Kartu su paskutiniąja Europos komisijos išvada „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda išgirdo puikią žinią. Įvertinusi pasirengimą ir dar 2017 metais prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, žiuri rekomendavo miestui skirti Melinos Mercouri prizą – 1,5 milijono eurų. Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas tuomet, jei yra sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai (projektas yra finansuojamas Kauno ir Kauno rajono savivaldybių bei LR Vyriausybės).
Iki šiol vykusiuose dviejuose EK monitoringo ir „Kaunas 2022“ komandos susitikimuose buvo nuosekliai analizuojama pasirengimo 2022-tiesiems eiga, partnerysčių plėtra, prisidėjimas prie Kauno miesto Kultūros strategijos įgyvendinimo, komunikacijos planai ir veiksmai. Nuo pat projekto pradžios itin aukštai vertintas bendruomenių ir visuomenės įtraukimas į pasiruošimą Europos kultūros sostinės programai, kultūros decentralizacijos veiksmai Kauno miesto mikrorajonuose ir Kauno rajono gyvenvietėse. 2021 metų spalį vykusio trečiojo susitikimo metu žiuri nariai didžiausią dėmesį skyrė „Kaunas 2022” projekto tęstinumo planui. Šis prizas skiriamas Kultūros pokyčiams užtvirtinti. „Melinos Mercouri prizą gauna beveik visi Europos kultūros sostinių miestai. Jis sudaro santykinai nedidelę šio ilgamečio, pokyčius per kultūrą kuriančio, projekto biudžeto dalį. Svarbu, kad projekto dalininkai, skyrę tiek daug energijos ir resursų šiam olimpiados lygio renginiui, panaudotų šį įvertinimo ženklą, užtikrindami naujai atsiradusių meno ir kultūros reiškinių tęstinumą. Man dar reikšmingesnis šioje ataskaitoje atrodo išreikštas kokybinis įvertinimas ir padėka, jog sugebėjome net COVID aplinkybėmis pasiekti ir įtraukti tiek žmonių, mobilizuoti partnerius, laimėti tarptautinius įvertinimus už integruotos komunikacijos ir rinkodaros kampanijas. Ir, svarbiausia, – sukurti aukščiausio lygio 2022-ųjų meninę programą, kuri, remdamasi vietos tapatumu ir unikalumu, praturtina bendrąją Europos kultūrą“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Žiuri tiek susitikimo metu, tiek išvadoje, kaip visai Europos kultūrai reikšmingą faktorių įvardijo bendros kūrybos (co-creation) metodikų kūrimą, taikymą ir metodologinės medžiagos rengimą anglų kalba. Taip pat buvo išreikštas pageidavimas, jog Kaune ir Kauno rajone sukaupta patirtimi ir toliau būtų dalijamasi tiek tęsiant Europos kultūros sostinės forumą Kaune, tiek viešinant metodologinę medžiagą ir dalijantis gerąja patirtimi su kitais miestais ir regionais.
„Europos kultūros sostinė yra svarbiausias Europos sąjungos kultūros projektas, leidžiantis paskirtiems miestams pažvelgti į save iš šalies, ir įdarbinus kūrybingumą, sukurti naują vietos naratyvą, įsitinklinti nacionaliniu ir Europos mastu. Turbūt svarbiausia, ką išsinešime iš šios patirties – tai kokybės ir kiekybės pokytis. Prieš septynerius metus pradėję keliese, dabar jau kartu su daugiau nei 70 Lietuvos ir keliais šimtais Europos kultūros organizacijų bei daugiau nei 500 kultūros profesionalų galime pakeisti savo vietą taip, kad ji būtų įdomi visai Europai ir pasauliui“, – sako Virginija Vitkienė.
Su trečiąja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ataskaita bei žiuri komisijos išvada galima susipažinti: https://kaunas2022.eu/planai-ir-ataskaitos/
„Kaunas 2022“ programa: www.kaunas2022.eu
