„Kaunas 2022“ metus atversiantis „Sukilimas“: 50 lokacijų, 30 programos dalių, 800 menininkų ir atlikėjų
Nuo Čekiškės iki Palemono, nuo Garliavos iki Šilainių, nuo V. Putvinskio gatvės iki Prisikėlimo bazilikos, nuo tardymo izoliatoriaus iki filharmonijos. Viduje, lauke, aikštėse, skveruose, gatvėse, ant žemės ir virš jos. Sausio 19-23 dienomis kultūros išvengti nepavyks – Kaunas ir Kauno rajonas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Didžiojo atidarymo savaitgalio renginiai, paversiantys Kauną viena didele Europos scena, ne tik dovanos įspūdingų tiek savo dydžiu, tiek jaukumu patirčių, bet ir nuteiks iki pat naujųjų truksiančiam kultūros maratonui.
Kol kas joks miestas nėra bandęs keistis per naujo mito susikūrimą. Trys didieji Europos kultūros sostinės renginiai – „Šiuolaikinio Kauno mito trilogija“ – ir yra sudaryti iš metaforiškojo šio miesto kūno, Kauno Žvėries, sukilimo, pasirodymo ir sutarimo su juo. Pirmasis trilogijos veiksmas ir taps didžiojo savaitgalio akcentu.
„Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmajame veiksme „Sukilimas“ tilps iš viso net 30 skirtingų projektų, sujungsiančių 50 lokacijų Kaune ir Kauno rajone – į savaitgalio veiksmą įsitrauks 800 Lietuvos bei užsienio menininkų ir atlikėjų“, – skaičiuoja vieną ambicingiausių renginių savo karjeroje įgyvendinantis „Kaunas 2022“ technikos prodiuseris Aistis Lansbergas.
„Sukilimo“, prasidėsiančio sausio 19 d. Kauno rajone ir įspūdingais šviesos ratais artėsiančio link miesto centro, kulminacija šeštadienį, sausio 22 d. įvyks 19:30 val. Bet iš viso sausio 19–23 dienomis Kaune ir Kauno rajone vyks per 100 renginių: premjerų, parodų, koncertų, susitikimų ir siurprizų, kuriuos jungs naujojo Kauno mito pasakojimas ir Žvėries sukilimas.
„Visi po atidarymo akimirkos vyksiantys savaitgalio renginiai taps vieno žaidimo dalimi – kviesime visus prisijungti ir drauge ieškoti Kauno Žvėries pėdsakų. Manau, tokio Europos kultūros sostinės atidarymo iki šiol nebuvo – tokio, kuris miestą paverstų žaidimų aikštele, kurią tyrinėdami kauniečiai ir jų svečiai galės susipažinti su visa 2022-ųjų programa ir jos temomis“, – sako didžiųjų trilogijos renginių režisierius Chris Baldwin.
Anot milžinišką patirtį europinio masto renginiuose sukaupusio Ch. Baldwin, „Kaunas 2022“ atvejis unikalus ir tuo, kad tokios apimties renginius teko derinti ir organizuoti pandemijos sąlygomis – iki šiol ne visi didžiulės komandos nariai yra susitikę gyvai! „Didžiuojamės tuo, kad pavyko sukurti išties daugiasluoksnį renginį, kuris, beje, atsparus pandemijai – tai yra, pagrindiniai savaitgalio akcentai galės vykti net pasikeitus saugumo reikalavimams, nors, tikimės, to neprireiks. Laukia šiuolaikinė, virtualią ir tikrą realybes derinanti, tarptautinė ir itin įtraukianti patirtis, sužavėsianti tiek stebėsiančius renginius savo akimis, tiek per ekranus visame pasaulyje“, – neabejoja profesionalas.
Pirmąjį „Kaunas 2022“ savaitgalį kartu rengia daugybė projekto partnerių – miesto teatrai, muziejai, galerijos, menininkai, bendruomenės. Ne tik Kauno ir Lietuvos – šia proga miestą aplankys ir taip pat 2022-aisias Europos kultūros sostine tapsiančio Novi Sado (Serbija) atstovai. Jau sausio 19–23 dienomis bus atidarytos tokios parodos, kaip šiuolaikinio meno genijaus Williamo Kentridge’o „Tai, ko nepamename“, o Lietuvos banko rūmuose įsikurs menininkės ir aktyvistės Yoko Ono instaliacija „Ex It“. Be to, būtent „Sukilimo“ metu kūrybiškais akcentais bus pristatomos visos „Kaunas 2022“ programos ir jų planai visiems ateinantiems metams.
Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.
Visą 2022-ų metų programą rasite šiuo adresu.
Naujame leidinyje – turtingos Kauno žydų istorijos mozaika
Ar žinote, kokia įmonė Kaune tarpukariu gamino radijo imtuvus pavadinimu „Tautofonas“? Jie, kaip rašė to meto spauda, buvo „neblogesni už užsienio“! O ar nutuokiate, kad Napoleono kalnas, arba Jiesios piliakalnis, kadaise vadintas Žydkalniu? Na, galbūt būsite girdėję, kad legendinio berniukų choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas vaikystėje gyveno ir šiandien vienu gražiausių Kauno namų vadinamame daugiabutyje Vytauto prospekte?..
Šie ir šimtai kitų įdomių istorinių faktų, kasdienybėje neretai dengiamų storais atminties dažų sluoksniais, atskleidžiami naujoje knygoje „Kauno žydai“. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotas, autorių kolektyvo parengtas leidinys jau išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.
„Esu įsitikinusi, kad norint gerai papasakoti istoriją, nepakanka faktų, datų ir vardų. Kad iš tiesų suprastume, kuo gyveno žmonės prieš 50 ar 150 metų, reikia žinoti, kaip jie mąstė, jautėsi, kaip jie matė pasaulį. Todėl didelį vaidmenį pasakojime skyrėme istorinių šaltinių citatoms ir prisiminimams. Šie intarpai – laiko liudininkai. Jie suteikia istorijai gyvybę, kvėpavimą, spalvas“, – naująjį leidinį pristato dr. Daiva Citvarienė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ vadovė. Ji knygą „Kauno žydai“ sudarė drauge su istoriku Arvydu Pakštaliu. „Atminties biuras“ per keletą veiklos metų taip pat inicijavo Istorijų festivalį Kaune, keletą gatvės meno piešinių bei kitus žydišką atmintį aktualizuojančius projektus.
Penki šimtai metų žydų istorijos knygoje „Kauno žydai“ telpa į vos porą šimtų puslapių. „Primename svarbiausius čia gyvenusių ir kūrusių kauniečių vardus, jų indėlį į švietimo, kultūros, medicinos, pramonės, verslo ir kitas gyvenimo sritis, paliečiame ir skaudžius istorijos puslapius. Labai tikiuosi, kad knyga inspiruos tolesnius tyrimus“, – tuo, kad ši istorija dar tik pradedama rašyti, tiki D. Citvarienė. Anot menotyrininkės, knygą palankiai sutiko Kauno žydų bendruomenė. Taip pat neabejojama, kad ji taps aktualiu suvenyru kitąmet „Kaunas 2022“ renginius – tokius, kaip Pasaulio litvakų kongresas – lankysiantiems šaknų Lietuvoje turintiems kultūros sostinės svečiams.
Leidinį, kurį sudaro įvairias epochas ir gyvenimo sritis tyrinėjantys straipsniai, gausiai iliustruoja ne tik dokumentai, fotografijos, kita neretam dar nematyta archyvinė medžiaga, bet ir unikalios iliustracijos. Jų autorius – dizaineris Darius Petreikis, gerai žinomas ne tik dėl darbo kultūros žurnale „Nemunas“, bet ir kaip „Kaunas 2022“ projekto talismano, Kauno Žvėries, įvaizdžio autorius.
„Istorija gali būti įdomi, žaisminga. Juk čia mes kalbame apie kelių šimtų metų Kauno žydų istoriją, pasakojame apie šios bendruomenės kultūrą, tradicijas, papročius. Norėjome tą istoriją papasakoti šviesiai, su šiokia tokia humoro doze. Juk žydų istorija – ne tik Holokaustas. Tai daug daugiau, tai šimtmečiai kultūros, tradicijų, papročių“, – laikydama leidinį rankose kalba D. Citvarienė.
Knygą „Kauno žydai“ netrukus bus galima įsigyti „Kaunas 2022“ biure (Laisvės al. 36) ir „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre, esančiame Kauno rotušėje (Rotušės a. 15).
