Kaunas, švęsdamas Europos kultūros sostinės titulą, jau nuo pat metų pradžios gyvena pilnu kultūros ritmu, o birželio 29-ąją, galima tikėtis pasiekti kultūrinių patirčių apogėjų, kadangi bene visas miesto kertes užlies festivalis „Audra“, kuriame bus galima išvysti, išgirsti ir pajusti įvairių meno rūšių ekspresiją – nuo kokybiškos muzikos, šiuolaikinio meno, šokio iki dizaino darbų pristatymų. Pastarasis, dizaino žanras, bus pristatomas jaunos ir itin talentingos kūrėjos iš Didžiosios Britanijos – dizainerės Ruth Peterson. Įdomu tai, kad menininkės kuriami drabužiai neatsiejami nuo muzikos: R. Peterson, pristačiusi savo pirmąją drabužių kolekciją, iškart buvo pastebėta repo muzikos atlikėjų, kuriems dizainerės diktuojamas stilius pasirodė savas ir patrauklus, tad debiutuojant kūrėja iškart buvo „pakrikštyta“ kaip „repo mados dizainerė“ ir tai tapo tikru tramplinu į sėkmę: kūrėjos drabužiais puošiasi tokios repo pasaulio žvaigždės kaip SKEPTA, o pirmoji kolekcija buvo pristatyta viename didžiausių mados renginių, skirtų jaunųjų talentų atskleidimui – „Graduate Fashion Week Gala“.

Drabužių dizainerė Ruth Peterson atvyks į Kauną ir festivalio „Audra“ mados renginyje „Rezidencija liepos 1 d. Karo muziejaus aikštėje pristatys savo kūrybą: pristatymo metu bus galima išvysti debiutinės kolekcijos drabužius, atnešusius dizainerei pripažinimą mados pasaulyje bei naujosios, dar niekur nematytos, kolekcijos kūrinius. Apie kelią į mados pasaulį, šių dienų repo madą ir tai, kokią žinią norėtų perduoti jauniesiems kūrėjams kalbame su pačia Ruth Peterson.

Ruth, po keleto dienų Jūs pirmą sykį aplankysite Lietuvą, sakykite – ar žinote kokių įdomių faktų apie Lietuvą, Kauną?

Mano tėtis sakė, jog Kaune gyvena monstras (Kauno Žvėris – aut. pastaba), o kadangi mano drabužių linija yra įkvėpta siaubo žanro, man tai pasirodė labai įdomu ir šis faktas labai patiko! (šypsosi)

Jūsų pirmoji kolekcija buvo įkvėpta žymaus siaubo filmo „Kruvinosios skerdynės Teksase“. Kodėl pasirinkote būtent siaubo žanrą?

Manau, kad siaubo filmai turi kažką tokio, kas žiūrovą pagauna ir sužavi, net jeigu žmonės šio žanro nelabai mėgsta ar bijo. Siaubo filmai tikrai turi „kažką tokio“. Pavyzdžiui, jeigu kino teatrą pasiekia naujas siaubo filmas, visi plūsta pažiūrėti vien tik tam, kad pajaustų tą jaudulį, kuris traukia. Pamaniau, kad būtų smagu, jeigu šias emocijas žmonės jaustų ir per drabužius, dėl to pasirinkau siaubo filmo motyvą.

O jūs pati esate siaubo filmų mėgėja?

Iš tiesų aš labai lengvai išsigąstu ir nenumaldomai krūpčioju, žiūrėdama siaubo filmus (juokiasi), tačiau, kas mane iš tiesų žavi apie siaubo filmus, tai, kad juose yra užslėpta labai daug reikšmių. Pavyzdžiui, jeigu siaubo filmą žiūrėtumėte antrą sykį, pastebėtumėte labai daug naujų dalykų, kurių pirmuoju kartu nematėte. Galbūt man labiausiai patinka tas „detektyvinis darbas“ – mėgstu daugiasluoksniškumą, netikėtus scenarijaus posūkius.

Ruth, papasakokite apie save. Kaip prasidėjo jūsų kelias mados industrijoje?

Mada susižavėjau dar mokykloje – būdama vaikas piešdavau vestuvines sukneles ir kitus drabužius. Kuomet tapau šiek tiek vyresnė, paprašiau tėčio, jog leistų man lankyti siuvėjo vedamus užsiėmimus mokykloje po pamokų tam, kad išmokčiau kaip praktiškai įgyvendinti savo idėjas. Norėjau būti siuvėja, tačiau pamaniau, jog tai gali būti per daug specializuota sritis, tad nusprendžiau pirmiausia studijuoti madą. Dabar derinu tiek siuvėjo amato, tiek universitete įgytas, žinias.

Čia, Lietuvoje, esate pristatoma kaip „repo mados dizainerė“ – ar sutinkate su šiuo apibūdinimu? O galbūt norėtumėte būti vadinama dizainere, nesiaurinant srities?

Jeigu nuoširdžiai, noriu bendradarbiauti su skirtingais atlikėjais, tam, kad sukurčiau ikoniškus kūrinius, kuriuose jie galėtų dėvėti savo pasirodymų metu. Kalbant apie repą, manau, kad šios srities atstovai atrado kažkokį elementą mano kūryboje, kuris juos sudomino. Manau, jog mano kuriami drabužiai buvo kitokie, bet ne per daug ekstravagantiški – mano kūryba buvo subtili ir žmonėms tai patiko. Repo muzika yra įkvėpta daugybės išorinių kontekstų – tokių kaip filmai, poezija… Repo kūriniuose yra daugybė nuorodų į kontekstus – lygiai taip pat kaip mano kurtuose drabužiuose, todėl manau, kad čia mes radome „sutarimą“.

Žinoma, iš verslo pusės, noriu dirbti su įžymybėmis ir žymiais žmonėmis ir kurti individualizuotus drabužius jiems, kad galėčiau pasiekti kitą savo tikslinę auditoriją – tų žvaigždžių sekėjus, gerbėjus. Nenoriu būti nišinė ir išskirtinė, siekiu būti įtrauki.

Norėčiau bendradarbiauti ir su hiphopo, roko atlikėjais, kadangi pati labai mėgstu šią muziką.

Ar galėtumėte iš dizainerės perspektyvos apibūdinti kaip kito repo mados nuo devyniasdešimtųjų – laikų, kuomet repo kultūra tiesiog „žydėjo“? Kokios tendencijos apibūdina repo madą šiais laikais?

Visų pirma, manau, kad vyrai repo pasaulyje tapo atviresni ir labiau linkę eksperimentuoti su skirtingais stiliais. Riba tarp moterų ir vyrų mados nyksta – manau, kad vyrai dabar yra kur kas labiau linkę eksperimentuoti, nebijantys dėvėti moteriškais laikomų drabužių ir aksesuarų. Net tuomet, kai tik pradėjau studijuoti universitete, dar buvo labiau linkstama dėvėti didesnius, apkritusius drabužius, kuriuos aš vis dar labai mėgstu, tačiau dabar vyrai nevengia dėvėti platėjančių džinsų, įvairesnių raštų, šilkinės tekstūros drabužių. Žinoma, vis dar daug kas priklauso ir nuo paties menininko – jo prekinio ženklo, stiliaus.

Pastebėjau, kad keletą kartų paminėjote nuorodų į kitus kontekstus svarbą. Kokias nuorodas galime rasti jūsų kuriamuose drabužiuose? Kas jus įkvepia?

Manau, kad mano drabužiai yra tarsi socialinis komentaras, kuris netiesiogiai išreiškia kritiką visuomenės problemoms: tarkime stebiu visuomenėje vykstančius dalykus, o vėliau juos sugretinu su kai kuriais matytais siaubo filmais, kurie mane įkvėpė (pavyzdžiui, zombių filmais). Praeityje, pasitelkdama tokius sugretinimus aš kritikavau vartotojiškumą, kuris, ironiška, bet yra labai susijęs ir su mados industrija.

Pastartuoju metu pastebėjau didžiulį posūkį į pozityvumą ir psichologinę sveikatą – kai kurios frazės, kurias naudojau savo kolekcijoje ir kurias pristatysiu Kaune, siejasi su šiomis temomis. Taigi, net jeigu mano kūrybą įkvepia siaubo filmai, tokios frazės kaip „Aš nebijau!“, turės kiek kitokią prasmę ir reikš

„Aš nebijau būti atviras tam, koks esu“. Manau, kad tokia lengvai ištarta frazė, kurią galite pasakyti žiūrėdami siaubo filmą, turi labai stiprią gilesnę žinutę savyje.

Pakalbėkime apie Kauną. Pristatysite savo darbus festivalyje „Audra“, vyksiančiame birželio pabaigoje Kaune. Ko galime tikėtis – ar tai bus jūsų debiutinės kolekcijos darbai ar galime išvysti ir naujų? Kokioje formoje pateiksite savo kūrybą?

Mano darbai bus pristatyti madų šou metu, juos vilkės modeliai. Vis dar esu kūrybiniame procese ir ruošiu keletą naujų drabužių, kuriuos pristatysiu Kaune. Tai bus pirmasis kartas, kai juos parodysiu visuomenei. Žinoma, bus galima išvysti ir senesnių mano kolekcijos drabužių, tačiau didžioji dalis – nauja ir dar niekam nematyta, tad tai kelia jaudulį.

Ruth, kur esate dabar – ar galime tikėtis išvysti naują kolekciją greitu metu? Ar planuose turite naujų projektų su žinomais prekės ženklais ar muzikos atlikėjais?

Taip, ateityje turėsiu bendrų projektų, kurių šiai akimirkai negaliu išduoti, nes noriu išlaikyti intrigą. Šiuo metu kuriu smagią, edukacinę video filmukų seriją, pavadinimu „Tiesa su Ruth“ (ang. „Truth with Ruth“). Šie filmukai – patarimai pradedantiesiems dizaineriams arba žmonėms, kuriantiems savo prekinį ženklą, tačiau susiduriantiems su kliūtimis dėl patirties stokos. Video filmukų serijoje su ekspertais kalbame apie motyvaciją, intelektinę apsaugą, gamybą ir jos kaštus. Šie filmukai atsirado iš mano asmeninės patirties – jaučiau, kad nebuvo pakankami pagalbos tuomet, kai pati pradėjau savo kūrybinį kelią, tad dabar nusprendžiau padėti jauniesiems kūrėjams.

Dėkoju už pokalbį ir laukiame jūsų Kaune!

Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programą kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Japonijos, Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.

Interviu autorė Vaida Morkūnaitė