„Vasaros scenos“ birželis – nuo ukrainiečių hiphopo trio iki dedikacijos J. Mekui
Gegužę su Kauno Senamiesčiu pasisveikino skambiausia šiltojo sezono naujiena – „Kaunas 2022 vasaros scena“. Iki pat rudens miesto širdyje, rotušės aikštėje, kiekvieną savaitgalį vyks įdomiausių ir aktualiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertai ir scenos menų pasirodymai. Vien birželį čia suplanuota net 17 renginių – nuo tarptautinio chorų festivalio koncerto iki svečių iš Armėnijos ir Niujorko.
Šiuolaikinės žanrų sintezės ir garso dirbtuvės
Pirmąjį birželio savaitgalį „Vasaros scenoje“ atidarys ypatinga dviejų muzikos pasaulių sintezė. Elektroninės muzikos kūrėjo Deivido Jaroškos ir dueto „Twenty Fingers Duo“, Loros Kmieliauskaitės (smuikas) ir Arno Kmieliausko (violončelė), programa „The Night in the Dream-York Re:shaped“ žada kinematografišką patirtį. Šiame pasirodyme, suplanuotame birželio 2 d., garsas susitinka su šokiu, kompiuteris ir analoginiai elektronikos instrumentai pažaboja akustinių instrumentų skambesio detales ir instrumentalistų virtuoziškumą. Veiklos rezultatas – nauja refleksija į elektroninės ir akustinės muzikos santykį su ritualiniais šokiais ir vizualizacijomis.
Birželio 3 d. Rotušės aikštėje – Kaune savo karjerą pradėjusio atlikėjo, iš „vieno žmogaus orkestro“ į kolektyvą „Golden Parazyth“ virtusio reiškinio koncertas. Dar rudenį Vilniuje pristatytas jų naujasis albumas „Empatijos“ tampa ir dovana, ir palinkėjimu Kaunui. „Empatijos“ – tai muzika apie „Golden Parazyth“ akimis matomą pasaulį. Po šį pasaulį galės keliauti kiekvienas, atsidūręs prie „Vasaros scenos“, kurioje projektas pasirodys išskirtine sudėtimi.
Šeštadienį Senamiestyje svečiuosis Nacionalinis Kauno dramos teatras, kartu su Raudondvario dvaro menų inkubatoriumi parengęs spektaklį „Tuščia kėdė“, skirtą chrestomatinės Lietuvos muzikos pasaulio asmenybės Juozo Naujalio 150-osioms metinėms. Režisierius Agnius Jankevičius surado raktą į šio neeilinio žmogaus istoriją ir realius biografijos faktus apipynė fantazijomis, sukurdamas muzikinį pasakojimą-koliažą. Spektaklyje Juozas Naujalis atskleidžiamas kaip unikalus edukatorius – jo suburtas lietuviškas choras gatvės vaikams tapo tiltu į pirmąją 1924 m. Dainų šventę Kaune.
Savaitgalį „Vasaros scenoje“ užbaigs garso eksperimento muzikinės dirbtuvės – sekmadienio popietę jas pristatys bendruomeninių projektų programa „Saugi pradžia“.
Džiazas, choro muzika, bičiuliai iš Ukrainos
Šilainiuose veikianti muzikos akademija „Jazz Academy“ birželio 9 d. kviečia į Rotušės aikštę išgirsti būsimųjų džiazo žvaigždžių koncerto. Akademijos suburto Lietuvos jaunimo džiazo orkestro originaliose kompozicijose derinami atonalumo, disonansiškumo bei imitaciniai elementai. Kūryba persmelkta spontaniškų nukrypimų, trykštančios energijos, veržlumo. Kolektyvo koncertą „Kaunas 2022 vasaros scenoje“ pasitiks diskusija.
Birželio 10 d. „Vasaros scenoje“ – ypač laukiamos viešnios iš tradicinio tarptautinio chorų festivalio „Kaunas Cantat“, šiemet prisijungusio prie Europos kultūros sostinės programos. Kauniečiams ir miesto svečiams koncertuos merginų choras „Vognyk“ iš Kijevo. Šis kolektyvas puoselėja Ukrainos šiuolaikinę chorinę muziką bei pristato ją už savo šalies ribų įvairiuose Europos miestuose.
Karo siaubiamos Ukrainos kultūrą melomanai kviečiami patirti ir Ukrainos dienos metu – šeštadienį, birželio 11 d. Scenoje – etiopų kilmės seserų hiphopo trio „Fo Sho“ ir indietronica projektas iš Kijevo „Tonka“.
Dar vienas antrojo vasaros savaitgalio tarptautinis akcentas laukia birželio 12 d. Sekmadienį Kauno senamiestį džiazo atspalviais užlies džiazo trio iš Armėnijos, vadovaujamas Niujorke studijavusio pianisto ir kompozitoriaus Vanagho Hayrapetyano. Programoje – jo paties kūriniai, armėnų tradicinė muzika ir etnomuzikologijos legendos Komitas darbai.
Olimpinės nuotaikos
Birželio 18 d. į Kauną sugrįžta tradicinė, tūkstančius sporto entuziastų sutraukianti Olimpinė diena. Sportinės veiklos ir kitos pramogos visą dieną vyks ką tik atnaujintame Santakos parke, o vakare „Kaunas 2022 vasaros scenoje“ visus sveikins Europos kultūros sostinės ambasadorius Linas Adomaitis. Taip pat šį savaitgalį Rotušės aikštėje vyks Nacionalinės ekspedicijos susitikimai, o birželio 16 d. koncertą surengs matematinio roko grupė „jautì“, kuriantys dainas su tokiomis vokalistėmis, kaip Monika Liu ar Monique.
Joninių savaitgalį – dedikacija Mekui, alternatyva paparčio žiedui ir postfokloro nuotaikos
2022-ieji – Jono Meko metai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kuriame šio lietuvių menininko palikimas itin vertinamas. Birželio 22 d. Kauną aplankys originalus iš Biržų kilusiam kūrėjui ir tautinėms tradicijoms dedikuotas projektas – gyvai kuriamas garso takelis Meko 1966 m. nufilmuotos juostos fragmentui „Mysteries“.
Jonas Mekas 1966 m. Prancūzijoje kino režisieriaus Jerome‘o Hill‘o organizuoto Kasis festivalio metu filmavo Gyvojo teatro (The Living Theatre) spektaklį „Frankenstein“. Jonui Mekui nepatiko nufilmuotas rezultatas ir jis filmo neišleido. Tačiau jam patiko vienas spektaklio segmentas „Mysteries“. Vienintelis garsas, kuris buvo girdimas filmuojant šią spektaklio dalį, buvo aktorių kojų skleidžiamas garsas. 2000 m. gegužę Philipas Glassas, Jonas Gibsonas ir Howie Statlandas šiam spektaklio segmentui sukūrė improvizuotą garso takelį ir jį gyvai atliko Jono Meko įkurtuose Antologijos filmų archyvuose (Anthology Film Archives, Niujorkas).
Į Kauną įgarsinti „Mysteries“ atvyksta Kenny Wollesen, Tony Scherr, Jonathon Haffner ir Dalius Naujokaitis – tai Niujorke gyvavusios grupės „Himalayas“, kartais suburdavusios iki 100 atlikėjų, nariai. Kartu jie įsteigė grupę „Rocket Sci“ – Europos kultūros sostinėje išskirtiniam pasirodymui prie ketveriukės prisijungs ir pas Meką dirbęs kaunietis menininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis, William Shore (JAV) ir Giuseppe Zevola (Italija).
Trumpiausią metų naktį „Kaunas 2022“ scenoje pinsis postfolkloro garsai. Čia pasirodys vieni įdomiausių šio žanro projektų Lietuvoje – „Driezhas“ ir Girių Dvasios. „Driezhas“ atliks etno-elektro, synth-pop, ambient programą, kurioje derės aštrūs elektroakustiniai garsynai ir švelnios akustinės linijos. Iš garsų jūros debesų išnyrantis vokalas (Inga Mikulėnė, „INGAJA“), lydimas akustinių Vikroro Rubežo būgnų bei Kristijono Lučinsko atliekamų birbynės melodijų, kvies įsitraukti į kelionę muzikinėmis fantazijomis. Girių Dvasios, arba Evaldas Azbukauskas, panardins į Lietuvos miškų ir baltiškosios kultūros įkvėptą dub techno ežerą.
Birželio 24 d. Rotušės aikštėje būriuosis vieno įdomiausių pastarojo meto projektų „Akli“ gerbėjai. Post punk industrinės muzikos projektas iš Kauno, susikūręs kol pasaulis buvo sukaustytas pandemijos, dukart nominuotas kaip geriausia metų grupė muzikos apdovanojimuose M.A.M.A., jau spėjo sugroti esminiuose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje. Kartu su jais scenoje – dark alternative ir post punk atmosferą kurianti ketveriukė „Katarsis“, kurios muzikoje daug eksperimentų ir muzikinių ieškojimų.
Paskutinį mėnesio šeštadienį paparčio žiedo paieškas į šį tą egzotiškesnio iškeisti kvies kaunietis elektroninės muzikos prodiuseris Palmės Žiedas. Jis ką tik išleido trečiąjį solinį albumą „Elektroninė Muzika“, kuris – apie tolimąją ateitį.
„Vasaros scenos“ birželį sekmadienį, birželio 26 d. uždarys kolumbietis Diego Estebanas. Elektriniu smuiku grojantis atlikėjas jau trejus metus gyvenantis Lietuvoje. Jo koncertai – klasikinės muzikos mišinys su latino tradicijomis ir elektroniniais ritmais. Kartu su Diego scenoje pasirodys vokalistas Justinas Stanislovaitis.
Visi „Vasaros scenos“ renginiai – nemokami. Koncertai ir kiti įvykiai Kauno rotušės aikštėje suplanuoti iki pat rudens.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Žymaus lietuviško NFT autorius E. Mališauskas: „Technologija, neturinti sienų“
Kaune netrukus prasidės šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, žadantis Kultūros sostinei padovanoti gaivališkos ir jaunatviškos kultūros pliūpsnį. Birželio 29 d. prasidėsiančio penkių dienų festivalio programoje – įspūdingi elektroninės muzikos koncertai, pasirodymai, meninės akcijos ir iniciatyvos. Renginių eilėje išsirikiavęs ir pirmasis fizinis NFT hakatonas Lietuvoje, pasiruošęs žadinti žmonių susidomėjimą šiuolaikinėmis technologijomis. „NFThon Kaunas“ metu, 30 atrinktų dalyvių kurs NFT meno kūrinius, o kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę susipažinti su gausybe kūrėjų ir NFT entuziastų specialioje ryšių užmezgimo zonoje, kurią įkurs hakatono partneriai „Evolution“. Artėjant festivaliui, apie populiarėjantį skaitmeninį meną pasakoja pirmojo lietuviško NFT autorius, dizaineris Erikas Mališauskas.
Erikai, pradėkime nuo to, kad esate dizaineris. Kaip ir kodėl pasirinkote šį kelią?
Iš tikrųjų, šiuo keliu pradėjau eiti labai anksti – užsiimti su dizainu susijusiomis veiklomis pradėjau būdamas 13-14 metų, kuomet pirmą kartą susipažinau su „Photoshop“ programa. Tai mane labai sudomino, patraukė, kone kiekvieną dieną rinkdavausi ne kompiuterinius žaidimus, o bandymus kurti minėta programa. Dar būdamas 16 metų žinojau, kad gyvenimą noriu sieti su šia sritimi, o tuomet pradėjau gauti ir pirmuosius užsakymus.
Kokia buvo Jūsų pirmoji pažintis su NFT technologija?
Pirmosios patirtys su NFT prasidėjo tarp 2018-2019 m., tuo metu, kai technologija pradėjo po truputį tobulėti ir blockchain ekosistemoje užimti svarbią dalį. Kilo bendras žmonių susidomėjimas, tad pradėjau sekti naujienas. Mane itin sudomino tai, kad net NBA sukūrė savo NFT – supratau, kad tai nebe nišinė, bet daug atviresnė technologija, pritaikoma ir masėms. Pradėjau gilintis, o tuomet atsirado pirmosios mintys ir pačiam sukurti NFT.
Ar galite trumpai papasakoti apie NFT? Kokių sričių sinergija tai pavadintumėt?
NFT – labai įdomus dalykas. Kiekvieną failą NFT technologijos pagalba galima paversti unikaliu nedalomu vienetu.
Paprastas pavyzdys: jei turiu nuotrauką savo kompiuteryje – ją lengva nukopijuoti ar nusiųsti draugui. Tuomet mes abu turėsime tą pačią fotografiją ir niekada negalėsiu įrodyti ar pasakyti, kad ji priklauso būtent man. NFT technologija kiekvienam failui suteikia papildomą nuosavybės bei autorystės sluoksnį, tad nesunku pasakyti, kam jis priklauso.
NFT technologija pasaulyje išgyvena pakilimą, gauna vis daugiau dėmesio. Lietuvoje taip pat pasirodo pirmosios NFT parodos, renginiai. Netrukus vyks ir „NFThon Kaunas“ hakatonas. Kaip Jums atrodo, ar NFT jau atrado savo vietą mūsų šalyje?
NFT technologija įdomi tuo, kad ji neturi sienų. Galbūt todėl yra sunku vertinti ir lyginti Lietuvą ar Lietuvos kūrėjus ir kitų šalių situaciją. Iš tiesų, niekada nežinome – galbūt jau yra lietuvių, už dideles sumas pardavinėjančių NFT. Juk šioje rinkoje neveikiama vardo ir pavardės pagrindu, kartais neaišku, kas NFT kūrinio autorius ar kas jį įsigijo.
Kalbant apie Lietuvą, man atrodo, kad vykstantys renginiai dar pakankamai vangūs, NFT tema dar nėra pasiekusi didelio masiškumo. Jei paklaustumėte praeivių apie NFT – vargu, ar jie galėtų daug papasakoti. Esame ankstyvoje šios technologijos fazėje. Visgi turime lietuvių kūrėjų, kurie šiandien, ko gero, yra labiau pripažįstami užsienyje nei mūsų šalyje.
Svarbu paminėti tai, kad bet kokį kūrinį galima parduoti kaip NFT. Tai – technologinis dalykas, kuris padeda menininkams skaitmenizuoti ir monetizuoti savo kūrybą. Labai tikiuosi, kad ir mūsų šalies „tradiciniai“ menininkai atras šią technologiją ir galės ją panaudoti tiek savo, tiek kūrybos gerbėjų naudai. Užsienyje jau galima matyti tokias tendencijas. Pavyzdžiui, vienas turtingiausių menininkų pasaulyje – Damien Hirst – nors kuria fizinį meną, neseniai išleido savo NFT kolekciją. Manau, kad greitu metu šiuo keliu paseks ir Lietuvos kūrėjai.
2022 m. Kaunas yra Europos kultūros sostinė, tad neišvengiamai norisi kalbėti apie tai, kaip NFT praturtina kultūros sektorių, ką naujo atneša ar suteikia šiai sferai?
Atsakydamas į šį klausimą, norėčiau paminėti NFT royalties – kuriant NFT, galima nustatyti norimą pardavimo kainos procentą, kurį kūrėjas gauna kiekvieną kartą, kai NFT kūrinys parduodamas rinkoje. Man regis, tai labai geras postūmis jauniems menininkams. Dažnai jie parduoda savo pirmuosius darbus už mažas sumas, išdalina draugams ir muziejams. Visgi menininkui išgarsėjus jų jaunystės darbai neretai būna labiausiai vertinami ir parduodami už dideles sumas, nors menininkas iš to jokios vertės nebegauna. NFT royalties leidžia užtikrinti, kad darbai, keliaudami iš rankų į rankas, bus monetizuojami.
Kai kurie žmonės mano, kad NFT technologijos atitrauks mus nuo tradicinio meno, įprastos kūrybos.
Iš tiesų, tokių pasisakymų apie NFT nesu girdėjęs. Visgi galime sulyginti – kai atsirado internetas, žmonės taip pat kalbėjo, kad viskas pasikeis, kad nebeišeisime į lauką, tačiau tai atnešė patogumą. Galiausiai, jei žmonės nenori – technologija gali ir nesinaudoti. Fizinio meno tai tikrai nesunaikins – lygiai taip pat skaitmeninės knygos nesunaikino popierinių, o muzikos platformos nesunaikino muzikos įrašų.
2021 m. pavasarį pasirodė daug diskusijų viešoje erdvėje sukėlęs Jūsų NFT technologijos pagrindu sukurtas meno kūrinys ,,Neapykantos debesis“. Kokios buvo pirmosios šio kūrinio idėjos užuomazgos?
Pirmosios mintys kilo ne tiek apie patį kūrinį, kiek apie norą sukurti NFT. Pradėjau stipriai domėtis šia technologija ir pasigedau lietuviško turinio, tad pasiryžau išleisti pirmąjį lietuvišką NFT. Man buvo svarbūs keli kriterijai: kad kūrinys turėtų gilesnę mintį, o pavykus kūrinį parduoti, gautą sumą norėjau paaukoti. Būtent tuo laikotarpiu visuomenėje vyko LGBT tematiką ir teises liečiančios diskusijos, tad darbe panaudojau neapykantos žinutes, siųstas šios bendruomenės žmonėms. Gautą sumą taip pat paaukojau LGBT organizacijoms. Tai reiškė, jog kiekvienas rašęs neapykantos žinutę, padėjo sukurti šį kūrinį ir jį pardavus tiesiogiai prisidėjo prie LGBT gerovės.
Tikiu, kad kaip ir visi debesys, šis neapykantos debesis anksčiau ir vėliau išsisklaidys ir su šiandien egzistuojančiomis problemomis ateityje nebesusidursime.
Ar po ,,Neapykantos debesies“ sukūrėte kitų NFT darbų, o gal kūrybiniai procesai vyksta šiuo metu arba yra numatyti ateityje?
Konkrečių idėjų dar nėra, bet norėčiau pratęsti darbus su NFT. Prieš 3 mėnesius sukūriau antrąjį NFT – rodantį paramą Ukrainai. Aukojant kriptovaliutas, gaunamas NFT ženkliukas, kuris tampa įrodymu, kad šiuo sunkiu laikotarpiu žmogus prisidėjo prie aukos nuo karo kenčiančiai šaliai.
Galbūt turite NFT kūrėjų pavyzdžių, kurie domina ar įkvepia?
Konkrečiai NFT kūrėjų neseku, tačiau man patinka menininkas Damien Hirst, kuris kuria fizinius darbus, tačiau neseniai išleido ir savo NFT kolekciją. Dar keletas man įdomių kolekcijų – vienos iš pirmųjų ir labiausiai vertinamų „CryptoPunks“, „BoredApe“ – įdomu stebėti, kaip žmonės vertina visą NFT ekosistemą, lygindamas kolekcijas gali stebėti jų reakcijas, susidomėjimą. Dar išskirčiau Meta visatų žemes – jos taip pardavinėjamos NFT principu – „Decentraland“, „Sandbox“, „Otherside“.
„Audros“ festivalio metu vyksiančiame „NFThon Kaunas“ hakatone menininkai darbus kurs tyrinėdami tvarumą bei jo (ne)galimybę šiuolaikiniame pasaulyje. NFT ir tvarumas – kokios mintys kyla žvelgiant į šiuos žodžius?
Pirma mintis, kuri šauna į galvą – daug tvariau sukurti skaitmeninį meno kūrinį ir jį eksponuoti, nei kurti fizinį meną. Dažnu atveju, tai labai skirtingi dalykai, tačiau paprastai lyginant, kuriant fizinį darbą, pavyzdžiui, tapybos darbą, reikia pasiruošti dideles drobes, sunaudojama daug dažų, o dažnai kūrinys nepavyksta iš pirmo karto. Daug lengvesnis ir pats NFT kūrinio eksponavimas – nereikia įdėti tiek daug darbo, organizuoti parodų ar pasirašinėti sutarčių – technologija leidžia padidinti prieinamumą, daug daugiau žmonių visame pasaulyje gali pasigrožėti sukurtu darbu. Nusipirkti menininko kūrinį taip pat daug paprasčiau.
Artėjančio „NFThon Kaunas“ hakatono proga, ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie domisi NFT, galbūt svarsto apie galimybę šia technologija pasinaudoti?
Visų pirma, nenustoti domėtis. O toliau – viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus plano – ką ketina daryti. Linkėčiau nesivaikyti madų, o galvoti apie tai, kad tikslas turėtų būti aukštesnis nei tik sukurti ir parduoti NFT. Jei žmogus linkęs į meną – linkiu jam atrasti NFT teikiamą naudą savo kūrybos sferose. NFT gali pasitarnauti visiems – tiek fotografams, tiek videomenininkams ar dailininkams.
Birželio 29 – liepos 3 dienomis vyksiantį šiuolaikinio miesto festivalį „Audra“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis organizuoja naktinis klubas „Lizdas“ ir jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“. Festivalio programą rasite https://www.audrafestival.lt/. Daugiau informacijos apie „NFThon Kaunas“ hakatoną ir registraciją rasite čia.
Tarptautinę vaikų gynimo dieną Kaune – solidarus ukrainiečių ir lietuvių piknikas
Tarptautinę vaikų gynimo dieną, birželio 1-ąją, Kaune apsistoję Ukrainos piliečiai ir kauniečiai kviečiami dalyvauti solidariame piknike, kuris vyks VDU Botanikos sode nuo 17 val.
Pikniko iniciatoriai – „1K paramos fondas“ bei Vytauto Didžiojo universiteto įgyvendinamas tarptautinis meno ir mokslo kongresas „CoHappiness. Rewilding & Rethinking“. Kongresas yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Jie yra mes, mes esame jie
Pikniko idėja svarbi dėl kelių priežasčių. Pirma, nesantaiką ir abejones kurstančio turinio socialinėse medijose augimas. Antra, pilnavertis bendruomeninis gyvenimas iš karo zonos Ukrainoje pasitraukusiems mamoms ir vaikams yra ypač svarbus siekiant palaikyti jų dvasią. Ukrainiečių šeimos Lietuvoje gyvena jau daugiau nei du mėnesius – jie vis dar bando prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje: aktyviai įsilieja į darbo rinką, švietimo sistemą ir kuriasi naujus socialinio bei kultūrinio gyvenimo įpročius. Ukrainos šeimos tampa mūsų visuomenės dalimi: riba tarp „jie“ ir „mes“ išsitrynė. Yra tik mes. Piknikas – natūrali aplinka pažinti vieniems kitus iš arčiau.
Idėją palaiko „Kamado bono“, „Santoku“, „Mona Ližė“, „Urban Pizza Dealer“, „Čilas“ – jie pikniko metu ukrainiečiams paruoš 2 000 maisto porcijų. Tuo tarpu Ukrainos moterys dalyvius vaišins ukrainietiškais barščiais. Visi ateinantys kviečiami atsinešti pledus, maisto, stalo žaidimų.
Pikniko metu vaikams bus organizuojamos edukacijos, veiks biblioteka, vyks sporto užsiėmimai, šokiai, piešimo dirbtuvės, moterys jungsis į sutartinių ratą, suaugusieji taip pat galės dalyvauti paskaitose, knygos pristatyme ir kitose veiklose.
Piknikas vyks birželio 1 d., trečiadienį, 17.00–21.00 val., VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 4), Kaune.
Renginio rėmėjai: UAB „Bidfood Lietuva“, „Kamado bono“, „Santoku Asian Shock“, „Mona Ližė“, „Urban Pizza Dealer“, „Čilas“, „Suliko“, „NYC Coffee“, „Solidarumo kava“, „Ekskomisarų biuras“, restoranas „Medžiotojų užeiga“, „Turisto pasaulis“, „Miesto sodas“.
Idėją palaiko: įmonių grupė „Nuova“, Kauno kamerinis teatras, teatrų vaikams ir jaunimui asociacija ASITEŽAS, šokių studija „Me Gusta“, „Crazy foxes“, „Lady & Grace”, Kotryna Zylė, Dorotė Girskienė, „Yzipet“, Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, „Oku karate akademija“, asociacija „Lygiai“, nevyriausybinė organizacija „Stebėk teises“, Tadas Šimkus, Lillia Manovych, Audriaus Banionio ūkis, žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“.
Tarptautinis mokslo ir kūrybos kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“ („CoHappiness. Rewilding & Rethinking“), kuris vyks birželio 1–3 dienomis Kaune, aptars laimės prielaidas ir sąlygas šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais. Šių metų kongrese bus kalbamasi apie santykį su kitais: žmonėmis, kuriuos norime ar nenorime įsileisti į savo aplinkas, su gyvūnais, medžiais ir visa kita gyvybe.