„ConTempo“ paskaita su Vaidu Jauniškiu: kai režisuoja miestas ir peizažas
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ kviečia į paskutinę jaunųjų kritikų dirbtuvių paskaitą gegužės 16 d. 13 val. VDU Menų fakultete, 106 auditorijoje. Paskaitą „Kai režisuoja miestas ir peizažas“ ves kultūros analitikas ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis.
Jauniškis sukūrė ir redagavo interneto svetainę Menų faktūra, išleido esė rinkinį „Patirti peizažą“ (2021). Rašo kultūros politikos, scenos menų temomis, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Aktyviai domisi šiuolaikinio teatro procesais, tad paskaitoje remdamasis Lietuvos ir užsienio trupių pavyzdžiais, sieks paaiškinti įvietinto meno, socialinės skulptūros, gentrifikacijos ir kitus fenomenus, keičiančius įprastą teatro veiklą ir sampratą apie jį.
Šių metų „ConTempo“ programoje gausu spektaklių, vykstančių atvirose miesto ar gamtos erdvėse ir orientuotų į pojūčius. Todėl paskaita turėtų būti naudinga visiems, kas nori labiau suprasti vasarą vyksiančius pasirodymus. „Nuo kritiko lopšio žinome – režisuoja režisierius, rašo dramaturgas, vaidina aktoriai ir t.t. Rutininė teatro kasdienybė. O kas atsitinka, kai viso spektaklio (veiksmo, vyksmo, įvykio) tekstą ima diktuoti miestas, vietovė, kaimo peizažas, apleistas baseinas, didmiesčio užkaboriai? Kokia jų įtaka, kaip įvairūs kūrėjai taiko savo metodus dorotis su kur kas didesnėmis, bet ir patrauklesnėmis dekoracijomis ir dramomis?“, - sako kritikas.
Paskaitos yra nemokamos ir jose gali dalyvauti visi norintieji, ne vien jau užsiregistravę dalyviai
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ nuo 2019 m. kiekvieną rugpjūčio mėnesį į Kauną ir Kauno rajoną atneša dar daugiau gyvybės, nematytų triukų, kvapą gniaužiančių pasirodymų, jautrių meninių emocijų ir netikėtų susitikimų su įdomiausiais Lietuvos ir pasaulio menininkais. Inicijuotas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, šiais metais festivalis pristatys įspūdingiausią renginį savo istorijoje. Visa programa jau netrukus www.contempofestival.lt.
Festivalį pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, paskaitų partneris – Vytauto Didžiojo Universitetas.
Kaune – geros muzikos dozė: atidaroma visą šiltąjį sezoną veiksianti „Vasaros scena“
„Kadangi Kauno muzikos scena visada buvo man artimas klausimas ir savotiškas skausmas matant kokia ji šiandien, tiesiog pasiūliau kelias skambias idėjas“, – apie gegužės 12 d. oficialiai atidaromos „Kaunas 2022“ „Vasaros scenos“ priešistorę pasakoja Europos kultūros sostinės komandos narė Dovilė Butnoriūtė. Tarptautiniais Kauno ryšiais besirūpinanti mergina atsakinga už scenos koncepciją ir tarptautinius svečius ir partnerius, o už programos vairo stovi didelę koncertų ir festivalių bei muzikos vadybos patirtį turinti Eglė Aleksandravičiūtė.
Dovilė tiki, kad scenos, įsikursiančios Kauno rotušės aikštėje, idėja buvo labai natūrali: „Rengiant didžiausią kultūros festivalį šalyje, reikėjo svarbiausio muzikos taško, palaikančio programos pulsą kiekvieną savaitgalį tuo metu, kai muzika skamba garsiausiai – vasarą.“ Kultūros vadybininkė džiaugiasi faktu, kad scenos tandemas – ji ir Eglė – abi merginos, ir žada, kad simboliškų feministinių pareiškimų scenoje bus ne vienas: „Mums svarbu, kad scenoje pasirodytų ir ryškios moterys, tad pakvietėme Klaipėdos muzikinio teatro grupę „Graži ir ta galinga“, ukrainietes stipruoles „Tonka“ ir „Fo Sho“, duetą iš Miuncheno „Umme Block“ ir kitų įdomių merginų, kurios jus nustebins”.
„Šią vasarą scena veiks net 20 savaitgalių iki pat rugsėjo 17-osios – tai net 80 dienų, į kurias sutalpinsime ne tik gerai žinomų atlikėjų specialias programas, bet ir klasikinės muzikos koncertus, teatro, šokio spektaklius, taip pat scenoje bus organizuojamos interaktyvios dirbtuvės, užsiėmimai mažiesiems, eksperimentinės ir aštresnės roko muzikos pasirodymai“, – sako Eglė ir prideda, kad šios scenos idėja ir gyvybė slypi šiuolaikinėje kultūroje: „Kad ši būtų pasiekiama visiems, mes ją išviliosime iš uždarų salių ir pristatysime visiems gerai žinomoje miesto vietoje.“
„Ilgai ieškota scenos vieta, kuri galiausiai atrasta Rotušės aikštėje irgi simboliška – ji iliustruoja „Kaunas 2022“ šūkį „Iš laikinosios į šiuolaikinę“. Juk susitiksime bene tradiciškiausioje vietoje Kaune, o joje lauks jaunas, aktualus, įdomus skambesys – visa tai prieš planuojamą aikštės renovaciją“, – teigia Dovilė.
Dovilė ir Eglė sutaria, kad vasara – metas, kai festivalių per savaitgalį vyksta net po kelis, o didieji muzikos vardai leidžiasi į nesibaigiančius turus – o kur dar „Kaunas 2022“ partnerių renginiai. „Nesiekiame konkuruoti – atsisakėme minties didžiąją biudžeto dalį atiduoti pro šalį vykstančioms garsenybėms, atsisakėme savaip tiražuojamų „turų“ koncertų, vasaros festivalių atlikėjų pasirodymų dubliavimo ir ieškojome sprendimų įsiklausydamos į muzikos tikrai pasiilgusį miestą bei išnaudodamos abiejų sukauptus kontaktus iš visos Europos. Rezultatas – tikrai nekasdienė, aktuali, tarptautinė programa.“
„Muzikiniuose repertuaruose dominuoja lietuviškos grupės, todėl klausytojai ne itin artimai pažįsta kitų šalių scenas, nedaug šansų svečiams iš jų sugroti pas mus Kaune, taigi stengiamės sukviesti daug atradimais tapsiančių grupių“, – programoje Dovilė žada world music, orkestrų ir net chorų pasirodymų bei prideda, kad naujojoje Kauno muzikos erdvėje daug dėmesio bus skiriama ukrainiečių muzikai.
Žinoma, „Kaunas 2022“ „Vasaros scenoje“ vienaip ar kitaip atsispindės ir didžioji Europos kultūros sostinės programa. Eglė vardija, kad Rotušės aikštėje vyks festivalio „Audra“ pasirodymai, sutekės didžiojo „Santakos“ savaitgalio kultūros upės, prie veiksmo savo pasakiškomis idėjomis prisilies bendruomenių renginys „Fluxus festivalis“ ir landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Scenoje pasirodys ir muzikos pasauliui atstovaujantys „Kaunas 2022“ ambasadoriai – „Flash Voyage“ ir Jurga Šeduikytė. Vasaros pradžioje pasirodymą scenoje surengs ir elektroninės muzikos grupė „Golden Parazyth“. Net Joninėms organizuojama šis tas ypatingo ir gitariško.
Gegužės 12–13 d., „Kaunas 2022 Vasaros scenos“ atidarymo savaitgalį, čia pasirodys tokios grupės, kaip latviai „Carnival Youth“, būsimosios ir esamos lietuviškos legendos „Beissoul ir Einius“ bei „KAnDIs“, vokiečių džiazo meistrai „ToyToy“. Šie ir kiti scenos koncertai – nemokami ir atviri visiems.
„Vasaros scena“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Pagrindinis projekto partneris – „Švyturys nealkoholinis“.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Surastas Mitinio Kauno Žvėries dantis atgims didžiausia danties skulptūra Lietuvoje
Senasis Kauno Senamiesčio grindinys, menantis šimtmetį atgal – ne tik autentiška miesto detalė, bet ir vieta, turinti kasdienybės užaugintą istoriją: jis savyje talpina tūkstančius praeivių žingsnių, nugirstų istorijų nuotrupas, o dabar, vykstant rekonkstrukcijai ir kasinėjimams, čia buvo surasti Mitinio Kauno Žvėries danties fragmentai!
Mitinis Kauno Žvėris yra pats seniausias miesto upių ir požemių gyventojas, tad atkurti jo pamestą dantį buvo smagus užsiėmimas, tačiau kartu ir nelengvas darbas. Čia reikėjo daug išmonės, nes Žvėris labai paslaptingas ir tik retam jį pasiseka pamatyti.
Kūrybinės misijos ėmėsi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto 4D katedros Keramikos specializacijos vadovas, keramikas doc. Remigijus Sederevičius, su kuriuo kalbame apie Mitinio Kauno Žvėries danties (at)kūrimo darbus, kokį Žvėrį įsivaizduoja pats kūrėjas bei kur ir kada bus galima išvysti didžiausią danties skulptūrą Lietuvoje.
Remigijau, kaip gi vyksta to, legendomis apipinto, Kauno Mitinio Žvėries danties atkūrimo darbai? Nuo ko prasidėjo kūrybinis procesas?
Pirmas sąlytis su kūrybiniu procesu ir Žvėrimi įvyko prieš kurį laiką: su Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos auklėtiniais darėme animaciją Žvėries tema. Tada teko sutikti įvairiausių žvėries interpretacijų, formų.
Kalbant apskritai, restauracija – kūrybiškas darbas, turintis iššūkių, kadangi iš rastų, esančių liekanų, artefaktų fragmentų kūrėjas turi ieškoti atitikmenų, įsivaizduoti bendrą vaizdą ir kurti galutinį objektą. Su Kauno Mitinio Žvėries dantimi procesas panašus, tačiau čia kiek daugiau iššūkių, kadangi tai – mitinė būtybė ir surasti atitikmenų realybėje buvo gana sudėtinga. Atspirties taškas buvo kelių milijonų senumo fosilijų, pavyzdžiui, didžiojo jūrų plėšrūno megaladono dantys, kurie atitiko savo trikampe forma, tačiau net ir jie mūsų įsivaizduojamai mitinei būtybei, kuri yra nenusakomo dydžio, buvo per maži. Pagal atkuriamo danties mastelį, mūsiškis Mitinis Žvėris turėtų būti bemaž pusės Laisvės alėjos dydžio (šypsosi)
Kodėl pasirinkta būtent keramika? Kokios medžiagos dar naudojamos danties kūryboje?
Kiekvienas buvęs pas odontologą, turbūt žino, kad protezavimui gali būti pasirinkta metalo ar porceliano keramika, kadangi šios medžiagos labai panašios į natūralų danties emalį. Danties skulptūros pagrindas – iš akmens masės, kaulinio danties medžiagos atitikmuo, o ant viršaus dengiamas kauliniu porcelianu. Pasirinktas nepaprastas porcelianas, o kaulinis. Žiūrėjau, kad išgaučiau emalės sluoksnį ant danties – su visomis dantims būdingomis faktūromis ir įtrūkinėjimais. Tartum pasirinktos visos grynos medžiagos, kaip gamtoje. Nėra jokios sintetikos.
Žinoma, dydį ribojo techninės galimybės, tačiau fantazijai ribų nebuvo – turėjome laisvę kurti ir įsivaizduoti bet ką, ką norėjosi. Žinoma, norėjosi, kad tas objektas būtų atpažįstamas, kad pirminė reakcija būtų – „Oho!“. Siekėme nustebinti danties dydžiu, net ir dinozaurai tokio dydžio dantų neturėjo!
Remigijau, o prie danties „taisymo“ darbų dirbate vienas ar su komanda? Minėjote odontologus – galbūt konsultuojatės su jais?
Su Google, su internetu (juokiasi). Kadangi ten gali surasti plačiausią informaciją – nuo anatominių, paleontologinių straipsnių, vizualinės medžiagos. Galų gale, tikslo, atkartoti dantį anatomiškai – nebuvo, kadangi pats Žvėris leidžia interpretuoti, fantazuoti, tačiau, manau, kad joks dantistas, pamatęs skulptūrą, neras labai daug prie ko „prikibti“ (šypsosi).
Kas duoda didžiausią įkvėpimą?
Kaip ir minėjau, kūrybinės dirbtuvės, kuriose su vaikais analizavome Mitinio Žvėries tapatybę. Prie kūrybos prisiliečia ir visos stichijos – žemė, oras, vanduo, ugnis, galbūt dar pridėčiau ir laiką. Jos įgalina įsivaizduojamą Žvėries formą. Tai ir duoda daugiausiai fantazijos: gali klijuoti sparnus, pelekus, įsivaizduoti kaip roplį ar dar kokį kitą gyvį.
Prieš kurį laiką teko lankytis Danijoje, tad specialiai ėjau žiūrėti jūros dugno iškastų fosilijų liekanų ir susipažinti, kaip tos iškasenos atrodo realybėje. Ten vyko ir įdomi edukacija – vaikai atvyksta iš mokyklos ir jiems yra suteikiama galimybė kasinėti karjeruose, o surastus smulkesnius reliktus pasilikti sau.
Minėjote, kad Mitinį Kauno Žvėrį galima įsivaizduoti visokiomis formomis – ir skraidantį, ir su pelekais – plaukiojantį upės dugnu, ropojantį žeme.. O kaip Jūs pats įsivaizduojate jį? Kas Jums yra Kauno Žvėris?
Įsivaizduoju kaip mielą padarą, ne tokį, kuris neštų grėsmę. Žinote, kaip būna „naminukas“ – namų, tai šis – miesto „naminukas“, kuris ir globoja, ir gali pabarti, kai to reikia. Jis kintantis – vieniems švelnus ir pūkuotas, o kitiems – aštriais kaip Godzilos dantimis (šypsosi).. Apibrėžto vaizdinio neturiu. Tas įvaizdis plaukiojantis, priklausantis nuo situacijų ir nuotaikos.
Tad iš jūsų perspektyvos – tie Žvėries dantys nėra plėšrūno?
Ne. Net ir suvenyrinius dantis, kuriuos darau, ir kuriuos bus galima įsigyti, aš vadinu „pieniniais“ dantukais. Net ir čia kyla klausimas – o gal ir tas milžiniškas dantis yra dar tik pieninis? Čia paliekamas atviras klausimas.
Trumpai papasakokite apie suvenyrinius dantukus.
Tą didijį dantį nuskenavau, tad jį bus galima apžiūrėti ir virtualiai. Na, o sumažintą didžiojo danties repliką spausdinau 3D printeriu – iš kaulinio porceliano. Varijavau dydžiais ir faktūrom. Tartum bus tikri, bet kiekvienas kitoks, tačiau genetinis kodas – iš didžiojo danties (šypsosi).
Kažkaip norėjosi sukurti dizainą, kuris neprimintų bižuterijos, o išlaikytų danties formą, kaulinį audinį – būtų kuo natūralesnis. Jį bus galima pasikabinti ant kaklo.
Europos kultūros sostinė – Kaunas ruošiasi antrajam didžiajam metų renginiui – „Santakai“, kuris fokusuosis į vandens temą, o pagrindiniai renginiai įsikurs prie dviejų upių santakos. Galų gale, visoje metų programoje nemažas dėmesys yra skiriamas vandeniui, upių motyvui . Natūralu, kadangi Kaunas tituluojamas upių miestu. Sakykite, ką jums reiškia vanduo, upė? Turint omeny, kad ir jūsų kūryboje galima rasti „dedikaciją“ vandeniui: porcelianinius paauksuotus „voblerius“.
Vanduo – man saugiausia stichija. Oro, aukščio – bijau. Greitis – nejauku. O vanduo – saugu. Po vandeniu jautiesi saugiai, nardant – lyg kosmose, apsuptas vandens lieki nesvarumo būsenoje, nejauti jokio diskomforto. Aš galvoju – net ir su burlente plaukiojant, atrodo, jautiesi saugesnis, nei, tarkime, ant asfalto. Galų gale žvejyba – atpalaiduoja. Vanduo atveria fantaziją, kadangi turi tą netikėtumo aspektą, kai kyla klausimas – „kas gi slepiasi po tuo vandeniu?“
Vandens tėkmė ramina.
Turbūt tai artima kiekvienam žmogui. Pasąmoninis artumo jausmas nuo gimimo. Bet jei kalbėtume apie priešišką stichiją – ugnį – turiu artumo jausmą ir jai. Juk keramikoje ugnies daug.
Vanduo ir ugnis nesipriešina?
Iš mano perspektyvos, tarpusavyje jos nesipriešina.
Remigijau, šiemet Kaunas puošiasi „Europos kultūros sostinės“ titulu. Ar jaučiate sujudimą, aktyvesnį kultūrinį pulsavimą mieste? Galbūt tai veikia ir jūsų kūrybą?
Gyvybė visur jaučiama. Parodų, renginių, veiklų aktyvumas juntamas visame mieste. Šie metai – labai įtempti. Dar jie neįpusėjo, tačiau jau tiek daug visko įvyko, tikiu, kad visko bus ir ateityje. Galvoju – kaip čia viską suspėti? Norisi įgyvendinti ir savo projektus, ir kitus pažiūrėti. Tikiuosi, kad ir visiems miesto gyventojams tas pastebima.
O kuris renginys Jums paliko didžiausią įspūdį?
Atidarymas. Toji dalis, kai visi išėjo švęsti. Tuomet miestas buvo it gyvas organizmas, gyvybė. Įvyko tarsi miesto ir miestiečių sąjunga.
Šiuo metu aktyviai dirbate prie Kauno Žvėries danties darbų, o kokios perspektyvose tolimesnėje ateityje – ar dar planuojate veiklų „Kaunas 2022“ rėmuose?
Taip. Rugpjūčio mėnesį vyks „Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas“, o spalio mėnesį rengsime parodą istoriniame Kauno pašto pastate. Ruošiame ir meninį tyrimą apie Kauno porceliano tradicijas, gimusias „Jiesios” porceliano gamykloje bei tuomečiame Kauno dailės institute, kuris bus pristatytas parodoje „Porceliano miestas“.
Dėkoju už pokalbį.
Danties ekspozicinis stendas bus pastatytas netoli Kauno pilies prieigų, Jonavos ir A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelėje. Atidarymas kartu su kūrėju Remigijumi Sederevičiumi vyks gegužės 20 d. 18:00 val. Projektas yra „Kaunas 2022“ programos dalis.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Interviu parengė Vaida Morkūnaitė
Nuotr. autorius Andrius Aleksandravičius
„Naktinėje kavinėje“ – literatūros ir muzikos sintezė
„Literatūra Lietuvoje augs ir vystysis tuomet, jei bus literatūrinių kavinių“, – kadaise sakė Sigitas Geda. Pritardamas poetui, tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ kviečia šeštadienio (gegužės 7 d.) vakarą į „naktinę kavinę“, kuri duris atvers bare ir koncertų erdvėje „Sandėlis“ (Muziejaus g. 8).
„Naujame festivalio formate suteikiame erdvę šmaikštuoliams ir padaužoms, literatūros ir muzikos, literatūros ir teatro sintezei. Vakaro vinis – iš Rygos atvykstantis garsios tarpdisciplininių menininkų grupės „Orbita“ lyderis Semionas Chaninas“, – teigė festivalio meno vadovas Laurynas Katkus.
Anot paties S. Chanino, „Orbita“ yra bendradarbiavimo su įvairiais menininkais, muzikantais, autoriais sistema, kurios esmė – ne užsidaryti kiaute, o bendrauti. Paties Chanino poezija yra versta į daugelį kalbų, lietuviškai pasirodė dvi knygos – grupės antologija „Prekės iš kosmoso“ ir šviežia autorinė – „Praleistos smulkmenos“ (Kauko laiptai, 2021). Būtent šios knygos tekstais paremtas intriguojantis poeto performansas su gitaristu Aleksandru Aleksandrovu, su kuriuo poetas paskutiniu metu glaudžiai bendradarbiauja.
Kauno dramos teatro aktorius ir režisierius Motiejus Ivanauskas („Širdys“, „Ne sau žmonės“, „Pasaulio bamba“) pateiks savą legendinių Kęstučio Navako parodijų ir šmaikščių kupletų interpretaciją.
Vakarą pratęs konceptualus didžėjų kolektyvas „DJs Smetona“ – jį sudaro keturios personos, prisistatančios kaip ministeris Voldemaras, generolas Raštikis, poetas Binkis bei prelatas Olšauskis, žinomas kaip linksmų karnavalų, o ypač – kaip geriausios lietuviškos popmuzikos žinovas. Nuo 2009 metų „Smetona“ grojo visose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, dažniausiai per tautines šventes, o specialiai šiam renginiui pažadėjo puokštę dainų apie Kauną.
Gegužės 4–8 d. vykstantis Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/
Nuo tarptautinės konferencijos iki roko operos: „Kaunas 2022“ Kalantines kviečia minėti ypatingai
Gegužė – ypatingas mėnuo. Visu smarkumu sprogstantis pavasaris į miestą grąžina ne tik pabudimą, bet ir niekuomet neblėstantį „Kauno pavasario“ aidą. 1972-aisiais Kaune įvyko tai, ką nulėmė ilgai kentėtas gūdus sovietmečio laikotarpis. Gegužės 14 d. susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta, visam laikui pakeisdamas miesto ir šalies istoriją. Po šio įvykio prasidėjęs masinis pasipriešinimas ir po jo atgimusi ilgai slopinta laisvės dvasia tapo istorinio lūžio tašku. Tuometinės jausenos, skaudžios patirtys ir sovietinį rūbą pamažu nusimetanti kultūra skleisis gegužę Kaune vyksiančiuose renginiuose. Šiandieninių įvykių fone šis mėnuo tampa amžinu įrodymu, kad laisvės ir vilties atimti neįmanoma.
Gegužės 13-15 d. Kaune vyks specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie pogrindžio dvasią, rezistenciją, hipių judėjimą ir nesibaigiantį laisvės troškimą. Lyg dėlionę tuometinius istorinius įvykius pamažu sudės parodos, susitikimai, diskusijos, spektakliai ir koncertai, o atsiminimai pabus per meną, madą, pokalbius ir net roko muziką. Kviečiame pasižvalgyti, kokius 1972-ųjų įkvėptus renginius į Kauną atpučia Kalantinių savaitgalis.
Tarptautinė konferencija „Atleisti ar pamiršti – susitaikymas su skaudžia praeitimi“ (anglų kalba)
Akademinių diskusijų renginys kviečia analizuoti aktualią šiuolaikinės visuomenės dilemą: kaip elgtis su skaudžia XX a. istorija? Patogiai ją pamiršti ir leisti vešėti atskiroms praeities interpretacijoms, o gal gilintis ieškant atleidimo ir susitarimo? Konferencijoje numatoma apmąstyti nusistovėjusį ir viešai prigijusį istorinį Antrojo pasaulinio karo naratyvą, įterpiant mažąsias, individualias atminties istorijas. Tikimasi, kad analizuojant sudėtingus istorijos laikotarpius, derinamos globalios ir lokalios perspektyvos leis geriau suprasti dilemas, kurias būdami priversti rinktis, išgyveno istorijos dalyviai bei paskatins susitaikymo su skausminga praeitimi procesą.
Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas)
Kada? Gegužės 13-14 d.
Organizatorius: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras
Plačiau apie renginį skaitykite čia.
Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“
Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino Romas Kalanta. Šiam įvykiui ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“. Plačiau apie parodą skaitykite čia.
Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas)
Kada? Iki gegužės 29 d.
Organizatorius: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras
Parodos lankymas mokamas, muziejaus darbo valandomis
Paroda „Čekoslovakijos avangardistai: Milanas Knižakas ir Rudolfas Sikora“ (Atidarymas vyks gegužės 13 d. 13 val.)
Parodos kuratorė: prof. Rasa Žukienė
Kur? Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas)
Kada? Gegužės 13 – liepos 1 d.
Organizatoriai: „Kaunas 2022“, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Prahos miesto galerija, Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje
Parodos lankymas nemokamas, bibliotekos-muziejaus darbo valandomis
Paramos Ukrainai koncertas – „Apres un reve“ (gegužės 13 d. 19 val.)
Gegužės 13 d., kartu su Valdo Adamkaus prezidentine biblioteka-muziejumi, A. Sacharovo centras organizuoja paramos koncertą – „Apres un reve“ (koncertuoja ansamblis „Lietuva“, pianistas Alexey Botvinov) – Ukrainos pabėgėliams ir juos globojantiems lietuviams. Koncerto metu bus renkamos aukos psichologinei pagalbai, skirtai ukrainiečiams, kurie nukentėjo nuo karo ir susiduria su nerimu, panika, depresija ir mintimis apie savižudybę. Pagalba taip pat bus teikiama ir prievartos aukoms, vaikams bei paaugliams.
Kur? Vytauto Didžiojo universitete, Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas)
Kada? Gegužės 13 d. 19 val.
Plačiau apie renginį skaitykite čia
Organizatoriai: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
Koncertas „Made in Kaunas“ (gegužės 13 d. 21 val.)
Gegužės 13 d. Kauno bigbendas ir valstybinis choras „Vilnius“ Kauno miesto gyventojus ir svečius pasitiks įspūdinga premjera. Muzikinė programa „Made in Kaunas“ skirta prisiminti septintojo–aštuntojo dešimtmečių Kauną ir miesto muzikantus. Ji byloja apie laiką, kai į pasaulį buvo žiūrima kitomis akimis, turtai matuojami ne pinigais, o laisve veikti. Hipių judėjimas, laisvalaikiai repetuojant rūsiuose ar garažuose, J. Hendrixo, Led Zeppelin atradimai, The Beatles šlovė, staliaus Franco iš Kauno bosinės gitaros, vadintos „Made in Kaunas“, ilgi plaukai... Koncerte skambėsiančios bigbyto (angl. bigbeat) dainos primins kelių kartų kauniečių gyvenimo istorijas ir tyrą laikotarpio kūrinių turinį.
Kur? Laisvės alėjoje, Kauno miesto sodelyje
Kada? Gegužės 13 d. 21 val.
Organizatorius: Koncertinė įstaiga „Kauno santaka“
Partneriai: LR Kašto apsaugos ministerija, „Kaunas 2022“, Festivalis „Operetė Kauno pilyje“
Koncertas nemokamas
Paroda „1972. Pramušti sieną“ (atidaroma gegužės 14 d. 18 val.)
Paroda „1972. Pramušti sieną“ nukels žiūrovą į septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakoja apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
Paroda atidaroma nuo gegužės 14 d. 18 val.
Parodos kuratorė: prof. Rasa Žukienė.
Komanda: Genovaitė Bartulienė, Zita Bružaitė, Kristina Budrytė-Genevičė, Kotryna Džilavjan, Gediminas Jankauskas, Edgaras Klivis, Aušra Lisauskienė, Milda Rutkauskaitė, Rimantė Tamoliūnienė, Arūnas Streikus, Vytautė Šapokaitė-Samulėnienė.
Partneriai: Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas
Organizatorius: „Kaunas 2022“
Kur? Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102)
Kada? Gegužės 14 – rugpjūčio 31 d.
Lankymas nuo gegužės 14 d. (šešt.) 18 - 22 val.
Parodos bilietus galima įsigyti parodos vietoje
Roko opera „1972“ (Kipras Mašanauskas)
Romui Kalantai atminti
Siužeto autorė – Goda Simonaitytė, dainų tekstus sukūrė Arnas Ališauskas
Muzikinis vadovas ir dirigentas – Jonas Janulevičius
Režisierius – Kęstutis Stasys Jakštas
Scenografas – Gintaras Makarevičius
Kostiumų ir grimo dailininkė – Julija Skuratova
Šviesos dailininkas – Audrius Jankauskas
Choreografė – Stefanija Nosovaitė
Romui Kalantai atminti labiausiai tinka roko opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras pristato naujo kūrinio – roko operos „1972“ apie Kauno pavasario įvykius – premjerą. Roko opera „1972“ yra meninė to laikmečio išraiška, alsuojanti protesto dvasia ir jaunatviška energija bei unikalus muzikinis eksperimentas, apjungiantis dokumentiką ir fikciją, skambant šiuolaikiškai interpretuotai psichodelinio roko klasikai.
Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kada? Gegužės 14, 15, 18, 19 d., birželio 4, 5 d.
Bilietus įsigyti galima čia.
Spektaklis „Kauno pavasaris‘72“
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Kauno pavasaris‘72“ persipina dokumentinė medžiaga ir šiandieninis žvilgsnis į 1972 metų įvykius Kaune. Režisierius Jonas Tertelis kelia klausimą, kaip šiandieninėje visuomenėje rezonuoja 19-mečio Romo Kalantos aktas. Analizuojamos šio laikmečio nuotaikos, lūkesčiai ir įtampos tampa siurrealiu kolektyvinės atminties fragmentu didžiajame Europos ir pasaulio judėjimų dėl išsilaisvinimo paveiksle. Ar tikrai šie įvykiai yra vien tik praeitis, ar tikrai istorija kartojasi ir kokiuose spąstuose sėdi Tu?
Režisierius Jonas Tertelis.
Dramaturgijos autoriai: Jonas Tertelis ir Andrius Jevsejevas.
Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Kada? Gegužės 14, 15 d.
Organizatorius: Nacionalinis Kauno dramos teatras
Spektaklis mokamas. Bilietus įsigyti galima čia.
Romo Kalantos memorialinis koncertas
Gegužės 14 d. vyks Romo Kalantos memorialinis koncertas Vytauto Didžiojo Karo muziejaus prieigose. Pradžia – 21 val., vėliau veiksmas persikels į restoraną „Miesto Sodas“, kur švęsime „Blue Jeans Night 2022“ (Kauno Pavasariui – 50) vakarinę programą. Naujienas sekite čia.
Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigose
Kada? Gegužės 14 d. 21 val.
Organizatorius: VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras
Renginys nemokamas
Kviečiame dalyvauti! Atsisiųsti renginių programą galite čia.
Instaliacija „Išnykstanti siena“ simboliškai atskleis Europą vienijančias vertybes
Goethe‘s instituto interaktyvi instaliacija „Išnykstanti siena“ atvyksta į Kauną. Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamo tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ metu – gegužės 7 d., šeštadienį, – nuo 12 val. ją bus galima aplankyti Vienybės aikštėje įsikūrusioje literatūrinių instaliacijų ir skaitymų erdvėje.
Dviejų metrų aukščio sienoje – daugiau nei šimtas citatų lietuvių, vokiečių, ukrainiečių bei kitomis Europos kalbomis, išgraviruotų ant 6 000 medinių kaladėlių. Ar tai būtų Immanuelio Kanto mintys, „The Beatles“ dainos eilutė, Serhij Zhadano ar Jono Meko citatos – čia bus galima atrasti europietiškos mąstysenos koncentratą, o mėgstamiausią citatą pasiimti namo – kaip suvenyrą.
„Instaliacija perteikia net keletą svarbių žinučių. Visų pirma, sienoje sukauptos citatos leidžia pajusti kalbinę įvairovę, tačiau tuo pat metu jos atskleidžia ir bendražmogiškos mąstysenos vienijamą Europos kultūros pasaulį. Kita vertus, simboliškas instaliacijos išardymas parodo, jog kultūra, literatūra padeda išnykti vis dar egzistuojančioms sienoms ir barjerams, tačiau tam reikalingas visų mūsų indėlis“, – teigė Goethe‘s instituto Vilniuje vadovo pavaduotoja Nijolia Buinovskaja. Anot jos, ši instaliacija ir jos idėja šiandien ypač aktuali: „Interaktyvi instaliacija „Išnykstanti siena“ Kauno Vienybės aikštėje – tai Europos kūrėjų, intelektualų, politikos veikėjų žodžiai, atspindintys mus vienijančias vertybes, kurias iš naujo atrandame šiais nuožmios kovos tarp gėrio ir blogio laikais.“
Verta paminėti, jog siena nuolat keičiasi – priklausomai nuo laikmečio, progos ir vietos, kurioje ji iškyla. Šį kartą sieną prasmingai papildė žymių Ukrainos rašytojų citatos – vienos iš jų autorė, poetė Halyna Kruk svečiuosis ir pristatys savo kūrybą baigiamajame „Kauno literatūros savaitės“ renginyje gegužės 8 d., sekmadienį, 18 val. Kauno miesto kameriniame teatre.
Visą šeštadienį literatūrinis judesys bus juntamas ne tik Vienybės aikštėje, bet ir Daukanto gatvėje, kur veiks antikvarinių knygynų, nepriklausomų leidyklų ir žurnalų mugė „Knygų laisvė“. Apsilankiusiųjų siurprizai lauks festivalio bičiulio – Kauno apskrities viešosios bibliotekos – paviljone „Aklas pasimatymas su knyga“ ir ekspozicijoje „Literatūrinių pojūčių salonas“. Miestietiškos ir europietiškos bendrystės idėją instaliacijos „Išnykstanti siena“ atidarymo metu sustiprins daugiakalbė Europos universitetų aljanso „Transforme4Europe” studentų poetinė improvizacija.
Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/
Ilgiausias kaimynų stalas šalyje ir džiaugsmas dalintis – į Kauną sugrįžta „Kiemų šventė“
Gegužės 20 d. į Kauną sugrįžta visų laukiama „Kiemų šventė“, Laisvės alėją ir vėl paversianti vienu dideliu, laimingų žmonių kiemu. Miesto tradicija jau tapęs renginys prie vieno didelio stalo susodina kaimynus ir draugus, artimuosius ir visus, norinčius švęsti bendrystę. Metas traukti gražiausias staltieses ir merkti gėles – laukia vakaras pilnas pokalbių, susitikimų ir kultūrinių pasirodymų.
Apie „Kiemų šventę“ Kaune girdėjo kone visi. Ar lyjant lietui, ar šviečiant saulei – į renginį kasmet susirenka šimtai stalais, kėdėmis ir užkandžiais nešinų dalyvių, pasirengusių geromis emocijomis pasidalinti su aplinkiniais. Planuojama, kad šiemet įvyksianti „Kiemų šventė“ bus didžiausia renginio istorijoje: ruošiamasi priimti kone pustrečio tūkstančio dalyvių, kurie prisės prie per visą Laisvės alėją nusidrieksiančios Kauno bendruomenių, organizacijų, kavinių ir barų stalų grandinės, šįkart ištįsiančios net per kilometrą! Bendruomeniška vakarienė kvies dalintis savo gamintais patiekalais, istorijomis ir pasirodymais.
Anot „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės ir „Kiemų šventės“ organizatorės Simonos Savickaitės, didžiausia motyvacija prisidėti prie renginio – žmonių noras ir užsidegimas. „Manau, kad ši šventė reikalinga miestui – nedaug tokių renginių, kurie kuriami pačios bendruomenės: čia nėra bilietų, atrankos ar amžiaus cenzo – burtis kviečiami visi. Aš pati žvelgiu į kaimynystę kaip į didžiulę kūrybinę energiją, saugumą, leidžiantį prireikus paprašyti pagalbos, jaustis didesnės šeimos dalimi. Manau, kad panašiai jaučiasi ir daugiau žmonių.“ Anot S. Savickaitės, šiemet šventė sulaukia kaip niekad daug susidomėjimo. „Džiaugiamės, kad prie miesto aktyviai jungiasi ne tik Kauno rajonas, bet ir žmonės iš kitų miestų ir kitų Europos šalių!“
Burti kaimynus ir gaivinti sustabarėjusį tarpusavio bendravimą kilo menininkui Vyteniui Jakui. Jis pasiūlė surengti bendruomenei skirtą šventę, kurios programą ir turinį kurtų patys dalyviai. 2017 m. įvykęs pirmasis renginys buvo nedidelis, tačiau sulaukė teigiamų atsiliepimų ir entuziazmo iš vietinių žmonių, o tai paskatino tradiciją tęsti. Kasmet auganti ir besikeičianti šventė šiemet žada ir itin turiningą bei smagią programą.
Rekordinis renginių skaičius, staigmenos iš balkonų ir dėmesys Ukrainai
Viso vakaro metu vyks džiuginantys, stebinantys, netikėti renginiai, kuriuos kuria miesto bendruomenė ir patys dalyviai. Bendroje „Kiemų šventės“ stalų linijoje rikiuosis specialios pakylos, ant kurių nuolat vyks veiksmas – kauniečiai galės gėrėtis miesto ir miesto svečių kultūros kolektyvų ir įvairių disciplinų menininkų kuriamais pasirodymais, o jų šiais metais – daugiau nei 70! Į melancholiją panardinsiantys romansai, suomiškos dainos, teatrinės improvizacijos, pokalbiai apie kiną, poezijos skaitymai, vietinių lūpose atgimstančios miesto legendos... Tai – tik maža dalelė per vakarą įvyksiančių pasirodymų, kuriuos kuria net 800 atlikėjų. Organizatoriai atskleidžia vieną „Kiemų šventės“ netikėtumą – staigmenų pataria laukti ir iš alėjos balkonų!
Švenčiant „Kauno – Europos kultūros sostinės“ titulo metus, „Kiemų šventė“ tampa antrojo didžiojo metų renginio „Santaka“ programos dalimi. „Galbūt todėl, šiais metais šventė kaip niekad tarptautinė – joje laukiama net kelių šimtų užsienio svečių ir jų kuriamų pasirodymų. Atvyks ir dalyvių iš kitų „Europos kultūros sostinės“ titulo miestų – tai bus puiki terpė susipažinti su skirtingomis kultūromis, pasikeisti pasaulio aktualijomis, o gal net paragauti tradicinių patiekalų,“ – šypsosi S. Savickaitė.
Naujus namus Kaune kuriantys Ukrainos menininkai taip pat prisijungs prie iniciatyvos –. „Kiemų šventės“ metu lauks ne vienas renginys, skirtas solidarizuotis su karą išgyvenančia šalimi ir jos gyventojais: vyks Ukrainos poetų eilių skaitymai, skambės ukrainietiška muzika, o visi norintys galės pasimokyti ir ukrainiečių kalbos. „Kiemų šventę“ uždarys specialus Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas prie soboro, kviečiantis švęsti bendruomeniškumą. Koncertui diriguos ir solines partijas dovanos Ukrainos gyventojai.
Renginys kuriamas bendradarbiaujant „Kaunas 2022“ partneriams, Kauno kultūros organizacijoms, menininkams, tarptautinei bendruomenei, o svarbiausia – šimtams aktyvių kauniečių ir miesto svečių. Kaip niekad didelis renginys ir vėl žada jungti, burti bei dovanoti visapusišką bendrystę.
Registruoti vietą savo bendruomenei galima jau dabar!
Soboras – S. Daukanto g. Registracija čia.
S. Daukanto g. – Maironio g. Registracija čia.
Maironio g. – E. Ožeškienės g. Registracija čia.
Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.
Nuotr. autorius Martynas Plepys
Festivalio „Optimismo“ vizualinių sprendimų architektas: „Tokių autentiškų vietų, įdomių savastimi, beveik nelikę“
Birželio 3-5 dienomis vyksiantis elektroninės ir eksperimentinės muzikos festivalis „Optimismo“ atskleidžia savo lokaciją. Keliolika kompozitorių ir didžėjų iš viso pasaulio į Europos kultūros sostinę – Kauną sukviesiantis renginys vyks istoriniame metalo fabrike Karmelitų kvartale.
Vieta, paperkanti savo daugiasluoksne istorija
„Tokių autentiškų vietų, įdomių savastimi, beveik nelikę – įgyvendinant čia šiuolaikinį renginį mums nereikia naudoti modernios scenografijos, pakanka daug efemeriškesnių sprendimų, ne apkraunančių, o pabrėžiančių vaiskią industrinę erdvę“, – vaikščiodamas po fabriko, kuriame šiandien veikia kartodromas, patalpą komentuoja Eugenijus Sabaliauskas.
Jis – su daugeliu teatro garsenybių dirbęs šviesų režisierius, savo talentą ir patirtį drąsiai išnaudojantis ir elektroninės muzikos renginių žanre. „Sakyčiau, „Optimismo“ projekte spontaniškai, paveiktas renginio idėjos inercijos, tapau vizualinių sprendimų architektu – kartu su Kauno skulptoriumi Andriumi Pukiu tiriame čia esančius istorijos sluoksnius ir interpretuojame juos XXI a. skambesiui.“
XIX a. sparčiai augti ėmęs kvartalas Kauno centre šiandien apsuptas verslo įstaigų, naujų gyvenamųjų pastatų ir daugiasluoksnės istorijos. Čia, netoli geležinkelio, sparčiai kūrėsi įmonės dar caro laikais, o tarpukario Kaune kvartale išdygo tokie ikonininiai modernistiniai kompleksai, kaip „Pienocentras“ ar „Kauno audiniai“.
Istorinis miesto augimas kaip įkvėpimas šiuolaikiniams procesams
Šiandien Kaunakiemio vardą turinti gatvė kadaise vadinosi Malaja Gospitalnaja – šis pavadinimas sufleruoja, kad caro valdžios metu Karmelituose neliko pačių karmelitų – kvartalui pavadinimą suteikė dar XVIII a. čia atsikraustę vienuoliai. XIX a. 4 dešimtmetyje buvusiame vienuolyne įkurta karinė ligoninė, ir jau po keleto dešimčių metų netoli ėmė stiebtis metalo fabrikai. Teigiama, kad lartu su Šančiais, Karmelitai Kauną pavertė vienu svarbiausių metalo apdirbimo centrų Rusijos imperijos vakaruose.
Festivalis „Optimismo“ savo įkvėpimu laiko XX a. pradžios miesto kūrėjų dvasią ir ambicijas – tarpukariu Kaunas išaugo septynis kartus. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė būtent todėl Kauno modernizmą ir vadina optimizmo architektūra – ši frazė pasirodė tinkamiausia ir festivaliui, kuris ir vėl pritemusiais laikais kviečia atrasti šviesą menų samplaikoje.
Visai kaip modernizmo architektūros kūrėjai, pasižymėję politiniu, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu optimizmu, taip ir šiuolaikinės muzikos kūrėjai drįsta eksperimentuoti su technologijomis ir išsiskiria virtuoziškumu, netradicine kūrinių struktūra bei naujais kūrybiniais metodais. Visgi joks progresas neateina be aukų – ir jos urbanistiniame miesto veide itin regimos. Kadaise medinukus pakeitę, dabar apleisti fabrikai, galų gale virsiantys prabangiais butais – vienas to pavyzdžių.
Šviesos tinklas kaip statybinis elementas
„Mane itin domina architektūrinių idėjų tikslumo santykis su gamtos ir laiko poveikiu metalo fabrikui – tikiu kad korozija gali būti funkcionali, jei kalbame apie estetiką“, – ekskursiją po metalo gamyklą tęsia E. Sabaliauskas. Jis ir A. Pukis vizualiniams elektroninės muzikos festivalio sprendimams panaudos greta veikiančio betono cecho gaminius – ne užsakomus specialiai, o jau egzistuojančius. Anot autorių, betono monumentalumas žvelgiant šiuolaikiškai gali tapti itin lanksčia materija.
Nors buvusio fabriko erdvės suskaidytos laiko, „Optimismo“ į vientisą pojūtį jas ir architektūrą sujungs lauko instaliacijos, autentiškų elementų išryškinimas, artefaktų ir šiuolaikinių konstrukcinių elementų priešpriešos.
Tai – lauke, o viduje vienas po kito besikeičiant elektroninės muzikos atlikėjams laiko pojūtį sekti – ar jį prarasti – padės stiklo blokelių linijos, įrėminančios fabriko pastogę. Šiuos ir kitus elementus paryškinti bus naudojamas vienintelis įrankis – šviesa: „Tiksliau, du šviesos šaltiniai, tampantys būsenos ir erdvės keitimo įrankiais – sutemus, dirbtinio apšvietimo pagalba, ritmiškai atsikartojantys stiklo blokeliai taps erdvės perspektyvą pabrėšiančiais vitražais, o prašvitus vėsi ryto šviesa, sklindanti per laiko paveiktas stiklo plokštumas, renginiui suteiks tyrą ritualinį poveikį.“
„Naujas, tik festivalio metu gimsiančias virtualias erdves maketuosime ir garso ritmo kilpų pagalba bei perregima tinklaine, paprastai brėžiniuose naudojama mastelio suvokimui“, – teigia E. Sabaliauskas.
Atlikėjai – nuo Kenijos iki Olandijos
Į industrinę miesto praeitį atsigręžiantis „Optimismo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis. Festivalį kuruoja „Digital Tsunami“ ir „Ghia“ kūrybinės komandos. Tarp jau patvirtintų į buvusį metalo fabriką atvyksiančių atlikėjų – Tarp atlikėjų – „Animistic Beliefs“ (Olandija), Corin (Australija/Indonezija), Slikback (Kenija), Osheyack (Kinija), Bambounou (Prancūzija), Nazar (Angola/Belgija) ir daugelis kitų.
Bilietais į festivalį (birželio 3 d., penktadienį, 4 d., šeštadienį ar visas dienas) prekiauja „Paysera“.
Aitvarų sostinė šiemet stebins įspūdinga vakaro programa
Nemuno slėnyje, greta Senosios Zapyškio bažnyčios, jau 17-tą kartą vykstantis festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ iš respublikinio tampa tarptautiniu. Šiemet viename didžiausių Kauno rajono renginių bus pristatyta Lietuvoje dar nematyta meninė instaliacija, kurios kūrėjai atvyksta iš Lyono (Prancūzija).
Veiklos visai šeimai
Gegužės 22 d. vienos dienos festivalis kvies ir vėl pakelti akis į dangų bei jaukiai įsitaisyti Nemuno pakrantėje. Kaip ir kasmet ištikimi šio festivalio gerbėjai galės dalyvauti įvairiose edukacijose, kūrybinėse, bendruomeninėse dirbtuvėse. Norintys galės prisijungti prie bendruomeninio 65 kv. m. dydžio aitvaro piešimo. Festivalio draugai – Kauno rajono Zapyškio pagrindinės mokyklos bendruomenė mokys pasigaminti žaismingas vėjo gaudykles, Lietuvos aviacijos muziejaus edukatoriai pakvies išbandyti skrydžio pilotavimą, taip pat veiks didieji lauko žaidimai, galvosūkių dėžės, piešimo šviesa, odos gaminių dirbtuvės, kils didieji muilo burbulai, vyks kitų veiklų tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Aitvarų varžybos – nelaužoma tradicija
Fetsivalio tradicija - aitvarų ir lėktuvėlių varžybos. Varžybų vyriausiojo teisėjo Jono Kriščiūno teigimu, aitvarai skirtingose kultūrose turi vis kitą reikšmę: vieniems tai sportas ar pramoga, kitiems meditacija, o dar kitiems – menas. „Zapyškio Aitvarų festivalyje „Tarp žemės ir dangaus“ susipina visi šie dalykai, bet smagiausia, kad renginyje savo reginį susikuria patys jo dalyviai“, - pasakoja J. Krikščiūnas.
Aitvarų varžybose kasmet dalyvauja daugiau nei 100 dalyvių, kurie varžosi dėl trijų prizinių vietų bei tuo pačiu dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Nugalėtojams atitenka rankų darbo prizai, kuriuos pastaraisiais metais kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė ir aitvarų meistras Tadas Surkys. Pirmų vietų nugalėtojai šiemet bus apdovanoti festivalio rėmėjų „Laisvalaikio dovanos“ skrydžiu oro balionu dviems. Laimingiausio aitvaro loterijos nugalėtojas, išrinktas burtų keliu, laimi prekinio ženklo „Vėjo broliai“ aitvarą. Aitvaro neturintys renginio dalyviai galės jį pasigaminti viso festivalio metu veikiančiose dirbtuvėse.
Europos kultūros sostinės programos dalis
Šiemet festivalio laikas vėlesnis dėl keletos priežasčių. „Įprastai dieną vykdavęs festivalis šiemet truputį keičia formatą. Esame Europos kultūros sostinė, todėl kviesime ne tik mėgautis muzikine programa, aivarų pasirodymais, bet ir stebėti meninę šviesos ir oro instaliaciją „Luminéoles“, kurią pristatys svečiai „Porté par le Vent“ iš Prancūzijos. Todėl prireiks šiek tiek vakaro magijos, kad pasirodymai būtų dar įspūdingesni“, - pasakoja Ežerėlio kultūros centro Zapyškio laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Eglė Goštautienė. Instaliacijai sukurtas specialus garso takelis, skambėsiantis žiūrovams palydint heliu pripildytus ir šviečiančius objektus, kurių kelionės tikslas - Kaunas 2022 projekto „Nemuno 7“ kultūrinės ir meninės erdvės pristatymas.
Festivalio metu ant didžiosios senos pasirodys žinomi atlikėjai ir grupės: Viktoras Diawara su projektu „Afrodelic“, lotyniškus ritmus užsuks „Planeta Polar“, renginį užbaigs grupė „Kamanių šilelis“.
Organizatoriai kviečia tausoti gamtą ir į festivalį atvykti ekologiškesnėmis priemonėmis – plaukti laivu, keliauti dviračiu, rinktis viešąjį transportą. Renginio pradžia 14 val.
Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ yra „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“
programos dalis.
„Kaunas 2022“ atidaro „Vasaros sceną“: laukia kelionė aplink muzikos ir kultūros pasaulį per 80 dienų
Gegužės 12-13 dienomis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atvers svarbiausią šiltojo sezono kultūrinę dovaną miestui – „Vasaros sceną“. Kiekvieną ketvirtadienį–sekmadienį iki pat rugsėjo vidurio Kauno rotušės aikštėje vyks Lietuvos atlikėjų ir užsienio svečių koncertai, spektakliai bei kitos kūrybinės veiklos.
Naujosios kultūrinės erdvės vieta – Rotušės aikštė – idealiai dera su „Kaunas 2022“ šūkiu „Iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę“. Tai viena tradiciškiausių vietų mieste, kurioje simboliškai visą sezoną skambės šiandienos muzikos garsai, o vėliau aikštės laukia rekonstrukcija.
Per aštuonias dešimtis scenos veiklos dienų žadama, kad Kaune svečiuosis atlikėjai ne tik iš Lietuvos ir Europos, bet ir iš Azijos, Pietų Amerikos. Čia koncertuos įdomiausios Lietuvos grupės bei „Kaunas 2022“ ambasadoriai. Žiūrovų taip pat laukia Oskaro Koršunovo, Kauno nacionalinio dramos teatrų spektakliai ir kiti renginiai.
Atidarymo savaitgalį – svečiai iš Latvijos ir Vokietijos
„Vasaros scenos“ atidarymo proga – dovanos iš Lietuvos bei užsienio atlikėjų. Scenoje – keturi pasirodymai ir tiek pat skirtingų muzikos stilių.
Ketvirtadienį, gegužės 12 d. po dvejų metų pertraukos į Kauną sugrįš Latvijos indie-roko atlikėjai „Carnival Youth“, viena sėkmingiausių naujos kartos grupių Baltijos šalyse. Dar 2016 metais šis trio gavo „The European Border Breakers“ apdovanojimą. Išskirtinai Kauno miestui grupė pristatys naujausią savo kūrybą. „Vasaros scena“ tądien įgaus ir naują, išskirtinį skambesį, kurį miestui padovanos kūrybinis legendinio kauniečio Algirdo Kaušpėdo („Antis“) ir Viktoro Diawaros („Skamp“) duetas „KAnDIs“. Simboliškai minint Kalantinių savaitgalį, nepriklausomybės judėjimo metu tikrą muzikinę revoliuciją sukėlusios grupės „Antis“ narys kartu su V. Diawara pristatys dar negirdėtą programą.
Atidarymo savaitgalio „vinis“ – prie didžiausio kultūrinio renginio prisijungsiantis ir itin retai Lietuvoje pasirodantis ekscentriškas elektroninės muzikos duetas „Beissoul & Einius“. Atlikėjai penktadienio vakarą stebins ne tik nesibaigiančia energija ir išskirtiniu skambesiu, bet ir savo kurtais drabužiais.
Penktadienį pirmąjį kartą Lietuvos sceną išbandys ir džiazo grupė iš Vokietijos „TOYTOY“, kurių muzika pavergė ne vieno melomano širdį. Kvarteto kūryba įkvėpta hip-hopo ritmų, šiuolaikinės klasikinės muzikos natų ir art-pop garsų.
„Santakos“ savaitgalį švęsime Kauno gimtadienį – lauks net 14 koncertų
Sutapimas ar ne, bet antrojo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo „Santaka“ metu vyks ir miesto gimtadienis. „Vasaros scenoje“ miestą ir miestiečius sveikins atlikėjai iš viso pasaulio – Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Taivano bei Lietuvos. Net 14 svečių pasiūlys alternatyvų miesto gimtadienio garso takelį.
„Vasaros scenoje“ muzikinė trijų dienų programa prasidės nuo lengvesnių natų – gitarų muzika susijungs su džiazo ritmais, o vėliau stiprės ir peraugs į elektroninės muzikos fiestą. O mėgstantiems pasaulio muzikos garsus – puokštė įdomių pasirodymų programoje „World music“ (liet. pasaulio muzika), kurioje net keturi svečiai iš Azijos ir Europos šalių.
Gitaros garsais „Santakos“ savaitgalio dalyvius stebins alternatyvaus noise-roko grupė „Sraigės efektas“. Prie jų prisijungs ir roko grupė „Shishi“, dažnai įvardijamos kaip itin stiprus šiandieninės lietuviškos muzikos trejetas, laužantis standartus apie moteris alternatyvioje muzikoje. Abi grupės buvo nominuotos M.A.M.A. (2021 m.) apdovanojimų „Metų alternatyvos grupė“ kategorijoje.
Penktadienį džiazo ritmais praturtins kvartetas „Juzt“. Nors grupė, susikūrė vos prieš keletą metų, jau spėjo užkariauti Lietuvos džiazo sceną – atlikėjai gali pasigirti Menų fabriko „Loftas“ jaunų grupių „Novus’19“ ir „Vilnius Jazz“ jaunųjų talentų pirmosiomis vietomis. Aštresnių garsų į sceną įneš indie bei elektronikos atlikėjas Kristijonas Ribaitis, kurio kūryboje girdimi post-punk garsų motyvai kvies ir pašokti.
Antrąją „Santakos“ savaitgalio dieną, šeštadienį, švedų styginis orkestras „Musica Vitae“ istorinių žanrų garsais papasakos Švedijos legendas. Grupė iš Miuncheno (Vokietija) „JISR“ sujungs Vakarų bei Rytų kultūras. Tądien scenoje – ir pop/indie garsai iš Taivano – tai šimtus tūkstančių perklausų turinti ir pagrindiniuose Europos festivaliuose vasarą pasirodysianti atlikėja „LÜCY“.
Dažnai Europoje koncertuojantis DJ duetas iš Čekijos „Bratři“ į savo kelionių planus įtraukė ir Kauno gimtadienį. Sutemus, po didžiosios „Santakos“ misterijos, šurmulį į Rotušės aikštę sugrąžins įvairių tautų folk muzikos diskotekomis garsėjantys „Baltic Balkan“.
Sekmadienį, „Santakos“ programai tekant pabaigon, pozityviais skambesiais Rotušės aikštę nuspalvins roko, hiphopo, soulo, džiazo muzika užburianti grupė „Kedrostuburas“. Į Kauną užsuks ir reggae/dub muzikos grupė „Ministry of Echology“, kurie per savo karjerą išleido tris albumus, ruošia ir ketvirtąjį – jį pristatys „Vasaros scenoje“. Dar vieni laukiami „Santakos“ savaitgalio svečiai – art-roko grupė „Arklio galia“, kurie pasirodymą kurs saksofonais, gitaromis, lėkštėmis ir būgnais, o grupės nariai atliks libretus sunkiausiomis temomis.
Išlydint gegužę – „Garbanotas“ albumo pristatymas, hiphopo legendos bei Afrikos ir Čilės ritmai
Pavasarį Kaune triukšmingai užbaigs Afrikos ritmai. Į „Vasaros sceną“ gegužės 25 d. atkeliauja Afrikos būgnų šventė. Kultūros renginys „Afrikos dienos“ jau dešimtmetį pristato afrikietišką kultūrą ir kiekvieną pavasarį skleidžia žinią apie šį žemyną.
Prie muzikinės terapijos gegužės 27 d. prisidės atlikėjai iš Čilės – „Subhira“. Tai yra vienas inovatyviausių pasaulio muzikos žanro ansamblių Čilėje, kurio kompozicijose persipina Pietų Amerikos tautų ritmai ir kalbos, progresyvi ir šiuolaikinė pasaulio muzika, džiazas ir folkloras. Į Kauną juos atveža festivalis „Pasaulis skamba“, kuris vasarą pateiks ir daugiau egzotiškų staigmenų.
Ilgesingo roko grupė „Garbanotas“ Kauno miestui paruošė ilgai lauktą dovaną – gegužės 26 d. būtent „Vasaros scenoje“ atlikėjai pristatys savo naująjį albumą.
Staigmena gatvės kultūros gerbėjams – vienai dienai, gegužės 28 d. į miestą sugrįšiantis legendinis hip-hopo festivalis „Live from Kaunas Streets“, nukelsiantis žiūrovus į 2005–2014 metus. Kauno kultūros raidai itin reikšmingas festivalis prisidėjo prie tokių atlikėjų kaip „Lilas ir Innomine“, „MC Mesijus“, „Tie Geresni“, „Micro One“ bei kitų įžengimo į muzikos sceną. Išsiilgę hiphopo žiūrovai galės ir vėl išvysti legendinius atlikėjus – Vaiper, Erke, MC Mesijus ir kitus. Šio muzikinio stiliaus gerbėjai sugrįš beveik 10 metų atgal – Lietuvos hiphopo atlikėjai antram gyvenimui prikels jungtinę dainą „Kambariokai“, kuri yra viena žinomiausių ir daugiausiai peržiūrų tuomet turėjusi daina.
Dar vienas tarptautinis, bet iš tiesų itin vietinis akcentas „Vasaros scenoje“ suplanuotas gegužės 29 d. „Kaunas 2022“ programa atminties biuras organizuoja klezmerių muzikos koncertą „Songs from Testimonies“.
Visi „Kaunas 2022“ „Vasaros scenos“ renginiai nemokami. Koncertų ir kitų veiklų grafiką rasite kaunas2022.eu, „Kaunas 2022“ programėlėje ar kalendoriuje kultura.kaunas.lt.