Radameso kostiumas, opera Aida, 1927   Ludolfas Libertas (1895–1959) 

Valstybės teatras Kaune buvo vienas svarbiausių Lietuvos kultūros ir meno centrų. 1925 m. jame veikė dramos, operos ir baleto trupės. Talentingas dailininkas Ludolfas Libertas 1915 m. eksternu baigė Kazanės dailės mokyklą, po to Maskvoje studijavo skulptūrą. Intensyviai dalyvavo parodose visoje Europoje. Nuo 1924 m. dailininkas dirbo Latvijos nacionalinės operos režisieriumi ir dekoratoriumi. Pasak menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus, Latvijos tyrėjai Ludolfą Libertą vadina pasaulinio masto dailininku, kurio kūryboje XX a. 4 deš. išryškėjo art deco stiliaus bruožai.  
1931 m. Ludolfas Libertas sukūrė kostiumus operai Samsonas ir Dalila. Šis, kaip ir keletas kitų spektaklių, buvo pristatytas Kaune. Sceninis kostiumas atspindi art deco principus – smulkūs, subtilūs ornamentai, įvairios detalės, intensyvios spalvos, grakštumas. 

Originalas saugomas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje 

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Radamès costume, from the opera Aida, 1927
Ludolfas Libertas (1895–1959)

The State Theatre in Kaunas was one of the most important centres for Lithuanian culture and the arts. In 1925, drama, opera, and ballet troupes were active there. The talented artist Ludolfas Libertas graduated from the Kazan School of Art in 1915 through a distance learning programme, then studied sculpture in Moscow. While actively participating in exhibitions throughout Europe, the artist began working at the Latvian National Opera as a director and decorator in 1924. According to art researcher Helmutas Šabasevičius, Latvian researchers call Ludolfas Libertas a world-class artist, with features of the art deco style coming to the fore in his work in the 1930s.
In 1931, Ludolfas Libertas created costumes for the opera Samson and Delilah. As with several other shows, this one was staged in Kaunas. The costume reflects art deco principles – small and subtle ornaments, a variety of details, intensive colours, and elegance.

The original is held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator