Festivalis „Urban Eco“ kviečia į Šilainius – ieškos jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos

Visi žino, kad Šilainiai Kauno panoramoje išsiskiria nesibaigiančiais aukštaūgių daugiabučių labirintais, tačiau tikrai ne visi girdėjo, kad čia žaliuoja gyventojų puoselėjamos gamtos salelės ir gyvena daugybė ekologija besidominčių žmonių. Balandžio 23 dieną vyksiančio „Urban Eco“ festivalio organizatoriai tikri – Šilainiai savyje talpina tiek žavesio, kad jo užtektų visam Kaunui. „Kaunas 2022“ kviečia į jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos ieškosiančius renginius, siūlančius į Šilainius ir mus supančią aplinką pažiūrėti kitaip.

Festivalio pavadinimas „Urban Eco“ atspindi renginio tyrinėjamas temas. Kauniečiai bus kviečiami gilintis ne tik į ekologijos, gamtos kontekstus, bet ir jų pritaikymą šiuolaikiniame mieste. Festivalio metu, Santarvės parke susirinkę dalyviai galės dalyvauti diskusijose, renginiuose ir įvairiose dirbtuvėse, kurias apjungs tvarumo ir urbanistikos kontekstai.
Anot programos sudarytojos Gabrielės Janilionytės, festivalyje figūruoja kelios pagrindinės temos – bendruomenė, gamta ir miestas. Festivalio misija – edukacinėmis priemonėmis parodyti miesto įvairovę – tai, kad daugiabučių apsuptyje galima rasti gamtos ir žalumos apraiškų, tvarumo atspindžių, kuriuos įdomu tyrinėti ir, žinoma, jais mėgautis. „Ne sykį girdėjau, kad Šilainiai – pilkas rajonas. Panašu, kad dar ne visi žino, kad vietovė garsėja savo sodais, žalumos salelėmis ir besiburiančiomis bendruomenėmis. Būtent joms ir skirtas šis festivalis. Kviečiame kalbėti ir kalbėtis – ieškosime dialogo ir bendrų sąlyčio taškų, tyrinėjant ekologijos, miesto kūrimo galimybes. Tikiu, kad šiuolaikiniame mieste atsiras vietos tvariai urbanistikai“. G. Janilionytė pastebi, kad festivalio data pasirinkta neatsitiktinai. Balandžio 22 d. – Žemės diena, simboliškai įvedanti į festivalio veiklas, kurios vyks balandžio 23 d.

„Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Goda Karbonskytė pasakoja, kad Šilainiuose visus metus vyko įvairios iniciatyvos, skirtos festivalio temai atskleisti, buvo įtrauktos mokyklos, vaikų darželiai bei vietos bendruomenės. „Šilainiškiai ne sykį įrodė savo aktyvumą bei norą prisidėti prie bendruomenės veiklų – jau nuo 2018 m. programa „Fluxus Labas!“ kvietė Kauno miesto rajonų bendruomenes ieškoti savo identiteto ir kartu įgyvendinti vietos kontekstą atspindinčius kūrybinius projektus. Šilainiai garsėja ir čia vykstančiais unikaliais projektais, pavyzdžiui – kiek mažiau nei prieš metus sužaliavusio augalų labirinto iniciatyva. Smagu, kad šiais metais prie „Urban Eco“ festivalio prisijungė ir Lapių bendruomenė bei Pelėdų kava. Tai – savotiškas „Kaunas 2022“ renginių tęstinumas, kurį planuojame ir ateityje.“

Nuo kūrybinių dirbtuvių bei diskusijų, iki akrobatų pasirodymo – Šilainiuose netrūks veiksmo
„Urban Eco“ festivalio metu, dalyviai bus kviečiami burtis Santarvės parke, kuriame jų lauks kelios renginių zonos. Pirmoji, Eko zona, kvies išbandyti jėgas įvairiose dirbtuvėse, mokytis antrinio panaudojimo būdų, o iš atsineštų tekstilės medžiagų siūlys kurti naujus daiktus. Diskusijų zona, kaip galima spręsti iš pavadinimo, kvies kalbėtis apie tai, kaip tvariau gyventi daugiabučiuose Lietuvoje ir visame pasaulyje bei kaip nepersistengti rūpinantis Žeme. Galiausiai, pramogų zona miesto žalumoje kvies pasimėgauti akrobatų pasirodymu, įvairiais koncertais ir kitais smagiais renginiais, skirtais tiek suaugusiems, tiek ir mažiausiems festivalio dalyviams.
Festivalio ašis – trejos dirbtuvės, siūlysiančios dalyvauti skirtingose, tačiau ekologijos ir urbanistikos temų vienijamose veiklose. „Šilainiai kalbasi“ pakvies susipažinti su įkvepiančiais viešųjų erdvių projektais užsienyje ir Lietuvoje bei ragins klausytojus tapti kūrėjais – bus siekiama išgirsti jų poreikius, eksperimentuoti su skirtingais funkciniais programiniais scenarijais daugiabučių namų kiemuose, o užsiėmimų metu surinktos pastabos ir idėjos bus perduotos Kauno miesto savivaldybei. Kūrybinės dirbtuvės „Vėjo skliautai“ kvies festivalio dalyvius prisidėti prie bendruomeninės meninės instaliacijos kūrimo savo palinkėjimais gamtai, o „Neofuturistiniai pasivaikščiojimai: Šilainiai“ kvies dalyvius tyrinėti Šilainių rajoną iš skirtingų miesto charakterių perspektyvų. Renginio metu vyks ir bendruomeninis piknikas, kurio metu bus renkama parama Pelkių fondui.

Šilainių „Urban Eco“ festivalis traukia ir užsienio bendruomenių dėmesį bei tampa Europinės kampanijos dalimi. Europos komisijos vykdoma iniciatyva „Climate Connects“ (#climateconnects) siekia supažindinti jaunąją kartą su vykstančiais klimato pokyčiais ir ES pastangomis mažinti klimato pokyčių sukeliamas pasekmes skirtingose pasaulio šalyse. Įtraukių diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių metu jaunimas iš Šilainių ir kitų mikrorajonų prisideda prie pasiūlymų, kaip mažinti neigiamus klimato kaitos padarinius.
Anot festivalio organizatorių, svarbiausia, kad „Urban Eco“ renginio metu vykdomos iniciatyvos ir naujai gimusios idėjos po renginio toliau gyvuotų ir ateityje. Keliaujant iš gamtinio į urbanistinį kontekstus, „Urban Eco“ kvies kurti sąmoningą, aktyvią bei apie ateitį mąstančią bendruomenę. Susitikime Šilainiuose!

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.

by Sandra

Parodos „Kaunas–Vilnius koncepcijos bendraautorius: tarp Kauno ir Vilniaus nėra nei pradžios, nei pabaigos

Vilniuje įsikūręs MO muziejus ir Kauno miesto muziejus kviečia į dualistinę ekspoziciją, kurioje – pasakojimas apie du miestus arba du miestai, pasakojantys istoriją: nuo balandžio 23 dienos čia bus atverta, abu didmiesčius jungianti, bendra paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Parodos rėmuose kalbama apie šių dviejų miestų (ne)priklausomybę vienas nuo kito, raidos žingsnius ir tapatybės ieškojimą įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais.

Svarbu paminėti, kad prie parodos išpildymo ir įgyvendinimo dirbo gausi komanda kuratorių, tarp kurių – Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė.

Apie tarp Vilniaus ir Kauno stūksančius kalnus, eksponuojamus miestiečių reliktus ir šio unikalaus formato miestų dialogo svarbą pasakoja vienas iš parodos koncepcijos bendraautorių – Tomas Vaiseta.

Parodos pavadinime, kaip ir jos išpildyme, naudojamas kalno simbolis. Sakykite, kodėl parodos naratyvui pasirinktas būtent šis gamtos, o ne, tarkime, kitas, abiems miestams būdingas, gamtos motyvas (upė, miškas/parkas vidury miesto ir t.t.)?

Kauno ir Vilniaus santykiams nagrinėti tikrai galėtų tikti ir kiti gamtos elementai, pavyzdžiui, upė. Juk daina „Žemyn upe“ pasakoja ir apie šių miestų konkurenciją dėl Lietuvos širdies statuso, ir apie jų pamatinį ryšį (jie įsikūrę vienos upės slėnyje ir yra jos sujungti), bet kalnai šiuo požiūriu atrodo mažiau tikėtas pasirinkimas.

Viena vertus, kalno idėja leidžia šiek tiek atitrūkti nuo dviejų konkrečių miestų ir juos pamatyti kaip universalią miesto ar polio idėją. Polis kuriasi kalne ir aplink kalną, todėl jis tampa centro simboliu. Kaunietis Algirdas Patackas rašė, kad Kaunas yra Lietuvos kalnas, o kitas kaunietis Gintaras Beresnevičius, persikėlęs gyventi į Vilnių, teigė, kad Lietuvos kosminis kalnas yra Gedimino kalnas. Taigi jie būtų nesutarę, kur yra mitologinis Lietuvos centras, bet būtų sutarę, kad tai yra kalnas.

Kita vertus, kalno metafora labai plati, todėl tinka nusakyti sudėtingiems Kauno ir Vilniaus santykiams. Kalnas – tai ir kliūtis, ir jungtis. Nuo kalno viršaus galima apžvelgti panoramą, o jo papėdėje pakliūti į šešėlį, būti užgožtam. Pagaliau, Lietuvos kontekste „kalnas“ gali reikšti ir iš stokos kylantį kompleksą, nes kalnų Lietuvoje neturime. O jų neturėdami, kalvas vis tiek vadiname kalnais.

Beje, net pačios parodos erdvės susijusios su kalnais. Kaune ji rodoma ant Pelėdų kalno, o Vilniuje – Tauro kalno papėdėje.

Viešojoje erdvėje įsišaknijusi, kiek komiška, idėja apie dviejų miestų priešpriešą, ir jau folkloru tapęs Kauno-Vilniaus lyginimas(is). Ar paroda, griaudama kalnus, stengiasi drauge nuversti ir šį stereotipinį mąstymą/matymą? Jei taip, kokiu būdu tai daroma?

Taip, pavadinime užrašytas posakis „nuversti kalnus“ nusako parodos rengėjų siekį pamatyti, kas slepiasi už paviršutiniškai ryškiausiai matomų, stereotipais ir klišėmis apipintų Kauno ir Vilniaus santykių formų – konkurencijos, stumdymosi, vienas kito gnaibymo. Nuversti kalnus – tai bent pamėginti įveikti tarp dviejų miestų esančias kliūtis ir kompleksus. Tai nereiškia, kad tarp Kauno ir Vilniaus neegzistuoja konkurencija, nuolatinis lyginimasis ir su tuo susijusi begalė nuoskaudų, tam tikros miestų savivokos formos, kurios kartais vadinamos antramiestoze ir vilnocentrizmu.

Varžymosi reiškinys gana natūralus ir tipiškas, ir nebūtinai turi vien neigiamą įtaką miestų gyvenimui ir tarpusavio sąveikai. Todėl apie konkurenciją parodoje taip pat kalbame, parodome tuos pačius popkultūroje iškylančius stereotipus ir klišes (pavyzdžiui, vienas kitų pravardžiavimą „portugalais“ ir „kavianskais“, kvailą konkuravimą kalėdinėmis eglėmis). Dviem politiniams ir kultūriniams centrams išsitekti šalia, vos šimto kilometrų atstumu, nėra paprasta.

Tačiau daug svarbiau pasakyti, kad tai nėra vieninteliai Kauną ir Vilnių siejantys ryšiai. Bent žvelgdami į XX amžiaus politinę, kultūrinę ir socialinę istoriją, galime matyti, kaip vieno miesto buvimas šalia (net tada, kai jie atsidurdavo skirtingose valstybėse) veikė kito raidą. Pavyzdžiui, tarpukario Kauno ir iškilimą, ir to iškilimo ribojimą veikė tai, kad Vilnius priklausė Lenkijai ir trokšta jį atgauti. Tarp jų visuomet vyko žmonių, kultūros, idėjų apytaka, jie tarsi sujungti vieno kraujotakos rato, ir tai paliko abiejuose miestuose daug pėdsakų.

Mūsų užduotis buvo parodyti tų pėdsakų pavyzdžius – kaip kultūros artefaktais įsispaudė Kauno ir Vilniaus poveikis vienas kitam ir kaip menininkai nuo XX a. pradžios iki šių dienų savo darbais sąmoningai ar ne tai atspindi. Tarkime, architektas Vladimiras Dubeneckis, XX a. pirmoje pusėje, Kaune, kurdamas modernų tautinį stilių, įkvėpimo sėmėsi ir iš Vilniaus baroko. Parodoje galima pamatyti išlikusius jo Kaunui skirtų projektų eskizus, kuriuose randame tai, ką jis pats vadino „Vilniaus atbalsiu“. Arba, pavyzdžiui, šiuolaikinis Lietuvos menininkas Juozas Laivys yra pasiūlęs idėją „Dvimiesčio galerija Vilnius–Kaunas“. Jis sukūrė šimtą atvirlaiškių ir juose pateikė greitkelyje tarp Vilniaus ir Kauno galimas įgyvendinti menines idėjas. Taigi, iš vienos pusės – miestai tarsi simboliškai sujungiami, bet iš kitos pusės tos meninės idėjos taip sunkiai įgyvendinamos, kad aiškiai ironizuoja dviejų miestų sujungimo galimybę.

Paroda gvildena dviejų miestų (ne)priklausomybę vienas nuo kito, jų raidą ir identitetą nagrinėja įvairias pjūviais. Sakykite, kokia forma parodoje pristatomos šios tapatybės? Nuotraukos, video formatas, o gal tai pačių miestiečių reliktai, turintys simbolinę prasmę?

Parodą daugiausia sudaro meno kūriniai (tapyba, fotografija, instaliacijos ir pan.) ir kultūros artefaktai (vaizdo įrašai, internetiniai memai, vaikų piešiniai, dokumentai, laiškai, spauda). Tarp jų vizualiai, ko gero, išsiskirs gana didelės arba labai ryškios šiuolaikinės skulptūros ir instaliacijos, pavyzdžiui, Kaune Dano Aleksos „Sietynas“ iš stiklo šukių, Vilniuje Cooltūrisčių rožinės pūkuotos kregždės ir Augusto Serapino šiltnamis ar specialiai parodai Andriaus Labašausko Kaune ir Vilniuje sukurti „Bonkeris“ ir „Suvaržyta“, kuria sukuriamas kelių metrų aukščio kalno karkasas.

Miestiečių reliktų taip pat bus galima pamatyti. Turbūt įdomiausi bus susiję su sporto sirgalių atributika. Pavyzdžiui, Kaune galima pamatyti matematikos mokytojos Vandos šeimai megztus Kauno „Žalgirio“ spalvų ir simbolikos kostiumėlius, sirgalių trisdešimt metų muštą būgną, vardu Akela, ir pan. Prie panašių eksponuojamų daiktų paminėčiau ir dar vieną įdomybę – žirkles ir juostą iš Vilniaus-Kauno magistralės atidarymo ceremonijos.

Visiškai unikalūs, prie jokių kitų eksponatų nepriskirtini bus architekto Povilo Konkulevičiaus kolekcijos pavyzdžiai. Jis ne vienerius metus vaikšto po Žaliakalnį ir iš griaunamų medinukų griuvėsių traukia vertingus namų elementus – langų rėmus, rankenėles, vyrius, kabliukus, duris, profilius.

Norint suprasti ir pajausti parodą, reikia aplankyti abiejuose miestuose esančias ekspozicijas. Kaip pradėti skaityti pasakojimą apie du miestus? Ar kažkuris miestas yra pradžia, o kažkuris – pasakojimo pabaiga?

Tarp Kauno ir Vilniaus nėra nei pradžios, nei pabaigos. Jie – viename apskritime, rate, užburtame rate, nors parodos kontekste tiksliau būtų sakyti – užburtame kalne. Todėl pradėti žiūrėti parodą galima bet kuriame mieste, tačiau būtina nuvykti ir į kitą, nes kitaip pasakojimas apie dviejų miestų santykius nebus išpildytas iki galo. Įtariu, kad pabuvojus vieno miesto ekspozicijoje, o paskui aplankius kitą, gali kilti noras grįžti į pirmąją ir pamatyti kitomis akimis. Užburto rato įspūdį turėtų sustiprinti ir tai, kad abiejuose miestuose parodos skyriai yra tie patys, tik turinys kitas.

Kaip iš to užburto kalno ištrūkti, neįsivaizduoju. Bet ant jo išaugusi šiuolaikinė Lietuva, tad ištrūkti gal visai ir nereikia.

Prieš keliolika metų pristatyta Kauno ir Vilniaus kaip dvimiesčio-dipolio idėja, prieš keletą metų buvo vėl atgaivinta ir įtraukta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2030 m. strategiją. Jūsų nuomone, ar tai tik utopinė vizija, liksianti dūlėti teorinėse perspektyvose ar galimas realus planas? Ar miestus sieja tik pragmatiniai panašumai ir fizinis artumas? 

Dipolio idėja atsirado vėliausiai paskutiniais sovietinės okupacijos dešimtmečiais, o politikai ją kartas nuo karto ištraukia rūpindamiesi savo politiniais interesais, o ne Kauno ir Vilniaus ateitimi. Du miestai nuo pradžių pradžios, kaip minėjau, yra sujungti gamtos – vienos upės, jos slėnio. Tad gamtinis dipolis egzistuoja seniai ir jį sukūrė ne politikai, o ledynai. Intensyvi žmonių migracija tarp dviejų miestų, kapitalo, kultūros, idėjų mainai juos taip pat daro tam tikrais aspektais panašius į dipolį. Pavyzdžiui, modernaus šokio tradicija, iš dalies prasidėjusi tarpukariu Kaune nuo Danutės Nasvytytės, dabar jau įgavusi dipolystės bruožų.

Bet, tiesą sakant, to ir užtenka. Teisingiau, verta gerinti (greitinti) susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno, bet palikti juos gyvuoti kaip atskirus miestus. Jie unikalūs, įdomūs, autentiški, skirtingi. Vizija Kauną ir Vilnių sujungti į vieną miestą (ką tai bereikštų) turbūt skamba pragmatiškai, tačiau manau, kad kultūros požiūriu yra nedovanotina ir abiem miestams kenksminga: nesiliaujantis kultūrinis alsavimas vienas kitam į veidą šiems miestams daug vertingesnis ir prasmingesnis nei jų pavertimas vienu kūnu, urbanistiniu mutantu.

Dėkoju už pokalbį.

Paroda  „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ nuo balandžio 23 dienos veiks MO muziejuje Vilniuje, kita ekspozicijos dalis – Kaune, Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27). Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.

by Sandra

„Kultūra į kiemus“ grįžta: muzika, šokis ir kiti menai atkeliaus po Kauno gyventojų langais

„Europos scena tavo rajone“ – taip sveikinasi antram ir labai intensyviam sezonui  grįžtantis projektas „Kultūra į kiemus“. Balandžio – rugsėjo mėnesiais kauniečius, pravėrusius savo namų langus, išėjusius į balkonus ar kiemus, stebins šokio, teatro ir muzikos pasirodymai, parodos, programos vaikams ir kiti meniniai įvykiai. Iš viso 11-koje Kauno miesto seniūnijų planuojamos net 88 kultūrinės veiklos, po 8 kiekvienoje. Pirmoji projekto stotelė – Šilainiai.

„Kultūra į kiemus“ – tai „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, debiutavusi 2020 metais, pirmojo karantino metu. Tuomet pasirodymai vyko Kauno rajono seniūnijose. Vėliau kauniečių iniciatyva išrinkta tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje, atrinkta tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

Kultūra – it vakcina nuo susvetimėjimo

„Kadangi esu baigusi architektūros studijas, mane domina miestai ir tai kas juose vyksta įvairiuose masteliuose ir sluoksniuose, vienas jų – bendruomenės. Juk miestą sudaro ne tik architektūra, gamta bet ir žmonės, ryšiai ir santykiai tarp jų. Būtent „Kultūra į kiemus“ projektas man padeda suprasti ir pažinti kauniečius jų pačių kiemuose“, – pasakoja „Fluxus Labas!“ programos koordinatorė Goda Pomeranceva.

Ji tiki, kad kultūrinės veiklos skatina gyventojus padaryti paprastus, svarbius žingsnius: išeiti į kiemą, nusišypsoti kaimynui, pastebėti šalia esantį, susipažinti, pakalbėti, klausytis ir pasipasakoti, kartu pajusti vienybę ir džiaugsmą. „Tikiu, kad kultūra Kauno miesto daugiabučių namų kiemuose yra kaip vakcina nuo tamsos, liūdesio, apatijos, susvetimėjimo, pilkų veidų, neigiamo sovietmečio palikimo, rutinos ir kasdienybės.“

Pirmojo „Kultūra į kiemus“ sezono metu organizatoriai pastebėjo, kad muzikos garsai sulaukė didžiausio dėmesio ir susidomėjimo kiemuose, todėl ir šiemet programoje gausu muzikinių pasirodymų. Jų net pusšimtis!

„Atlikėjus dėliojome pagal bendruomenes, kurias jau pažįstame ir seniūnijoje vyraujančias temas. Kiemuose skambės fleitos, gitaros, sintezatorių, smuikų garsai, savos kūrybos dainas atliks žinomos grupės bei atlikėjai. Džiaugiuosi, kad kiemuose išvysime ir jaunų atlikėjų, kurie atsiliepė į metų pradžioje skelbtą atvirą kvietimą ir drąsiai pristatys savo kūrybą kauniečiams. Yra ir tokių, kurie savo kurtas dainas viešai atliks pirmą kartą“, – intriguoja G. Pomeranceva.

Projekte viso sezono metu pasirodys tokie muzikos atlikėjai, kaip Dominykas Vaitiekūnas, Kabloonak, Jurga Šeduikytė, „Kūjeliai“, Vytautas V. Landsbergis, svečiai iš Vokietijos „Umme Block“, ukrainiečiai „YeS Duet“.

„Kaunas 2022“ komandos narė išduoda, kad vasarą savo kiemuose gyventojai pamatys ir 17 parodų bei 13 šiuolaikinio šokio pasirodymų, iš kurių dalį atliks svečiai iš Japonijos, kitus – Šiuolaikinio šokio asociacijos nariai Agnietė Lisičkinaitė, Lukas Karvelis, Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas, Šeiko šokio teatras, Vilma Pitrinaitė, trupė „Nuepiko“ ir kt.

Nebus pamiršti ir mažiausieji gyventojai, kurie bus kviečiami gaminti dinamiškas burbulų formas, aitvarus ir muzikuoti.

Pirmoji projekto stotelė – ekologiškų idėjų pilni Šilainiai

„Kultūra į kiemus“ sezonas Šilainiuose bus pradėtas tokių atlikėjų, kaip seserų duetas „Baltos Varnos“, fleitininkas Paulius Berūkštis, gitaristas Rokas Jurkus, džiazo atlikėja Vakarė Urbaitė, ULNA šokio trupė, pasirodymais. Taip pat Santarvės parke nuo balandžio 19 d. veiks Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokinių darbų paroda „Kauno motyvai“, o Kauno kolegijos Menų akademijos dizaino studijos studentų darbai nuo balandžio 25 d. įsikurs Baltijos g. kiemuose.

Dar vienas ypatingas veiksmas, subursiantis ne tik šilainiškius, bet ir visus tvaraus gyvenimo filosofija besidominčius pakvies balandžio 23 d. Tai –  „Eco Urban“ festivalis, priminsiantis, kad daugiabučių džiunglėse gausu vietinių gyventojų puoselėjamos gamtos salelių, ir pakviesiantis ieškoti jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos.

Birželį kultūra savo kiemuose džiaugsis Eigulių, Dainavos, Šančių gyventojai, liepą projektas aplankys Panemunę, Centrą ir Gričiupį. Rugpjūtį – laikas Žaliakalniui, Petrašiūnams, Vilijampolei, o rugsėjį „Kultūra į kiemus“ finišuos Aleksote.

Nuotraukų autorius Martynas Plepys

by Sandra

Kauno autobusais keliaus Homeras, Binkis ir Grainytė

Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, miesto autobusų keleivius kviečia pakelti akis ir atrasti žinomų ir nežinomų literatūros veikalų citatas. Festivalio organizatoriai tikisi, kad skelbimai su literatūros klasikų ir šiuolaikinių autorių ištraukomis privers nusišypsoti, susimąstyti, taps pašnekesio tema ar paskatins dažniau pasivažinėti viešuoju transportu, nes skirtingais maršrutais važinėja skirtingi autoriai.

„Šitą idėją puoselėjau seniai, nuo tada, kai studentaudamas Londono metro, šalia komercinių reklamų pamačiau literatūrines citatas. Svarbiausias mūsų tikslas – priartinti literatūrą prie kasdienės aplinkos. Juk tokiame mieste kaip Kaunas viešasis transportas yra neatskiriama daugelio miestiečių gyvenimo dalis. Pamanėme, kad viešojo transporto erdvė gali pasiūlyti galimybę sužinoti ką nors naujo, o ne vien skaičiuoti likusias stoteles ar spoksoti į telefono ekraną. Turiu vilties, kad ši akcija Kaune neliks vienintelė, kad ja paseks ir kiti Lietuvos miestai,“ – apie kultūrinę-edukacinę iniciatyvą pasakoja Kauno literatūros savaitės meno vadovas Laurynas Katkus.

Akcijos organizatoriai paprašė festivalio kolegijos narių, literatūros žinovų ir kritikų pasidalinti mėgstamiausiomis Kauno, Lietuvos ir pasaulio rašytojų citatomis. „Klausėme – kas jums pirmiausia ateina į galvą, prisiminus tą ar kitą rašytoją? Norėjome, kad kauniečiai įsitikintų, jog lietuvių literatūra kalba ne tik apie gamtą ir tėvynę, o apie daug daugiau dalykų. Norėjome, kad ištraukos suteiktų akstiną pasidomėti, trauktų įsimenančiais vaizdiniais,  sąmojumi ar lyriška atmosfera,“ – intriguoja Laurynas Katkus. Su kai kuriais citatų autoriais kauniečiai jau turėjo progos susitikti praėjusių metų festivalyje, su kitais susitikimai dar laukia šią gegužę, pavyzdžiui, su Vaiva Grainyte, Sandra Bernotaite, Eka Kurniawanu ar Piotru Adamczyku.

Organizatoriai kviečia fotografuoti ir dalintis patikusiomis citatomis socialiniuose tinkluose, parašant, kur ir kokiu autobusu keliavote ir kokį autorių sutikote, bei pridedant grotažymę #literaturossavaite

Ši akcija yra įžanga į tradicija tampantį tarptautinį rašytojų ir knygų festivalį „Kauno literatūros savaitė“, kuris vyks gegužės 4–8 dienomis. Festivalio programoje – užsienio ir Lietuvos, jaunieji ir pripažinti, skaitytojams gerai žinomi rašytojai ir poetai. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/. Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

by Sandra

Zapyškyje antrąją šv. Velykų dieną skambės muzika, skirta Ukrainai

Data: 2022 m. balandžio mėn. 18 d.;

Vieta: Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia;

Laikas: 14 val.;

Programa: J. Brahms sekstetai styginiams nr.1 op.18 ir nr.2 op.36 

Antrąją Šv. Velykų dieną, balandžio 18-ąją, 14 val., senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia prisipildys muzikos garsų. Šviesių emocijų ir vilties kupinus J. Brahms muzikinius kūrinius atliks jungtinis styginių sekstetas – muzikantai iš Ukrainos ir Lietuvos. Šis koncertas simboliškai žymi nuo karo pabėgusių Ukrainos menininkų ir kultūros lauko veikėjų kūrybinius procesus ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje. 

Anot koncerto organizatorės Mildos Rutkauskaitės, šis renginys – netikėtas, tačiau reikšmingas posūkis „Kaunas 2022“  renginių sūkuryje. „Miesto ir rajono gyventojams ruošiantis sutikti Tarptautinę laimės dieną, prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Sukrečiančių įvykių akivaizdoje supratome, kad norime padėti Ukrainos žmonėms, tad vienysime visus, kuriuos domina kūrybinė veikla. Šis koncertas – ne tik puiki proga išgirsti Lietuvos bei Ukrainos muzikantus, bet ir galimybė susiburti, susipažinti Kaune ir Kauno rajone įsikūrusiai ukrainiečių bendruomenei, kurią kviesime į renginį.“

Idėja suburti Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų sekstetą kilo renginyje pasirodysiančiai Barborai Valiukevičiūtei, ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorei. Anot jos, koncerte netrūks emocijų: „Ukrainiečiams muzikantams tai labai svarbus ir jaudinantis renginys: parodome savo palaikymą jiems ir suteikiame galimybę atsidėkoti Lietuvai savo muzika. Tikiu, kad tokie koncertai ne sykį vyks ir ateityje.“ 

Renginio vieta ir atliekami kūriniai pasirinkti neatsitiktinai. Kauno rajone esanti Zapyškio bažnyčia yra vienas svarbiausių vietovės traukos centrų, antrąją šv. Velykų dieną įgaunantis ypatingą reikšmę. Bažnyčios skliautuose skambėsiantys Ukrainos ir Lietuvos muzikantų atliekami J. Brahms kūriniai – jaunatviški, viltingi ir kviečiantys pasidžiaugti besiskleidžiančiu pavasariu.

Negalintys atvykti į renginį, pasiklausyti seksteto atliekamos muzikos kviečiami stebint tiesioginę transliaciją organizatorių facebook paskyrose.

Vyksiantis koncertas – ne vienintelė iniciatyva, skirta palaikyti Ukrainos bendruomenę. Kauno centriniame pašte duris atvėrė ,,CulturEUkraine – atvira bendradarbystės erdvė Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. „Kaunas 2022“ organizatoriai nesustoja ir ateityje planuoja kitus renginius, kurie išreikštų paramą karo niokojamai šaliai bei visiems, laikinais namais pasirinkusiems Kauną.

Atlikėjai:

Oleksandra Vasylieva ir Barbora Valiukevičiūtė, smuikai

Sofiia Savchuk ir Jurgis Juozapaitis, altai 

Arnas Karolis Kmieliauskas ir Povilas Jacunskas, violančelės 

Apie atlikėjus:

Oleksandra Vasylieva, smuikas

O. Vasylieva – daugelio konkursų ir festivalių laureatė Ukrainoje ir užsienyje. Kaip solistė grojo su Ukrainos Nacionaliniu simfoniniu, Chmelnyckio filharmonijos, Kijevo solistų kameriniu, Naujosios eros, Kijevo Mocarto orkestrais ir kt. O. Vasylieva – „Rulla Voita“ dueto su Dmytro Ulianov (vibrafonas) įkūrėja. Šis duetas nuo pat įkūrimo 2019 m. surengė daugybę pasirodymų Ukrainoje ir užsienyje. 

Sofiia Savchuk, altas

Sofiia Savchuk – Ternopilyje, Ukrainoje gimusi altistė. Nuo pat mažumės skina laurus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Sofiia baigė Lvovo nacionalinę Mykolos Lysenkos muzikos akademiją ir aktyviai koncertuoja įvairiuose kameriniuose ansambliuose, yra orkestro „Akademija“ narė. Kaip solistė dažnai groja Lvovo filharmonijos orkestre. 

Arnas Karolis Kmieliauskas, violančelė

 

Muzikantas yra vienas ryškiausių̨ jaunosios kartos violončelininkų̨ Lietuvoje. 2016 metais nuskynęs laurus A. Glazunovo konkurse Paryžiuje, jis greitai tapo vienu aktyviausių savo kartos violončelininkų̨, įsitraukė į Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos ansamblių veiklas, inicijavo daugybę kultūrinių̨ judėjimų̨, įkūrė̇ savo ansamblius, kuriuose plėtoja kūrybines idėjas. Arnas yra šiuolaikinės muzikos ansamblio „Twenty Fingers Duo“ ir violončelininkų̨ ansamblio „Cello Club“ įkūrėjas, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ ir kvarteto „Chordos“ narys. Nuo 2014 m. prisijungė̇ prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atlikėjų.

Barbora Valiukevičiūtė, smuikas

Iš Kauno kilusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė baigė prestižinės Manheteno muzikos mokyklos studijas Niujorke, yra pasirodžiusi pasaulinio lygio koncertų salėse JAV, Japonijoje ir Europoje. Be solo pasirodymų, smuikininkė jau spėjo pasižymėti kaip puiki dėstytoja, veda meistriškumo kursus „Barenboim-Said“ fonde, Accademia d‘archi Arrigoni, bei Colombo menų universitete. Apkeliavusi visą pasaulį, pastaraisiais metais menininkė vis dažniau rengia kultūros renginius gimtajame mieste, yra ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorė.

Jurgis Juozapaitis, altas

Altininkas dažnai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Kaip solistas yra grojęs su Lietuvos kameriniu orkestru, LMTA studentų simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, „New Era orchestra“ (Ukraina), koncertavęs su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu, dalyvavęs daugelyje meistriškumo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris ir trio „Claviola“ narys. 

Povilas Jacunskas, violončelė

P. Jacunskas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoniniu, M. K. Čiurlionio menų mokyklos kameriniu bei Latvijos Nacionaliniu simfoniniu orkestrais, Tarptautinio festivalio „Harmos“ jaunimo simfoniniu orkestru (Portugalija), Lietuvos Nacionaliniu Vilniaus styginių kvartetu, mušamųjų ansambliu „Giunter percussions“ ir kt. 

by Sandra

Audra kaupiasi: į Kauną atvyks Midori Takada, Kittin, HÖR Radio, Caterina Barbieri ir daugybė kitų

Jau birželio 29 – liepos 3 dienomis Kauną užklups „Audra“ – penkių dienų trukmės muzikos ir meno festivalis miesto erdvėse. Naktinis klubas „Lizdas“ kartu su Kauno miesto bei rajono jaunimu ir „Kaunas 2022“ komanda rengia didžiulę renginių programą, kurios viena iš pagrindinių ašių taps muzikiniai pasirodymai išsibarstę po visą miestą.

Skelbiama, jog prie jau paskelbtų žvaigždžių pildosi vis didesnė atlikėjų plejada. Į Kauną pasisvečiuoti atvyks Berlyno kultine kultūrine institucija tapęs „HÖR“ radijas, kuris čia laikinai įsikurs ir transliuos savo specialią programą. Atvyks ir vieni didžiausių bei labiausiai patyrusių electro muzikos didžėjų – prancūzų duetas Kittin ir The Hacker.

Svarbi festivalio viešnia yra japonų perkusininkė ir kompozitorė Midori Takada, laikoma viena iš pasaulinių ambient ir minimal muzikinių stilių pradininkių. VDU Didžiojoje salėje įvyks jos ir keleto ansamblių bendro projekto „Silence Birds“ premjera – šis kūrinys gimė įkvėptas Rusijos agresijos Ukrainoje. Įdomu tai, jog Midori Takada jau lankėsi Lietuvoje vos tik atgavus nepriklausomybę, prieš tris dešimtmečius, todėl nekantrauja sugrįžti čia ir vėl pasimatyti su jai taip patikusia lietuvių publika.

Įspūdingose industrinės architektūros patalpose pasirodys italų elektroninės muzikos kompozitorė ir eksperimentalistė Caterina Barbieri. Elektronikos mylėtojų taip pat laukia pasaulio muzikos įkvėptas projektas Esa Afro-Synth Band ir Youtube hitu tapęs didžėjus PartiBoi69.

Pasidžiaugti bus galima ir gyvos muzikos gerbėjams – pasirodys ne tik lietuvių grupės Garbanotas bei Free Finga, bet ir energinga grupė iš Nyderlandų – The Mauskovic Dance Band. Tačiau tai – tik kruopelė antrojo papildymo sąrašo atlikėjų.

Savo dalyvavimą festivalyje taip pat jau patvirtino: Azu Tiwaline, Call Super, Deena Abdelwahed, DJ Marcelle, Helena Hauff, Hilda, Job Jobse, Mor Elian, Pakas, Noia, Patricia Kokett, Roads, Eimantas, Vox Low, V, 5zyl, Mantas T, Bradley Zero, Lover, Planeta Polar, Tarp Dviejų Aušrų, Violet, Gabrielle Kwarteng, Alex Krell, Arp Frique, Antal, Aurora Halal, DJ Rituals, Héctor Oaks, Juoduomenė, LSDXOXO, Julia Huxtable, Loranas Vaitkus, Maria Paskevic, Mario Moretti, Elboe, Mamiko Motto, Monika Seta, Aistė Regina, Manfredas, Identified Patient, Under Black Helmet, VTSS, Free Finga, Flash Voyage, CCL, Eris Drew, Less Feeling, Vaiper Vitalijus.

Be muzikinės programos, naujienų atsirado ir kultūrinėje programoje. Organizatoriai skelbia, jog festivalio dienomis vyks „Nepatogaus kino“ kuruojamos audiodokumentikų perklausos po atviru dangumi, naktiniai skaitymai, paroda „NFThon: Ateitis“, komikų pasirodymai renginyje „Standup 2.0“, naktinės tapybos užsiėmimai bei įvairūs tarpdisciplininiai performansai „Tempo“ erdvėje Senamiestyje.

Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programa nuolat pildysis ir plėsis. Ją kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.

Nuotr. autorius Vytenis Sidabras

 

by Sandra

„Kaunas 2022“ krepšinio turnyras „GATVĖS ŽVĖRIS“ kviečia žvėriškai 3x3 kovai! Dantis už dantį! (prasidėjo registracija)

Šių metų Gegužės 21 d. vienoje gražiausių Kauno vietų šalia Santakos, naujose krepšinio aikštelėse vyks „GATVĖS ŽVĖRIS“ 3x3 krepšinio turnyras!

„Kaunas 2022“ organizuojamas krepšinio renginys yra antrosios „Didžiosios Kauno mito trilogijos“ programos dalis. Turnyro dalyviai ir žiūrovai ne tik dalyvaus kovose dėl geriausiųjų vardo ir puikių prizų, bet ir galės stebėti profesionalų gravitacijai nepaklūstančius triukus.

Turnyras vyks bet kokiu oru. Turnyro pradžia – 10 val. ir vyks pagal tvarkaraštį bei užsiregistravusių komandų kiekį.

3×3 turnyro nugalėtojai bus apdovanoti žvėriškai gerais „Kaunas 2022“ ir rėmėjų įsteigtais prizais, o kiekvienas dalyvis gaus oficialius „Gatvės žvėries“ marškinėlius bei kitas organizatorių įsteigtas dovanas.

Registracija į 3×3 Krepšinio turnyrą vyks iki Gegužės 19 d. 23:59 val. Kviečiame registruotis el. paštu [email protected] , įrašant savo komandos pavadinimą, komandos narių vardus ir pavardes, amžiaus grupę, kurioje dalyvausite, bei kontaktinius duomenis. Mokestis komandai (iki 4 asm.) – 20 Eur (mokestis priimamas tik pavedimu).

 

Amžiaus grupės:

1 grupė – gimę 2006 m. ir jaunesni

2 grupė – gimę 2004 m. ir jaunesni

3 grupė – gimę 2003 m. ir vyresni

4 grupė – merginų grupė – amžius neribojamas

Kviečiame kovai! Dantis už dantį!

 

Informacija:

el. paštu [email protected]; telefonu: +37065841475

Kada? Gegužės 21 d. 10:00–18:00 val. (registracija iki gegužės 19 d. 23:59 val.)

Kur? Santakos parkas, Atvira krepšinio aikštelė šalia Lietuvos krepšinio namų, Santakos g. 11, Kaunas

Organizatoriai: VŠĮ „Kaunas 2022“ ir VŠĮ „Kiemo lyga“

Partneriai: Kauno krepšinio klubas „Žalgiris“

 

Turnyro informacija / nuostatai

Turnyro metu budės medikai. Už sveikatos būklę, sužeidimus ir dalyvavimą turnyre bei paliktus be priežiūros daiktus turnyro metu atsako patys turnyro dalyviai.

Varžybų organizatoriai turi teisę diskvalifikuoti žaidėjus ar komandas, jeigu: žaidžia neregistruoti žaidėjai, yra falsifikuoti dalyvių amžių įrodantys dokumentai ar komandos nariai grubiai pažeidžia sporto etikos ar elgesio normas.

Turnyras bus vykdomas dviem etapais:

I etapas – varžybos pogrupiuose. Pogrupio varžybose dviems ar daugiau komandų surinkus vienodą taškų skaičių, komandų klasifikacija nustatoma remiantis oficialiomis FIBA taisyklėmis (1994 08 02).

II etapas – atkrintamosios varžybos, pusfinaliai ir finalai.

Komandų registracija vyks iki Gegužės 19 d. 23:59 val.

  • Komandoje turi būti registruojami bent 3 žaidėjai (galima registruoti 1 papildomą atsarginį žaidėją). Viso turnyro metu žaidėjai privalo turėti asmens dokumentus su nuotraukomis, kuriuose būtų nurodyta pilna gimimo data. Dokumentus komanda privalo pateikti sekretoriatui vėliausiai likus 30 minučių iki pirmųjų komandos rungtynių. Prasidėjus varžyboms grupėje, pakeitimai negalimi.
  • Grupėje užsiregistravus mažiau nei 8 komandoms, šios grupės varžybos nebus vykdomos. Dalyvio mokestis žaidėjams bus grąžintas arba komandai panorėjus, ji bus perkelta į vyresnę amžiaus grupę.
  • Šiame turnyre negali žaisti LKL, NKL, ir profesionalių užsienio komandų žaidėjai, 2021-2022 m. sezone buvę įtraukti į šių komandų paraiškas.
  • Varžybų formatas nustatomas pagal dalyvių kiekių bei gali būti keičiamas ar pildomas turnyro organizatorių.

 

Registracijos mokestį 20 Eur už komandą perveskite gavėjui:

VšĮ „Kiemo lyga“

Įmonės kodas: 304287173

Adresas: Kauno r. sav. Piepalių k. Verslo g. 8

Banko sąskaita.: LT202140030003804694

Bankas: Luminor Bank AS

Langelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodykite – GATVĖS ŽVĖRIS 3×3 ir „Komandos pavadinimas“

Informacija telefonu: +37065841475

 

VARŽYBOS

  • Rungtynių vietą, laiką ir komandos marškinėlių spalvą būsimose rungtynėse dalyviai gali sužinoti informacinėje lentoje bei iš teisėjo–informatoriaus pranešimų.
  • Komandai reikalinga turėti vienos spalvos krepšiniui pritaikytą aprangą
  • Rungtynių trukmė – 10 minučių nestabdomo laiko. Prieš kiekvienas rungtynes 5 minutės skiriamos komandų apšilimui.
  • Rungtynes gali pradėti žaisti tik pilnos (3-jų žaidėjų) sudėties komanda. Komandoje likus dviem žaidėjams, rungtynės nepradedamos, o pergalė skiriama pilnos sudėties komandai.
  • Visos rungtynės žaidžiamos pagal paskelbtą tvarkaraštį. Jeigu kuri nors komanda būna nepasiruošusi žaisti paskirtu laiku, jai užskaitomas techninis pralaimėjimas.
  • Rungtynes puolime pradedanti komanda išaiškinama burtų keliu. Tai atlieka aikštelės teisėjas. Rungtynėms prasidėjus, pirmojo ginčo atveju, kamuolys atitenka rungtynes gynyboje pradėjusiai komandai, o rungtynių eigoje – paeiliui.
  • Įmetus kamuolį į krepšį, kamuolys perduodamas kitai komandai, kuri tęsia žaidimą kamuolio perdavimu iš už 6,75 m linijos. Būtina atlikti bent vieną perdavimą, tik tada galima atakuoti krepšį. Pažeidus šią taisyklę metimas neįskaitomas ir kamuolys perduodamas varžovams. Atkovojus po krepšiu ar perėmus kamuolį, jis turi būti grąžintas už 6,75 m linijos (perdavimas nebūtinas).
  • Keitimų skaičius neribojamas. Keitimai vykdomi kamuoliui esant užribyje arba vienai iš komandų pelnius taškus ir tik iš anksto pranešus aikštelės teisėjui bei jam leidus.
  • Rungtynių teisėjas fiksuoja metimus, pražangas, galutinį rungtynių rezultatą. Visas ginčytinas situacijas sprendžia aikštės teisėjas.

REZULTATAI

  • Rungtynės vyksta iki 15 įmestų taškų arba 10 minučių.
  • Jei 10 minučių laikas baigėsi, nugalėtoju skelbiama komanda, surinkusi daugiau taškų. Jeigu nustatytas rungtynių laikas baigiasi lygiosiomis, tuomet rungtynėse žaidžiamas pratęsimas, kurį su kamuoliu pradeda rungtynių pradžioje besigynusi komanda. Komanda, kuri pratęsimo metu pirmoji pelno 2 (du) taškus, skelbiama rungtynių nugalėtoja.
  • Komandai neatvykus į vienas iš rungtynių, visose rungtynėse jai gali būti užskaitomi techniniai pralaimėjimai rezultatu 0:15.
  • Visi kamuoliai, įmesti už 6,75 m linijos vertinami 2 taškais. Jei iš arčiau – 1 tašku. Už taiklų baudos metimą skiriamas 1 (vienas) taškas. Tai nustato rungtynių teisėjas.

PRAŽANGOS

  • Už pražangą metimo metu skiriamas vienas (1) baudos metimas. Jei prasižengta metant iš už 6,75 m linijos, skiriami du (2) baudos metimai.
  • Jeigu pražanga buvo užfiksuota atliekant metimą, kuris buvo taiklus, tuomet taškai įskaitomi ir skiriamas vienas (1) baudos metimas.
  • Už nesportinę ar techninę pražangą skiriamas vienas (1) baudos metimas. Po metimo kamuolys lieka baudą metusiai komandai.
  • Komanda išnaudoja komandinių pražangų limitą, kuomet rungtynėse bendrai surenka 6 (šešias) pražangas. Po 9 (devintos) komandines pražangos, kiekviena nauja pražanga žymima kaip techninė pražanga. Siekiant išvengti nesusipratimų žaidėjams neskaičiuojamos asmeninės pražangos ir žaidėjas negali būti pašalintas dėl pražangų limito.
  • Kuomet komanda viršija 6 komandinių pražangų limitą, už 7, 8, 9 komandines pražangas skiriami 2 baudos metimai. Už 10 ir naujas komandines pražangas bei technines ir nesportines pražangas skiriama 2 (du) baudos metimai ir kamuolys atitenka puolusiai komandai.
  • Jei, prasižengus ir teisėjui paskyrus baudos metimą (-us), baigiasi rungtynėms skirtas laikas, metimas (-ai) atliekamas (-i), pasibaigus rungtynėms.
  • Baudos metimui skiriamos 8 sekundės.
  • Vilkinimas arba tyčinis pasyvus žaidimas (t.y. kuomet nebandoma atakuoti krepšio) yra vertinamas kaip taisyklių pažeidimas. Jį nustato rungtynių teisėjas, kuris iš pradžių perspėja, o po to gali atiduoti kamuolį besiginančiai komandai.

Komandų vieta turnyrinėje lentelėje

  • Vykdant varžybas grupėse, bendra komandų vieta turnyrinėje lentelėje nustatoma pagal šių kriterijų eiliškumą:
  • Daugiausiai pergalių;
  • Tiesioginis komandų palyginimas (skaičiuojamos pergalės/pralaimėjimai);
  • Didžiausias pelnomų taškų vidurkis (neskaičiuojant taškų gautų laimėjus rungtynes, kuriose priešininkui buvo užskaitytas techninis pralaimėjimas);
  • Įmestų ir praleistų taškų santykis
  • Jei suskaičiavus pagal šiuos 4 kriterijus, neišaiškinama, kuri komanda užima aukštesnę vietą, tuomet komandų vieta turnyrinėje lentelėje paaiškėja burtų keliu.

DISKVALIFIKACIJA

Žaidėją rungtynėse nubaustą nesportine pražanga 2 (du) kartus teisėjas pašalina iš aikštelės, o organizatoriai diskvalifikuoja iš tolimesnių varžybų. Taip pat žaidėjas (žaidėjai) gali būti pašalinti iš varžybų už smurtinius veiksmus, žodinę arba fizinę agresiją, susitartus varžybų rezultatus

by Sandra

Slopinimams ir prievartai nepasidavusi alternatyvioji Kauno kultūra – parodoje „1972. Pramušti sieną“

Lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1972 m. gegužės 14 dieną, Kauno ir Lietuvos istoriją pakreipė įvykis Miesto sode. Romas Kalanta protestuodamas prieš sovietinį režimą, prie Muzikinio teatro, apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Ši tragedija sukėlė neregėtą viešą pasipriešinimą, ne vienam protestu virtusiose laidotuvėse (vėliau šie įvykiai praminti Kauno pavasariu) dalyvauti panorusiam jaunuoliui pasibaigusį net įkalinimu – ką jau kalbėti apie pradėtų meninių idėjų tąsą, bent jau viešai. Bet pogrindyje laisvės dvasia išliko.

2022-aisiais, laisvam laisvos šalies mieste didžiuojantis Europos kultūros sostinės titulu, kai už kelių šimtų kilometrų Ukrainoje vyksta kruvinos žudynės, ne vienas „Kaunas 2022“ programos elementas įgauna naują, net svarbesnę reikšmę. Paroda „1972. Pramušti sieną“ – aukštai šiame sąraše. „Esame tikri, kad ši paroda nepaliks abejingų. Mūsų miestas kalbėsis su savimi taip atvirai, kaip niekada to nedarė“, – deklaruoja organizatoriai.

Gegužės 14 dieną atidaroma paroda visą vasarą veiks netoli nuo R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte. Šios idėjos autorė ir parodos kuratorė – menotyrininkė, prof. dr. Rasa Žukienė (VDU), teigianti kad paroda, nors skirta pažymėti R. Kalantos žūties 50-asias metines, tuo pačiu akcentuos asmenybės vidinės laisvės problemą, tiesiogiai ir visais laikais susijusią su pasipriešinimu prievartai ir gniuždymui.

Parodoje – platus laisvo gyvenimo vaizdinių ir nepasitenkinimo tikrove spektras

„Ši paroda skirta tokiems Lietuvos gyvenimo įvykiams ir meno pasauliui, kurių egzistavimas vieniems yra jų esybės neatskiriama dalis, o kitiems, ypač gimusiems po 1990-ųjų, sunkia įtikimas dalykas. Nemažai daliai Lietuvos visuomenės jau sunku ir patikėti, kad sovietizuotoje Lietuvoje, šiapus „geležinės uždangos“ XX a. 7-9 dešimtmetyje taip galėjo būti: buvo kuriami modernūs kūriniai, atvirai stota prieš sistemą, vystėsi sovietinių hipių judėjimas, paskui vietoje laisvės, meilės ir rokenrolo sulaukta smurto, prasidėjo visuomenės minties ir meno slopinimas“, – parodos koncepciją, žyminčią lūžio tašką miesto kultūroje, aiškina menotyrininkė.

Varžymai ir prievarta kaip ir šiandien, taip ir tuomet neužgniaužia laisvės troškimo. Vienu iš laisvės bastionų 7-8 deš. Kaune ir buvo kultūros sfera – teatras, dailė, jaunimo muzikos grupės, kinas. Parodoje šiuolaikinių kauniečių žvilgsnis bus sutelktas į nepaklusniųjų ir nepaklususiųjų sistemai grupes – Kauno hipius, roko muzikos grupes, pantomimos artistus ir profesionalius dailininkus, kūriniuose atspindėjusius nelaisvos visuomenės narių nuotaikas ir po Romo Kalantos susideginimo patyrusius ideologinę prievartą.

R. Žukienei pavyko surinkti išties įspūdingą parodos komandą – R. Kalantos atminimui skirtą dalį kuruoja  menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė (Kauno apskrities viešoji biblioteka), dailės ir fotografijos kūrinius parodai  kartu su R. Žukiene parinko menotyrininkė Genovaitė Bartulienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), teatro ir pantomimos sritį kuruoja menotyrininkas doc. dr. Edgaras Klivis (VDU), muzikos – kompozitorė Zita Bružaitė Kauno „Santaka“), kino programą – kritikas Gediminas Jankauskas (VDU), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“  – istorijos dr. Arūnas Streikus (VU).

„Mano komanda fantastiška, o pažintys su jais ilgametės. Kiekvienas senokai man žinomi kaip savo srities žinovai ir gerbėjai. Visi ne ką tik į kultūros lauką įšokę – komandos nariai nemažai nuveikę tyrinėdami ir gilindamiesi, pusė – mokslų daktarai“, – didžiuojasi prieš dvejus metus, parodos koncepciją įtraukus „Kaunas 2022“ programą, jos kolektyvą subūrusi R. Žukienė. Anot menotyrininkės, užkrėsti kolegas savo idėja nebuvo sunku.

Gitaros iš vogtų lentų ir būtinai raudoni karoliai

„1972. Pramušti sieną“ nėra tik meno kūrinių paroda. „Kauno pavasario“ nuotaika kuriama, amžininkų istorijos atgaivinamos įvairiais artefaktais, dokumentais, kino kadrais iš demonstracijų ar pantomimos spektaklių – be abejo, ir muzika, mada. R. Žukienei ir kolegoms, rengiant parodą, teko bendrauti – atgaivinti pažintis ar užmegzti naujas – su įspūdingu kiekiu žmonių, prisimenančių 1972-uosius.

„Įspūdingiausia man buvo tai, kad beveik kiekvienas vyresnis negu 50 metų žmogus, paklaustas apie Kauną 1972-aisiais, kai ką prisimena – akys sužiba, kaip nori papasakoti. Tiek metų praėjo, ir dar ne viskas išpasakota ir užrašyta. Išgirdau daug pasakojimų, kaip „bananų“ gavo Laisvės alėjoje 1972 metų gegužės 18 dieną, kaip cypdavo slopintuvai tėvų tranzistoriuje (jie klausėsi vakarietiškų radijo stočių), kaip lindo per tvorą į baldų fabriką, kad pasivogtų lentą gitarai gamintis, kaip klumpes Pravieniškėse kaliniai darė. Daug tokių istorijų“, – intriguoja menotyrininkė. Ji pažymi, kad rengiantis parodai pavyko aptikti unikalių eksponatų, kurie galėtų sudominti ir šalies muziejus.

„Iš pradžių buvo net drovu prašyti ano meto madingų rūbų. Vis tik 40-50 metų praėjo. Bet, pasirodo, jų yra, gavau – gavau iš vienos dailininkės, kuri pati suprojektavo audinį, atsispausdino jį Kauno fabrike, susimodeliavo ir pasisiuvo suknelę. Ir karolius nusimezgė, nes labai reikėjo raudonų karolių. Viena moteris, dabar profesorė, užsidegė idėja atkurti, numegzti iš naujo savo turėtą paauglišką krepšį su užrašu „Love, Art, Music“. Net ir tų pačių siūlų atrado. Jau turiu ir tą cool krepšį. Viską eksponuosime“, – sako R. Žukienė.

Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau neseną, tačiau mažaidabartinei visuomenei žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte ir kitur vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais. Jaunimui bus siūlomos edukacinės programos. Visa tai neabejotinai skatins aktyvesnį dialogą tarp kartų ir tautų, kurių istorijos skirtingos, bet vis dėl to yra ir daug dar neišryškintų bendrumų.

„Bendras dialogas apie laisvę ir jos ribų plėtimą mene ir sociume, mąstymas apie kultūrų įvairovę, kultūrų įdomumą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje yra aktualus ir reikalingas Lietuvoje ir Europoje. Paroda leis užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp menininkų, muziejininkų ir tyrėjų bendruomenių“, – mano parodos „1972. Pramušti sieną“  kuratorė.

 

Parodos vieta: Kauno centrinis paštas
Laikas: 2022 gegužės 14 – rugpjūčio 31
Organizatorius: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

 

Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis
dailės muziejus (Vilnius), IX forto muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, Valdo Adamkaus
biblioteka-muziejus, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno miesto muziejus, Čekijos
respublikos ambasada Lietuvoje, Prahos miesto galerija (ir kt.)

by Sandra

Kauno modernizmo architektūros įkvėptas filmas „Klostės“ kelionę į ekranus pradeda festivalyje Kanadoje

Kauno kultūros metams skirtas ir Kauno modernistinę architektūrą pristatantis kauniečių ir režisierės Aideen Barry meninis filmas „Klostės“ pirmą kartą su žiūrovais susitiks balandžio 10 dieną Kanadoje, festivalyje „The Architecture + Design Film Festival“ Vinipege.  Kasmetinis kino renginys pristato kritikų pripažintus filmus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas architektūros ir dizaino svarbai kasdieniame gyvenime.

„Kaunas 2022” komanda modernistinę architektūrą, laukiančią UNESCO įvertinimo, nutarė įprasminti specialiame filme dar 2019-aisiais. Šis kūrybinis procesas buvo patikėtas pripažintai Airijos menininkei Aideen Barry, prestižinio „Golden Fleece“ apdovanojimo laureatei, kurios darbai eksponuojami muziejuose, šiuolaikinio meno centruose ir privačiose galerijose visame pasaulyje. Menininkės kūrybinis procesas paremtas bendruomenės įtraukimu: siužetas paremtas miestiečių papasakotomis istorijomis, kauniečiai tapo veikėjais ir filme. Siurrealistiškos „Klostės“ sujungė miesto paveldą, istoriją ir kauniečių fantastines noveles.

Meninio architektūros filmo pavadinimas tai tarpukario architektūroje besikartojančių elementų metafora ir kūrybinis procesas: vaizdas sukonstruotas įvairiomis animacijos ir video montažo technikomis, sudėtas iš tūkstančių nuotraukų. Jame istorijos lankstosi tarp istorijų, pastatai tarp pastatų. Žiūrovas drauge su personažais prasmunka į pastatų interjerus, žvalgosi į tipiškus suapvalintus Kauno langus, elegantiškas laiptinių duris, žiūrinėja lubas tarsi gulėtų ant kilimo su smilkstančia cigarile tarp pirštų.

Lietuvos žiūrovai architektūros filmą kino teatruose galės išvysti jau rudenį. Pirmasis rodymas numatomas rugsėjo 21-ąją ten, kur filmas ir gimė – Kaune, duris šiemet atvėrusiame atsinaujinusiame kino centre „Romuva“. Vėliau jis keliaus po kino teatrus visoje Lietuvoje.

Filmo kūrimą inicijavo bei rėmė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“.

Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=JGgDVpe00vk

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra

„Kaunas 2022“ ir menininkas Algis Kriščiūnas siunčia jautrią žinutę Ukrainai

Kultūrinis palaikymas Ukrainai tęsiasi ir toliau – Kauno mieste, Steigiamojo Seimo aikštėje, įkurdinta erdvinė skulptūra „K-Totem“ pakeitė savo išvaizdą. Tuo pasirūpino „Kaunas 2022“ organizatoriai ir  menininkas Algis Kriščiūnas, specialiai šiam tikslui sukūręs iliustraciją „Cut“. Šia kultūrine žinute menininkas siekia atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį – vaikus,  kurių gyvenimus bei pasaulio suvokimą negrįžtamai pakeitė karas.

„Kūrinyje pavaizduotas kruvinas kirtis atskyrė dangų, tarsi peiliu nurėžė svajones. Nerūpestingos dienos liko vakar, šiandien gyvenimas – lyg plūstanti žaizda. Rytoj ten liks tik kietas randas, priminsiantis nenugalimus žmones. Ir tai, kiek daug mes galime kartu“, – teigia menininkas A. Kriščiūnas.

Anot „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorės Donatos Jutkienės, menininkas Algis Kriščiūnas aktyviai dalyvauja daugybėje veiklų, skirtų Ukrainos palaikymui. „Menininkas sutiko paskirti skulptūros iliustraciją šia tema. Išreikšdamas paramą Ukrainai, visą honorarą už kūrybą A. Kriščiūnas skyrė VšĮ „Stiprūs kartu“. Smagu matyti, kaip gerumas suvienija žmones, o „K-Totem“ skulptūra tampa savotiška skelbimų lenta transliuoti žinutes miestiečiams bei miesto svečiams.“

Svarbu priminti, jog daugiafunkcinę erdvinę skulptūrą „K-Totem“ Kauno miestui padovanojo UNESCO Dizaino miestų tinklo narys, Belgijos miestas Kortreikas, 2030 m. siekiantis tapti Europos kultūros sostine.

„K-Totem“ kartu sukūrė 15 įmonių, dizaino agentūrų ir mokslo institucijų, o „Designregio Kortrijk“ pagamino naują konstrukciją bei transportavo ją į Kauną. Skulptūra jau tapo vietos kūrėjų – grafikos dizainerių ir iliustratorių – saviraiškos erdve. Kartu su Kortreiko miestu organizuojami dizainerių mainai – Kortreiko kūrėjų sukurtos iliustracijos bus eksponuojamos Kaune, o Kauno kūrėjų – Kortreike. Tai –  simboliškas abiejų miestų identiteto ir bendradarbiavimo ženklas bei puiki galimybė vietos kūrėjams pristatyti savo darbus visuomenei.

Erdvinę skulptūrą galite įvertinti ir patys – ją rasite Steigiamojo Seimo aikštėje Kaune.

Šis A. Kriščiūno darbas – dalis „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ projektų, skirtų kultūriškai palaikyti karo siaubiamos Ukrainos menininkus, kūrėjus bei gyventojus. Šiuo tikslu Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022” kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“ buria Ukrainos kūrėjus ir menininkus, kurie turėtų sąlygas dirbti bendrose co-working erdvėse bei individualiose studijose ar dirbtuvėse. Čia bus galima naudotis nemokamu internetu, biblioteka, video konferencijų erdve, susitikimų kambariu, bus padedama rasti vietos partnerius, klientus. „CulturEUkraine“ centre taip pat vyksta įvairios nemokamos veiklos, skirtos tiek suaugusiems, tiek vaikams. „CulturEUkraine“ jau laukia pirmųjų savo rezidentų – kurti ir dirbti centre norinčių žmonių.

Daugiau informacijos apie erdvę - www.kaunas2022.eu

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra