Moteriškas paltas, apie 1980 m. (Alytaus gamykla)

Alytaus medvilnės kombinatas

1969 m. Alytuje įkurtas medvilnės kombinatas išskirtinis tuo, kad jame vyko pilnas medvilninių gaminių gamybos ciklas. Į įmonę atveždavo medvilnės pluoštą, čia pat verpdavo, ausdavo, po to margindavo, taurindavo ir siūdavo drabužius. Didelę dalį produkcijos sudarė patalynė. 1980 m. Alytaus medvilnės kombinate dirbo apie 6 tūkst. darbuotojų.
1993 m. Alytaus medvilnės kombinatas pervadintas į akcinę bendrovę Alytaus tekstilė. Tai buvo, matyt, didžiausia medvilninių audinių gamintoja Baltijos šalyse. Didžioji dalis produkcijos eksportuota į Italiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos bei kitas šalis. 2007 m. įmonė bankrutavo.
Ryškiai violetinis moteriškas paltas priskirtinas vėlyvajam sovietmečiui. Sudėtinga gaminį vertinti dizaino požiūriu, nes panašių klasikinio stiliaus moteriškų paltų buvo gaminama nemažai, tačiau tai neabejotinai yra dalis pramonės dizaino istorijos.

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Women’s coat, circa 1980s
The Alytus Cotton Factory

Established in 1969, the Alytus Cotton Factory was unique in accommodating the entire cotton product manufacturing cycle. Cotton fibre would be brought to the company, where it was spun, woven, decorated, refined, and turned into clothing. Bed linens represented the majority of the products. As of 1980, approximately 6000 employees worked at the Alytus Cotton Factory.
In 1993, the Alytus Cotton Factory became the Alytaus Tekstilė (Alytus Textile) joint-stock company. It was apparently the largest producer of cotton fabric in the Baltic States. Most of its output was exported to Italy, Germany, Great Britain, Scandinavia, and other countries. The company went bankrupt in 2007.
The bright purple women’s coat can be attributed to the late Soviet period. It is difficult to evaluate the product from a design perspective, because a significant number of similar classic women’s coats were produced, yet it undoubtedly represents a part of the history of industrial design.

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator