Janio Rainio poezijos knyga Aukso sietelis, 1967   Iliustratorė Birutė Žilytė (g. 1930)

Birutė Žilytė – ne tik grafikė, talentinga knygų iliustratorė, ji taip pat intensyviai kūrė sieninę tapybą. Dailininkė 1949–1956 m. baigė grafikos studijos LTSR valstybiniame dailės institute. 1963–1987 m. dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje, iliustravo gerai žinomą vaikų žurnalą Genys.
Vienas žinomiausių jos sieninės tapybos darbų – kavinės Nykštukas sienos, kurias 1964 m. dailininkė ištapė kartu su savo vyru A. Steponavičium ir dailininku Laimučiu Ločeriu. 1969 m. Birutė Žilytė pelnė Aukso obuolį Bratislavos tarptautinėje vaikų knygų iliustracijų bienalėje, o 1971 m. už iliustracijas pelnė aukso medalį Leipcigo knygų mugėje. 2015 m. dailininkė apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, kūriniai saugomi Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose.

Eksponatas priklauso Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Golden Sieve by Janis Rainis, poetry book, 1967
Illustrated by Birutė Žilytė (born in 1930)

Birutė Žilytė is not just a graphic artist and telanted book illustrator; she also actively created the mural. From 1949 to 1956, the artist studied graphic arts at the LSSR State Art Institute. While working at the National M. K. Čiurlionis School of Art from 1963 to 1987, she also illustrated the well-known Genys children’s magazine.
One of her most well-known murals was on the wall of the Nykštukas café, which the artist and her husband, Algirdas Steponavičius, painted in 1964 with the artist Laimutis Ločeris. Birutė Žilytė was awarded the Golden Apple at the 1969 Bratislava International Children’s Book Illustration Biennale, while in 1971 her illustrations earned a gold medal at the Leipzig Book Fair. Awarded the Lithuanian National Culture and Art Prize in 2015, her works are held at Lithuanian museums and in private collections.

The exhibit belongs to the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator