J. Prapuolenis KĖDĖ

Kėdė, XX a. 5–6 deš.
Jonas Prapuolenis (1900–1980)

1932 m. žurnale Moteris publikuotas straipsnis, kuriame aptariamas Jono Prapuolenio, vieno žymiausio tarpukario baldų kūrėjų, braižas. Pažymima, kad J. Prapuolenis baldus kuria lietuviška dvasia ir neabejotinai skatina tautiškumą. Kaip privalumas straipsnyje nurodoma neaukšta baldų kaina, taip pat teigiama, kad jie – unikalūs, ne šabloniški. Tuo metu baldininkai art deco stilių buvo pradėję jungti su tautiniu stiliumi, ir J. Prapuolenis tai darė puikiai. 1937 m. J. Prapuolenis už savo kūrybos baldus pasaulinėje parodoje Paryžiuje laimėjo aukso ir sidabro medalius.
Anot liudijimų, 1940 m. J. Prapuolenis gavo Marijampolės žemesniosios žemės ūkio mokyklos direktoriaus užsakymą sukurti kėdes, naudosimas mokyklos pastate. Tąsyk kėdės nebuvo pagamintos, mat prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. 1955 m. Marijampolėje pastačius naujus žemės ūkio mokyklos rūmus, ir vėl buvo duotas užsakymas J. Prapuoleniui pagaminti anksčiau numatytas, bet nerealizuotas kėdes. Manoma, kad jų buvo net iki 50 vnt. Įdomu, kad kone tokio paties dizaino kėdės dabar stovi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, tačiau skiriasi kėdės atkaltėje esantis ornamentas.

Dainiaus Lanausko privati kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Chair, 1940s–50s
Jonas Prapuolenis (1900–1980)

In 1932, an article discussing the style of Jonas Prapuolenis, one of the most famous interwar furniture makers, was published in Moteris magazine. It was noted that Prapuolenis creates furniture in the spirit of Lithuania and undoubtedly fosters nationalism. The article referred to the furniture’s reasonable prices as an advantage while also referring to them as unique, rather than cookie-cutter derivatives. At that time, furniture makers had begun combining the art deco style with national style, and Prapuolenis did so splendidly. In 1937, Prapuolenis earned gold and silver medals for his furniture at the Paris International Exposition.
According to contemporary accounts, in 1940 Prapuolenis received an order from the director of the Marijampolė Lower Agricultural School to create chairs to be used in the school. At that time, however, the chairs we not produced due to the onset of World War II. With a new building having been built in Marijampolė for the agricultural school in 1955, the order was again submitted for Prapuolenis to make the chairs that had previously been planned but not created. It is believed that as many as 50 units existed. Interestingly, chairs of almost the same design now furnish the Kaunas Chamber of Commerce, Industry, and Crafts, although the decorations on the chairs’ backrests are different.

From Dainius Lanauskas’ private collection

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator