Kauno rajone tęsiasi „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ finaliniai renginiai. Rugsėjo 4-ąją instaliaciją „Molio kelias“ pristatys Rokų bendruomenė, o rugsėjo 5-ąją į šiuolaikinio cirko šventę ir kitas veiklas kviečia Linksmakalnis.

Pristatys „Molio kelią“ Įvairių kūrybinių dirbtuvių metu keramika ir molis patapo Rokų miestelio identiteto dalimi. Baigiamojo renginio metu, rugsėjo 4 dieną, bus pristatytas „Molio kelias“, kurį kūrė patys miestelio gyventojai kartu su idėjos autore, keramike Ieva Bertašiūtė-Grosbaha, iš didelių molinių plytelių. Tai – viena iš tęstinio projekto dalių, kuriuo yra kuriamas atviras Rokų keramikos ir molio muziejus. Rokų bendruomenei savo tapatybės ieškoti ilgai nereikėjo, nes Rokų tapatybė – tai molis, kurio čia apstu, o dar visai neseniai veikė didelė ir žinoma „Rokų keramika“. Pažintyje su moliu gimė projektas „Molio kelias“, uždegęs, sujungęs ir suvienijęs vietos gyventojus.

Pradėję eiti molio keliu, dar pernai rokiškiai tyrinėjo vietovę, keliavo Jiesios pakrante, žengė senųjų karjerų keliais. Prie ekskursijų prisijungė ir vyresni Rokų gyventojai, papasakoję įdomių miestelio istorijų. Viena iš šios istorijų dalių – dabar jau nebeveikianti „Rokų keramika“, neatsiejama miestelio ir jo tapatybės dalis, kurioje bendruomenė pamatė vienintelę Lietuvoje žiedinę krosnį.

Pasak šių metų renginio režisierės Eglės Valadkevičiūtės, pirmą kartą tokio pobūdžio reginys vyko pernai: „Šiemet Rokams sukanka 520 metų. Tai ir bus renginio ašis, apie kurią viskas suksis: prisiminsime visą Rokų ir apylinkių istoriją. Be scenos, šiuolaikiškai, stipriai režisuotai pakviesime žmones į mitologizuotą kelionę.“ Šventė Rokuose prasidės kūrybinėmis molio ir mozaikos dirbtuvėmis, vietos menininkų tapybos paroda, o finalinį seniūnijos renginį atidarys operos solistas Povilas Padleckis.

Šventėje bus pristatytas menininko Kosto Klimavičiaus sukurtas knygų mainų namelis, vakare – folkloro ansamblio „Kadujo“ performansas „Linamynis“. Veiklų čia numatyta ir daugiau – videoprojekcijos ant laisvalaikio salės pastato bei elektroninės muzikos grupės „Girių dvasios“ koncertas.

Atminčiai – simbolinės plytos

Aktyvi kūrybinių dirbtuvių dalyvė, renginio organizacinio komiteto narė Rokų seniūnė Dalė Žėkienė sako, kad tiek ji pati, tiek bendruomenė džiaugiasi, jog seniūnija pateko į projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“. „Ypatingai daug veiklos buvo ir pernai, ir šiemet. Šiemet darėm atminties plytas minint Rokų jubiliejų. Jos – simbolinės. Prisiminsime iš Rokų kilusį knygnešį Petrą Varkalą, kunigą ir rašytoją Motiejų Gustaitį. Kiek žinau apie Rokus dar iš savo tėvų pasakojimų, tai buvo vieta, kur priimdavo grįžusius iš Sibiro žmones. Ir mane, mėnesio laiko, tėvai čia parsivežė“, – pasakojo seniūnė.

Pasak D.Žėkienės, aktyviai į „Molio kelio“ veiklas įsijungė ir vietos bendruomenė, nes anksčiau, sakė pašnekovė, tokio bendruomenės branduolio nebuvo. „Pernai po renginio buvome kone euforijoje, pakylėti. Ir žmonės buvo nustebinti. Labai žaviuosi organizatoriais – tiek mūsų, tiek iš „Kaunas 2022“. Jauni žmonėms, kurie taip sugeba suorganizuoti, išmąstyti“, – kalbėjo Rokų seniūnė.

Linksmakalnyje – cirkas, koncertas, sporto varžybos

Rugsėjo 5-ąją Linksmakalnio miestelio bendruomenė pakvies į renginį „Radijo angelai: piknikas“. Daugiau nei tris valandas truksiantis renginių maratonas pakvies vietos gyventojus ir svečius į virtinę veiklų. Šiuolaikinio cirko spektaklį „Kaip man prisijungti“ atliks šiuolaikinio šokio artistas Džiugas Kunsmanas ir šokėjas Adrianas Carlo Bibiano.

Linksmakalnyje vyks fluxus sporto varžybos – naujame miestelio stadione šventės dalyviai bus pakviesti į keistas ir netikėtas fluxus stiliaus sporto varžybas. Taip pat atviras gatvės meno dirbtuves kartu su menininku Antanu Dubra, vietos gyventojai ir svečiai matys ir videofilmą apie Linksmakalnį bei jo žmones.

Menininkas Gytis Dovydaitis visą vasarą bendravo su Linksmakalnio gyventojais, filmavo jo apylinkes ir sukūrė videofilmą apie miestelio gyventojus ir tai, kaip šiandien gyventojai jaučiasi Linksmakalnyje. Vakare šventę užbaigs grupės „Rakija Klezmer Orksetrar“ koncertas ir lazerių šou.

Miestelis – išskirtinis savo istorija

Linksmakalnis yra buvęs uždaras slaptas sovietinis karinis miestelis, kuris šiame projekte bando iš naujo atrasti savo tapatybę. Dauguma šio miestelio gyventojų yra naujakuriai, įsikėlę čia sovietų kariuomenei palikus Lietuvą. Pasak „Kaunas 2022“ atstovų, naujakurių gyvenimo pradžia buvo išties sunki. Bandymas įleisti šaknis svetimoje vietoje, pradžioje – apleisti namai ir žiurkės. Tokie ir kiti iššūkiai lydėjo naujuosius gyventojus. Kai kurie iššūkiai naujuose namuose įsikūrusią bendruomenę lydi iki šiol.

„Kaunas 2022“ projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ pakvietė bendruomenę pažvelgti į savo miestelį ir jo iššūkius meniniu žvilgsniu. Šiuolaikinio cirko menininkas Roberto Magro pasiūlė angelo simbolį, kaip transcendentalumo metaforą šiai sovietmečio palikimą vis dar menančiai vietai. Menininkų pasiūlyta angelų tema ir šiuolaikinio cirko meno forma įtraukė vietos bendruomenę ir ypač jos vaikus, kurie entuziastingai įsitraukė į šiuolaikinio cirko pasaulį. Pernai su bendruomene sukurtas spektaklis „Radijo angelai“ šiemet tęsiamas, tik naujomis formomis.

Prie veiklų Linksmakalnyje prisijungė šiuolaikinio cirko atlikėjas Džiugas Kunsmanas, mokęs Linksmakalnio vaikus šiuolaikinio cirko. „Linksmakalnyje tęsiu projektą, kuris buvo pradėtas pernai. „Radijo angelų“ režisierius yra R.Magro, jo idėja susijusi su miestelio istorija. Linksmakalnyje yra didžiulis radijo bokštas, kuris sovietmečiu blokuodavo signalus. O tie signalai ėjo ne tik į šonus, bet ir į viršų, taip pasiekdami angelus. Būtent angelai vis keičia Linksmakalnį“, – apie idėją pasakojo D.Kunsmanas.

Pasak D.Kunsmano, vietos vaikus jis mokė akrobatikos pagrindų: „Jie yra labai motyvuoti ir labai nori mokytis. Sunkiausia buvo tai, kad trūko laiko, kad nebuvo galima tam jo skirti daugiau. Nuostabi ir Linksmakalnio bendruomenė. O kalbant apie vaikus, stengiausi mokyti juos taip, kad jie išmoktų mokytis patys, daug susitikimų laukia ir kitais metais. Manau, kad vaikai išmoko susikaupti, labiau dirbti su savimi.“

Kalbėdamas apie požiūrį į šiuolaikinį cirką D.Kunsmanas minėjo, kad jis keičiasi, juolab, kad projektas čia vyksta ne pirmus metus. Vaikams jau nebereikia aiškinti, kodėl cirke nėra gyvūnų, kaip atrodo šiuolaikinis cirkas, kuo jis skiriasi. „Jie supranta, kad nereikia net ir cirko palapinės, kad nebūtinai tik palapinėje gali vykti spektakliai“, – kalbėjo D.Kunsmanas.

Kultūrinės maudynės Ežerėlyje

Rugsėjo 5-ąją finalinis „Šiuolaikinių seniūnijų“ renginys vyks ir Ežerėlyje. Visą vasarą menininkas Žygimantas Kudirka drauge su Ežerėlio bendruomenė kūrė audiogidą apie alternatyvią realybę. Audiogidas, kuris paremtas tikromis ir išgalvotomis Ežerėlio istorijomis apie realius ten esančius objektus, bus laisvai prieinamas visiems miestelio gyventojams ir jo svečiams.

Pasak Ž.Kudirkos, alternatyvią realybę atskleidžiantis gidas pasakoja sufantazuotai, išgalvotą naratyvą, tačiau lygiai taip pat, kaip gidas, žmogų vedžioja po teritoriją. Žmogui stebint realius, fizinius jį supančius objektus – pastatus, gamtos vaizdus – jie įgauna naują prasmę, klausant audio pasakojimo. Projekto tikslas – kad ir vietiniai žmonės galėtų pamatyti Ežerėlį visai naujomis akimis. Audiogidas nėra tik į miesto svečius orientuotas instrumentas.

„Tai yra interaktyvi patirtis, nes žmogus vaikšto ir klauso balso nuorodų: kur jam sukti toliau, galbūt jis net tampa kažkokiu personažu istorijoje, kurią girdi. Tai galima suprasti kaip praturtintą realybę, kaip naują nematomą miesto sluoksnį, kuris leidžia patirti kažką naujo net tiems, kurie tas vietas gerai pažįsta“, – pasakojo menininkas. Šventės metu Ežerėlyje taip bus pristatyta fotografijų paroda, kurią kuravo menininkė Vaida Virbickaitė.

Su Ežerėlio bendruomene vasarą leido vilnietė fotografė Vaida Virbickaitė. Menininkė kvietė vietos fotografus kurti bendruomenės portretus, o visus ežerėliečius dalyvauti fotomedžioklėje ir fiksuoti neatrastus Ežerėlio vaizdus. Vėliau pati menininkė dvigubos ekspozicijos metodu portretus ir apylinkių fotografijas sujungė į vieną. Projekto tikslas yra atskleisti Ežerėlio identitetą, parodyti bendruomenės darnumą, žmonių individualumą, bei padėti pačiai bendruomenei iš naujo atrasti savo seniūniją.

„Dirbau su vietos fotografais Laura Česiūniene, Justinu Kličiumi bei Rūta Sipavičiūte. Jie fiksavo bendruomenės žmonių portretus ir jų mintis apie savo miestą. Ežereliečiai taip pat dalyvavo fotomedžioklėse – jie buvo paskirstyti į grupes ir pagal pateiktus raktažodžius „kultūra“, „legenda“, „gyvenimas“, „ateitis“ ir „praeitis“ ir fiksavo nežinomus Ežerėlio vaizdus. Miesto gyventojai jį fotografavo fotoaparatais bei savo mobiliaisiais telefonais. Tuomet penkis geriausius kadrus pagal kiekvieną raktažodį jie pateikė man“, – pasakojo menininkė Vaida.

Menininkė šias fotografijas dvigubos ekspozicijos metodu suliejo su Ežerėlio bendruomenės narių portretais. Taip atskleidžiama Ežerėlio žmonių tarpusavio sąsaja su gyvenamąja vieta, tam tikra jų tapatybės refleksija. Tai turėtų pačiai bendruomenei padėti kitu žvilgsniu pažvelgti į savo pačių ir gyvenvietės identitetą, iš naujo susipažinti su savo miestu. Projekte dalyvavo įvairūs bendruomenės atstovai – nuo naujakurių iki senbuvių ežerėliečių. Tai bendruomenei padės kitu žvilgsniu pažvelgti į savo pačių ir gyvenvietės identitetą, iš naujo susipažinti su savo miestu.

„Man Ežerėlis pasirodė labai jaukus, apsuptas gamtos, su savo įdomia istorija, siauruku, durpynų. Kiekvienas kiemas, kiekvienas posūkis man kišo vis naujas idėjas kūrybai bei stebino savo įvairiapusiškumu. Taip pat lankėmes pas labai įdomius žmones, kaip laikrodžių kolekcionierius Vytas, senovinių mašinų ir technikos entuziastas Giedrius, kurio technika tapo muziejumi po atviru dangumi. Susipažinau su daug naujų ir įdomių žmonių, su kuriais galbūt bendrausiu ir projektui pasibaigus“, – sakė menininkė.

Kaip sako Ežerėlio kultūros ir bendruomenės atstovai, šeštadienį čia vyks tikros kultūrinės maudynės. Dalyvaujant projekte bendruomenei kilo ir daugiau iniciatyvų: pasiūlyta idėją atnaujinti vadinamą „Pensininkų parkelį“, tad šventės metu čia augantys medžiai bus puošiami medžiaginėmis dekoracijomis. E

žerėlietis Giedrius atvers savo kolekciją – kelis dešimtmečius kauptą senovinių automobilių ir technikos parodą, laikrodininkas Vytas pakvies apžiūrėti dalį savo laikrodžių kolekcijos, o renginio vakare laukia ypatinga staigmena – netikėtas koncertas.

Apie projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“

  • Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“, skirtas Kauno rajono bendruomenėms bei kultūros sektoriaus stiprinimui, pristato didžiuosius renginius, kurie daugiau nei mėnesį tęsis skirtingose Kauno rajono vietovėse.
  • Kiekviena projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvė ruošia po staigmeną lankytojams – finalinį projekto renginį, atspindintį unikalų vietos ir bendruomenės identitetą bei įprasminantį šių metų žingsnius link šiuolaikiškų miestelių, virsmo Europos kultūros sostinės dalimi.
  • Projekto dalyviai siekė įprasminti ir išsaugoti savitą istorinę atmintį bei rėmėsi ja formuojant šiuolaikines miestelių tapatybes, kūrybingai panaudojant turimus išteklius ir skatinant didžiuotis savo gyvenamąja vieta.
  • Jau įvyko renginiai Garliavoje, Ringauduose. Visų seniūnijų renginiai – čia.

 

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

A. Aleksandravičiaus nuotr.