Spalvoto stiklo ąsočiai, apie XX a. 9 deš.  Aleksoto stiklo fabrikas

Aleksoto stiklo fabrikas pradėjo veikti tarpukariu, 1927 m. Tuo metu dekoravimo darbus atlikdavo meistrai ir stiklo pūtėjai. Kadangi trūko profesionalių žinių, buvo kviečiami patyrę stiklo meistrai iš užsienio. Aleksoto stiklo fabrike lankėsi ir mokė stiklo gamybos meistrai, atvykdavę iš įvairių šalių. Tarp jų – stiklo gamyba garsėję čekai.
Stiprias stiklo gamybos tradicijas Kaune lėmė stiklo specialistus ugdančios mokymosi institucijos. Vilniuje ir Kaune įsteigtos aukštosios dailės mokyklos, kuriose buvo galima įgyti ir stiklo specialybę. Vienas žymiausių sovietmečiu Aleksoto stiklo fabrike dirbusių dizaino meistrų ir dailininkų – Stasys Ušinskas, iš stiklo kūręs vazas, lėkštes ir šviestuvus, puoštus vitražiniu stiklo dekoravimo būdu, tapęs ant stiklo. Stiklas – medžiaga, tinkama kūrybiniams eksperimentas, o Aleksoto stiklo fabriko gaminiai pasižymi gausiomis spalvomis. Net ir dabar rinkoje vis dar galima įsigyti Aleksoto fabrike sukurtų spalvoto stiklo ąsočių, kurie buvo gaminami masiškai.

Privati kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Coloured pitchers, circa 1980s
Aleksotas Glass Factory

The Aleksotas Glass Factory began operations during the interwar period, in 1927. At that time, master craftsmen and glass blowers did decorating work. Due to the lack of professional knowledge, experienced glass artisans were invited from abroad. Glassmaking masters from various countries visited the Aleksotas Glass Factory and provided training. Among them were Czechs, who were renowned for their glassmaking.
The educational institutions that were preparing glass specialists spurred Kaunas’ robust glassmaking tradition. In Vilnius and Kaunas, higher education institutions for the arts were established, where specializing in glassmaking was possible. One of the most famous designers and artists to have worked at the Aleksotas Glass Factory during the Soviet era was Stasys Ušinskas, who created glass vases, plates, and lamps decorated with stained glass, as well as painting on glass. Glass is a material suitable for creative experimentation, and Aleksotas Glass Factory wares were characterized by an abundance of colours. Even today, mass-produced coloured-glass pitchers made at the Aleksotas Glass Factory are available on the market.

Private collection

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator