Moteriška suknelė 1946 m.

Moteriška suknelė, apie 1946
Siuvėjo darbas

1947 m. Paryžiuje atsidarė Christian Dior mados namai, pasiūlę moterims New Look siluetą. Šiam įvaizdžiui būdingi ilgi, į apačią platėjantys sijonai, prie kurių buvo derinami prigludę V formos iškirptės švarkai, staigiai platėjantys ties apačia. O kaip atrodė pokario mada Lietuvoje?
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nacionalizuoti fabrikai, įmonės, verslai, nemažai svarbesnių fabrikų buvo apgriauti, jautėsi ir medžiagų, ir įvairesnių drabužių stygius. Gavusios audinių atraižų, moterys drabužius siuvosi namuose arba ieškodavo profesionalių siuvėjų.
Moteris, vilkinti šią suknelę, nufotografuota 1946 m. Suknelė lengvai krentanti, ganėtinai geros būklės.

Eksponatas priklauso Drabužių muziejui

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Women’s dress, circa 1946
Handmade

In 1947, the Christian Dior fashion house opened in Paris and introduced the New Look silhouette. This style is characterized by long, widening skirts paired with tight-fitting, V-neck jackets that widen sharply towards the bottom. But what did post-war fashion look like in Lithuania?
At the conclusion of World War II, factories, companies, and other businesses were nationalized, a sizable number of the more important factories were damaged, and a dearth of materials and more varied clothing was noticeable. Upon obtaining scraps of fabric, women would sew homemade clothing or seek out professional seamstresses.
The woman wearing this dress was photographed in 1946. The dress falls easily and is in fairly good shape.

The exhibit belongs to the Clothing Museum

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator