„Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti faktai, bet visų drauge degančios akys yra įrodymas to, kad penkerius metus ruošta vizija įgavo kūną, o Kaunas – įkvėpimo judėti tolyn“, – nuaidėjus paskutiniams pirmosios Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sukilimas“ taktams bei ovacijoms sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, pakvietusi visus tęsti šventę ne tik sausio 22-osios vakarą, bet ir visus metus bei visą ateinantį gyvenimą.
Stebint tūkstančiams Kauno centre susirinkusių žiūrovų – miestiečių, Kauno rajono bendruomenių, svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio, didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena virto iki šiol neregėto dydžio ekranu. Prieš didįjį startą sveikinimo žodžius Kaunui ir Kauno rajonui tarė svarbiausi mūsų šalies ir žemyno asmenys.
Vaizdo sveikinimą kauniečiams perdavusi Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje atsigręžė į tarpukario modernizmą, buvusį ne tiesiog architektūros stiliumi, o nauja Lietuvos ir jos žmonių ateities vizija, pagrįstą aiškiais siekiais, pažanga ir nepriklausomybe. EK Pirmininkė pabrėžė, kad po šimto metų vėl esame kryžkelėje ir mums pasiseks tik tuomet, jei pasinaudosime visais savo talentais – meno, kultūros, technologijų, inovacijų. „Europos kultūros sostinės gali prisidėti prie šių pokyčių, ypač pasitelkusios jaunimą. Todėl nusprendžiau 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais – noriu paskatinti jaunimą įsitraukti į veiklą įvairiais būdais, kaip, pavyzdžiui, „Kylantis Kaunas“ – jūsų miesto programa jaunimui“, – kalbėjo U. von der Leyen, išreiškusi norą netrukus pati apsilankyti Kaune.
Jautrų sveikinimą vaizdo pranešimu perdavė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis. „Kadangi nė vienas vyras ar moteris nėra sala, vienas pats ar viena pati sau, vakuume, mes visi esame daug didesni už pačius save. Todėl, kad esame savo bendruomenės dalis. Esame savo šalies, savo žemyno dalis. Žmonijos dalis“, – sakė politikas. Jis teigė, kad Europos Sąjungoje nėra centro ir periferijos, tad šiandien Kaunas labiau nei bet kada yra plakanti Europos širdis.
„Bendruomenės klesti, buriasi ir dalijasi patirtimi drauge kurdamos meną. Jas sudarantys žmonės dalijasi pasakojimais, istorija, bendra gyva atmintimi, kurie juos pergyvens ir bus perduoti ateities kartoms. Būtent taip formuojamos ir skleidžiamos tradicijos. Būtent taip kuriama kultūra. Kiekvienas iš šių kultūrinių mainų – nesvarbu, didelis ar mažas – padeda mums geriau suprasti vieniems kitus ir suartina mus kaip lietuvius, kaip europiečius“, – Kaunui ir Lietuvai už entuziazmą dėkojo EVT pirmininkas.
Dėkodamas kauniečiais ir komandai, su kuria penkerius metus eita tikslo link, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis užtikrino, kad augantis Kaunas labai laimingas, perimdamas šį garbingą titulą.
„Trilogija ir bet kokia kita -logija duoda tik tuomet, kai nori paimti – kitaip tariant, Europos kultūros sostinės projektas yra paremtas tuo, kad kiekvienas nueina savo kelio dalį, ir mes susitinkame centre. Mes, tūkstančiai mūsų, kviečiami pamąstyti, ką mums reiškia mitas, Europa, vertybės, ir paklausti savęs, kokią žinutę mums nori perduoti ši begalinė kūrėjų komanda“, – kalbėjo vienas „Kaunas 2022“ branduolio narių Rytis Zemkauskas.
Muziką, vaizdą, animaciją, judesį ir kitus meninės išraiškos būdus supynęs „Sukilimo“ veiksmas, pasakojantis apie virsmą mumyse, migravo erdvėje, supančioje areną. Čia, interpretuodami modernizmo architektūrą, judėjo šokėjai ir, Modesto Pitrėno diriguojamam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei chorui „Vilnius“ atliekant specialiai šiai progai Antano Jasenkos parašytai simfonijai „Šaipėrantas“, solines partijas atliko Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė.
Unikalaus režisūrinio sprendimo autorius Chrisas Baldwinas išsitarė, kad jam kuriant „Sukilimą“ buvo įpač svarbu scena paversti patį miestą – nedangstyti to, kas išties yra Kaunas, ir panaudoti kiekvieną jo dalelę kūrybiniams sprendimams. Tad ypač svarbia „Sukilimo“ dalimi tapo simbolinis griūties aktas – dvi dienas šimtų savanorių rankomis statyta 22 m aukščio prancūzo menininko Olivier Grossetête sukurta viešbučio-vaiduoklio kartoninė versija buvo sunaikinta tam, kad pažymėtų naujo Kauno etapo pradžią.
20:22 val., suskambus visų Kauno bažnyčių varpams, „Sukilimo“ dalyviai tęsė Kauno mito tyrinėjimus ir kultūrines bei menines patirtis. Tūkstančiai su žemėlapiais rankose ieškojo paslaptingų rombų ir šifravo Kauno Žvėries paslapčių žaidimą, kiti spietėsi ledo skulptūromis nusagstytoje Nepriklausomybės aikštėje, kur skambėjo ritminga elektroninė muzika.
Tik rugsėjį įvyksiančios „Kauno kantatos“ ištraukas laimingieji galėjo išgirsti Laisvės alėjos kavinių, esančių prie miesto sodo, vitrinose. Kitose, išsidėsčiusiose per visą Laisvės alėją, sužibo Lietuvos dizaino istorijos artefaktai, privertę stabtelėti ne vieną smalsuolį.
Dar saujelė atkakliausiųjų su Kauno taksistais repetavo būsimą spektaklį „Pirma stotelė. Mažasis Paryžius“. Ypač daug lankytojų sulaukė pagaliau atverta Williamo Kentridge’o paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje bei modernizmo architektūros meka virtęs Kauno centrinis paštas, o užsukusius į Lietuvos banko rūmus intrigavo 1997 m. sukurta Yoko Ono instaliacija „Ex It“.
Garsų Kaune atidarymo vakarą tikrai netrūko: Vienybės aikštėje skambant būgnų ritmams, Kauno Žvėris savo balsu visus kvietė kopti „Šilelio“ laiptais, vedančiais link Žaliakalnio — tam, kad minia susitiktų viršuje, kur Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika virto įspūdinga šviesos ir garso instaliacija „Šauklys“, o garso instaliacija ir audiovizualinis performansas „Tabalai” priminė, jog nepamirštume kūrybinio žvėries pažadinti ir savyje.
Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginiai Kaune ir Kauno rajone suplanuoti sausio 19–23 dienoms. Daugelis šį savaitgalį pristatytų parodų ir kitų iniciatyvų veiks ir toliau, tad aplankyti viena didele Europos scena virtusį Kauną ir Kauno rajoną – visuomet geras metas.
Antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Santaka“ vyks gegužės 20–22 d. ir sutaps su Kauno miesto gimtadieniu bei 50-osiomis kalantinių metinėmis, o lapkričio 25–27 d. renginiu „Sutartis“ bus užtvirtintas virsmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.