Month: balandžio 2022

Festivalis „Urban Eco“ kviečia į Šilainius – ieškos jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos

Visi žino, kad Šilainiai Kauno panoramoje išsiskiria nesibaigiančiais aukštaūgių daugiabučių labirintais, tačiau tikrai ne visi girdėjo, kad čia žaliuoja gyventojų puoselėjamos gamtos salelės ir gyvena daugybė ekologija besidominčių žmonių. Balandžio 23 dieną vyksiančio „Urban Eco“ festivalio organizatoriai tikri – Šilainiai savyje talpina tiek žavesio, kad jo užtektų visam Kaunui. „Kaunas 2022“ kviečia į jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos ieškosiančius renginius, siūlančius į Šilainius ir mus supančią aplinką pažiūrėti kitaip.

Festivalio pavadinimas „Urban Eco“ atspindi renginio tyrinėjamas temas. Kauniečiai bus kviečiami gilintis ne tik į ekologijos, gamtos kontekstus, bet ir jų pritaikymą šiuolaikiniame mieste. Festivalio metu, Santarvės parke susirinkę dalyviai galės dalyvauti diskusijose, renginiuose ir įvairiose dirbtuvėse, kurias apjungs tvarumo ir urbanistikos kontekstai.
Anot programos sudarytojos Gabrielės Janilionytės, festivalyje figūruoja kelios pagrindinės temos – bendruomenė, gamta ir miestas. Festivalio misija – edukacinėmis priemonėmis parodyti miesto įvairovę – tai, kad daugiabučių apsuptyje galima rasti gamtos ir žalumos apraiškų, tvarumo atspindžių, kuriuos įdomu tyrinėti ir, žinoma, jais mėgautis. „Ne sykį girdėjau, kad Šilainiai – pilkas rajonas. Panašu, kad dar ne visi žino, kad vietovė garsėja savo sodais, žalumos salelėmis ir besiburiančiomis bendruomenėmis. Būtent joms ir skirtas šis festivalis. Kviečiame kalbėti ir kalbėtis – ieškosime dialogo ir bendrų sąlyčio taškų, tyrinėjant ekologijos, miesto kūrimo galimybes. Tikiu, kad šiuolaikiniame mieste atsiras vietos tvariai urbanistikai“. G. Janilionytė pastebi, kad festivalio data pasirinkta neatsitiktinai. Balandžio 22 d. – Žemės diena, simboliškai įvedanti į festivalio veiklas, kurios vyks balandžio 23 d.

„Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Goda Karbonskytė pasakoja, kad Šilainiuose visus metus vyko įvairios iniciatyvos, skirtos festivalio temai atskleisti, buvo įtrauktos mokyklos, vaikų darželiai bei vietos bendruomenės. „Šilainiškiai ne sykį įrodė savo aktyvumą bei norą prisidėti prie bendruomenės veiklų – jau nuo 2018 m. programa „Fluxus Labas!“ kvietė Kauno miesto rajonų bendruomenes ieškoti savo identiteto ir kartu įgyvendinti vietos kontekstą atspindinčius kūrybinius projektus. Šilainiai garsėja ir čia vykstančiais unikaliais projektais, pavyzdžiui – kiek mažiau nei prieš metus sužaliavusio augalų labirinto iniciatyva. Smagu, kad šiais metais prie „Urban Eco“ festivalio prisijungė ir Lapių bendruomenė bei Pelėdų kava. Tai – savotiškas „Kaunas 2022“ renginių tęstinumas, kurį planuojame ir ateityje.“

Nuo kūrybinių dirbtuvių bei diskusijų, iki akrobatų pasirodymo – Šilainiuose netrūks veiksmo
„Urban Eco“ festivalio metu, dalyviai bus kviečiami burtis Santarvės parke, kuriame jų lauks kelios renginių zonos. Pirmoji, Eko zona, kvies išbandyti jėgas įvairiose dirbtuvėse, mokytis antrinio panaudojimo būdų, o iš atsineštų tekstilės medžiagų siūlys kurti naujus daiktus. Diskusijų zona, kaip galima spręsti iš pavadinimo, kvies kalbėtis apie tai, kaip tvariau gyventi daugiabučiuose Lietuvoje ir visame pasaulyje bei kaip nepersistengti rūpinantis Žeme. Galiausiai, pramogų zona miesto žalumoje kvies pasimėgauti akrobatų pasirodymu, įvairiais koncertais ir kitais smagiais renginiais, skirtais tiek suaugusiems, tiek ir mažiausiems festivalio dalyviams.
Festivalio ašis – trejos dirbtuvės, siūlysiančios dalyvauti skirtingose, tačiau ekologijos ir urbanistikos temų vienijamose veiklose. „Šilainiai kalbasi“ pakvies susipažinti su įkvepiančiais viešųjų erdvių projektais užsienyje ir Lietuvoje bei ragins klausytojus tapti kūrėjais – bus siekiama išgirsti jų poreikius, eksperimentuoti su skirtingais funkciniais programiniais scenarijais daugiabučių namų kiemuose, o užsiėmimų metu surinktos pastabos ir idėjos bus perduotos Kauno miesto savivaldybei. Kūrybinės dirbtuvės „Vėjo skliautai“ kvies festivalio dalyvius prisidėti prie bendruomeninės meninės instaliacijos kūrimo savo palinkėjimais gamtai, o „Neofuturistiniai pasivaikščiojimai: Šilainiai“ kvies dalyvius tyrinėti Šilainių rajoną iš skirtingų miesto charakterių perspektyvų. Renginio metu vyks ir bendruomeninis piknikas, kurio metu bus renkama parama Pelkių fondui.

Šilainių „Urban Eco“ festivalis traukia ir užsienio bendruomenių dėmesį bei tampa Europinės kampanijos dalimi. Europos komisijos vykdoma iniciatyva „Climate Connects“ (#climateconnects) siekia supažindinti jaunąją kartą su vykstančiais klimato pokyčiais ir ES pastangomis mažinti klimato pokyčių sukeliamas pasekmes skirtingose pasaulio šalyse. Įtraukių diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių metu jaunimas iš Šilainių ir kitų mikrorajonų prisideda prie pasiūlymų, kaip mažinti neigiamus klimato kaitos padarinius.
Anot festivalio organizatorių, svarbiausia, kad „Urban Eco“ renginio metu vykdomos iniciatyvos ir naujai gimusios idėjos po renginio toliau gyvuotų ir ateityje. Keliaujant iš gamtinio į urbanistinį kontekstus, „Urban Eco“ kvies kurti sąmoningą, aktyvią bei apie ateitį mąstančią bendruomenę. Susitikime Šilainiuose!

Pilną „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.

by Sandra

„Kultūra į kiemus“ grįžta: muzika, šokis ir kiti menai atkeliaus po Kauno gyventojų langais

„Europos scena tavo rajone“ – taip sveikinasi antram ir labai intensyviam sezonui  grįžtantis projektas „Kultūra į kiemus“. Balandžio – rugsėjo mėnesiais kauniečius, pravėrusius savo namų langus, išėjusius į balkonus ar kiemus, stebins šokio, teatro ir muzikos pasirodymai, parodos, programos vaikams ir kiti meniniai įvykiai. Iš viso 11-koje Kauno miesto seniūnijų planuojamos net 88 kultūrinės veiklos, po 8 kiekvienoje. Pirmoji projekto stotelė – Šilainiai.

„Kultūra į kiemus“ – tai „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, debiutavusi 2020 metais, pirmojo karantino metu. Tuomet pasirodymai vyko Kauno rajono seniūnijose. Vėliau kauniečių iniciatyva išrinkta tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje, atrinkta tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

Kultūra – it vakcina nuo susvetimėjimo

„Kadangi esu baigusi architektūros studijas, mane domina miestai ir tai kas juose vyksta įvairiuose masteliuose ir sluoksniuose, vienas jų – bendruomenės. Juk miestą sudaro ne tik architektūra, gamta bet ir žmonės, ryšiai ir santykiai tarp jų. Būtent „Kultūra į kiemus“ projektas man padeda suprasti ir pažinti kauniečius jų pačių kiemuose“, – pasakoja „Fluxus Labas!“ programos koordinatorė Goda Pomeranceva.

Ji tiki, kad kultūrinės veiklos skatina gyventojus padaryti paprastus, svarbius žingsnius: išeiti į kiemą, nusišypsoti kaimynui, pastebėti šalia esantį, susipažinti, pakalbėti, klausytis ir pasipasakoti, kartu pajusti vienybę ir džiaugsmą. „Tikiu, kad kultūra Kauno miesto daugiabučių namų kiemuose yra kaip vakcina nuo tamsos, liūdesio, apatijos, susvetimėjimo, pilkų veidų, neigiamo sovietmečio palikimo, rutinos ir kasdienybės.“

Pirmojo „Kultūra į kiemus“ sezono metu organizatoriai pastebėjo, kad muzikos garsai sulaukė didžiausio dėmesio ir susidomėjimo kiemuose, todėl ir šiemet programoje gausu muzikinių pasirodymų. Jų net pusšimtis!

„Atlikėjus dėliojome pagal bendruomenes, kurias jau pažįstame ir seniūnijoje vyraujančias temas. Kiemuose skambės fleitos, gitaros, sintezatorių, smuikų garsai, savos kūrybos dainas atliks žinomos grupės bei atlikėjai. Džiaugiuosi, kad kiemuose išvysime ir jaunų atlikėjų, kurie atsiliepė į metų pradžioje skelbtą atvirą kvietimą ir drąsiai pristatys savo kūrybą kauniečiams. Yra ir tokių, kurie savo kurtas dainas viešai atliks pirmą kartą“, – intriguoja G. Pomeranceva.

Projekte viso sezono metu pasirodys tokie muzikos atlikėjai, kaip Dominykas Vaitiekūnas, Kabloonak, Jurga Šeduikytė, „Kūjeliai“, Vytautas V. Landsbergis, svečiai iš Vokietijos „Umme Block“, ukrainiečiai „YeS Duet“.

„Kaunas 2022“ komandos narė išduoda, kad vasarą savo kiemuose gyventojai pamatys ir 17 parodų bei 13 šiuolaikinio šokio pasirodymų, iš kurių dalį atliks svečiai iš Japonijos, kitus – Šiuolaikinio šokio asociacijos nariai Agnietė Lisičkinaitė, Lukas Karvelis, Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas, Šeiko šokio teatras, Vilma Pitrinaitė, trupė „Nuepiko“ ir kt.

Nebus pamiršti ir mažiausieji gyventojai, kurie bus kviečiami gaminti dinamiškas burbulų formas, aitvarus ir muzikuoti.

Pirmoji projekto stotelė – ekologiškų idėjų pilni Šilainiai

„Kultūra į kiemus“ sezonas Šilainiuose bus pradėtas tokių atlikėjų, kaip seserų duetas „Baltos Varnos“, fleitininkas Paulius Berūkštis, gitaristas Rokas Jurkus, džiazo atlikėja Vakarė Urbaitė, ULNA šokio trupė, pasirodymais. Taip pat Santarvės parke nuo balandžio 19 d. veiks Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokinių darbų paroda „Kauno motyvai“, o Kauno kolegijos Menų akademijos dizaino studijos studentų darbai nuo balandžio 25 d. įsikurs Baltijos g. kiemuose.

Dar vienas ypatingas veiksmas, subursiantis ne tik šilainiškius, bet ir visus tvaraus gyvenimo filosofija besidominčius pakvies balandžio 23 d. Tai –  „Eco Urban“ festivalis, priminsiantis, kad daugiabučių džiunglėse gausu vietinių gyventojų puoselėjamos gamtos salelių, ir pakviesiantis ieškoti jungčių tarp ekologijos ir urbanistikos.

Birželį kultūra savo kiemuose džiaugsis Eigulių, Dainavos, Šančių gyventojai, liepą projektas aplankys Panemunę, Centrą ir Gričiupį. Rugpjūtį – laikas Žaliakalniui, Petrašiūnams, Vilijampolei, o rugsėjį „Kultūra į kiemus“ finišuos Aleksote.

Nuotraukų autorius Martynas Plepys

by Sandra

Kauno autobusais keliaus Homeras, Binkis ir Grainytė

Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, miesto autobusų keleivius kviečia pakelti akis ir atrasti žinomų ir nežinomų literatūros veikalų citatas. Festivalio organizatoriai tikisi, kad skelbimai su literatūros klasikų ir šiuolaikinių autorių ištraukomis privers nusišypsoti, susimąstyti, taps pašnekesio tema ar paskatins dažniau pasivažinėti viešuoju transportu, nes skirtingais maršrutais važinėja skirtingi autoriai.

„Šitą idėją puoselėjau seniai, nuo tada, kai studentaudamas Londono metro, šalia komercinių reklamų pamačiau literatūrines citatas. Svarbiausias mūsų tikslas – priartinti literatūrą prie kasdienės aplinkos. Juk tokiame mieste kaip Kaunas viešasis transportas yra neatskiriama daugelio miestiečių gyvenimo dalis. Pamanėme, kad viešojo transporto erdvė gali pasiūlyti galimybę sužinoti ką nors naujo, o ne vien skaičiuoti likusias stoteles ar spoksoti į telefono ekraną. Turiu vilties, kad ši akcija Kaune neliks vienintelė, kad ja paseks ir kiti Lietuvos miestai,“ – apie kultūrinę-edukacinę iniciatyvą pasakoja Kauno literatūros savaitės meno vadovas Laurynas Katkus.

Akcijos organizatoriai paprašė festivalio kolegijos narių, literatūros žinovų ir kritikų pasidalinti mėgstamiausiomis Kauno, Lietuvos ir pasaulio rašytojų citatomis. „Klausėme – kas jums pirmiausia ateina į galvą, prisiminus tą ar kitą rašytoją? Norėjome, kad kauniečiai įsitikintų, jog lietuvių literatūra kalba ne tik apie gamtą ir tėvynę, o apie daug daugiau dalykų. Norėjome, kad ištraukos suteiktų akstiną pasidomėti, trauktų įsimenančiais vaizdiniais,  sąmojumi ar lyriška atmosfera,“ – intriguoja Laurynas Katkus. Su kai kuriais citatų autoriais kauniečiai jau turėjo progos susitikti praėjusių metų festivalyje, su kitais susitikimai dar laukia šią gegužę, pavyzdžiui, su Vaiva Grainyte, Sandra Bernotaite, Eka Kurniawanu ar Piotru Adamczyku.

Organizatoriai kviečia fotografuoti ir dalintis patikusiomis citatomis socialiniuose tinkluose, parašant, kur ir kokiu autobusu keliavote ir kokį autorių sutikote, bei pridedant grotažymę #literaturossavaite

Ši akcija yra įžanga į tradicija tampantį tarptautinį rašytojų ir knygų festivalį „Kauno literatūros savaitė“, kuris vyks gegužės 4–8 dienomis. Festivalio programoje – užsienio ir Lietuvos, jaunieji ir pripažinti, skaitytojams gerai žinomi rašytojai ir poetai. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/. Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

by Sandra

Zapyškyje antrąją šv. Velykų dieną skambės muzika, skirta Ukrainai

Data: 2022 m. balandžio mėn. 18 d.;

Vieta: Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia;

Laikas: 14 val.;

Programa: J. Brahms sekstetai styginiams nr.1 op.18 ir nr.2 op.36 

Antrąją Šv. Velykų dieną, balandžio 18-ąją, 14 val., senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia prisipildys muzikos garsų. Šviesių emocijų ir vilties kupinus J. Brahms muzikinius kūrinius atliks jungtinis styginių sekstetas – muzikantai iš Ukrainos ir Lietuvos. Šis koncertas simboliškai žymi nuo karo pabėgusių Ukrainos menininkų ir kultūros lauko veikėjų kūrybinius procesus ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje. 

Anot koncerto organizatorės Mildos Rutkauskaitės, šis renginys – netikėtas, tačiau reikšmingas posūkis „Kaunas 2022“  renginių sūkuryje. „Miesto ir rajono gyventojams ruošiantis sutikti Tarptautinę laimės dieną, prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Sukrečiančių įvykių akivaizdoje supratome, kad norime padėti Ukrainos žmonėms, tad vienysime visus, kuriuos domina kūrybinė veikla. Šis koncertas – ne tik puiki proga išgirsti Lietuvos bei Ukrainos muzikantus, bet ir galimybė susiburti, susipažinti Kaune ir Kauno rajone įsikūrusiai ukrainiečių bendruomenei, kurią kviesime į renginį.“

Idėja suburti Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų sekstetą kilo renginyje pasirodysiančiai Barborai Valiukevičiūtei, ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorei. Anot jos, koncerte netrūks emocijų: „Ukrainiečiams muzikantams tai labai svarbus ir jaudinantis renginys: parodome savo palaikymą jiems ir suteikiame galimybę atsidėkoti Lietuvai savo muzika. Tikiu, kad tokie koncertai ne sykį vyks ir ateityje.“ 

Renginio vieta ir atliekami kūriniai pasirinkti neatsitiktinai. Kauno rajone esanti Zapyškio bažnyčia yra vienas svarbiausių vietovės traukos centrų, antrąją šv. Velykų dieną įgaunantis ypatingą reikšmę. Bažnyčios skliautuose skambėsiantys Ukrainos ir Lietuvos muzikantų atliekami J. Brahms kūriniai – jaunatviški, viltingi ir kviečiantys pasidžiaugti besiskleidžiančiu pavasariu.

Negalintys atvykti į renginį, pasiklausyti seksteto atliekamos muzikos kviečiami stebint tiesioginę transliaciją organizatorių facebook paskyrose.

Vyksiantis koncertas – ne vienintelė iniciatyva, skirta palaikyti Ukrainos bendruomenę. Kauno centriniame pašte duris atvėrė ,,CulturEUkraine – atvira bendradarbystės erdvė Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. „Kaunas 2022“ organizatoriai nesustoja ir ateityje planuoja kitus renginius, kurie išreikštų paramą karo niokojamai šaliai bei visiems, laikinais namais pasirinkusiems Kauną.

Atlikėjai:

Oleksandra Vasylieva ir Barbora Valiukevičiūtė, smuikai

Sofiia Savchuk ir Jurgis Juozapaitis, altai 

Arnas Karolis Kmieliauskas ir Povilas Jacunskas, violančelės 

Apie atlikėjus:

Oleksandra Vasylieva, smuikas

O. Vasylieva – daugelio konkursų ir festivalių laureatė Ukrainoje ir užsienyje. Kaip solistė grojo su Ukrainos Nacionaliniu simfoniniu, Chmelnyckio filharmonijos, Kijevo solistų kameriniu, Naujosios eros, Kijevo Mocarto orkestrais ir kt. O. Vasylieva – „Rulla Voita“ dueto su Dmytro Ulianov (vibrafonas) įkūrėja. Šis duetas nuo pat įkūrimo 2019 m. surengė daugybę pasirodymų Ukrainoje ir užsienyje. 

Sofiia Savchuk, altas

Sofiia Savchuk – Ternopilyje, Ukrainoje gimusi altistė. Nuo pat mažumės skina laurus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Sofiia baigė Lvovo nacionalinę Mykolos Lysenkos muzikos akademiją ir aktyviai koncertuoja įvairiuose kameriniuose ansambliuose, yra orkestro „Akademija“ narė. Kaip solistė dažnai groja Lvovo filharmonijos orkestre. 

Arnas Karolis Kmieliauskas, violančelė

Muzikantas yra vienas ryškiausių̨ jaunosios kartos violončelininkų̨ Lietuvoje. 2016 metais nuskynęs laurus A. Glazunovo konkurse Paryžiuje, jis greitai tapo vienu aktyviausių savo kartos violončelininkų̨, įsitraukė į Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos ansamblių veiklas, inicijavo daugybę kultūrinių̨ judėjimų̨, įkūrė̇ savo ansamblius, kuriuose plėtoja kūrybines idėjas. Arnas yra šiuolaikinės muzikos ansamblio „Twenty Fingers Duo“ ir violončelininkų̨ ansamblio „Cello Club“ įkūrėjas, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ ir kvarteto „Chordos“ narys. Nuo 2014 m. prisijungė̇ prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atlikėjų.

Barbora Valiukevičiūtė, smuikas

Iš Kauno kilusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė baigė prestižinės Manheteno muzikos mokyklos studijas Niujorke, yra pasirodžiusi pasaulinio lygio koncertų salėse JAV, Japonijoje ir Europoje. Be solo pasirodymų, smuikininkė jau spėjo pasižymėti kaip puiki dėstytoja, veda meistriškumo kursus „Barenboim-Said“ fonde, Accademia d‘archi Arrigoni, bei Colombo menų universitete. Apkeliavusi visą pasaulį, pastaraisiais metais menininkė vis dažniau rengia kultūros renginius gimtajame mieste, yra ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorė.

Jurgis Juozapaitis, altas

Altininkas dažnai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Kaip solistas yra grojęs su Lietuvos kameriniu orkestru, LMTA studentų simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, „New Era orchestra“ (Ukraina), koncertavęs su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu, dalyvavęs daugelyje meistriškumo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris ir trio „Claviola“ narys. 

Povilas Jacunskas, violončelė

P. Jacunskas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoniniu, M. K. Čiurlionio menų mokyklos kameriniu bei Latvijos Nacionaliniu simfoniniu orkestrais, Tarptautinio festivalio „Harmos“ jaunimo simfoniniu orkestru (Portugalija), Lietuvos Nacionaliniu Vilniaus styginių kvartetu, mušamųjų ansambliu „Giunter percussions“ ir kt. 

by Sandra

Slopinimams ir prievartai nepasidavusi alternatyvioji Kauno kultūra – parodoje „1972. Pramušti sieną“

Lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1972 m. gegužės 14 dieną, Kauno ir Lietuvos istoriją pakreipė įvykis Miesto sode. Romas Kalanta protestuodamas prieš sovietinį režimą, prie Muzikinio teatro, apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Ši tragedija sukėlė neregėtą viešą pasipriešinimą, ne vienam protestu virtusiose laidotuvėse (vėliau šie įvykiai praminti Kauno pavasariu) dalyvauti panorusiam jaunuoliui pasibaigusį net įkalinimu – ką jau kalbėti apie pradėtų meninių idėjų tąsą, bent jau viešai. Bet pogrindyje laisvės dvasia išliko.

2022-aisiais, laisvam laisvos šalies mieste didžiuojantis Europos kultūros sostinės titulu, kai už kelių šimtų kilometrų Ukrainoje vyksta kruvinos žudynės, ne vienas „Kaunas 2022“ programos elementas įgauna naują, net svarbesnę reikšmę. Paroda „1972. Pramušti sieną“ – aukštai šiame sąraše. „Esame tikri, kad ši paroda nepaliks abejingų. Mūsų miestas kalbėsis su savimi taip atvirai, kaip niekada to nedarė“, – deklaruoja organizatoriai.

Gegužės 14 dieną atidaroma paroda visą vasarą veiks netoli nuo R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte. Šios idėjos autorė ir parodos kuratorė – menotyrininkė, prof. dr. Rasa Žukienė (VDU), teigianti kad paroda, nors skirta pažymėti R. Kalantos žūties 50-asias metines, tuo pačiu akcentuos asmenybės vidinės laisvės problemą, tiesiogiai ir visais laikais susijusią su pasipriešinimu prievartai ir gniuždymui.

Parodoje – platus laisvo gyvenimo vaizdinių ir nepasitenkinimo tikrove spektras

„Ši paroda skirta tokiems Lietuvos gyvenimo įvykiams ir meno pasauliui, kurių egzistavimas vieniems yra jų esybės neatskiriama dalis, o kitiems, ypač gimusiems po 1990-ųjų, sunkia įtikimas dalykas. Nemažai daliai Lietuvos visuomenės jau sunku ir patikėti, kad sovietizuotoje Lietuvoje, šiapus „geležinės uždangos“ XX a. 7-9 dešimtmetyje taip galėjo būti: buvo kuriami modernūs kūriniai, atvirai stota prieš sistemą, vystėsi sovietinių hipių judėjimas, paskui vietoje laisvės, meilės ir rokenrolo sulaukta smurto, prasidėjo visuomenės minties ir meno slopinimas“, – parodos koncepciją, žyminčią lūžio tašką miesto kultūroje, aiškina menotyrininkė.

Varžymai ir prievarta kaip ir šiandien, taip ir tuomet neužgniaužia laisvės troškimo. Vienu iš laisvės bastionų 7-8 deš. Kaune ir buvo kultūros sfera – teatras, dailė, jaunimo muzikos grupės, kinas. Parodoje šiuolaikinių kauniečių žvilgsnis bus sutelktas į nepaklusniųjų ir nepaklususiųjų sistemai grupes – Kauno hipius, roko muzikos grupes, pantomimos artistus ir profesionalius dailininkus, kūriniuose atspindėjusius nelaisvos visuomenės narių nuotaikas ir po Romo Kalantos susideginimo patyrusius ideologinę prievartą.

R. Žukienei pavyko surinkti išties įspūdingą parodos komandą – R. Kalantos atminimui skirtą dalį kuruoja  menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė (Kauno apskrities viešoji biblioteka), dailės ir fotografijos kūrinius parodai  kartu su R. Žukiene parinko menotyrininkė Genovaitė Bartulienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), teatro ir pantomimos sritį kuruoja menotyrininkas doc. dr. Edgaras Klivis (VDU), muzikos – kompozitorė Zita Bružaitė Kauno „Santaka“), kino programą – kritikas Gediminas Jankauskas (VDU), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“  – istorijos dr. Arūnas Streikus (VU).

„Mano komanda fantastiška, o pažintys su jais ilgametės. Kiekvienas senokai man žinomi kaip savo srities žinovai ir gerbėjai. Visi ne ką tik į kultūros lauką įšokę – komandos nariai nemažai nuveikę tyrinėdami ir gilindamiesi, pusė – mokslų daktarai“, – didžiuojasi prieš dvejus metus, parodos koncepciją įtraukus „Kaunas 2022“ programą, jos kolektyvą subūrusi R. Žukienė. Anot menotyrininkės, užkrėsti kolegas savo idėja nebuvo sunku.

Gitaros iš vogtų lentų ir būtinai raudoni karoliai

„1972. Pramušti sieną“ nėra tik meno kūrinių paroda. „Kauno pavasario“ nuotaika kuriama, amžininkų istorijos atgaivinamos įvairiais artefaktais, dokumentais, kino kadrais iš demonstracijų ar pantomimos spektaklių – be abejo, ir muzika, mada. R. Žukienei ir kolegoms, rengiant parodą, teko bendrauti – atgaivinti pažintis ar užmegzti naujas – su įspūdingu kiekiu žmonių, prisimenančių 1972-uosius.

„Įspūdingiausia man buvo tai, kad beveik kiekvienas vyresnis negu 50 metų žmogus, paklaustas apie Kauną 1972-aisiais, kai ką prisimena – akys sužiba, kaip nori papasakoti. Tiek metų praėjo, ir dar ne viskas išpasakota ir užrašyta. Išgirdau daug pasakojimų, kaip „bananų“ gavo Laisvės alėjoje 1972 metų gegužės 18 dieną, kaip cypdavo slopintuvai tėvų tranzistoriuje (jie klausėsi vakarietiškų radijo stočių), kaip lindo per tvorą į baldų fabriką, kad pasivogtų lentą gitarai gamintis, kaip klumpes Pravieniškėse kaliniai darė. Daug tokių istorijų“, – intriguoja menotyrininkė. Ji pažymi, kad rengiantis parodai pavyko aptikti unikalių eksponatų, kurie galėtų sudominti ir šalies muziejus.

„Iš pradžių buvo net drovu prašyti ano meto madingų rūbų. Vis tik 40-50 metų praėjo. Bet, pasirodo, jų yra, gavau – gavau iš vienos dailininkės, kuri pati suprojektavo audinį, atsispausdino jį Kauno fabrike, susimodeliavo ir pasisiuvo suknelę. Ir karolius nusimezgė, nes labai reikėjo raudonų karolių. Viena moteris, dabar profesorė, užsidegė idėja atkurti, numegzti iš naujo savo turėtą paauglišką krepšį su užrašu „Love, Art, Music“. Net ir tų pačių siūlų atrado. Jau turiu ir tą cool krepšį. Viską eksponuosime“, – sako R. Žukienė.

Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau neseną, tačiau mažaidabartinei visuomenei žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte ir kitur vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais. Jaunimui bus siūlomos edukacinės programos. Visa tai neabejotinai skatins aktyvesnį dialogą tarp kartų ir tautų, kurių istorijos skirtingos, bet vis dėl to yra ir daug dar neišryškintų bendrumų.

„Bendras dialogas apie laisvę ir jos ribų plėtimą mene ir sociume, mąstymas apie kultūrų įvairovę, kultūrų įdomumą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje yra aktualus ir reikalingas Lietuvoje ir Europoje. Paroda leis užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp menininkų, muziejininkų ir tyrėjų bendruomenių“, – mano parodos „1972. Pramušti sieną“  kuratorė.

Parodos vieta: Kauno centrinis paštas
Laikas: 2022 gegužės 14 – rugpjūčio 31
Organizatorius: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis
dailės muziejus (Vilnius), IX forto muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, Valdo Adamkaus
biblioteka-muziejus, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno miesto muziejus, Čekijos
respublikos ambasada Lietuvoje, Prahos miesto galerija (ir kt.)

by Sandra

„Kaunas 2022“ ir menininkas Algis Kriščiūnas siunčia jautrią žinutę Ukrainai

Kultūrinis palaikymas Ukrainai tęsiasi ir toliau – Kauno mieste, Steigiamojo Seimo aikštėje, įkurdinta erdvinė skulptūra „K-Totem“ pakeitė savo išvaizdą. Tuo pasirūpino „Kaunas 2022“ organizatoriai ir  menininkas Algis Kriščiūnas, specialiai šiam tikslui sukūręs iliustraciją „Cut“. Šia kultūrine žinute menininkas siekia atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį – vaikus,  kurių gyvenimus bei pasaulio suvokimą negrįžtamai pakeitė karas.

„Kūrinyje pavaizduotas kruvinas kirtis atskyrė dangų, tarsi peiliu nurėžė svajones. Nerūpestingos dienos liko vakar, šiandien gyvenimas – lyg plūstanti žaizda. Rytoj ten liks tik kietas randas, priminsiantis nenugalimus žmones. Ir tai, kiek daug mes galime kartu“, – teigia menininkas A. Kriščiūnas.

Anot „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorės Donatos Jutkienės, menininkas Algis Kriščiūnas aktyviai dalyvauja daugybėje veiklų, skirtų Ukrainos palaikymui. „Menininkas sutiko paskirti skulptūros iliustraciją šia tema. Išreikšdamas paramą Ukrainai, visą honorarą už kūrybą A. Kriščiūnas skyrė VšĮ „Stiprūs kartu“. Smagu matyti, kaip gerumas suvienija žmones, o „K-Totem“ skulptūra tampa savotiška skelbimų lenta transliuoti žinutes miestiečiams bei miesto svečiams.“

Svarbu priminti, jog daugiafunkcinę erdvinę skulptūrą „K-Totem“ Kauno miestui padovanojo UNESCO Dizaino miestų tinklo narys, Belgijos miestas Kortreikas, 2030 m. siekiantis tapti Europos kultūros sostine.

„K-Totem“ kartu sukūrė 15 įmonių, dizaino agentūrų ir mokslo institucijų, o „Designregio Kortrijk“ pagamino naują konstrukciją bei transportavo ją į Kauną. Skulptūra jau tapo vietos kūrėjų – grafikos dizainerių ir iliustratorių – saviraiškos erdve. Kartu su Kortreiko miestu organizuojami dizainerių mainai – Kortreiko kūrėjų sukurtos iliustracijos bus eksponuojamos Kaune, o Kauno kūrėjų – Kortreike. Tai –  simboliškas abiejų miestų identiteto ir bendradarbiavimo ženklas bei puiki galimybė vietos kūrėjams pristatyti savo darbus visuomenei.

Erdvinę skulptūrą galite įvertinti ir patys – ją rasite Steigiamojo Seimo aikštėje Kaune.

Šis A. Kriščiūno darbas – dalis „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ projektų, skirtų kultūriškai palaikyti karo siaubiamos Ukrainos menininkus, kūrėjus bei gyventojus. Šiuo tikslu Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022” kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“ buria Ukrainos kūrėjus ir menininkus, kurie turėtų sąlygas dirbti bendrose co-working erdvėse bei individualiose studijose ar dirbtuvėse. Čia bus galima naudotis nemokamu internetu, biblioteka, video konferencijų erdve, susitikimų kambariu, bus padedama rasti vietos partnerius, klientus. „CulturEUkraine“ centre taip pat vyksta įvairios nemokamos veiklos, skirtos tiek suaugusiems, tiek vaikams. „CulturEUkraine“ jau laukia pirmųjų savo rezidentų – kurti ir dirbti centre norinčių žmonių.

Daugiau informacijos apie erdvę - www.kaunas2022.eu

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra