mėgstu daugiasluoksniškumą, netikėtus scenarijaus posūkius.
Ruth, papasakokite apie save. Kaip prasidėjo jūsų kelias mados industrijoje?
Mada susižavėjau dar mokykloje – būdama vaikas piešdavau vestuvines sukneles ir kitus drabužius. Kuomet tapau šiek tiek vyresnė, paprašiau tėčio, jog leistų man lankyti siuvėjo vedamus užsiėmimus mokykloje po pamokų tam, kad išmokčiau kaip praktiškai įgyvendinti savo idėjas. Norėjau būti siuvėja, tačiau pamaniau, jog tai gali būti per daug specializuota sritis, tad nusprendžiau pirmiausia studijuoti madą. Dabar derinu tiek siuvėjo amato, tiek universitete įgytas, žinias.
Čia, Lietuvoje, esate pristatoma kaip „repo mados dizainerė“ – ar sutinkate su šiuo apibūdinimu? O galbūt norėtumėte būti vadinama dizainere, nesiaurinant srities?
Jeigu nuoširdžiai, noriu bendradarbiauti su skirtingais atlikėjais, tam, kad sukurčiau ikoniškus kūrinius, kuriuose jie galėtų dėvėti savo pasirodymų metu. Kalbant apie repą, manau, kad šios srities atstovai atrado kažkokį elementą mano kūryboje, kuris juos sudomino. Manau, jog mano kuriami drabužiai buvo kitokie, bet ne per daug ekstravagantiški – mano kūryba buvo subtili ir žmonėms tai patiko. Repo muzika yra įkvėpta daugybės išorinių kontekstų – tokių kaip filmai, poezija... Repo kūriniuose yra daugybė nuorodų į kontekstus – lygiai taip pat kaip mano kurtuose drabužiuose, todėl manau, kad čia mes radome „sutarimą“.
Žinoma, iš verslo pusės, noriu dirbti su įžymybėmis ir žymiais žmonėmis ir kurti individualizuotus drabužius jiems, kad galėčiau pasiekti kitą savo tikslinę auditoriją – tų žvaigždžių sekėjus, gerbėjus. Nenoriu būti nišinė ir išskirtinė, siekiu būti įtrauki.
Norėčiau bendradarbiauti ir su hiphopo, roko atlikėjais, kadangi pati labai mėgstu šią muziką.
Ar galėtumėte iš dizainerės perspektyvos apibūdinti kaip kito repo mados nuo devyniasdešimtųjų – laikų, kuomet repo kultūra tiesiog „žydėjo“? Kokios tendencijos apibūdina repo madą šiais laikais?
Visų pirma, manau, kad vyrai repo pasaulyje tapo atviresni ir labiau linkę eksperimentuoti su skirtingais stiliais. Riba tarp moterų ir vyrų mados nyksta – manau, kad vyrai dabar yra kur kas labiau linkę eksperimentuoti, nebijantys dėvėti moteriškais laikomų drabužių ir aksesuarų. Net tuomet, kai tik pradėjau studijuoti universitete, dar buvo labiau linkstama dėvėti didesnius, apkritusius drabužius, kuriuos aš vis dar labai mėgstu, tačiau dabar vyrai nevengia dėvėti platėjančių džinsų, įvairesnių raštų, šilkinės tekstūros drabužių. Žinoma, vis dar daug kas priklauso ir nuo paties menininko – jo prekinio ženklo, stiliaus.
Pastebėjau, kad keletą kartų paminėjote nuorodų į kitus kontekstus svarbą. Kokias nuorodas galime rasti jūsų kuriamuose drabužiuose? Kas jus įkvepia?
Manau, kad mano drabužiai yra tarsi socialinis komentaras, kuris netiesiogiai išreiškia kritiką visuomenės problemoms: tarkime stebiu visuomenėje vykstančius dalykus, o vėliau juos sugretinu su kai kuriais matytais siaubo filmais, kurie mane įkvėpė (pavyzdžiui, zombių filmais). Praeityje, pasitelkdama tokius sugretinimus aš kritikavau vartotojiškumą, kuris, ironiška, bet yra labai susijęs ir su mados industrija.
Pastartuoju metu pastebėjau didžiulį posūkį į pozityvumą ir psichologinę sveikatą – kai kurios frazės, kurias naudojau savo kolekcijoje ir kurias pristatysiu Kaune, siejasi su šiomis temomis. Taigi, net jeigu mano kūrybą įkvepia siaubo filmai, tokios frazės kaip „Aš nebijau!“, turės kiek kitokią prasmę ir reikš
„Aš nebijau būti atviras tam, koks esu“. Manau, kad tokia lengvai ištarta frazė, kurią galite pasakyti žiūrėdami siaubo filmą, turi labai stiprią gilesnę žinutę savyje.
Pakalbėkime apie Kauną. Pristatysite savo darbus festivalyje „Audra“, vyksiančiame birželio pabaigoje Kaune. Ko galime tikėtis – ar tai bus jūsų debiutinės kolekcijos darbai ar galime išvysti ir naujų? Kokioje formoje pateiksite savo kūrybą?
Mano darbai bus pristatyti madų šou metu, juos vilkės modeliai. Vis dar esu kūrybiniame procese ir ruošiu keletą naujų drabužių, kuriuos pristatysiu Kaune. Tai bus pirmasis kartas, kai juos parodysiu visuomenei. Žinoma, bus galima išvysti ir senesnių mano kolekcijos drabužių, tačiau didžioji dalis – nauja ir dar niekam nematyta, tad tai kelia jaudulį.
Ruth, kur esate dabar – ar galime tikėtis išvysti naują kolekciją greitu metu? Ar planuose turite naujų projektų su žinomais prekės ženklais ar muzikos atlikėjais?
Taip, ateityje turėsiu bendrų projektų, kurių šiai akimirkai negaliu išduoti, nes noriu išlaikyti intrigą. Šiuo metu kuriu smagią, edukacinę video filmukų seriją, pavadinimu „Tiesa su Ruth“ (ang. „Truth with Ruth“). Šie filmukai – patarimai pradedantiesiems dizaineriams arba žmonėms, kuriantiems savo prekinį ženklą, tačiau susiduriantiems su kliūtimis dėl patirties stokos. Video filmukų serijoje su ekspertais kalbame apie motyvaciją, intelektinę apsaugą, gamybą ir jos kaštus. Šie filmukai atsirado iš mano asmeninės patirties – jaučiau, kad nebuvo pakankami pagalbos tuomet, kai pati pradėjau savo kūrybinį kelią, tad dabar nusprendžiau padėti jauniesiems kūrėjams.
Dėkoju už pokalbį ir laukiame jūsų Kaune!
Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programą kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Japonijos, Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.
Interviu autorė Vaida Morkūnaitė
Japonų kompozitorė Midori Takada: tyla man – geriausia muzika
„Žmonėms kariaujant, visuomenė praranda žmogiškumą, o tai – tas pats, kas paukštis prarastų balsą“, – teigia japonų minimalistinės ir ambient muzikos legenda Midori Takada. Septintąją dešimtį perkopusią kompozitorę perkusininkę M. Takada profesionalai vertina kaip nepaprastą energiją skleidžiančią atlikėją, kurios gyvi pasirodymai tampa vietoje gimstančia legenda.
Antrą kartą Lietuvoje besilankanti japonų muzikos žvaigždė Kaune surengs vienintelį pasirodymą: festivalio „Audra“ metu birželio 30 d. ji, kartu su vietos sutartinių ansambliais „Gaudė“ ir „Devynragė“, atliks kūrinį „Tylūs paukščiai“.
Čia pakviesta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerių, M. Takada džiaugiasi galimybe pasimėgauti atgimusia popandemine realybe ir galimybe koncertuoti gyvai. Kauną ji vadina gražiu atskiru pasauliu, kuriame gyvena ramūs ir atsipalaidavę žmonės, o japonų ir lietuvių dvasinę bendrystę ji sieja su mūsų tautų artumu gamtai.
„Japonai nuo seno tikėjo, kad visur gamtoje egzistuoja dievybės – tiek kalnuose, tiek vandenyje, visur. Panašiai buvo manoma ir jūsų kraštuose“, – sako M. Takada.
– Lietuvoje jau esate buvusi, pačioje mūsų nepriklausomybės pradžioje. Kaip jums atrodome dabar?
– Tada lankiausi tik Vilniuje. Prieš trisdešimt metų jūsų šalis išgyveno sunkius laikus, ji dar ne visiškai buvo išsivadavusi iš ryšių su Rusija – net gatvių pavadinimai tuomet buvo užrašyti rusiškai, o nuėjus į restoraną nelabai buvo ką užsisakyti. Vis dėlto, prisimenu labai šviesius, linksmus žmonių veidus.
Šiandien viskas atrodo kitaip. Buvau užėjusi į kelių bažnyčių vidų – jos atnaujintos, šviežiai atrestauruotos freskos ir tapyba. Matyti didžiulis pokytis. Manau, kad būtent tie nujaučiami pokyčiai ir pats išsilaisvinimo procesas tuo metu ir kėlė džiugesį žmonėms. Ilgai prisiminiau malonų bendravimo su Lietuvos publika jausmą.
– Šįkart pirmą kartą lankotės Kaune. Kaip jis jums patinka?
– Kaunas – labai ramus miestas. Žiūrint globaliu mastu, jis man nepanašus į jokį kitą – tarsi gražus, atskiras pasaulis, kur visi žmonės atrodo tokie atsipalaidavę. Užvakar buvome tradiciniame Joninių apeigų festivalyje. Jaučiau, kad tos tradicijos tęsiasi šimtmečius, kad praeitis, dabartis ir ateitis susiūta tuo pačiu vertybiniu siūlu. Buvo labai stiprus įspūdis.
– Esu girdėjusi, kad lietuviai ir japonai yra iš dalies panašūs. Ką apie tai manote?
– Iš dalies, manau, kad taip: tradicijos, dvasingumas mums turi didelę reikšmę. Pagrindinės religijos Japonijoje yra budizmas ir šintoizmas, kurios praktikuojamos jau daugiau nei tūkstantmetį. Daugelio japonų pasaulėjautoje tie tikėjimai yra susipynę, praktikuojamas dvasingumas persipina su šiuolaikiškumu. Žinoma, tam, kokie mes esame, didelę įtaką padarė ir II-asis pasaulinis karas.
Lietuva taip pat turi istorijos paliktų randų, o dvasinis pradas, žmogiškumas čia labai gyvas. Be to, mus sieja įkvepianti Čijunės Sugiharos istorija.
– Žinau, kad nemažai japonų keliauja į Kauną vien tam, kad apsilankytų vietose, siejamose su Č. Sugiharos gyvenimu.
– Taip, tiesa. Mums jis labai svarbus.
– Savo pasirodyme „Audros“ festivalio metu koncertuosite kartu su lietuviškais folkloro ansambliais, atliekančiais sutartines. Ar šis dainavimo stilius artimas japonų kultūrai?
– Muzika yra glaudžiai susijusi su dvasingumu apie kurį kalbėjau, tai – garsinė jo išraiška. Mano pasirodymų pagrindas tikriausiai yra gamta, ir iš jos kylantys garsai. Senajame japonų tikėjime šintoizme tikima, kad visur gamtoje egzistuoja dievybės – tiek kalnuose, tiek vandenyje, visur. Tas tikėjimas persismelkia per visą mūsų pasaulėjautą ir skamba muzikoje. Atsakant į jūsų ankstesnį klausimą, manau, kad tikėjimas gamtos dievybėmis, kuris buvo būdingas senajai lietuvių religijai, mus taip pat sieja.
Sakyčiau, kad sutartinių žanras yra artimas budistiniam ritualiniam giedojimui, kuris praktikuojamas ir Japonijoje. Vis dėlto, ne tiek svarbu, kokios religijos žmogus atlieka muziką. Svarbu tai, kas toje muzikoje skamba, kaip joje atsiskleidžia ją atliekančiojo širdis.
– Jūsų kūrinys „Tylūs paukščiai“ skirtas Ukrainai palaikyti, siunčia žinutę prieš karą. Kaip menas gali padėti šioje situacijoje?
– Menas yra ne tik kiekvieno jį kuriančiojo saviraiška, bet jis perteikia ir kontekstą – mene atsispindi viskas, kas veikia menininką, visuomenę. Jei nebūtų visuomenės, nebūtų reikalingas ir menas. Taip, mūsų pasirodymas yra skirtas atkreipti dėmesį į karą, bet mes siekiame žiūrėti plačiau, už šio, dabar vykstančio karo konteksto. Mes klausiame, kodėl žmonės kariauja. Ir, galiausiai, kas yra žmogus?
Žmonėms kariaujant, visuomenė praranda žmogiškumą, o tai – tas pats, kas paukštis prarastų balsą.
– Gyvename nenuspėjamais laikais – dar pernai nebuvo aišku, ar šie pasirodymai galės vykti gyvai dėl siaučiančios pandemijos.
– Džiaugiuosi, kad galėjau atvykti čia. Ištrūkus iš Japonijos, pamačiau, kad Europa jau beveik grįžo į įprastą gyvenimą, o Lietuvoje kasdienybė daugmaž normali, kaip buvusi. Kartu grįžo ir įprastinės erdvės, kuriose galima pasirodyti gyvai. Atvykau anksčiau, kad spėtume pasirepetuoti kartu.
– Turėsite tik vieną pasirodymą. Jei nebus įrašų, tai – vienetinė, į koncertą atėjusių klausytojų patirtis. Kuo ji svarbi, išskirtinė?
– Muzika – tai garsai ir balsai, kuriuos skleidžia žmogus. Tuo pačiu, perteikiama ir tam tikra atmosfera. Tyrimais įrodyta, kad koncerto metu sinchroniškai veikia atlikėjų ir klausytojų smegenys, atlikėjas perduoda savo energiją klausytojams. Be to, garsinė vibracija, kuri pasiekia mūsų ausų būgnelius koncerto metu, skirtingai veikia mūsų smegenis nei tada, kai, pavyzdžiui, klausomės įrašo iš kokio nors elektroninio prietaiso. Gyvo pasirodymo metu mūsų smegenys į muziką reaguoja visai kitaip.
– Įdomu, kad taip sakote, nes būtent pirmasis jūsų albumo „Through the Looking Glass“ leidimas yra tarp labiausiai melomanų vertinamų įrašų. O jo perleidimas prieš penkerius metus atnešė jums pasaulinį žinomumą.
– Tiesa. Įrašiau „Through the Looking Glass“ prieš keturiasdešimt metų. Japonijoje albumas visai nebuvo populiarus, pavyko parduoti tik šiek tiek. Nuostabu, kad internetas leido mano muzikai pasiekti žmones Europoje, Amerikoje. Perleidus albumą, jis išpopuliarėjo tarp jaunų žmonių – esu labai dėkinga likimui. Vis dar negaliu tuo patikėti.
– Jūsų muzika kartais vertinama kaip relaksuojanti, rami. Ką apie tai manote?
– Kai siekiu išgauti garsą, aš įvertinu kiekvieną medžiagą iki smulkmenų, kurdama tiksliausią skambesį. Jei naudoju medinius instrumentus, noriu, kad jie ir skambėtų kaip medis, jei metalinius – kaip metalas. Į muziką neįdedu savo minčių, nenoriu klausytojui nieko įpiršti, muzika – tai skambesys. Noriu, kad žmonės mano muziką ir girdėtų kaip medį, metalą, taip, kaip girdime vandenį, paukščius, mišką. Viliuosi, kad taip manęs ir klausosi – taip, kaip klausomasi gamtos.
Jei žmogus gali nurimti klausydamasis mano muzikos, manau, kad pasiekiau savo tikslą.
– Ką jūs pati klausote?
– Tiesą pasakius, nenoriu klausytis jokios muzikos. Tyla man – geriausia muzika.
Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programą kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Daugiau informacijos – https://www.audrafestival.lt/ .
Interviu parengė Aldona Tüür
Nuotr. autorius Martynas Plepys
Liepą „Kaunas 2022“ vasaros scenoje – baskai, akapela iš Aliaskos, šiuolaikinis cirkas ir didžiausias repo orkestras
Vasarojantys Kaune jau priprato prie kultūringos šio sezono rutinos – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vakarai leidžiami Rotušės aikštėje. Čia iki pat rudens veiks „Kaunas 2022“ vasaros scena, kurioje telpa ne tik įdomiausių Lietuvos atlikėjų koncertai, bet ir pačių egzotiškiausių grupių iš viso pasaulio pasirodymai, taip pat – scenos menai, pasikalbėjimai ir kitos veiklos. Liepą Kauno senamiesčio širdyje pradės festivalio „Audra“ savaitgalis, o baigs melodingo „miegamojo pop“ atlikėjai iš Baskų krašto.
Stichijos neaplenks senamiesčio
Birželio ir liepos sandūroje vyksiantis pirmasis šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“ aplankys netikėčiausias Kauno erdves – nuo istorinių taksi parko ir metalo fabriko iki galerijų, kavinių ir net Ąžuolyno. Žinoma, „Kaunas 2022“ jaunimo programai „Kylantis Kaunas“ dedikuotas festivalis neaplenks ir senamiesčio. Liepos 1–3 dienomis „Kaunas 2022“ vasaros scenoje – išskirtinai „Audros“ programa. Programos „NEfonas“ kvietimu penktadienį roko, grunge, alt-pop žanrų perkūną Rotušės aikštėje pirmieji paleis jaunieji muzikantai „Saulės Dievas“, „P404“, „Nouvelle“ ir „Stotis“. Šeštadienio dieną čia bus rodomas serbų spektaklis „Palikimas“, po kurio lauks diskusija. Liepos 3 d., sekmadienį scenoje karaliaus esportas – čia dienos programą rengia komanda „Iron Wolves“ ir inovatyvus pramogų, naujųjų medijų ir bendruomenių tinklas „Trys kubai“.
Nuo Kipro iki Prancūzijos
Antrasis liepos savaitgalis „Kaunas 2022“ vasaros scenoje simboliškai dedikuotas muzikinėms kelionėms. Europos Komisijos inicijuoto projekto EMEE, vienijančios žemyno muzikos eksporto biurus, dėka liepos 7 d. mieste lankysis grupė iš Kipro „Monsieur Doumani“. Kaip rašė „The Guardian“, tai vienas kūrybingiausių ir labiausiai savimi pasitikinčių kolektyvų. Visame pasaulyje koncertuojantis trio įkvėpimo ieško šiuolaikiniame Kipre, bet muzikoje remiasi ir savo salos tradicijomis.
EMEE kvietimu liepos 9 d. Kaune pasirodys graikų atlikėjas Theodore, savo muzikinį kelią pradėjęs Londone. Klasikiniai ir elektroniniai klavišiniai instrumentai, ambient ir minimal nuotaikos, būgnų ir gitarų bangos – visa tai Theodore papildo savo hipnotizuojančiu vokalu.
Iš skirtingų gaublio taškų į „Kaunas Piano Fest“ liepą sulėks kylantys fortepijono talentai, klasikinės muzikos šedevrus prikeliantys šviežiam skambesiui. Festivalį Rotušės aikštėje liepos 8 d. atidarys specialios George Gershwin „Rhapsody in Blue“ aranžuotės pasaulinė premjera, kurią atliks Monika Mašanauskaitė, Robertas Lozinskis, Žilvinas Brazauskas bei Peter Fleckenstein.
„Kaunas 2022“ vasaros scenos savaitgalį liepos 10 d. uždarys prancūzai „Rémi Panossian Trio“, savo 12-ojo gimtadienio proga šiemet išleidę albumą šmaikščiu pavadinimu „Happy Birthdé!“. Šis humoro nestokojantis trio – tai prancūziškojo džiazo skleidėjai, savo energiją skleidžiantys nuo Urugvajaus iki Tokijo.
Šiuolaikinis cirkas ir „Eurovizijos“ dalyviai
Jei didžiausias Europos dainų konkursas jums asocijuojasi su sentimentais ir rožine kepurėle, metas atsukti laiko juostą atgal ir prisiminti gerai mokėtus judesius. „Kaunas 2022“ ambasadoriai THE ROOP ketvirtadienio, liepos 14 d., koncerte neabejotinai atliks abu didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje skambėjusius savo kūrinius „On Fire“ ir „Discoteque“. Taip pat grupės viešnagė Kaune taps puikia proga išgirsti, kuo ji gyvena šiandien.
Tarptautinė trupė iš Lietuvos – taip galima pristatyti šiuolaikinio cirko kūrėjus „Kanta Company“. Jų spektaklis „Drabužiai ir mes“ pernai atidarė festivalį „Cirkuliacija“, o visai netrukus, liepos 16 d., specialia programa jie ruošiasi sudominti ir mažuosius Kauno senamiesčio lankytojus. Pasirodyme bus galima išvysti kinišką stulpą, oro šilkus, klounadą ir žongliravimą!
Techno, repas ar rokas?
Nebūtina rinktis vieno – per vieną liepos savaitgalį „Kaunas 2022“ vasaros scenoje gyvai nuskambės visi trys žanrai. Liepos 21 d. Europos kultūros sostinėje viešės austrai „Elektro Guzzi“, techno muziką atliekantys gitara, bosu ir būgnais. Vieniečiai įsitikinę, kad analoginė šio žanro interpretacija – joks nusikaltimas.
Techno nuotaikas į repo ritmus keis bene margiausias lietuviškas hiphopo kolektyvas „Despotin’ Fam“, kurio nariai muzikinių įtakų priveža iš Australijos ir Berlyno. „Grupė, sucementavusi scenos lyderius“, – taip taikliai skamba vienas du dešimtmečius grojančios grupės, neretai pristatomos ir repo orkestru, apibūdinimų. „Despotin’ Fam“ koncertas Kaune – liepos 22 d.
Liepos 23 d. „Kaunas 2022“ vasaros scenoje – laisvė gitaroms. Iš lietuviškuoju Mančesteriu vadinamų Šiaulių kilę „Colours of Bubbles“ roko skambesį visuomet pateikia moderniai ir nenuobodžiai – jų muzika skamba ne tik teatro scenoje, bet ir kartu su orkestru. Kas laukia Kaune? Visų pirma – pasiilgti gerbėjai!
Artėjant rugpjūčiui – dar tarptautinių akcentų
Kaip skamba akapela Aliaskoje? Ko išmokyti gali beatbox’as? Atsakymai į šiuos klausimus vasaros scenoje gali nuskambėti jau liepos 28 d., kai JAV ambasados Lietuvoje kvietimu Kaune viešės du šio žanro kolektyvai iš už Atlanto. Būtent iš Aliaskos valstijos yra merginų trio „Pipeline Vocal Project“, savo pasirodymuose pristatantis unikalias įvairių epochų muzikos interpretacijas. O „Freedom’s Boombox“ nariai yra po visą pasaulį keliaujantys atlikėjai ir kūrėjai, tikintys itin stipria šviečiamąja muzikos jėga.
Liepos 29 d., penktadienį į „Kaunas 2022“ vasaros sceną kops dar viena šio projekto ambasadorė – Jurga Šeduikytė. Šią vasarą ji keliauja po Lietuvą, lanko gerbėjus sostinėje Jonavoje, Druskininkuose, pajūryje, uždainavo ir ukrainietiškai – ir būtent šią vasarą sukanka 17 metų kultiniam atlikėjos kūriniui „Nebijok“. Be to, Jurga birželį apdovanota svarbiausiu Lietuvos kino apdovanojimu „Sidabrinė gervė“ už savo režisuotą animacinį filmą „Mora Mora“.
Paskutinieji antrojo ir priešpaskutinio vasaros mėnesio svečiai Kaune – baskai „Oki Moki“. „Lo-fi“ pop, „miegamojo pop“, „pop su panko siela“ – ironiškų, tačiau muzikos lengvumą ir nepretenzingumą atskleidžiančių epitetų sau nevengiantis klijuoti duetas susikūrė San Sebastiano mieste ir šiemet tapo trio, kuriame vis dar labai svarbus vokalas. „Oki Moki“ Rotušės aikštėje – liepos 30 d.
Visi „Kaunas 2022“ vasaros scenos renginiai – nemokami. Koncertai ir kiti įvykiai Kauno rotušės aikštėje suplanuoti iki pat rudens.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.