Šiuolaikinio šokio šokėjai judesiu žadinantys įspūdingą Kauno architektūrą – tokia video dovana nuo lapkričio 11 d. laukia LRT žiūrovų. Tai – bendras LRT, Lietuvos šokio informacijos centro ir „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ projektas. Jo metu tarp įprastų LRT televizijos laidų bus rodomi penki skirtingi vaizdo klipai, kuriuose įamžintos Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjų ir video autoriaus Mariaus Paplausko šokio ir architektūros dermės interpretacijos.
Dėmesys Kauno tarpukario paveldui
Viena iš projekto autorių – „Kaunas 2022” programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė sako, kad šiandien itin svarbu plačiau kalbėti apie paveldą, skatinti gilesnį jo suvokimą ir pasiekti kuo platesnę auditoriją: „Kauno tarpukario architektūra pastaruoju metu įtraukia vis platesnę bendruomenės dalį diskutuoti apie jos vertę ateičiai, inspiruoja ieškoti patrauklių pasakojimo būdų. Viena iš tokių interpretacijų – šokio teatro „Aura“ komandos ir šokėjo, operatoriaus Mariaus Paplausko siužetai, nufilmuoti penkiuose modernistiniuose pastatuose, kuriantys naują architektūros santykį su auditorija ir estetinę kokybę. Tautiniai elementai Karininkų ramovės didžiojoje salėje, įspūdinga simetrija pastato laiptinėje, teraco grindys, ikoniškas Prano Gudavičiaus ir Aleksandros Iljinienės namo apskritas langas ir maurų stiliaus alkova, Žaliakalnio funikulieriaus autentiški mechanizmai tampa šiuolaikiška ir netikėta scenografija.“ V. Migonytė-Petrulienė pabrėžia, kad tokie projektai aktualūs ne tik vietos, bet ir tarptautiniame kontekste: „Vienas iš pagrindinių organizacijos „Interpret Europe“ tikslų – stiprinti paveldo interpretacijų kaip neoficialiosios paveldosaugos pozicijas Europoje, keisti visuomenės ir profesionalų požiūrį ir supratimą apie paveldo tyrimus, naujas edukacijos formas.“
Architektūra įkvepianti šokį
Vienas visus vaizdo siužetus filmavęs kaunietis Marius Paplauskas pasakoja, kad vienas svarbiausių dalykų kuriant šį ciklą jam buvo šokėjų ir jų skirtingų judesių tarpusavio santykis, sąsajos: „Kėliau sau klausimą kaip vienas ar kitas judesys gali nuvesti prie kitos scenos arba šokėjo, erdvės. Visuomet su savimi turėjau vidinę istoriją, kurią kiekvienas žiūrintysis skaitys savaip arba tiesiog stebės judesio dinamiką nuostabioje Kauno architektūroje. Žaliakalnio funikulieriaus mechanizmas, tarsi sraigtas prikeliantis miestą veiksmui, skambanti ir aido lydima filharmonija su milžinėm kolonom, karininkų ramovė su sava istorija ir visos kitos erdvės vertė galvą kurti skirtingas trumpas istorijas, o per kamerą žiūrėti kiek kitais kampais nei man įprasta. Ko gero, didžiausias iššūkis buvo viską sujungti į bendrą visumą, kad architektūra atsiskleistų šokio pagalba ir pabrėžtų šokėjų asmenybes.“
Kaip svarbu šiuolaikiniam šokiui kuo labiau priartėti prie žiūrovo puikiai žino Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC). „Vienas iš strateginių Lietuvos šokio informacijos centro tikslų skleisti žinią apie šiuolaikinį šokį visais galimais formatais. Šis projektas yra unikali proga ir galimybė pristatyti šokį plačiajai Lietuvos auditorijai jai pačiu patogiausiu būdu – žiūrint televizorių savo namuose. Tikimės, kad šie video klipai sužadins smalsumą plačiau domėtis šiuolaikinio šokio sritimi ir pažvelgti į mus supančią aplinką iš naujo.“ – projektu džiaugiasi LŠIC vadovė Gintarė Masteikaitė.
Meno vieta televizijoje
Anot LRT Kultūros turinio redaktorės Agnės Biliūnaitės, LRT kelia sau tikslą paskatinti auditorijos alkį kuo įvairesnėms kultūros ir meno formoms, tuo pačiu ieškant naujų kūrybiškų formų kaip tą daryti. „Šiandien atkreipti ir išlaikyti žmogaus dėmesį yra kaip niekada sunki užduotis, todėl kelių minučių video klipas, kuriame meistriškai sutalpinta istorija, erdvės atmosfera, vizualinė judesio išraiška, nuorodos į istoriją, muzika, choreografija, architektūrinis paveldas – tai tarsi ilgai veikianti vitaminų piliulė,“– kalba Agnė Biliūnaitė. Ji taip pat priduria, kad norėtų panašius projektus įgyvendinti ir ateityje: „Tikiu, kad šiomis penkiomis kaunietiškomis video piliulėmis, kurias LRT eteryje pavadinome „Šokis plius Miestas“, auditorijos vitaminizacija nesibaigs. Noriu, kad kažką panašaus sukurtume bendradarbiaudami ir su Klaipėda bei Vilniumi, jų šokio trupėmis bei architektūros istorikais. Neseniai grįžau iš Golden Prague tarptautinio televizijos festivalio, kur didžiausias dėmesys visada skiriamas šokio, muzikos ir teatro perteikimui televizijos ekrane. Iš to, ką ten peržiūrėjau, tokie šokio video galėtų sulaukti ir užsienio transliuotojų dėmesio.“
Šokio klipai bus rodomi LRT ir LRT Plius eteryje nuo lapkričio 11d.
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=PDVBXI0Rr_A[/embedyt]
[embedyt] https://youtu.be/kFu0VJI4gDw[/embedyt]
[embedyt] https://youtu.be/eihbbjtG_P8[/embedyt]
[embedyt] https://youtu.be/Vl4Ww11i5Wk[/embedyt]
[embedyt] https://youtu.be/_BQdLeRoKTU[/embedyt]