Papuošalas iš gintaro, 1975 m.  Feliksas Daukantas (1915–1995) 

Feliksas Daukantas gimė JAV, tačiau 1926 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje, 1947 m. baigė skulptūrą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Išbandė įvairias veiklas: dirbo braižytoju, dailininku filharmonijoje, buvo Vilniaus Lėlės teatro dailininku. Didelę gyvenimo dalį, nuo 1949 iki 1961 m. dirbo Vilniaus Dailės kombinate, dėstė Lietuvos dailės institute.
Feliksas Daukantas laikomas vienu iš profesionalaus dizaino pradininkų Lietuvoje. Didelį dėmesį skyrė objektų meninei kokybei, žaismei ir interpretacijai. Darbuose eksperimentavo su gintaru, medžiu, metalu, oda ir kitomis medžiagomis. Sėkmingai ir produktyviai dalyvavo ir rengė personalines parodas, jose eksponavo gintaro dirbinius ir kitus kūrinius.
Šalia minėtinų nuopelnų Feliksas Daukantas dar įvardijamas kaip kūrėjas ir juvelyras, pateikęs naują gintaro papuošalo sampratą. Vienas iš esminių jo siekių – išryškinti natūralaus gintaro grožį papuošaluose. Papuošalams būdingos apskritimo, lašo, ovalo formos. Išties nemaža dalis jo kūrinių saugoma Gintaro muziejuje Palangoje. 2015 m. viena iš Vilniaus dailės akademijos auditorijų pavadinta Felikso Daukanto vardu.

Originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Amber jewelry, 1975
Feliksas Daukantas (1915–1995)

Feliksas Daukantas was born in the USA, but in 1926 he and his family returned to Lithuania. He studied at Mažeikiai Gymnasium. In 1947 he earned a degree in Sculpture from Vilnius State Institute of Art (the current Vilnius Academy of Arts). He tried various activities: he worked as a draftsman, as an artist at the Philharmonic, and was the artist of Vilnius Puppet Theatre. A large part of his life, from 1949 to 1961 he worked at Vilnius Art Combine, taught at the Art Institute of Lithuania.
Feliksas Daukantas is considered one of the pioneers of professional design in Lithuania. He paid great attention to the artistic quality, play and interpretation of the objects. In his works he experimented with amber, wood, metal, leather and other materials. He successfully and productively participated and organized solo exhibitions, exhibited amber products and other pieces.
In addition to the merits mentioned, Feliksas Daukantas is also called the designer and jeweller who introduced a new concept of amber jewelry. One of his main goals is to highlight the beauty of natural amber in jewelry. His pieces of jewelry are characterized by the forms of a circle, drop, oval. Indeed, a large part of his works are stored at Palanga Amber Museum. In 2015 one of the auditoriums of Vilnius Academy of Fine Arts was named after Feliksas Daukantas.

The original is kept in the Lithuanian National Museum of Art

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator