Keturios vinilinės plokštelės

Sovietmečiu Rygoje įkurta įmonė Melodija gamino didžiąją dalį plokštelių, skirtų Sovietų Sąjungos respublikoms. Esant poreikiui, kažkiek plokštelių būdavo atspaudžiama ir Kaune. Šios vinilinės plokštelės gamintos Kauno miesto Stalino rajono Pramonės kombinate (1953–1954 m.), Kauno miesto tekstilės-galanterijos kombinate (1957 m. ir 1963 m.), Kauno buitinės chemijos gaminių gamykloje (1961 m.). Tai – tas pats fabrikas, keitėsi tik jo pavadinimai. Gamykla gamindavo įvairią produkciją. Nuo sagų, šukų iki smulkių buities detalių ar vinilinių plokštelių.
Vinilinėse plokštelėse įrašyta muzika labai įvairi: populiarioji, lietuvių liaudies dainos, klasikos kūriniai. Ant plokštelių atspausti Kauno rotušės, Karo muziejaus kariliono atvaizdai, matyti šokėjai tautiniais drabužiais.

Eksponatas priklauso Drabužių muziejui

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Vinyl records
Kaunas City Stalin District Industrial Plant, 1953–1954
Kaunas City Textile and Haberdashery Factory, 1957
Kaunas Household Chemical Product Factory, 1961
Kaunas City Textile and Haberdashery Factory, 1963

During the Soviet period the Riga-based Melodija company manufactured the majority of the records meant for Soviet Union republics. If the need arose, some records were also pressed in Kaunas. These vinyl records were made at the “Kaunas City Stalin District Industrial Plant” (1953–1954), “Kaunas City Textile and Haberdashery Factory” (1957, 1963), and the “Kaunas Household Chemical Product Factory” (1961) – these designations all refer to the same factory, which was renamed several times. The factory manufactured various products, from buttons and combs to small household items and vinyl records.
The vinyl records featured a wide variety of music, such as popular, Lithuanian folk songs, and classical music. Printed on the record labels were images of Kaunas City Hall and the War Museum bell tower, with dancers in folk costumes occasionally found, as well.
The exhibit belongs to the Clothing Museum

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator