Gobelenas

Gobelenas Lietuvių tautiniai šokiai, 1946
Gobelenas Užburta pilis, 1947
Anastazija Tamošaitienė (1910–1991)

Tarpukariu tekstilę profesionaliai kūrė Anastazija ir Antanas Tamošaičiai. Nors Lietuva turi gilias tekstilės tradicijas, tekstilininkus tarpukariu rengė vos kelios mokyklos. 1940 m. Kauno taikomosios dailės mokykloje atidaryta Kilimų studija, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu veiklą vykdyti buvo sudėtinga, o tuomet prasidėjo sovietų okupacija.
1931 m. Anastazija Tamošaitienė baigė Kauno moterų dailės darbų mokyklą. Vėliau mokėsi audimo technikos ir subtilybių Švedijoje ir dėstė audimą Žemės ūkio rūmų organizuotuose kursuose įvairiose Lietuvos vietose. Reikšmingas momentas – 1936 m. Kaune ir 1934–1940 m. Ąžuolų Būdoje veikė privatūs Tamošaičių audimo kursai. Gobelenas Lietuvių tautiniai šokiai laimėjo pirmą vietą Hanau surengtoje parodoje.

Originalas saugomas Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje Židinys

Gobelenas, apie 1935
Antanas Tamošaitis (projektas)
Juzefa Šumskienė (audėja)

Tarpukariu tekstilę profesionaliai kūrė Anastazija ir Antanas Tamošaičiai. Nors Lietuva turi gilias tekstilės tradicijas, tekstilininkus tarpukariu rengė vos kelios mokyklos. 1940 m. Kauno taikomosios dailės mokykloje atidaryta Kilimų studija, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu vykdyti veiklą buvo sudėtinga, o tuomet prasidėjo sovietų okupacija.
Antanas Tamošaitis 1929 m. Kauno meno mokykloje baigė grafikos specialybę, 1931–1940 m. dirbo Žemės ūkio rūmų audimo instruktoriumi ir Liaudies meno bei namų pramonės skyriaus vedėju. Žemės ūkio rūmų organizuotuose audimo kursuose mokė austi. Buvo įsitikinęs, kad tautinių raštų pagrindu galima kurti modernų meną.
Kartais Tamošaičiai darbus ausdavo patys, kartais jiems padėdavo kursantai. Anastasijos ir Antano Tamošaičių dirbiniai buvo dekoruojami lietuvių liaudies audinių ornamentais taip, kaip šiame kūrinyje.

Originalas saugomas Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje Židinys

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Tapestry, circa 1935
Antanas Tamošaitis (design)
Juzefa Šumskienė (weaver)

During the interwar period, Anastazija and Antanas Tamošaitis created textiles professionally. Although Lithuania has deep textile traditions, only a few schools trained textile makers during the interwar years. In 1940, the Kaunas School of Applied Arts opened a rug studio, yet pursuing such activities during World War II was difficult, and then the Soviet occupation began.
Antanas Tamošaitis graduated from the Kaunas Art School in 1929, specializing in graphic arts. From 1931 to 1940, he worked for the Chamber of Agriculture as a weaving instructor and as the head of the Folk Art and Home Economics Division. He taught weaving at courses organized by the Chamber of Agriculture. He was convinced that modern art can be created based on folk patterns.
Sometimes the Tamošaitises wove works themselves; other times, their students assisted them. The works of Anastasija and Antanas Tamošaitis were decorated with Lithuanian folk textile ornamentation such as those in this piece.

The original is held at the Židinys, the Anastazija and Antanas Tamošaitis gallery

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator