J. Prapuolenio ir J. Virako kurta restorano Tulpės kėdutė

Kėdė Tulpė, apie 1949
Jonas Prapuolenis (1900–1980)
Jonas Virakas (1905–1988)

Baldininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas, todėl ir baldų dizainas išsiskiria profesionalumu ir meniniais ieškojimais. Tarpukario baldų kūrėjas Jonas Prapuolenis 1921–1923 m. studijavo Kauno amatų mokykloje, metalo ir medžio plastikos skyriuje. Baigęs studijas intensyviai kūrė baldus privatiems užsakovams ir turėjo didelį pasisekimą. Daugėjant užsakymų, J. Prapuolenis 1932 m. Kaune įkūrė baldų dirbtuvę. Pastaroji veikė kaip studija norintiems gauti baldų gamybos patirties, o nagingiausi mokiniai padėdavo gaminti baldus.
Kėdė Tulpė priskiriama J. Prapuoleniui ir J. Virakui. Manytina, kad kėdės dizainas sukurtas apie 1949 m. Būtent ši kėdė ilgą laiką buvo Kaune veikusios garsios kavinės Tulpė interjero dalimi. 1948–1949 m. kavinės interjeras pertvarkytas pagal Jono Virako projektą, o 1961 m. interjeras dar sykį atnaujintas.
Kėdė dekoruota liaudiškais augalų motyvais, kurie perteikti modernia forma ir nėra primityvūs. . Ji kelia lengvumo ir išskirtinumo pojūtį.

Dainiaus Lanausko privati kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Tulip, chair, circa 1949
Jonas Prapuolenis (1900–1980)
Jonas Virakas (1905–1988)

Furniture making has deep traditions in Lithuania, so furniture design stands out in its craftsmanship and artistic explorations. From 1921 to 1923, the interwar furniture maker Jonas Prapuolenis studied at the Kaunas Vocational School in the Metal and Wood Shaping Division. After completing his studies, he industriously created furniture for private clients with great success. As his orders grew, in 1932 Prapuolenis established a furniture workshop in Kaunas. It served as a studio for those seeking furniture making experience, while the most skilful students helped manufacture furniture.
The Tulip chair is credited to Prapuolenis and Jonas Virakas. It is believed that the chair’s design was created in circa 1949. It was precisely this chair that served as part of the interior of the famous Tulpė (Tulip) café in Kaunas for many years. In 1948–1949, the café’s interior was redone according to Jonas Virakas’ design, and the interior was updated again in 1961.
The chair is decorated with vegetative folk motifs, which, presented in a modern form, are by no means primitive. It arouses a sense of lightness and uniqueness.

From Dainius Lanauskas’ private collection

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator