Militaristinis paltas sovietmetis

Militaristinis paltas, apie XX a. 5 deš.
Siuvėjo darbas

Vyriškas tamsiai žalias milo paltas pasiūtas sovietmečiu, tačiau jam panaudota tarpukariu veikusio Drobės fabriko medžiaga. 2015 m. drabužį įvertino Kauno karo muziejaus specialistai ir patvirtino, kad jam pasiūti panaudotas autentiškas tarpukariu veikusio Drobės fabriko audinys. 1944 m. vokiečių kariuomenė, traukdamasi iš Kauno, fabriką apgriovė. Pokariu Drobės fabrikas buvo nacionalizuotas, jo atstatymo darbai užtruko kelis metus. Veikla atnaujinta tik 1947 m. Nurodoma, kad tais metais fabrike išausta 60 tūkst. metrų audinių. 2008 m. Drobės fabrikui paskelbtas bankrotas.
Paltas masyvus, militaristinis, dekoruotas šilta kailine apykakle ir sveria net 10 kg. Pokariu į paltą įsiūtos paprastos sagos, tai tikriausiai rodo, kad vėliau jį dėvėjo ne pareigūnas, bet paprastas miestietis. Taigi šiame viename drabužyje susitinka du skirtingi laikotarpiai – tarpukaris ir sovietmetis.

Eksponatas priklauso Drabužių muziejui.

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Military coat, circa 1940s
Handmade

The men’s dark green milo coat was made during the Soviet period, though using material from the Drobė factory that had operated during the interwar years. In 2015, specialists from the Kaunas War Museum evaluated the coat and confirmed that it was made using authentic fabric from the interwar Drobė factory. While retreating from Kaunas in 1944, the German army destroyed the factory. After the war, the Drobė factory was nationalized. Rebuilding it took several years, and operations did not resume until 1947. Records show that the factory wove 60,000 meters of fabric that year. In 2008, Drobė declared bankruptcy.
Weighing 10 kg, the coat is massive, militaristic, and decorated with a warm fur collar. After the war, plain buttons were sewn on to the coat, which probably indicates that it was later worn by a regular citizen, rather than a functionary. Thus, this single garment represents a meeting of two different eras – the interwar and Soviet periods.

The exhibit belongs to the Clothing Museum.

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator