Laimė gali būti užrašyta knygos puslapiuose. Arba pasislėpusi už filmo garso takelio. Ji gali nužengti tiesiai iš paveikslo arba ištiesti ranką pakilus scenos uždangai. Nelygu, kaip matuojame laimę. Viena iš jos sudedamųjų yra ir kultūra. Kokią svarbą ji turi kasdien, o ypač – pandemijos apimtame pasaulyje?
Kovo 20 dieną „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kartu su Kauno miesto savivaldybe kviečia minėti „Laimės dieną“, kurios tema – „Metas pakilti“.
Kaip sako organizatoriai, gyvendami pasikeitusiame pasaulyje ėmėme kitaip vertinti dalykus, kurie mums anksčiau atrodė natūralūs: susitikti su draugais, eiti į kiną ar spektaklį, lankytis galerijose ir muziejuose ar stebėti krepšinio varžybas sirgalių pilnoje arenoje. Teko viso to atsisakyti, ir daugelio iš mūsų laimės koeficientas taip pat sumažėjęs.
Todėl per šią Laimės dieną bus kalbama apie emocijas ir jausmus, o tuo pačiu – ieškoma būdų pakilti ir atrasti, kaip kūrybiškai ir saugiai praskaidrinti dabartinę kasdienybę. Kaip mūsų emocijas veikia kultūra ir kiek ji susijusi su laime?
„Ką mes vadiname išgalvotu gyvenimu, turbūt yra tikrasis gyvenimas“
„Jei mes žvelgsime iš aristoteliškos perspektyvos, kad laimė yra maksimali visų žmogaus galimybių realizacija, jų įgyvendinimas, tad, be jokios abejonės, kultūros kūrimas ir naudojimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, ką žmogus daro. Tik aišku, mes kultūrą turime suvokti šiek tiek daugiau, nei tik muziejai ar simfoniniai koncertai, tai ne tik aukštoji kultūra. Tai – apskritai visa žmogaus kūrybinė veikla“, – sako profesorius Vytautas Ališauskas.
Pasak V.Ališausko, popandeminis ar pandeminis pasaulis mums atskleidė dalykus, kurių gal nebuvome įsisąmoninę: „Kultūra netapo svarbesnė ar mažiau svarbi. Mes pamatėme trūkumus, deficitą, kai staiga sužinau, kad muziejuje galėjo būti įdomi paroda ir tu negali nueiti. Lygiai taip pat kiti dalykai.
Tai, kad visame pasaulyje, kiek žinau, išaugo popierinių knygų pardavimas, rodo, kaip žmonėms to reikia iš tikrųjų. Tai, kas vadinama kultūra, yra tikro gyvenimo tikra dalis, o ne jo priedas ar pagražinimas. Žmonės ne tai kad staiga aptiko, kiek tai svarbu, bet jie atpažino, kiek tai visada buvo ir yra svarbu. Tik kai neturi kliūčių, kai viskas lengvai prieinama – tu net nepastebi, kiek turi progų naudotis“, – kalbėjo V.Ališauskas.
Kodėl mus taip veikia kūryba ir išgalvoti gyvenimai: kino filmai, pasakojantys istorijas, knygos siužetas? „Tai, ką mes vadiname išgalvotu gyvenimu, turbūt yra tikrasis gyvenimas. Grįšiu prie Aristotelio: situacijų, žmonių atpažinimas mene kelia mums ir estetinį pasigėrėjimą. Jau ne kartą sakyta, kad tas gyvenimas, kuris pavaizduojamas mene, yra realesnis už tikrą“, – sakė V.Ališauskas.
Kultūrinės veiklos – svarbi priemonė burti bendruomenes
„Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova sako, kad pastaraisiais metais kiekvienas atrado naujas emocijas, patirtis. Blogas ar geras.
„Laimės dienos kvietimas yra pakilti su pavasariu, su savo mintimis, pasisemti naujų jėgų – kartais galbūt iš savo pačių kūrybos, meno kūrinių, pavasario. Kitaip tariant – atrasti iš naujo save“, – sakė A.Kočegarova. Pasak pašnekovės, kultūra, o teisingiau – jos ribojimai, šiandien įgavo stipresnę reikšmę. Kiekvienas, kuris mėgsta kultūrą, lankosi renginiuose, žino – meno kūriniai mums padeda išgyventi tikrus įvykius, geriau suprasti ir savo emocijas.
„Ne visada, ypač karantino metu, yra galimybės pabėgti nuo minčių, jomis pasidalinti. Meno terapinis poveikis – skatinant knygą, žiūrint filmą, klausantis muzikos – tarsi reflektuoti savo emocijas, atpažinti jas veikėjų gyvenimuose ir lengviau išgyventi. Kita vertus, labai svarbu yra suteikti savo vaizduotei galimybę kurti. Tada kita linkme nukreipiame savo dėmesį, smegenims suteikiame galimybę atsipalaiduoti, kūrybiškiau pasižiūrėti į savo tikrovę“, – sakė A.Kočegarova.
Laimė yra ir mūsų gerovė, socialiniai ryšiai, emocinė ir psichologinė savijauta, sveikata. „Mūsų programoje atsikleidžia meno poveikis žmogaus ir visuomenės gerovei. Bendras pastebėjimas: žmonės, kurie susiduria su kultūra dažniau, yra ne tik platesnio akiračio, bet ir geriau geba interpretuoti aplink save vykstančius įvykius, geriau pažįsta kitas kultūras, yra empatiškesni, kūrybiškesni. Be to, pastaruoju metu daugėja ir tyrimų, kurie grindžia meno poveikį žmogaus gerovei ir medicinine, ir psichologine, ir socialine prasme. Daug kam jau girdėta, kai prieš kelis metus Kanadoje gydytojai gavo galimybę išrašyti savo pacientams nemokamą vizitą į dailės muziejų – dėl jo raminančio poveikio. Bet tų poveikių galima atrasti ne vieną“, – kalbėjo A.Kočegarova.
Pavyzdžių, kaip kultūra keičia žmonių ryšį, taip pat apstu. Pavyzdžiui, „Kaunas 2022“ programose „Šiuolaikinės seniūnijos“ ir „Fluxus Labas! Kiemas“. Dalyvaudami bendrose veiklose žmonės, iki tol buvę nepažįstami arba pažįstami tik iš matymo, ėmė bendrauti, atrado kaimynystę ir kartu kūrė savo kieme: pradedant nuo kiemo pokyčio, mažosios architektūros elemento ir baigiant bendromis kiemo šventėmis.
Pasaulis gali tapti didesnis ir įvairesnis
„Laimė – toks sunkiai sugaunamas jausmas. Bet jeigu apie jį mąstysime kaip apie gerą savijautą, prasmės ir ramybės išgyvenimą – kultūra tampa neatsiejama. Man laimės suteikia geras spektaklis, filmas, knyga ar paroda“, – apie laimės ir kultūros santykį sakė MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Pasak pašnekovės, kultūrinė patirtis žmogaus emocinę būseną ir keičia, ir veikia iš esmės. Jau ir Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino mokslinius tyrimus, kurie konstatuoja neginčytiną pozityvią kultūros įtaką emocinei bei psichinei sveikatai.
„Kultūra padeda išbūti. Juk daug lengviau išgyventi šį uždarą laiką su gera knyga, dalyvaujant virtualiuose renginiuose, žiūrint filmus ar neriant į virtualias meno patirtis. Taip pasaulis gali tapti didesnis ir įvairesnis. Manau, daugelis per karantiną ieškojo vienokių ar kitokių kultūrinių patirčių. Kaip būdo ištrūkti iš savo rutinos, – sakė M.Ivanauskienė. – Nagrinėdami mokslinius tyrimus apie meno įtaką vaikų vystymuisi, aptinkame įrodymų, kad vizualiniai meno kūriniai padeda vaikams apibendrinti patirtis, reflektuoti jas, netgi ir asmeniškai nepatirtus išgyvenimus.
Taip pat tai svarbu vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui ir t.t. Galbūt mes negalime tiesiogiai apčiuopti tos naudos augančiais raumenimis kaip kad sporto atveju, bet poveikis vyksta gilesniuose sluoksniuose. Kultūrinės patirtys esmingos mąstymui ir refleksijai, įkvėpimui ir emocijų pažadinimui. Net jeigu tai tik virtualus parodos turas – galima pajusti tam tikrą bendrystės jausmą, kad ir per nuotolį su kitais dalyvaujančiais. Kalbant apie fizinį patyrimą – koncerto, spektaklio ar kino salėje, parodų erdvėje – bendras patyrimas ir išgyvenimas be galo svarbus.“
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Nuotr. Martyno Plepio
