Gobelenas Vištelės, 1961 Adolfina Narbutaitė (1922–1971) 

1940 m. Kauno taikomosios dailės mokykloje (anksčiau – Kauno meno mokykla) atidaryta „Kilimų studija“. Visgi Antrojo pasaulinio karo aplinkybės lėmė, kad dirbti su tekstile tuo metu buvo sudėtinga. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad, nepasaint to, jog „Kilimų studija“ veikė, karo metais neparuošta nė vieno profesionalaus tekstilės meistro. Tik 5 deš. pab. – 6 deš. buvo išugdyti pirmieji profesionalai. Tarp jų – Adolfina Narbutaitė.
Adolfina Narbutaitė gimė 1922 m. 1950 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (diplominis darbas – staltiesė). Autorė talentingai sukūrė daugybę austinių ir rištinių kilimų, dalyvavo parodose. Išlikę kūriniai saugomi muziejuose.

Originalas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Tapestry Hens, 1961
Adolfina Narbutaitė (1922–1971)

In 1940 a Carpet Studio was opened at Kaunas School of Applied Arts (formerly Kaunas School of Art). However, the circumstances of the Second World War made it difficult to work with textiles at that time. Some sources state that, despite the fact that the Carpet Studio was operating, not a single professional textile master was trained during the war. Only at the end of 1940s and 1950s the first professionals were trained. Adolfina Narbutaitė was one of them.
Adolfina Narbutaitė was born in 1922. In 1950 she graduated from Kaunas Institute of Applied and Decorative Arts (her diploma work was a tablecloth). The author has masterfully created many woven and knotted carpets and participated in exhibitions. The surviving works are stored in museums.

The original is stored at M. K. Čiurlionis National Museum of Art.

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator