Kitoks požiūris: suvenyrus iš Lietuvos kuria su belgų dizaineriais
Pirmieji Lietuvoje pristatę unifikuotas didmenines kokybiškų lietuviškų suvenyrų serijas, prekės ženklas „From.lt“ nusprendė žengti dar toliau ir, dirbdami pagal dizaino mąstysenos metodą, kartu su dizaineriais paklausti užsienio svečių – o ką jie norėtų parsivežti iš Lietuvos? Prisijungę prie Flandrijos vyriausybės finansuojamos dizaino inovacijų programos „5X5® Kaunas“, lietuviai bendradarbiauja su Belgijos dizaino agentūra „Heren Loebas“ ir ieško unikalaus, iš kitos požiūrio perspektyvos gimusio Lietuvą reprezentuojančio simbolio.
Prieš 11 metų įkurta UAB „Tiekimo projektai“ 2017 metais nuo prekių importo paslaugos tiekimo pasuko visai kita kryptimi – pradėjo kurti ir prekiauti suvenyrais. Kaip sako įmonės vadovas Simas Kargaudas, kažkokių specialių paieškų nebuvo, tiesiog taip susiklostė situacija, kai versle kilę iššūkiai privertė atrasti naują veiklos kryptį.
„Kai ėmęsis įgyvendinti šią idėją pradėjau analizuoti lietuviškų suvenyrų rinką, mane pribloškė visiškai su Lietuva nesusijusių dalykų gausa – kad ir toje pačioje Vilniaus Pilies gatvėje parduodamos matrioškos ar kailinės kepurės su sovietinėmis žvaigždėmis. Akimirksniu supratau, kad idėja sukurti kokybiškų lietuviškų suvenyrų seriją yra tarsi specialiai skirta mums. Iki tol specializavomės įvairių produktų pagal klientų poreikius užsakymuose – surasdavome gamintoją ir pasirūpindavome reikiamos prekės su užsakovo ženklu pagaminimu. Dabar produktą ir jo dizainą diktuojame mes,“ – pasakoja S. Kargaudas.
Turėdami turtingą know how, verslininkai gan nesunkiai sudėliojo procesus, kaip turėtų gimti naujoji Lietuvą reprezentuojančių suvenyrų serija. Pasitelkę vietos dailininkus, dizainerius, menininkus ir agentūras, kūrė produktus, kuriuos vėliau gamino įvairių Europos ir Azijos šalių gamintojai.
Tam, kad atskirtų naująją veiklą nuo iki tol buvusios, sukūrė ir savarankišką prekės ženklą – „From.lt“. Šiuo metu įmonė siūlo apie 500 įvairių suvenyrų. Konkurentų lietuviškų suvenyrų versle nėra daug, o pirkėjai – ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – ambasados, įvairios organizacijos.
Tiesa, pandeminiai metai smogė ne tik turizmui, bet ir į užsienio svečius nukreiptam verslui, tad kompanijai vėl teko sparčiai persiorientuoti.
„2019 metai mums dar buvo puikūs, o štai 2020-ieji ir praėjusieji tapo tikru išbandymu – apie pelną negalėjome net galvoti, stengėmės tiesiog išgyventi. Atsigręžėme į vietinį turizmą ir pastaruosius metus daug dirbome su Lietuvos dvarais, muziejais, turizmo informacijos centrais iš miestų ir miestelių. Gavome daug užsakymų – nuo Biržų iki Plungės, didžiųjų muziejų ir miestų turizmo objektų. Pasistengėme ne tik pasinaudoti atsivėrusia niša, bet ir pasiūlyti klientams pridėtinės vertės – kūrybingų sprendimų ir kokybiškų suvenyrų jų lankytojams, kurie būtų adaptuoti kiekvienai konkrečiai vietai, objektui ar organizacijai,“ – sako. S. Kargaudas.
Kokį prisiminimą apie Lietuvą norėtumėte išsivežti?
Pasak suvenyrų rinką puikiai pažįstančių verslininkų, populiariausi suvenyrai tarp užsieniečių yra ne tik papuošalai iš gintaro ar lietuviška konditerija, bet ir įvairiu formatu apipavidalinta valstybės simbolika – vėliava, herbas, įžymūs miestų objektai.
Įdomu tai, kad pačią suvenyro formą labai lemia bendros tendencijos, kuriomis galima pasikliauti: dalis suvenyrų yra kolekcionierių geidžiamas objektas – kažkas renka antpirščius, kažkas stikliukus, varpelius ar šaukštelius. Kiti gaminiai tiesiog naudojami buityje, tarnauja kaip funkcionalūs daiktai: kanceliarija, maišeliai, marškinėliai ir pan. Tad, paradoksalu, bet ieškodami originalumo, suvenyrų kūrėjai kartu turi paisyti ir tam tikrų nusistovėjusių kanonų, jei nori, kad produktas būtų paklausus.
„Susidūrėme ir su dar vienu paradoksu: visos suvenyrų idėjos gimsta čia, Lietuvoje – jas kuriu aš ir mano kolegos, pasiūlo mūsų klientai-pardavėjai, bendradarbiaujantys menininkai. Bet juk mūsų pirkėjai – atvykėliai iš kitų šalių. Tad nesame tikri, ar mūsų siūlomi produktai atitinka tų pirkėjų lūkesčius. Juk mes matome Lietuvą kaip lietuviai, iš vidaus, o galbūt lankytojams iš užsienio mūsų šalis atrodo visai kitaip? Juk suvenyras – tai tas dalykas, kurį tu nori pasiimti atminimui iš aplankytos valstybės. Galbūt mūsų svečiai nori visai kitokio atsiminimo?“ – dėsto suvenyrus kuriančios įmonės vadovas.
Todėl, perfrazuojant „From.lt“ šūkį „pasiimk dalelę Lietuvos su savimi“, kilo mintis imti ir paklausti kliento: o ką jis norėtų pasiimti iš Lietuvos?
Idėjas kuria kartu su belgų dizaineriais
Įgyvendinti šią mintį lietuviai verslininkai nusprendė dalyvaudami dizaino inovacijų programoje „5X5® Kaunas“. Čia jiems į pagalbą atėjo Belgijos dizaino agentūros „Heren Loebas“ duetas – kūrybos vadovas Stijn D’Hondt ir meno vadovas bei grafinio dizaino specialistas Peter Van de Sijpe.
Kaip sako belgai dizaineriai, projektas juos patraukė tiek savo tarptautiškumu, tiek suteiktu šansu prisiliesti ir dirbti su visai kitokiomis kompanijomis, žmonėmis, nepažįstamoje aplinkoje ir su visiškai kitokia rinka, nei iki šiol.
„Mums, kaip kūrybinei studijai, tai pirmas tokio tipo projektas, todėl patiems be galo įdomu pamatyti, koks bus galutinis rezultatas. Agentūroje daugiausiai dirbame su grafiniu dizainu, reklama ir kampanijų organizavimu. Visų šių procesų metu stengiamės taikyti Design Thinking – dizaino mąstysenos – metodą. Daugumos mūsų projektų centras yra žmogus, didelį dėmesį teikiame socialinėms žinutėms, tad naudotis dizaino mąstysena yra vienas efektyviausių metodų kokybiškai atlikti tokius darbus.
Vienas ryškesnių pavyzdžių – mūsų organizuotas Belgijos Kortrijko miesto ženklo projektas. Prieš pradėdami darbą su šiuo prekės ženklu, pirmiausia pasistengėme išsiaiškinti, kas yra svarbu skirtingoms miesto bendruomenėms. Žmonės labai noriai įsitraukė į apklausas, stengdamiesi, kad rezultatai atitiktų jų poreikius,“ – pasakoja Stijn D’Hondt.
Tuo tarpu dirbdami su „From.Lt“ komanda, belgai dizaineriai sieks pasiūlyti kitokius požiūrio kampus ir suvenyrinius simbolius.
„Paprastai mes dirbame su spausdintais ar skaitmeniniais produktais, o šįkart tai bus kažkoks fizinis daiktas – ir tai kelia intrigą. Labai svarbu tai, kad dirbame kaip komanda – atvirai ir nuosekliai dalydamiesi savo žiniomis bei patirtimis: kartu su įmone siekiame apsibrėžti produkto pobūdį, o tuomet atrasti, koks vaizdas ir pojūtis jam geriausiai tinka. Finaliniame „5X5® Kaunas“ renginyje spalio mėnesį pristatysime konkretų masinei gamybai parengtą daiktą, kurį turistai norėtų įsigyti ir parsivežti namo kaip mielą prisiminimą iš Lietuvos,“ – sako Peter Van de Sijpe.
--
Flandrijos vyriausybės remiamą dizaino inovacijų programą „5X5® Kaunas“ įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ (Belgija, Flandrija) ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija.
Projekte dalyvauja 5 įmonės ir 5 dizainerių komandos: jų bendradarbiavimo rezultatai bus pristatyti šiemet vyksiančioje parodoje, kuri taps „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos dalimi.
Tarptautinė Laimės diena skelbia: didžiausia laimė yra švęsti kartu
„Laimė švęsti kartu”,- tokiu šūkiu penktąją tarptautinę Laimės dieną pasitinka jos organizatoriai Kaune, drauge pabrėždami buvimo bendruomenėje svarbą ir simboliškai atsigręždami į pastarąjį sudėtingą laikmetį, kuomet buvimas tarp žmonių buvo tapęs retu ir iššūkių kupinu dalyku.
Tarptautinė Laimės diena tradiciškai švenčiama kovo 20-ąją dieną, tačiau šiais metais organizatoriai laimingomis akimirkomis kviečia džiaugtis bei dalintis ilgiau, neapsiribojant tik viena diena. Miestiečiai bus pakviesti ir į pirmąjį sykį organizuojamą tarptautinį Laimės kongresą.
„Šie metai Kaunui ypatingi. Tapome Europos kultūros sostine, tad norime pakviesti švęsti, o vienas akcentinių metų renginių – Laimės diena – tam yra puiki proga. Į šventės šurmulį kviečiame miestiečius įsitraukti anksčiau – laimingomis akimirkomis pradėti dalintis savaitgalio, esančio, prieš pagrindinę Laimės dieną, metu. Norime, kad šiais, titulo metais, Laimės diena išaugtų į visą miestą apimantį festivalį",– pozityviai apie planus kalbėjo projekto kuratorė Irutė Tumaitė.
Tai – penktieji metai, kai Laimės diena švenčiama Kaune. Kiekvienais metais šiai dienai yra pasirenkama akcentinė tema, kuri ir diktuoja renginių, veiklų ir iniciatyvų, vykstančių mieste, motyvus. Per praėjusius metus buvo paliestos šių laikų visuomenei itin aktualios temos ir klausimai. Buvo akcentuojama visiems ir visur prieinamą laimė – šios dienos metu buvo siekiama didinti negalią turinčių žmonių įtraukumą į įvairias veiklas, vėlesniais metais buvo kalbama apie tvarumo svarbą nūdienoje bei kokią prasmę jį kuria žmogui. Praėjusiais metais, išgyvenant griežtą karantiną, organizatoriai atsigręžė į emocinę sveikatą ir jos sinergiją su laime.
Šių metu tema – buvimas kartu – arba – laimė švęsti tarp žmonių.
„Praėjusiais metais Laimės dienos metu kvietėme pakilti – nuo kompiuterio kėdžių, sofų. Kvietimas buvo pakankamai individualizuotas, labiau nukreiptas į asmenį, ne į bendruomenę, ir jo emocinę sveikatą. Tuomet išgyvenome pakankamai sudėtingą laikotarpį. Šiais metais Laimės dieną pasitinkame išsiilgę žmogiško ryšio, buvimo su žmonėmis ir tarp žmonių. Laisvesnės sąlygos leidžia vis drąsiau pagalvoti apie buvimą bendruomenėje gyvai, vieni su kitais, o tai teikia didelį džiaugsmą. Neatsitiktinai, pasirinkome temą, kurios akcentas – šventė su žmonėmis ir buvimas drauge”. Galų gale, bendruomenių stiprybė buvo viena pamatinių idėjų, ant kurios buvo pastatyta Laimės diena“, – apie šiųmetinį konceptą kalbėjo I. Tumaitė.
Kiekvienas metais į Laimės dienos šventimą įsitraukia šimtai miesto ir rajono gyventojų – pradedant nuo ugdymo įstaigų, verslo organizacijų iki prekybos centrų ar kavinių. Miestiečiai džiugina išradingumu ir Laimės dieną žymi kūrybiškai: savo klientams pasiūlydami ypatingai šiai dienai sukurtą „laimingą” patiekalą, pavaišindami kavos puodeliu, pakviesdami į atvirą šokių pamoką ar netradicinėje vietoje surengdami koncertą.
Organizatoriai teigia, kad dalyvių idėjoms paliekama kūrybinė laisvė, tačiau primena nepamiršti ir dienos temos.
„Kadangi šių metų tema „Laimė švęsti kartu”, raginame nepamiršti šalia esančių kaimynų, draugų ar partnerių ir juos pakviesti į savo sukurtos laimingos dienos šventę“,- teigė organizatoriai.
Organizatoriai kviečia prisijungti prie Laimės dienos iniciatyvos visas organizacijas, įmones, bendruomenes, kolektyvus ir pavienius asmenis ir laimę kurti visose miesto kertėse. Apie Laimės dieną daugiau sužinokite interneto svetainėje www.laimesdiena.lt, ten rasite ir dalyvio anketą.
Parengė Vaida Morkūnaitė