Kolekcijos DŪMOTI vazos  Elena Mieželė (IDDO) 

Žodis „dūmoti“ dažniausiai susijęs su mūsų prisiminimais apie protėvius ir jų gyvenimus. Vieną prie kito lipdome tėvų ir senelių pasakojimus, kartais namie turime kokį seną jų rakandą, sužadinantį vaizduotę, primenantį mums praėjusius laikus, pamirštas gimtąsias vietas. 
Dizainerės Elenos Kotrynos Mieželės vazų kolekcija DŪMOTI yra paremta etnografiniais motyvais. Pagrindinė šios kolekcijos inspiracija – suodini senovės lietuvių rakandai jų dūminių pirkių interjeruose, kur duonkepėms krosnims dažnai nedarydavo kaminų, o tiesiog išleisdavo dūmus pro langus. 
Šią kolekciją sudaro didesnės ir mažesnės matinės juodos keramikos vazos. Didžiosios šios kolekcijos vazos projektuotos pagal senųjų lietuviškų verbų formas, jų atsikartojančius siluetus. O štai kolekcijos mažosios vazos kurtos remiantis senovės lietuvių drožybos siluetais, atkartojant jų kreives bei tekintas formas. Visos DŪMOTI kolekcijos vazos pagamintos iš juodo molio ir išdegtos itin aukštoje temperatūroje.

Autoriaus privati kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

DŪMOTI collection vases
Elena Mieželė (IDDO)

The word “dūmoti” (“ponder”) is usually related to our memories about our forefathers and their lives. We join our parents’ and grandparents’ stories together, and sometimes we have an old knickknack that stimulates the imagination, reminding us of times gone by and forgotten native places.
The designer Elena Kotryna Mieželė’s DŪMOTI vase collection is based on ethnographic motifs. The main inspiration for this collection – the sooty knickknacks of ancient Lithuanians in their huts’ smoky interiors, where breadmaking furnaces were often built without chimneys, the smoke simply being released out the windows.
This collection comprises matte black ceramic vases, some larger, some smaller. The large vases in this collection are designed based on the forms of old Lithuanian Easter palms and their recurring silhouettes. Meanwhile, the collection’s small vases were created based on the silhouettes of ancient Lithuanian carvings, repeating their curves and carved shapes. All of the DŪMOTI collection vases are made of black clay and fired at extremely high temperatures.

From the author’s private collection

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator