Keletą mėnesių trukusių dirbtuvių rezultatas – dvi idėjos Žaliakalnyje esančio Sugiharos namų-muziejaus ir jo aplinkos atnaujinimui. „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kvietimu su architektūros edukacinių „200m2“ atstovėmis Santa Simonavičiūte ir Monika Kinderyte dirbę įvairių sričių studentai bei profesionalai savo pasiūlymus ir apmąstymus apie istorinio objekto ateitį pristatė tarptautinei auditorijai.
Rugpjūčio 10-osios vakarą kamerinis susitikimas įvyko pačiuose Sugiharos namuose, o prieš apžvelgiant dirbtuvių rezultatus „Kaunas 2022“ komanda priimta į organizaciją „EIDD Design For All Europe“. Šia proga Sugiharos namuose susirinko tarptautinės organizacijos tarybos nariai Onny Eikhaug, Pepetto Di Bucchianico, Nuno Sá Leal, Jasmien Herssens, Terhi Tamminen, Markus Haas ir Josyane Franc, kurie išklausė ir dirbtuvių dalyvių idėjų.
Kaune jau ne kartą lankęsis „EIDD Design For All Europe“ ambasadorius Pete Kercher talkino ir šio projekto dalyviams. Susipažinę su „dizaino visiems“ filosofija, apimančia tiek pastatų, viešųjų erdvių ir objektų pritaikymą neįgaliesiems, tiek ženklinimo sistemas ir net maisto produktus, dirbtuvių dalyviai daug laiko skyrė pastato vidaus ir aplinkos bei viso kvartalo tyrimams. Beje, viena iš dirbtuvių užduočių buvo būsimo maršruto „Atminties ratas“, prasidedančio ir besibaigiančio ties Kauno sporto hale, metmenys.
Pertvarkyta nuolatinė ekspozicija, įrengta erdvė laikinoms parodoms, daugeliu kalbų eksponatus pristatyt leidžianti ir daugiau turinio aprėpianti QR kodų technologija, erdvė poilsiui, nauja suvenyrų linija, edukaciniai užsiėmimai vaikams, daugiau autentiškų ar tarpukario dvasią atitinkančių interjero detalių, rezidencijų menininkams programa, Japonijos kultūrai skirti vakarai – visa tai idėjos, skirtos patiems Sugiharos namams. Tai – istorinis pastatas, kuriame tarpukariu veikė Japonijos konsulatas, čia diplomatas Čijunė Sugihara išdavė daugybę tranzitinių vizų nuo karo bėgusiems žydams. Dirbtuvių dalyviai nepamiršo ir pačių „gyvenimo vizų“ – tarp pasiūlymų nuskambėjo ir idėja detalizuoti šį procesą, kad žmonės galėtų labiau įsijausti į to laikmečio nuotaiką, tvyrojusią Kaune.
Nemažai pasiūlymų abiejų grupių atstovai pateikė ir Sugiharos namų aplinkai. Už namo esantis sodas – su šlaitu, jį siūlyta panaudoti kaip koncertų sceną. Šiltnamis žiemos sodui ir laikinoms parodoms, papildomas įėjimas į sklypą iš E. Fryko gatvės – visa tai, dirbtuvių dalyvių manymu, padėtų Sugiharos namams sulaukti daugiau svečių, o šiems suteiktų progą į muziejų grįžti vėl ir vėl.
Didžioji dalis Sugiharos namų lankytojų – turistai iš Japonijos, kurių kasmet į Kauną atvyksta per 15 tūkstančių, ir visi jie skuba į nedidelę vilą vadinamajame Žaliakalnio „Radijo rajone“. Vaižganto gatvė, kurioje veikia muziejus, itin siaura, čia sunkiai išsitenka pėsčiųjų ir automobilių srautai. Tad, mąstant apie būsimąjį „Atminties ratą“, siūloma autobusų parkavimą užtikrinti prie istorinės Kauno sporto halės. Čia vertėtų įrengti ir informacinį stendą, kitaip pažymėti kryptį į Sugiharos namus.
Abi grupės siūlė maršrutą ženklinti ir kitose miesto vietose – galbūt vientisa spalvota linija ant kelio, o gal – batų pėdomis. Pagalvota ir apie Vaižganto gatvės pabaigoje esančią apžvalgos aikštelę – tiesa, čia dalyvių nuomonės išsiskyrė. Vieni siūlė čia įrengti poilsio zoną, pastatyti suoliukus ir kt., kiti gi kalbėjo apie skaudžią istorinę atmintį – būtent šioje aikštelėje susirinkę žmonės, žiūrėdami į apačioje esančią geležinkelio stotį, stebėdavo, kaip į Sibirą tremiami jų giminaičiai.
Visi dalyviai sutarė, kad būtina pertvarkyti Sugiharos namų tinklalapį, jame esančią informaciją sugrupuoti ir supaprastinti. Minėti ir socialiniai tinklai – ne tiek jų būtinybė, kiek garantija, kad informacija juose būtų pateikiama nuolat ir sistemingai. Pristatyta ir audio gido bei programėlės mobiliesiems telefonams idėja – pavyzdžiui, kvartale esančių pastatų istorijas galėtų įskaityti dabartiniai jų gyventojai.
Dirbtuvių idėjų klausėsi vienas fondo „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įkūrėjų Ramūnas Garbaravičius. Kartu su žmona Birute jis dėkojo dirbtuvių dalyviams už taiklias ir gilias įžvalgas bei žadėjo netrukus imtis platesnio jų aptarimo ir tolesnio vystymo.
„EIDD Design For All Europe“ organizacijos atstovai iš Italijos, Vokietijos ir kitų šalių taip pat išsakė kritines pastabas ir komplimentus strategiškai savo idėjas pateikusiems kauniečiams ir vienbalsiai rekomendavo kuo greičiau dirbtuvių rezultatus pristatyti Vaižganto gatvės ir viso kvartalo gyventojams: „Pamatysite, senbuviai tikrai turės, ką pridėti“.
„200m2“ mentorės Santos Simonavičiūtės grupės nariai – Žygimantas Menčenkovas, Rėjus Čemolonskas, Martynas Butkus, Milda Gineikaitė ir Raimonda Šiudeikytė. Su mentore Monika Kinderyte pasiūlymus ruošė Marija Navickaitė, Ieva Taškūnaitė, Paulius Kliučininkas, Violeta Ravdo ir Jokūbas Sabaliauskas.