Radijo aparatas Karadi super KS 7, 1937

Tarpukariu radijo aparatai traukė visuomenės dėmesį. Ypatingas reiškinys – 1935 m. Kaune pradėjusi veikti radijo aparatų gamykla KARADI. Jos įkūrėjas buvo Isakas Kaplanas. Pagal vieną iš versijų, pavadinimas sudarytas iš savininko pavardės pirmojo skiemens ir pirmos žodžio „radija“ dalies: KA–RADI.
KARADI gamino net 15 radijo aparatų modelių, gamykloje darbavosi apie 15 žmonių. Pagrindinės radijo detalės buvo gaminamos Didžiojoje Britanijoje, tačiau aparatai surenkami Kaune. Taip pat Kaune buvo vyniojami transformatoriai, ritės, gaminama galinė sienelė ir dar kelios detalės. Žemės ūkio ir pramonės gaminių parodoje Kaune 1936 m. KARADI radijo aparatai apdovanoti aukso medaliu. Visgi radijo imtuvai, importuojami iš Europos ar JAV, buvo pigesni, todėl KARADI neatlaikė konkurencijos. 1938 m. gamykla bankrutavo.

Eksponatas priklauso Vytauto Didžiojo karo muziejui

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Karadi Super KS 7 radio apparatus, 1937

During the interwar period, radio apparatuses garnered society’s attention. A particular phenomenon was the KARADI radio apparatus factory, which opened in Kaunas in 1935. It was founded by Isakas Kaplanas. According to one account, the name consists of the first syllable of the owner’s surname and the first part of the word “radio”: KA–RADI.
KARADI manufactured 15 radio apparatus models, with the factory employing about 15 people. The main radio parts were produced in Great Britain; however, the apparatuses were assembled in Kaunas. In addition, transformers and reels were wound and back panels and a few other parts were made in Kaunas. At the 1936 Agricultural and Industrial Product Exhibition in Kaunas, KARADI radio apparatuses were awarded a gold medal. Nonetheless, radio receivers imported from Europe and the US were cheaper, and KARADI could not compete. In 1938, the factory went bankrupt.

The exhibit belongs to the Vytautas the Great War Museum

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator