Supamoji kėdė KU-DIR-KA Paulius Vitkauskas

Supamoji kėdė KU-DIR-KA
Paulius Vitkauskas

Dešimtkojė kėdė sukurta dar tik antrąjį kursą studijuojančio studento Pauliaus Vitkausko, pirmą kartą buvo pristatyta geriausios kėdės parodoje-konkurse [neformate] (Litexpo, Baldai 2006), kur iškart laimėjo Grandprix. Garsindamas Lietuvos vardą baldas apkeliavo tarptautines dizaino parodas Londone, Paryžiuje, Niujorke, Tokijuje, Maskvoje. Šiai kėdei suteiktas vardas žmogaus, kuris parašė Lietuvos himną ir pateko į visuotinę istoriją kaip vienas didžiausių mūsų tautos herojų. Tarsi rodydama, kad tautos šauklio vardas jai skirtas neatsitiktinai, kėdė jau spėjo paviešėti žymiausiuose tarptautiniuose dizaino ir interjero žurnaluose. Įvesk į Google „KU-DIR-KA chair”, kad įsitikintum, jog turi reikalų su tikra lietuviško dizaino ikona, profesionalų pripažinta visame pasaulyje.

Privati kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

KU-DIR-KA, rocking chair
Paulius Vitkauskas

The ten-legged chair, designed by second-year university student Paulius Vitkauskas, was first introduced at the best chair exhibition and competition (Litexpo, Furniture 2006), where it immediately won the Grand Prix. Glorifying Lithuania’s name, the chair toured international design exhibitions in London, Paris, New York, Tokyo, and Moscow. This chair is named after the person who wrote the Lithuanian national anthem and entered into universal history as one of our nation’s greatest heroes. As if to prove that the name of the nation’s herald was not granted to it by accident, the chair has already appeared in the most famous international design and interior design magazines. A Google search for “KU-DIR-KA chair” proves that you are dealing with a true icon of Lithuanian design, recognized by professionals throughout the world.

Private collection

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator