V. Jakas: „Gyventi pasidaro įdomiau, kai savyje vėl atrandi norą kurti“
Išskirtinį bendruomeniškumo ir bendrakūrybos pavyzdį Kaune – „Kiemo galeriją“ – pildo vis nauji netikėti kūriniai. Liepos mėnesį vykusiose atvirose dirbtuvėse Baltojo namo sienas papuošė veidrodinės gyvenimo gėlės, kurias galėjo kurti visi panorusieji. Kiekvienas sukurtas žiedas atspindi jį kūrusį žmogų bei jo gyvenimo istoriją.
Pirmieji sienos piešiniai buvo anksčiau čia gyvenusių kaimynų portretai. Gerokai vėliau, kai buvo įgyvendinamas menininko Vytenio Jako kiemo scenografijų projektas, čia atsirado ir knygų iliustratorės, menininkės Staselės Jakunskaitės kiemo viduryje sukurtas spalvingas piešinys „Sapnų siuvykla“. Šis kūrinys paskatino ir į kitus pilkus kiemo pastatus pažvelgti spalvingai: vietos menininko Vytenio Jako iniciatyva gimė Juodasis ir Mėlynasis namas. Šiais metais drauge su VšĮ „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ kuriamas Baltasis namas, kuris yra įžanga į 2022 metų bendruomenines veiklas Centro seniūnijoje.
Skatina nebijoti kurti
Liepos mėnesį prie Baltojo namo „Kiemo galerijoje“ vyko atviros kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas kaunietis ar miesto svečias galėjo sukurti savo gyvenimo gėlę ant vienos iš pastato sienų, panaudojant veidrodžių gabalėlius. Pirmosios veidrodinės gėlės, simbolizuojančios čia gyvenusias tris seseris, sienas papuošė dar 2014 m. vykusio gatvės meno festivalio „Nykoka“ metu. Dirbtuvių „Susikurk gyvenimo gėlę“ tematiką padiktavo viena iš seserų – Kazimiera. Ji puošė kiemelį gėlėmis, o V. Jakas panoro šią idėją pratęsti kūrybiškai. „Negražių gėlių tiesiog nebūna – tokia tezė turėtų paskatinti žmones nebijoti kurti. Kiekvienas sukurtas žiedas atspindi jį kūrusį žmogų, jo istoriją. Aš noriu pratęsti sesers Kazimieros idėją – auginti gėles, puošti kiemą, džiuginti gyventojus ir čia atėjusius svečius. O visų svarbiausia – džiaugtis tuo kūrybiniu impulsu, kuris įvyksta susitikus įvairiems žmonėms prie bendro kūrinio“, – pasakojo Vytenis.
Pagrindinis Baltojo namo akcentas – veidrodžiai. „Kūrinio įgyvendinimui veidrodžius pasirinkau dėl to, jog jie yra mistinis, magiškas dalykas. Aš į veidrodį žiūriu kaip į nebaigtinę realybę, kurioje viskas gali pasirodyti kitu kampu, kitaip. Veidrodis yra toks arčiausiai čia ir dabar realybės egzistuojantis atspindys, kuris tiesiog atspindi tikrovę. Kiekvienas iš mūsų rytą pradeda nuo veidrodžio. Pradžia, čia ir dabar, nuolatinė refleksija su aplinka“, – paklaustas, kodėl Baltojo namo idėjai įgyvendinti pasirinko būtent veidrodžius, atsakė Vytenis Jakas.
Siekia „ištraukti“ iš rutinos
Ne paslaptis, jog menas yra veiksminga priemonė, padedanti atsiverti bei pažinti save ir aplinkinius. V. Jakas pastebi, jog šiuolaikiniai žmonės yra per daug susvetimėję, o šią problemą gali padėti išspręsti kūryba. „Kuo mes esame artimesni vieni su kitais, tuo lengviau mums sekasi spręsti iškilusius iššūkius, problemas. Meno vaidmuo – „ištraukti“ žmogų iš rutininių scenarijų, iš įprasto gyvenimo ritmo. Tai padeda į tą pačią aplinką bei save patį pažvelgti kitaip. Gyventi pasidaro įdomiau, kai savyje vėl atrandi norą kurti.“
Panašią mintį tęsia ir „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė: „Kiemeliai dažnai yra gana uždari, kaimynai nepažįsta vieni kitų. Pastebėjome, kad šiuo atžvilgiu unikali seniūnija yra Centras – renginių gausu, tačiau dauguma jų skirti plačiajai miesto auditorijai, trūksta nedidelių, kamerinių erdvių, kuriose kaimynai galėtų tiesiog susitikti ir artimiau pažinti vieni kitus. „Kiemo galerijos“ pavyzdys įrodė, kokį didelį pokytį gali sukurti sąveika tarp menininko, bendruomenės ir kūrybos. Norisi tokias iniciatyvas plėsti plačiau ir skatinti žmones papasakoti savo kiemo istorijas, dalintis prisiminimais bei patiems tapti menininkais“.
Suburs bendrai muzikos ir istorijų šventei kiemuose
Bendradarbiaujant su „Kiemo galerijos“ menininkais, atviros galerijos idėja 2022-aisiais pasklis po dar daugiau Kauno Centro ir Senamiesčio kiemų: kaimynai bus kviečiami susiburti ir ieškoti jiems svarbių tapatybės ženklų, istorijų, prisiminimų. Kūriniai gims susitikimų su menininkais metu, o jų idėjiniai autoriai – visa prisijungusi kiemo bendruomenė. Spalvingais akcentais planuojama papuošti šešis Centro seniūnijos kiemus, o 2022 m. liepos 16 d. juos suburti bendrai muzikos ir istorijų šventei kiemuose.
„Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Daugiau informacijos apie bendruomenines veiklas Kauno mieste ir rajone ieškokite www.fluxuslabas.lt
Festivalio „ConTempo“ belaukiant: smalsumas ir kūrybiškumas padeda gyventi spalvingiau
Jeigu reikėtų išrinkti populiariausių, visų darbuotojų ir darbdavių geidžiamų savybių dešimtuką, jame tikrai atsidurtų kūrybiškumas. Apie jį ir jam taip būtiną smalsumą šiandien kalbama pakankamai dažnai ir garsiai – kaip ir apie tai, jog pandeminis laikotarpis nebuvo pats palankiausias jam skleistis, o menas ir kultūrinės patirtys gali tapti priemone, gydančia apnūdusią vaizduotę. Atsiverti naujoms formoms, nematytiems kūrybiniams sprendimams ir įsitikinti, jog scenos menai yra vienas iš įkvėpimo šaltinių gyventi spalvingiau kviečiantys scenos menų festivalio „ConTempo“ organizatoriai neabejoja, kad rugpjūčio 17-26 dienomis Kaune ir Kauno rajone vyksiantis renginys ne tik sužadins kūrybingumui tokį būtiną smalsumą, bet ir suteiks didžiulę džiaugsmo dozę. Apie šių savybių svarbą ir reikalingumą šiandienos pasaulyje pasakoja „ConTempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė, režisierius Artūras Areima ir reklamos mokyklos „The Atomic Garden“ dėstytojas Rimantas Stanevičius.
Festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė mano, kad smalsumas ir kūrybiškumas – vienas kitą papildantys veiksniai. „Kūrybiškumas nuspalvina kasdienybę, palengvina krizines situacijas, įpučia daugiau pozityvumo ir optimizmo, o smalsumas suteikia galimybę pažinti nepažintą. Kuo smalsesnis žmogus, tuo turtingesnis jo laisvalaikis, platesnis draugų ratas, išgyventa daugiau patirčių. Stebėdama kitų darbus, lankydamasi skirtingų meno sričių renginiuose stengiuosi įsikvėpti, atrasti naujų, man dar nežinomų reiškinių, kūrybinių sprendimų ir idėjų. Genama smalsumo, kuris su kiekvienu pamatytu kokybišku spektakliu tik auga, lavinu ir savo kūrybiškumą kaip festivalio ir kultūros organizacijos vadovė. Iki pandemijos gyvai tekdavo peržiūrėti apie 200 spektaklių per metus ir iš jų vos 10 sujaukdavo mintis, suaktyvindavo širdies plakimą bei sukeldavo euforiją. Man labai patinka kūrėjai, kurių spektakliai įkvepia ir vis mintyse sugrįžta net ir po labai ilgo laiko“, – sako ji.
Spektaklio „Už geresnį pasaulį“ kūrėjas, lietuvių režisierius Artūras Areima, paklaustas, ką jam reiškia smalsumas, neabejoja, kad jis – gyvybės variklis, kuris veda žmogų pirmyn, verčia jį ieškoti, mąstyti, būti nuolat atmerktomis akimis, verčia būti kūrybišku, imliu. „Smalsumas moko žmogų, kad plaukimas pasroviui nėra vienintelis būdas. Galima, kaip lašišoms, plaukti ilgus kilometrus prieš srovę vardan tikslo, galima nerti gilyn, šokinėti virš vandens ir t.t. Dingus smalsumui žmogus virsta „couch potato“ – gyvu lavonu“, – neabejoja kūrėjas.
O kaip menininkas vertina kūrybiškumą? „Kūrybiškumas – arba ką aš esu linkęs laikyti kūrybiškumu – tai gebėjimas sukurti neegzistuojantį pasaulį scenoje, sukurti naują realybę iš jau esamos realybės liekanų, nuolaužų, skeveldrų, naują interpretacinį lauką, kuris būtų pilnas apmąstymų, bet ne atsakymų, daugiau nuojautos elementų, o ne teiginių“, – sako jis. – Kaip G. Deleuz‘as teigė: „Mes praradome pasaulį, kuris būtų pirmapradiškas savas, pirmapradiškai suprantamas, o kartu – bendras su kitais prasminis kontekstas. Patirtis, galima sakyti, pati skeldėja, skyla į elementus, atomus. Kaip tik todėl esą reikia „atsiversti į empirizmą“. Todėl neinterpretatyvų, iš pirmo žvilgsnio suprantamą kūrybą laikau tuščia, kartotina, pigia, skirta masėms. Tokios kūrybos šiandien yra apstu, todėl kūrybiškumas, menas, iš esmės pati kultūra šiandien yra labai nuvertinama ir išstumiama į paraštes kaip nereikalingas visuomenėje dalykas“.
Smalsumą kaip vieną pamatinių savo vertybių ir gyvenimo perpetuum mobile išskiria ir agentūros „Milk“ kūrybos vadovas, reklamos mokyklos „The Atomic Garden“ dėstytojas ir kūrybiškumo stovyklos Kintų meno rezidencijoje vadovas Rimantas Stanevičius. Pasak jo, smalsumas padeda susikaupti, įsitraukti, įsiminti ir motyvuoja veikti. „Kol esame vaikai, mes visi smalsūs: kas atsitiks, jei įkiši virbalą į rozetę? Ar įlipus į šio kaštono viršūnę matosi Vilnius? Ar tikrai negalima triratuku nuvažiuoti laiptais iš antro aukšto? Tada išgirstame daug spigių „Ne!!! Atsargiai! Negalima!!!“ ir užaugame bijodami smalsauti. O jei vis dar pasmalsaujame paauglystėje, tai dažniausiai tokie bandymai baigiasi klausimu „Ko čia žiūri?!“ ir mėlyne po akimi. Žodžiu, iki pilnametystės išmokstame, kad smalsauti yra pavojinga. Ačiū Dievui, yra profesijų, kur smalsauti yra tiesioginis darbas. Kas bus, jei elementariąsias daleles pagreitinsime dvylikos kilometrų vamzdyje ir leisime joms susidaužti kaktomis? Kas būtų, jei taksi firmai neturėtų nė vieno automobilio? Man atrodo, kad mes jau suprantame smalsumo vertę progresui ir koreguojame savo švietimo sistemą bei auklėjimo vadovėlius, kad nenugalabytume to vidinio vaiko savyje“, – džiaugiasi jis.
Prakalbus apie kūrybingumą, R. Stanevičius sako, kad jam kūrybingumas – tai sugebėjimas rasti mažiau akivaizdų, bet efektyvesnį sprendimą. „Tai galėjimas iš kirvio išvirti košę, gebėjimas generuoti ir atpažinti idėjas, alternatyvas ar galimybes, kurios gali būti naudingos sprendžiant bet kokią problemą. Idėja, savo ruožtu, yra niekas kitas kaip nauja senų elementų kombinacija. Paprastai vienas iš elementų bus tiesiogiai susijęs su sprendžiama užduotimi, o kitas – iš bendrojo išsilavinimo, iš gyvenimo, iš keisto hobio. Kitaip tariant, visiškai nesusijęs su pirmine užduotimi. Taip mes vėl grįžtame prie smalsumo ir plataus bendro išsilavinimo bei noro kažką sužinoti, kol dar nežinai, kam tai bus naudinga“, – pasakoja kūrybiškumo dėstytojas.
O kaip šiais neramiais laikais, kai viskas taip greitai kinta ir, regis, daugelio galvose daug praktiškesnės problemos užima vietą, rasti laiko ir priemonių treniruoti kūrybiškumui? „Kūrybiniai raumenys mūsų trupėje lavinami nuolat“, – neslepia A. Areima. – Be repeticijų bei jų metu skirtų užduočių, t.y., tam tikrų knygų skaitymo, filmų, spektaklių, susijusių su kuriamo spektaklio tematika, peržiūromis, trupės viduje rengiame judesio užsiėmimus bei postmodernistinės filosofijos seminarus. Nuo 2019 m. mūsų teatre pradėtas vystyti edukacinių renginių ciklas „Projekcija“, kurio metu AAT teatre siekiame pristatyti tiek Lietuvoje kuriančius šiuolaikinius menininkus, tiek iš kitų pasaulio šalių tarptautiniu mastu pripažintus kūrėjus, kurie veda užsiėmimus, seminarus, paskaitas. „Projekcija“ festivalis yra atviras ne tik mūsų trupei, bet ir visai plačiai Lietuvos teatro bendruomenei.“
Apie nuolatines nuolatinį mokymąsi, naujų patirčių bei elementų paieškas kalba ir R. Stanevičius. „Mokausi bitininkystės, kinų kalbos, groti saksofonu, kaligrafijos, modeliuoti trimačius objektus ir suprasti, kaip veikia finansų rinkos. Ką tik baigiau EMBA programą „Berlin School of Creative Leadership. Mokausi mokydamas reklamos mokyklos studentus ir žaisdamas su mažametėmis dukromis. Tereikia pasiduoti vaikams ir jie jus užkrės savo smalsumu, kūrybingumu ir energija pamėginti neišbandytas veiklas“, – neabejoja jis.
Festivalį „ConTempo“ pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „kakava.lt“.
Visa festivalio programa: https://www.contempofestival.lt/programa-2021-2/
Nuotraukos autorius M. Plepys
Aplink Kauną vis garsiau skamba „Šiuolaikinių seniūnijų“ meninės idėjos
Kaip skamba Kauno rajonas? Į šį klausimą vis sunkiau atsakyti vienu sakiniu. Įsibėgėjus projektui „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuriame dalyvauja net 15 vietos bendruomenių ir kviestinių menininkų, vis ryškesni seniūnijų pasirinkti meninės raiškos būdai. Nuo roko muzikos iki klasikos, neaplenkiant sakytinio žodžio ir net repo – būtent šio žanro atlikėjas padeda kurti naująjį Vilkijos himną. Bet apie viską nuo pradžių…
Rokas – ir autobusų stotelėje
Liepos 2 d. Karmėlavoje nugriaudėjo tradicinis „Kaunas 2022“ ir Ramučių kultūros centro organizuojamas roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“. Jį praturtino ir projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuriame Karmėlavos seniūnija dalyvauja itin entuziastingai. Kasmet Ramučiuose vykstantis renginys šiemet sutraukė daugiausia žiūrovų per visą festivalio istoriją.
Iškilmingas šventės atidarymas vyko dar Kauno mieste – vakarop šešių baikerių klubų nariai pajudėjo maršrutu Kauno rajono savivaldybė–Karmėlava II–Ramučiai. Čia publiką audrino roko muzikos atlikėjai „Medutis“, „Miss match“, „Garma“, Justinas Lapatinskas su grupe, „Black Spikes“ bei Jeronimas Milius su grupe. Koncertais šventė nesibaigė – kitą dieną Ramučių kultūros centras pakvietė į neeilinę ekskursiją „Neatrasta Karmėlavos istorija“, kuri vyko retrobusais. Entuziastai aplankė tokias vietos įdomybes, kaip Narėpų gynybiniai bunkeriai, I Pasaulinio karo karių kapinės, arklių pašto stotis.
Anšlaginį „Gatvės roko“ festivalį praeiviams ir atvykėliams primena Šarūno Juknio ir Tado Vincaičio-Plūgo Ramučiams padovanotas gatvės meno kūrinys ant autobusų stotelės. Tai – jau trečias roko dvasia alsuojantis meno kūrinys šioje seniūnijoje.
Istorija repo ritmu
Dešiniajame Nemuno krante esanti Vilkijos seniūnija prie Kaunas 2022 projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ prisijungė 2019-aisiais – per šį laikotarpį bendruomenė surengė jau ne vieną renginį, sukūrė keletą ilgalaikių projektų, atmosferą taip pat paįvairino nauji gatvės meno kūriniai. Į Vidurvasario šventę „Kelkis ir judėk Vilkijoje 2021“ bendruomenė savo narius ir svečius pakvietė liepos 24 d.
Šįkart Vilkija savo jau šešis su puse šimtus metų siekiančią savo istoriją nusprendė šiuolaikiškai, hiphopo ritmu. Į pagalbą bendruomenė pasikvietė kaunietį atlikėją, dainų kūrėją ir renginių režisierių Donatą Medzevičių-Medoną. Jis Vilkijoje sakosi išnaudojęs visus savo talentus – ir prisidėjo prie „razinų“ pridėjimo šventės scenarijuje, ir padovanojo miestui dainą, kurioje praeitis pinasi su dabartimi.
„Kelkis ir judėk“, – kviečia naujojo kūrinio pavadinimas ir priedainis, o Medono repuojamame tekste minimas unikalus Nemuno krantus jungiantis keltas „Vilkynė“ (beje, taip pat „dalyvavęs“ Vidurvasario šventėje!), kiti išskirtiniai čia esantys objektai, Vilkijos pavadinimo legenda, geografinės vietovės ypatybės, ir net Vilkijos bažnyčios statybas dar caro laikais inicijavęs kunigas Stanislovas Bačkis.
Atlikėjas teigia, kad šis kūrybinis procesas leido jam geriau pažinti Vilkiją, esančią visai netoli dabartinės jo gyvenamosios vietos – Kulautuvos, kurioje yra ir muzikanto protėvių šaknys. Beje, praėjusiais metais Medonas mostelėjo kūrinį ir Kulautuvai – kaimynų dienos proga sukurta daina taip ir vadinasi, „Kaimynas kaimynui kaimynas“.
Taigi nenuostabu, kad dainą Vilkijai reperis įrašė su „back“ vokalistėmis iš savo krašto – Kulautuvos, o šventės metu įvyko vaizdo klipo premjera. „VideoRidas“ sukurtame klipe – ne tik vaizdingos panoramos, bet ir jau minėta bažnyčia bei kiti Vilkijos kraštui ir tapatumui svarbūs akcentai. Na, o spalvingos, dalyvių kostiumais džiuginusios šventės kulminacija tapo Marijaus Gvildžio Vilkijai sukurtos kinetinės skulptūros atidengimas.
Kačerginėje – žodžių pynės
Baigiantis vasarai į šiltą, savitą ir kūrybingą sezono įprasminimo šventę visus pakvies Kačerginės seniūnija, pasirinkusi atsigręžti į literatūrinę kurortinio miestelio tradiciją. Surinkus vietos gyventojų pasakojimus, prisiminimus apie miestelį, nuspręsta sudaryti Kačerginės pasakojimų rinkinį. Jo herojai ir siužetas – visų surinktų pasakojimų junginys. Kūrybinį procesą drauge su bendruomenės nariais įgyvendina rašytoja Enrika Striogaitė bei fotografas Remis Ščerbauskas.
Šis pasakojimų rinkinio pristatymas vyks 2022 m., o šiemet pakaunės kurorte „iškylauja“ klasikinės muzikos skambesiai – tai smuikininkės, prodiuserės Barboros Valiukevičiūtės indėlis. Koncertų ciklas Kačerginėje prasidės rugpjūčio 8-ąją vakaru „Mačernio sodai“. Baigiamojo sezono koncerto rugsėjo 5 d. metu Kačerginės prieplaukoje skambės J. S. Bacho ir A. Corelli muzika styginiams.
„Šiuolaikinės seniūnijos“ – tai Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas, kurio metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių. Pirmuosius žingsnius projektas ėmė žengti 2019 m., ilgainiui suburdamas Akademiją, Babtus, Domeikavą, Ežerėlį, Garliavos apylinkes, Kačerginę, Karmėlavą, Kulautuvą, Lapes, Linksmakalnį, Raudondvarį, Ringaudus, Rokus, Samylus bei Vilkiją.
Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Nuotraukos autorius A. Aleksandravičius
Tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ – geriausi Europos scenos meno kūriniai ir kūrybiškumą skatinantys susitikimai
Vasaros pabaigoje, kai dažnas mūsų ieškome įkvėpimų naujiems darbams, kūrybai ir gyvenimui, tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ visus, palengva grįžtančius į rudenėjantį Kauną, kviečia papildyti savo kūrybiškumo rezervuarus bei atverti duris smalsumui, juokui, nuostabai ir netikėtiems patyrimams. Rugpjūčio 17-26 dienomis jau trečiąjį kartą Kauno mieste ir Kauno rajone vyksiantis renginys miestiečius bei miesto svečius per 10 festivalio dienų kvies pamatyti 10 geriausių Lietuvos ir Europos šiuolaikinio scenos meno projektų, tarp kurių – ir į Avinjono festivalio 10 rekomenduojamų pamatyti spektaklių sąrašą įtrauktas Claudio Stellato spektaklis „Work“.
„Nuo 2019-ųjų Kaune ir Kauno rajone organizuojamas festivalis „ConTempo“ labai nuosekliai atspindi pamatinę „Kaunas 2022“ vertybę – visuomenės įtraukimą į kultūrą viešosiose erdvėse. Tiesa, labai aukšto lygio, profesionalų kurti spektakliai vyksta ir tradicinėse erdvėse, tad žiūrovai gali rinktis jiems patrauklias vietas ir ten vykstančius šiuolaikinio meno pasirodymus. Festivalis planuoja augti, plėstis – kitais metais, kai Kaunas ir Kauno rajonas bus tituluojamas Europos kultūros sostine, „ConTempo“ renginiai vyks daug ilgiau – visą rugpjūčio mėnesį. Renginiuose netrūks tarptautinio lygio žvaigždžių, trupių, tad labai kviečiu sekti informaciją ir žymėtis kalendoriuose šiuos įtraukiančius ir praturtinančius šiuolaikinius scenos meno pasirodymus“, – teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
„ConTempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė sako, kad pandemijai šiek tiek sujaukus festivalio planavimą ir nuoseklumą, šiemet žiūrovų laukia labai ambicinga ir šiuolaikiška programa. „Pirmą kartą „ConTempo“ vyks net dešimt dienų ir jų metu meniniais tiltais sujungs ne tik Kauną, Klaipėdą ir Vilnių, bet ir visą Europą. Šių metų festivalio programoje – puikiai visoje Europoje žinomi vardai: scenos meno virtuozas italas Claudio Stellato, cirko ir šokio pasaulyje pripažinimą pelnęs Alexanderis Vantournhoutas, cirko bei judesio konceptualistai Rhizome ir Jordi Gali, taip pat išskirtinai festivalio programai sukurti darbai. Todėl Lietuvos žiūrovai turės tikrai išskirtinę galimybę pasimėgauti aukščiausios prabos scenos meno darbais, kurių pavyzdžių Lietuvoje kol kas dar neturime“, – atskleidžia ji.
Garsiausi Europos scenos meno kūriniai ir fantastinis lietuvių kūrėjų pasakojimas
Formuojant šių metų programą buvo svarbiausia, kad ji nebūtų atrenkama pagal įsivaizduojamą miesto ar regiono auditorijos skonį. „Manome, kad festivalio programa leidžia susipažinti su labai plačiai išvystytais scenos meno žanrais, naujausiomis Europos ir viso pasaulio tendencijomis, menininkais, kurie šiuo metu stebina, glumina ir kelia klausimus. Siekiame, kad festivalio programa įkvėptų ne tik žiūrovus, bet ir vietos meno bendruomenę bei patį miestą augti, eksperimentuoti, išbandyti naujus kūrybinius kelius. Neturime tikslo patikti visiems, siekiame kurti diskusiją ir dialogą per santykį tarp kūrėjo ir žiūrovo bei tos magiškos energijos apykaitos, vykstančios spektaklių metu, kai nutinka patys didžiausi stebuklai. Mes labai pasitikime žiūrovais ir esame tikri, jog tie, kurie pakliūva į festivalį planuotai arba ne, puikiai susidoros su jiems mestais iššūkiais“, – neabejoja ji.
Vienas tokių spektaklių – italo Claudio Stellato spektaklis „Work“, įtrauktas į Avinjono festivalio 10 rekomenduojamų pamatyti spektaklių sąrašą. Vinys, šiek tiek medžio, dažų, įrankių ir kasdienių veiksmų, kurie iš pažiūros nėra svarbūs, spektaklyje yra naujai reflektuojami ir transformuojami nepaprastoje statybų aikštelėje. Medžiagoms ir scenografijos elementams nuosekliai keičiantis, pradės ryškėti tikrieji paveikslai, o žiūrovas taps sudėtingo, nelogiško ir absurdiško meno kūrinio kūrimo liudininku.
Kvestionuoti kūno ir objekto santykius kvies naujasis belgų kūrėjo Alexanderio Vantournhouto spektaklis „Screws“. Pasitelkę ledo batus, boulingo kamuolius ir kitus neįprastus daiktus spektaklio šokėjai virs būtybėmis, nepaisančiomis jokių fizikos dėsnių. Kartu su penkiais šokėjais-akrobatais A. Vantournhoutas žiūrovą ves maršrutu, kuriame daugybė mikro pasirodymų – nuo trumpučių solo ir duetų iki kelių šokėjų kompozicijų. Šis įvietintas spektaklis kvies pajudėti iš savo vietos, vaikščioti po spektaklio erdvę ir kiekvienam žiūrovui pačiam pasirinkti kampą, iš kurio galima stebėti visas miniatiūrines kompozicijas.
Mokslininkams tyrinėjant, kaip spalvos, veikdamos informacijos apdorojimo procesus smegenyse, pakeičia žmonių elgseną ir ar gali turėti įtakos mūsų norui padėti kitiems, vokiečių cirko artistas Kolja Huneckas spektaklyje „CM_30“ žiūrovus kvies į pasivaikščiojimą po spalvų pasaulį, kuriame kartu su jais kurs sinestetinę spalvų erdvę, akustiškai užpildytą Rutgerio Zuydervelto sukurtomis kompozicijomis, padedančiomis stipriai patirti visatos laikinumą ir grožį.
Į fantastinį pasakojimą kvies lietuvių režisierius Artūras Areima. Savo spektaklio adaptacijoje–meniniame filme „Už geresnį pasaulį“ kūrėjas vysto mintį, jog žmogus turėtų ieškoti gilaus santykio su gamta, į ją žvelgti ne iš naikinimo, o iš išsaugojimo perspektyvos, suvokti save kaip jos dalį, o ne apibrėžtos teritorijos savininką, pažvelgti į sutirštintą dabartinę socialinę ir psichologinę žmonijos realybę bei susidurti su galimais žmogaus neatsakomybės sukeltais padariniais.
Konceptualieji Rhizome ir Jordi Gali bei Aleksandro Špilevojaus spektaklis „Stepai, gazo!“
Per metus festivaliui stipriai ūgtelėjus, programą praplėtė ir lietuvių kūrėjų darbai, kuriuos šiemet „ConTempo“ atstovauja išskirtinai jaunosios kartos Lietuvos režisieriai – Artūras Areima, Aleksandras Špilevojus ir teatrai „Kosmos Theater“ bei „Teatronas“.
Aleksandras Špilevojus festivalio gerbėjams pristatys spektaklį „Stepai, gazo!“, kurio metu papasakos iki šiol mažai girdėtą, realiais faktais paremtą, taip pat ir pačių aktorių išmone, fantazija ir smagiomis prielaidomis praskiestą istoriją apie kunigaikščio Stepono Batoro gyvenimą.
Cirko bei judesio konceptualistai Rhizome ir Jordi Gali patiks subtilius, meditatyvius pasirodymus mėgstantiems žiūrovams – Jordi Gali spektaklyje „Orbes“, kaip ir ankstesniuose savo kūriniuose, tyrinėja judesio atsiradimą materijos ir konteksto atžvilgiu, o Rhizome reflektuoja gravitaciją sustingusiame laike.
„ConTempo“ vadovė sako, kad būsimi ir esami festivalio žiūrovai turėtų būti pasiruošę leistis į nuotykius, būti atviri naujoms formoms, nematytiems kūrybiniams sprendimams ir, svarbiausia, kokybiškam bei geram laikui. „Pažadame, kad visi apsilankiusieji gaus geros energijos ir kūrybiškumo dozę. Mes labai laukiame smalsių ir atvirų žmonių, nebūtinai didelių scenos meno gerbėjų. Programa labai plati, dinamiška ir joje kiekvienas tikrai ras savo favoritą. Tie, kurie seka festivalį nuo jo pradžios jau žino, kad tikrai labai verta pamatyti ir apsilankyti bent keliuose jo renginiuose“, – ragina ji.
Festivalis „ConTempo“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
Festivalį „ConTempo“ pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „kakava.lt“. Visa festivalio programa: www.contempofestival.lt.