Krėslas Envisioned Comfort Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas

Krėslas Envisioned Comfort
Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas

Šį objektą inspiravo noras per sėdėjimo patirtį suteikti tokį stiprų, kokį tik gali materiali aplinka, malonumo ir saugumo jausmą, pasąmoningai siejamą su buvimu įsčiose (womb like pleasure). Abu dizaineriai sujungė savo skirtingas dizaino praktikas ir vizualizavo fantazijas, kurias papasakojo vienas kitam. Pradėję nuo abstrakcijos, dizaineriai siekė atsitraukti nuo to, kaip mes suvokiame kasdieninius daiktus, ir turėjo galimybę permąstyti ir perkurti juos iš naujo. Žiūrint į šiuos baldus, išryškėja paralelė tarp fantaziją įrėminančio racionalaus mąstymo ir baldo konstrukcijos, kuri organišką formą paverčia ergonomišku objektu.

Objektas priklauso Taikomosios dailės ir dizaino muziejui, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniui.

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Envisioned Comfort, armchair
Marija Puipaitė and Vytautas Gečas

This item was inspired by the desire to impart the sitting experience with the strongest feeling of pleasure and safety that the material environment can offer, subconsciously associated with being in the womb (womb-like pleasure). Both designers combined their differing designs practices and visual fantasies that they had related to one another. Starting from abstraction, the designers sought to retreat from the way we perceive everyday objects and had the opportunity to rethink and recreate them. Observing this furniture, a parallel emerges between the rational thinking that frames the imagination and the construction of the furniture, which turns the organic form into an ergonomic object.

The item belongs to the Museum of Applied Arts and Design, a division of the Lithuanian National Museum of Art.

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator