Kultūros Dokas – daugiau kultūrinių įspūdžių
Dar 2021 metų pabaigoje smalsiausieji kultūros mylėtojai susipažino su inovatyviu projektu, modernizuojančiu dalyvavimą kultūros renginiuose. Tai Kultūros Dokas – analogų neturinti lojalumo programa veikianti internetinės aplikacijos pagalba, kuria meno entuziastai vis dažniau pasinaudoja asmeniniame meno kelyje. Kultūros Dokas lieka ištikimas savo idėjai ir siekia apdovanoti kultūros puoselėtojus bei skatinti jų lojalumą sudarant galimybę sužaidybinti kultūros patirtį. Projektas veikia kaip virtualus kultūros dokumentas, leidžiantis fiksuoti savo kelionę kultūros renginiuose, rinkti bei kolekcionuoti kišeninę meno kūrinių galeriją, kaupti taškus ir juos keisti į vertingas dovanas.
Kaunui pasitinkant ilgai lauktą Europos kultūros sostinės titulą, Kultūros Dokas koja kojon eina išvien su šiais pokyčiais. Jei Beta versija kultūros mylėtojus pasitiko Kauno Bienalės bei parodos Magic Carpets Landed kontekste, tai sausio 22 dieną pilna Kultūros Doko versija prisijungs prie visos Kaunas 2022 programos. Kultūros Doko programoje dalyvaujančių kultūrinių renginių gausa pradžiugins ne tik esamus, bet ir naujus aplikacijos naudotojus, kurių lauks ir mūsų partnerių – Kauno bienalės dovanos. Vien atidarymo savaitgalį bus per 50 renginių!
Kultūros Doko dėmesio centre – ilgai po renginių išliekančių prisiminimų kūrimas. Tęsdami savo idėją, plečiant Kultūros Doko veikimo ribas, siūlome jums naujas kišeninės meno galerijos korteles. Šis žaidybiškas kortelių rinkimas ne tik padės tapti tikru meno kolekcionieriumi bei „įsivertinti“ ir palyginti su draugais savo „kultūriškumo“ lygį. Kuo dažniau lankysite meninius įvykius, tuo platesne meno kūrinių kolekciją galėsite džiuginti save bei artimuosius. Norėdami praplėsti kišeninį meno rinkinį, tą galite padaryti bekontakčiais kortelių mainais. Kviečiame surinkti netikėtus sakinius, pasirenkant jums patogų sudėtingumo lygį.
Kultūros Dokas yra pagalbininkas jūsų individualių meninių potyrių kelyje. Lankantis meno renginyje, nepamirškite atsiimti savo kišeninės galerijos eksponato, kuris leis iš kultūros renginių išsinešti vertingus suvenyrus, primenančius apie patikusius meno kūrinius bei jų autorius.
Kultūros Dokas yra Kaunas šiuolaikinė Europos sostinė 2022 dalis, šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujantis su 13-tąja Kauno bienale bei MagiC Carpets Landed paroda. Jei dar neteko susipažinti su Kultūros Doko aplikacija, susipažinkite su aplikacija adresu https://www.kulturosdokas.lt/. Raginame jus pasinerti į fizinį-virtualų Kauno Europos kultūros sostinės meno pasaulį. Naudodamiesi šia programėle, kartu tobulinkite ir prisidėkite prie projekto sėkmės. Tą padaryti galite rašydami Kultūros Doko komandai, adresu [email protected]. Kiekvienas komentaras, kritika bei pasiūlymas nulems Kultūros Doko ateitį.
Pranešimą spaudai rengė Kultūros Doko komanda
Kontaktai pasiteiravimui:
Gytis Dovydaitis, Kultūros Doko koordinatorius, el. paštas [email protected], tel. nr. +37063086842
Aura Baltrušaitytė, Kultūros Doko komunikacijos tekstų autorė, el. paštas [email protected], tel. nr. +37065452891
Ugnė Stankevičiūtė, Kultūros Doko komunikacijos procesų vadovė, el. paštas [email protected] tel. nr. +37064674244
„Sukilimas“ išlaisvino Kauno Žvėrį: čia suplakė Europos kultūros širdis
„Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti faktai, bet visų drauge degančios akys yra įrodymas to, kad penkerius metus ruošta vizija įgavo kūną, o Kaunas – įkvėpimo judėti tolyn“, – nuaidėjus paskutiniams pirmosios Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sukilimas“ taktams bei ovacijoms sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, pakvietusi visus tęsti šventę ne tik sausio 22-osios vakarą, bet ir visus metus bei visą ateinantį gyvenimą.
Stebint tūkstančiams Kauno centre susirinkusių žiūrovų – miestiečių, Kauno rajono bendruomenių, svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio, didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena virto iki šiol neregėto dydžio ekranu. Prieš didįjį startą sveikinimo žodžius Kaunui ir Kauno rajonui tarė svarbiausi mūsų šalies ir žemyno asmenys.
Vaizdo sveikinimą kauniečiams perdavusi Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje atsigręžė į tarpukario modernizmą, buvusį ne tiesiog architektūros stiliumi, o nauja Lietuvos ir jos žmonių ateities vizija, pagrįstą aiškiais siekiais, pažanga ir nepriklausomybe. EK Pirmininkė pabrėžė, kad po šimto metų vėl esame kryžkelėje ir mums pasiseks tik tuomet, jei pasinaudosime visais savo talentais – meno, kultūros, technologijų, inovacijų. „Europos kultūros sostinės gali prisidėti prie šių pokyčių, ypač pasitelkusios jaunimą. Todėl nusprendžiau 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais – noriu paskatinti jaunimą įsitraukti į veiklą įvairiais būdais, kaip, pavyzdžiui, „Kylantis Kaunas“ – jūsų miesto programa jaunimui“, – kalbėjo U. von der Leyen, išreiškusi norą netrukus pati apsilankyti Kaune.
Jautrų sveikinimą vaizdo pranešimu perdavė ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis. „Kadangi nė vienas vyras ar moteris nėra sala, vienas pats ar viena pati sau, vakuume, mes visi esame daug didesni už pačius save. Todėl, kad esame savo bendruomenės dalis. Esame savo šalies, savo žemyno dalis. Žmonijos dalis“, – sakė politikas. Jis teigė, kad Europos Sąjungoje nėra centro ir periferijos, tad šiandien Kaunas labiau nei bet kada yra plakanti Europos širdis.
„Bendruomenės klesti, buriasi ir dalijasi patirtimi drauge kurdamos meną. Jas sudarantys žmonės dalijasi pasakojimais, istorija, bendra gyva atmintimi, kurie juos pergyvens ir bus perduoti ateities kartoms. Būtent taip formuojamos ir skleidžiamos tradicijos. Būtent taip kuriama kultūra. Kiekvienas iš šių kultūrinių mainų – nesvarbu, didelis ar mažas – padeda mums geriau suprasti vieniems kitus ir suartina mus kaip lietuvius, kaip europiečius“, – Kaunui ir Lietuvai už entuziazmą dėkojo EVT pirmininkas.
Dėkodamas kauniečiais ir komandai, su kuria penkerius metus eita tikslo link, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis užtikrino, kad augantis Kaunas labai laimingas, perimdamas šį garbingą titulą.
„Trilogija ir bet kokia kita -logija duoda tik tuomet, kai nori paimti – kitaip tariant, Europos kultūros sostinės projektas yra paremtas tuo, kad kiekvienas nueina savo kelio dalį, ir mes susitinkame centre. Mes, tūkstančiai mūsų, kviečiami pamąstyti, ką mums reiškia mitas, Europa, vertybės, ir paklausti savęs, kokią žinutę mums nori perduoti ši begalinė kūrėjų komanda“, – kalbėjo vienas „Kaunas 2022“ branduolio narių Rytis Zemkauskas.
Muziką, vaizdą, animaciją, judesį ir kitus meninės išraiškos būdus supynęs „Sukilimo“ veiksmas, pasakojantis apie virsmą mumyse, migravo erdvėje, supančioje areną. Čia, interpretuodami modernizmo architektūrą, judėjo šokėjai ir, Modesto Pitrėno diriguojamam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei chorui „Vilnius“ atliekant specialiai šiai progai Antano Jasenkos parašytai simfonijai „Šaipėrantas“, solines partijas atliko Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė.
Unikalaus režisūrinio sprendimo autorius Chrisas Baldwinas išsitarė, kad jam kuriant „Sukilimą“ buvo įpač svarbu scena paversti patį miestą – nedangstyti to, kas išties yra Kaunas, ir panaudoti kiekvieną jo dalelę kūrybiniams sprendimams. Tad ypač svarbia „Sukilimo“ dalimi tapo simbolinis griūties aktas – dvi dienas šimtų savanorių rankomis statyta 22 m aukščio prancūzo menininko Olivier Grossetête sukurta viešbučio-vaiduoklio kartoninė versija buvo sunaikinta tam, kad pažymėtų naujo Kauno etapo pradžią.
20:22 val., suskambus visų Kauno bažnyčių varpams, „Sukilimo“ dalyviai tęsė Kauno mito tyrinėjimus ir kultūrines bei menines patirtis. Tūkstančiai su žemėlapiais rankose ieškojo paslaptingų rombų ir šifravo Kauno Žvėries paslapčių žaidimą, kiti spietėsi ledo skulptūromis nusagstytoje Nepriklausomybės aikštėje, kur skambėjo ritminga elektroninė muzika.
Tik rugsėjį įvyksiančios „Kauno kantatos“ ištraukas laimingieji galėjo išgirsti Laisvės alėjos kavinių, esančių prie miesto sodo, vitrinose. Kitose, išsidėsčiusiose per visą Laisvės alėją, sužibo Lietuvos dizaino istorijos artefaktai, privertę stabtelėti ne vieną smalsuolį.
Dar saujelė atkakliausiųjų su Kauno taksistais repetavo būsimą spektaklį „Pirma stotelė. Mažasis Paryžius“. Ypač daug lankytojų sulaukė pagaliau atverta Williamo Kentridge’o paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje bei modernizmo architektūros meka virtęs Kauno centrinis paštas, o užsukusius į Lietuvos banko rūmus intrigavo 1997 m. sukurta Yoko Ono instaliacija „Ex It“.
Garsų Kaune atidarymo vakarą tikrai netrūko: Vienybės aikštėje skambant būgnų ritmams, Kauno Žvėris savo balsu visus kvietė kopti „Šilelio“ laiptais, vedančiais link Žaliakalnio — tam, kad minia susitiktų viršuje, kur Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika virto įspūdinga šviesos ir garso instaliacija „Šauklys“, o garso instaliacija ir audiovizualinis performansas „Tabalai” priminė, jog nepamirštume kūrybinio žvėries pažadinti ir savyje.
Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginiai Kaune ir Kauno rajone suplanuoti sausio 19–23 dienoms. Daugelis šį savaitgalį pristatytų parodų ir kitų iniciatyvų veiks ir toliau, tad aplankyti viena didele Europos scena virtusį Kauną ir Kauno rajoną – visuomet geras metas.
Antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Santaka“ vyks gegužės 20–22 d. ir sutaps su Kauno miesto gimtadieniu bei 50-osiomis kalantinių metinėmis, o lapkričio 25–27 d. renginiu „Sutartis“ bus užtvirtintas virsmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.
Interviu su Yoko Ono instaliacijos „Ex It“ kuratoriumi Jon Hendricks
Jon Hendricks yra vienas įtakingiausių Fluxus judėjimo istorijos kūrėjų, tyrėjų ir kuratorių. Hendricks yra garsiosios Gilberto ir Lilos Silvermanų Fluxus kolekcijos sudarytojas ir kuratorius. Ši svarbiausia Fluxus meno judėjimo kolekcija pradėta rinkti 1977 metais ir padovanota MoMa muziejui 2008 metais, kuriame ir yra šiuo metu saugoma. Dalis kolekcijos eksponuojama Šiuolaikinio meno centre esančiame „Fluxus kabinete“. Hendricks taip pat yra surengęs vienas svarbiausių Fluxus parodų ir parengęs novatoriškų mokslinių publikacijų apie judėjimą.
Jon Hendrick taip pat yra rugsėjo mėnesį Kaune atsidarysiančios menininkės retrospektyvinės kūrybos parodos „Laisvės pažinimo sodas“ kuratorius.
Fluxus judėjimas turėjo milžiniškos įtakos radikaliam meno sampratos pasikeitimui septintajame 20 a. dešimtmetyje Vakarų pasaulyje. Keletas Fluxus manifestų, gausūs kūriniai ir instrukcijos kūriniams sukurti daugybę metų intensyviai cirkuliavo tarp menininkų Jungtinėse Valstijose, Europos šalyse ir Japonijoje, o visą šį tinklą didžia dalimi koordinavo judėjimo įkūrėjas architektas ir dizaineris Jurgis Mačiūnas (George Maciunas), išeivis iš Lietuvos. Niujorke gimęs Fluxus judėjimas buvo nukreiptas prieš sustabarėjusią, elitišką ir pernelyg „susireikšminusią“ meno sistemą, kurioje nelikę erdvės pokštams, spontaniškumui ir žaidimams. Menininkė Yoko Ono pradėjo savo kūrybinį kelią kartu su Fluxus menininkais.
Savo karjerą pradėjote kaip menininkas. Apie Fluxus sužinojote šio judėjimo pradžioje ir ilgainiui įsitraukėte kaip kuratorius, tyrėjas. Su šiuo judėjimu glaudžiai susijęs esate iki šiol. Kaip viskas prasidėjo ir kuo jus patraukė Fluxus?
Tai buvo radikalus judėjimas ir mane būtent sužavėjo jo radikalumas. Apie Fluxus sužinojau gana anksti. Beje, mano brolis Geoffrey Hendricks buvo vienas iš Fluxus menininkų. Tuo metu jau pažinojau ir kitų judėjimo menininkų. Tačiau rimtesne domėjimosi pradžia galima laikyti 1976 metus kuomet kartu su Barbara Moore atidarėme knygyną „Backworks“. Tuomet neturėjau darbo ir knygynas pirmiausia buvo atidarytas mano namuose. Jame buvo galima įsigyti šiuolaikinio meno kūrėjų knygų, leidinių ir Fluxus kūrinių.
Valdėme knygyną, bet kaip ir galima numanyti, ši veikla neatnešė daug pelno. Barbara ir jos vyras Peter Moore buvo gerai susipažinę su Fluxus. Peter buvo svarbus fotografas, fiksavęs ir Fluxus performansus. Jie pažinojo Jurgį Mačiūną, kuris sutiko pardavinėti savo Fluxus darbus, o mes jam padėjome. Aš taip pat tapau Jurgio draugu. Kažkada panašiu metu Gilbertas Silverman pakvietė mane pradėti kuruoti jo ir jo žmonos Fluxus kolekciją. Manau, kad derinant darbą knygyne ir darbą su privačia kolekcija galėjo kilti tam tikras konfliktas, taigi pasirinkau darbą su kolekcija. Gilbertas buvo labai pažangaus mąstymo ir nuotykius mėgstantis kolekcininkas. Mes kartu surinkome labai didelę Fluxus kolekciją, kur šiuo metu yra saugoma šiuolaikinio meno muziejuje MoMa. Dėl įvairiausių priežasčių ši kolekcija yra laikoma svarbiausia Fluxus kolekcija pasaulyje. Tokia buvo mano įsitraukimo į Fluxus pradžia.
Iki šiol bendradarbiaujate su Yoko Ono (gimė 1933 m.) ir kuruojate jos parodas. Papasakokite apie patirtį dirbant su šia menininke.
Susipažinau su Yoko Ono labai seniai, gal 1965 ar 1966 metais. Dirbdamas Judsono galerijoje, įsikūrusiojo tokio paties pavadinimo veikiančioje bažnyčioje, kuravau jos parodą. Vėliau Yoko išvyko į Europą ir gana ilgai jos nemačiau, tačiau grįžus toliau tęsėme draugystę. Dirbti su Yoko yra neapsakomai nuostabi patirtis. Ji yra labai išradinga ir pasižymi ypatingu mąstymu. Naujos idėjos Yoko kildavo žaibiškai. Pavyzdžiui, gavome pakvietimą dalyvauti parodoje Suomijoje susijusioje su sniegu ir jai iškart vakarienės metu kilo idėja kūriniui – ledo kalėjimas. Tirpstantis ledas išlaisvina. Ji buvo labai greita puikių idėjų galvojime.
Su socialiniu ir politiniu aktyvizmu susijusi Yoko Ono kūryba paliečia laisvės, lygybės, moterų teisių ir kitas temas, kuriomis buvo skatinamas visuomenės sąmoningumas. Kaip jus matote menininkės kūrybos pristatymą visuomenei šiandien? Kodėl šiandien svarbu susipažinti Yoko Ono kūryba?
Labai gaila, tačiau niekas nepasikeitė nuo tada kai kūriniai buvo sukurti ir pristatyti pirmą kartą. Žinoma, yra tam tikras postūmis moterų teisių prasme, įvyko kažkiek progreso galvojant apie karus pasaulyje. Tačiau mes dar esame labai ilgame kelyje. Ir tai galime jausti netgi kasdien eidami gatvėje, kad ir girdint vyrų švilpimus moterims, net nekalbant apie kasdieninę moterų patiriamą prievartą. Pavyzdžiui, Yoko Ono Venecijoje pristatė darbą „Rising“ (liet. Kylantis), kurio centre buvo vėliau uždegtas sukrautas laužas iš moterų kūnų muliažų eksponuojamas kartu su surinktais tikrais moterų patirtais smurto ir prievartos liudijimais. Manau, kad šis darbas yra labai paveikus, jį rodėme daug kartų, toliau tęsėme liudijimų rinkimą. Šis darbas ne mažiau aktualus ir šiandien.
Kaune atidarytoje menininkės instaliacijoje „Ex It“ eksponuojami šimtas skirtingų dydžių karstų su iš jais augančiais medžiais. Kodėl menininkės kūrybos pristatymą pradedate būtent šiuo kūriniu?
Instaliacija „Ex It“ vaizduoja įvykusią didžiulę nelaimę, tačiau čia egzistuoja ir viltis. Galbūt dar ne šiame gyvenime, bet viltis yra. Visi miršta, tik nežinome kada mirsiu aš, ar kada mirsite jūs. Kai kurios mirtys neišvengiamos, kaip kad neseniai ištikusios dėl ugnikalnio įsiveržimo iššaukto cunamio. Tačiau kitų galima išvengti. Pavyzdžiui, mirčių įvykstančių dėl karų. Ši instaliacija dar ilgai bus svarbi. Galbūt pamatę instaliaciją žmonės asocijuos ją su mano minėtu cunamiu, galbūt su kitomis stichinėmis nelaimėmis, galbūt su dabartine pasaulio padėtimi, galbūt su karais ar istoriniais šalies įvykiais. Yoko nenori aiškiai nurodyti ir padiktuoti ką žmogus turi pamatyti šioje instaliacijoje, kokią katastrofą. Kaip ir kituose jos kūriniuose ir visoje kūryboje, čia daug erdvės skiriama žiūrovo vaizduotei.
Kaip nusprendėte šią instaliaciją eksponuoti būtent veikiančio banko patalpose? Veikiantis bankas ir toje pačioje erdvėje kaip ir instaliacija atliekamos bankinės operacijos sukuria stiprų papildomą asociacijų ir prasmių lauką instaliacijai.
Šią erdvę pasiūlė ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas nors pirminė idėja buvo ją įkurdinti kitur. Dažniausiai ji eksponuojama galerinėse erdvėse, bet esame ją rodę ir bažnyčioje, ir lauke šalia kapinių. Banko erdvė prideda dar daugiau prasmių. Manau, kad ši erdvė instaliacijai labai tinka. Nemažiau svarbi ir nuostabi pastato architektūra. Bet tuo pačiu manau, kad šiai instaliacijai tinkama gali būti bet kokia erdvė. Ir visos erdvės atsineštų ir savas prasmes, nes visos erdvės yra smarkiai jomis įkrautos. Instaliacija dar kiek pasikeis jau greitu metu kai medžiai išskleis lapus. O po instaliacijos uždarymo ji toliau gyvuos, nes medžiai pasklis po miestą. Juos pasodinsime arba pakviesime žmones sodinti juos savo soduose.
Parengė Šiuolaikinio meno centro komunikacijos koordinatorė Dovilė Grigaliūnaitė.
Dėl informacijos apie parodą prašome kreiptis: [email protected] arba telefonu 867010584.
Apie Yoko Ono instaliaciją „Ex It“
Nuo sausio 23 d. Lietuvos banko Kauno skyriuje – žymiajame Kauno tarpukario architektūros pastate, pagrindinėje operacijų salėje – veiks pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“ (1997). Instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas. Tai paveikus karo pasekmių ar gamtinės katastrofos vaizdinys, gyvybės atsparumo ir gamtos gyvybingumo metafora. Kaip teigia pati menininkė, „Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“.
Ši instaliacija yra didelės Yoko Ono retrospektyvos, kuri atsidarys Kauno paveikslų galerijoje šių metų rugsėjį, įvadinė dalis. Parodoje pavadinimu „Laisvės pažinimo sodas“ bus gausu kūrinių, pristatančių įvairius Yoko Ono kūrybos laikotarpius ir praktikas: nuo konceptualaus meno ir eksperimentinio kino iki erdvės instaliacijų, objektų ir tekstinių kūrinių. Svarbu ir tai, kad paroda rengiama Kauno paveikslų galerijoje, įsikūrusioje prie pat fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno vaikystės namų, galerijoje taip pat veikia šiam kūrėjui skirtas fluxus kabinetas. „Laisvės pažinimo“ sodas – tai kvietimas kvietimas įžvelgti laisvę kasdienybėje, esančioje ir už parodos galerijoje ribų. Yoko Ono kūrinius bus galima pamatyti ir Kauno viešosiose erdvėse bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centre.
YOKO ONO (g. 1933 m. Tokijuje) yra garsi pacifistė ir pasaulinės reikšmės menininkė, 2009 m. 53-iojoje Venecijos bienalėje pelniusi „Auksinio liūto“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. XX a. septintame dešimtmetyje pradėjusi meninę karjerą Niujorko avangardinio meno scenoje, ji įsitvirtino konceptualaus meno srityje, kūrė performansus, muziką, filmus, skulptūras ir instaliacijas. Karjeros pradžioje artimai bendradarbiavo su fluxus judėjimo įkūrėju Jurgiu Mačiūnu. Menininkės kūryba yra politiška ir visuomeniška, о meninė veikla įkvėpta kasdienybės ir siekio išsaugoti trapią pusiausvyrą tarp galios ir gėrio jėgų.
Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) bei menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis Yoko Ono bičiulis, Jurgio Mačiūno ir fluxus judėjimo parodų kuratorius Jonas Hendricksas. Tai 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui – gimtajam Jurgio Mačiūno miestui. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis.