Kauno autobusų stotyje – buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija
Kauno autobusų stotyje nuo šios savaitės eksponuojama buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija. Apie 4,4 metrų aukščio ir 15 metrų ilgio kūrinys – menininko iš Izraelio Shay Zilbermano darbas ir Kaune vykstančios modernizmo architektūros projekto „MoFu“ dalis.
Tai – vienas iš bandymų kūrybiškai pažvelgti į Kauno modernizmo architektūrą, susikurti savo santykį su miestą garsinančiu istoriniu palikimu ir išryškinti charakteringus pastatų fasadų elementus – linijas, pamėginant pažaisti ir atskleisti, kas slypi už jų. Tyrinėdamas archyvus, S.Zilbermanas išsirinko 40 ikoniškų ir mažiau garsių Kauno modernizmo pastatų projektų. Remdamasis šiais dokumentais, jis ant popieriaus lapo atkūrė pastatų fasadų kontūrus – taip, kaip juos braižė architektai.
Vėliau piešiniai apdoroti skaitmeniniu būdu ir išpjauti organinio stiklo plokštėje, taip sukuriant įvairių spalvų trafaretus. Šias plokštes menininkas naudojo kurdamas pastele nupieštų paveikslų seriją, kurioje išryškėjančios linijos ir figūros susijungia į įsivaizduojamą tinklelį. Tai – alternatyvus, poetiškas, tyrimais paremtas modernistinio Kauno atvaizdavimas.
„Šiam projektui įkvėpimo sėmiausi iš tiesių linijų, atsirandančių liniuote matuojant atstumą nuo vieno taško iki kito. Liniuotė – modernistinis architekto darbo įrankis. Piešimas naudojant trafaretus dažnai siejamas su vaikyste. Tai žaismingas eksperimentas, kurio metu svarbu tik viena – piešti už linijų“, – apie projektą sako pats autorius.
Paveikslų serija bus eksponuojama 2022 metais „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ atidarymo metu. Parodoje „Modernizmas ateičiai 360/365” bus pristatomi ir kitų šio projekto menininkų darbai, interpretuojantys modernizmą Kaune, Lvove, Brno, Kortrijke ir Tel Avive
„Prieš atvykdamas darbuotis į Kauną, kūrėjas S.Zilbermanas aktyviai tyrinėjo Kauno modernistinę architektūrą, rinko medžiagą apie pastatus ir konsultavosi su architektūros istoriku. Jį domino įvairūs architektūriniai aspektai, pradedant nuo ikoniškų apvalių langų ir plokščių stogų, baigiant palei pastatų fasadus išsilanksčiusiais lietvamzdžiais. Izraelio menininkas dirbo su keliasdešimt Kauno pastatų, bet ekspozicijai Kauno autobusų stotyje pasirinko būtent „Tulpės“ kooperatyvo pastatą, esantį A.Mickevičiaus g. 15“, – sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė dr. Ugnė Marija Andrijauskaitė.
„Tulpės“ pastatas buvo pastatytas 1925 metais, o jo architektas – Antanas Macijauskas. U.M.Andrijauskaitė svarstė, kad galbūt menininką suintrigavo šio pastato fasade itin stipriai išreikštas tautinis stilius.
– Šis kūrinys – tarsi įžanga į būsimąją 2022 metų parodą ir viso projekto pristatymą? – 15min paklausė U.M.Andrijauskaitės.
– Taip, šio kūrinio eksponavimas – tai nedidelė įžanga į kitus metus. Šią vasarą Kaune bei kituose „MoFu“ partnerių miestuose – Lvove (Ukraina), Kortreike (Belgija) ir Brno (Čekija) jau buvo pristatyti pirmieji menininkų rezidencijų rezultatai, o visus modernizmą interpretuojančius kūrinius bus galima pamatyti parodoje 2022-aisiais metais. S.Zilbermano kūrinys Kauno autobusų stotyje kabos bent vienerius metus ir sveikins visus, atvykusius į Europos kultūros sostinę autobusais.
– Kodėl pasirinkta vieta – Kauno autobusu stotis? Tai – tiesiog tinkama erdvė pristatymui ar yra ir simbolinė šios vietos reikšmė? Kuo patrauklus būdas tokius darbus pristatyti ne kultūros erdvėse, tačiau viešose miesto vietose?
– Jau nuo pat kūrybinio proceso pradžios menininkas žinojo, jog savo kūrinį nori eksponuoti vietoje, pro kurią praeina daug žmonių, ir taip pakviesti juos trumpam stabtelėti, apsidairyti aplinkui bei pasigrožėti Kauno modernistine architektūra bei jos meninėmis interpretacijomis. Todėl kūrinio eksponavimo vieta pasirinkta labai tikslingai: pro autobusų stoties duris kasdien keliauja didžiuliai žmonių srautai, o šioje vietoje įkurdintas S.Zilbermano kūrinys labai simboliškai pasitinka į Kauną atvykstančius svečius bei sugrįžtančius kauniečius.
S.Zilberman rezidenciją Kaune parėmė Izraelio ambasada Vilniuje, o kūrinį eksponuoti priėmė „Kaunas 2022“ partneriai – bendrovė „Kautra“. Viliamės, jog kūrinys sudomins praeivius, ir jie 2022 metų sausį užsuks į buvusiame Centriniame Kauno pašte įrengtą parodą pažiūrėti likusių S.Zilbermano darbų bei kitų „MoFu 360/365“ rezidencijų mainuose dalyvavusių menininkų kūrinių.
Be pastarojo pastato, į S.Zilbermano kūrinius įsiliejo ir kiti daugiau ar mažiau žinomi Kauno modernizmo objektai: Iljinų šeimos namas (Donelaičio g. 19), „Dainos“ ir „Romuvos“ kino teatrai, Žaliakalnio vandens stotis, Tyrimų laboratorija (KTU Cheminės technologijos fakulteto C Korpusas) ir kiti.
– Jūs pati esate „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė , tad kokia jums atrodo ši sukurta menininko interpretacija – ką matote, žiūrėdama į ją, kuo ir kaip kitaip jį pristato Kauno modernizmą?
– Teko stebėti visą ilgą kūrybinį procesą. Iš pradžių menininko atsirinkti Kauno pastatai virto iš plonyčių linijų sudėliotais trafaretais, tada trafaretai buvo vežiojami pieštukais bei pastele ant popieriaus, sujungiant skirtingų modernistinių Kauno pastatų fasadus į naujas, dar nematytas konstrukcijas. Tokį modernistinės architektūros perkėlimą ir atkartojimą siečiau su tuo, jog modernizmas – tai globalus reiškinys, ir panašūs elementai architektūroje atsirado panašiu metu, bet labai skirtingose pasaulio vietose. Į Kauną atvykęs S.Zilbermanas buvo nustebintas atradęs nemažai panašumų su jam gerai pažįstamais Tel Avivo modernizmo pastatais. Iš tiesų, kauniečio akiai jau įprastus juostinius langus bei lenktus balkonus galime atrasti ir kituose miestuose, tiek Europoje, tiek ir kituose žemynuose. Man pačiai šis autobusų stotyje įkurdintas meno kūrinys patinka tuo, jog jis žavingai žaidžia su šviesa: iš išorės kiek kuklesnis ir matinis, žiūrint į jį iš stoties vidaus virsta neįprastu vitražu, pro plonas fasado linijas įsileidžiančiu saulę vidun.
Apie „MoFu“
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdo projektą, iš dalies finansuojamą „Creative Europe „Modernism for the future 365/360“ (MoFu). Tai – modernizmo architektūros meninės interpretacijos. Vyksta vietos rezidencijų pristatymai bei užsienio kūrėjų vizitai Kaune, Lvove ir Brno, Tel Avive. Projekto turinys bus kuriamas iki rugsėjo mėnesio, o vėliau bus rengiamasi visus juos pristatyti tarptautinėje parodoje. Menininkai kartu su vietos tyrėjais ir paveldo bendruomene sukurs 17 meninių projektų XX amžiuje statytuose modernistiniuose pastatuose. Iš jų – šeši objektai Kaune. 17 unikalių projektų stiprins Europos modernizmo paveldo pasakojimą bei sieks atspindėti dabartinę jo reikšmę globaliai visuomenei.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas tarptautinis projektas „MoFu 360/365“ iš dalies finansuojamas „Kūrybiška Europa 2021-2027“ – Europos Sąjungos programos.
Nuotraukų autoriai – M. Plepys ir A. Aleksandravičius
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Kaune atsivers didžiausia pokalbių platforma – Europos kultūros sostinės forumas
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengiasi neeiliniam įvykiui: jau šį rugsėjį atskleis kartu su daugybe partnerių ilgai brandintą Europos kultūros sostinės metų programą. Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje bus pristatomos „Kauno 2022“ bei kitų Europos kultūros sostinių – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ – programų detalės tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai. Po spaudos konferencijos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui.
Rugsėjo 23–24 d. vyksiančiame forume šešių „Kaunas 2022“ programų kuratoriai ir programų partneriai kalbės apie kultūros sostinės viziją, penkerius metus vystytų veiklų rezultatus, didžiausius pasiekimus, išmoktas kultūros sostinės pamokas, formavusias programą ir, svarbiausia, – apie tai, kokie ryškiausi projektai, įvykiai laukia 2022-aisiais. „Kasmetinis Europos kultūros sostinės forumas, įsteigtas Kaune dar 2018 metais, yra pirmoji tokio formato iniciatyva Europos kultūros sostinių tinkle. Ir labai pasiteisinusi, paklausi tiek tarp vietos kultūros praktikų, vertinama tarptautiškai. Forume nuolat savo patirtimis dalinasi Europos kultūros sostinių tinklo vadovai, kuratoriai, prodiuseriai. Jis yra tapęs ir partnerysčių mezgimo vieta. Ne viena Kauno kultūros organizacija forumo metu užsimezgusias kūrybines pažintis pavertė tarptautiniais meno projektais 2022-iems. Šių metų forumo, pavadinto „Būti Europos scena“, metu norime ne tik anonsuoti, kas bus Kauno ir Kauno rajono scenoje, bet ir dalintis tuo, kas vyko per penkerius metus užkulisiuose. Šitos informacijos itin laukia besiruošiančių Europos Kultūros sostinių organizatoriai”, – teigė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Šis gyvas susitikimas suteiks unikalią galimybę susiburti ir apsikeisti karščiausiomis naujienomis iš kiekvienos Europos kultūros sostinės programos. 2022 metais Kaunas taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa užlies įprastas ir netikėčiausias Kauno ir Kauno rajono erdves. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bet taip pat naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų.
Anot „Kaunas 2022“ programos vadovės Anos Kočegarovos-Maj, kultūros sostinės programa – neišsemiama. Todėl šiemet norėta didžiausią pokalbių platformą – Europos kultūros sostinės forumą – skirti būtent jai ir išsamiai papasakoti, kokie projektai sudarys programą, kokiais rezultatais džiaugiamasi jau šiandien. „Taip pat forumo dalyviai sužinos programos dalyvių patirtis, Kaune ir Kauno rajone išsivysčiusias partnerystes. Bus paliesta ir programos tęstinumo tema. Spaudos konferencija ir forumas – tarsi paskutinis žvilgterėjimas į nueitą kelią, nuo kurio bus pradedamas atgalinis skaičiavimas iki tikrojo 2022-ųjų starto. Rugsėjo renginių cikle bene visą savaitę Kaunas bus visos Europos dėmesio centre. Sudalyvauti jame jau išreiškė norą daug užsienio kolegų, šiuo metu žengiančių savo kultūros sostinės projekto pradinius žingsnius. Taip pat susidomėjimą reiškia vietos bei užsienio medijų atstovai, kurie pirmą kartą aplankys Kauną ir, tikiuosi, išsiveš gerų žinių apie jį. Paraleliai su spaudos konferencija ir forumu organizuosime ir Europos kultūros sostinių tinklo suvažiavimą, į Kauną pritrauksiantį apie 130 buvusių ir būsimų kultūros sostinių organizatorių“, – sakė A. Kočegarova-Maj.
Forumo organizatoriai jo dalyvius pakvies aplankyti skirtingas su 2022-ųjų programa ir kultūros sostinės partnerystėmis susijusias kultūrines miesto erdves. Renginio, truksiančio net dvi dienas – rugsėjo 23 ir 24 – programą, kaip įprasta, papildys kultūrinis turinys. „Kaunas 2022“ kviečia registruotis į forumo renginius ir programos atnaujinimus stebėti renginio puslapyje www.forumas.kaunas2022.eu Registracijos vietų skaičius į skirtingose vietose vyksiančias forumo sesijas yra ribotas, todėl forumo organizatoriai dalyvius kviečia registruotis kaip įmanoma anksčiau. Spaudos konferencija bei forumas bus tiesiogiai transliuojami www.facebook.com/kaunas2022, įrašai bus talpinami www.kaunas2022.eu.