Arbatinis ir puodeliai, 1973   Jiesios porceliano fabrikas 

Jiesios porceliano fabrikas įkurtas tarpukariu – dar 1938 m.  
Sovietmečiu Jiesios porceliano fabrikas suklestėjo ir gamino plataus spektro porceliano dirbinius. Daugiausia dirbinių gaminta iš kaulinio porceliano. Nuo 1964 m. pradėta sparčiai plėtoti dailiosios ir buitinės keramikos gamyba. Įmonė veikė kaip Eksperimentinė dailiosios keramikos gamykla Jiesia. 1974 m. Jiesioje įsteigtas eksperimentinis kaulinio porceliano gamybos baras, o gamyklos cechai veikė Kybartuose, Kuršėnuose, Skaudvilėje.  
Šis Jiesios porceliano fabriko komplektas sudarytas iš nedidelio kavinuko, ypač mažų puodelių su lėkštutėmis kavai ir cukrinės. Išsiskiria tamsia spalva ir turi išlikusį Jiesios porceliano fabriko žymėjimą.  

Privati kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Teapot and cups, 1973
Jiesia porcelain factory

The Jiesia porcelain factory was established during the interwar years, in 1938.
In Soviet times, the Jiesia porcelain factory prospered and produced a wide selection of porcelain products. Most of the items were made of bone porcelain. Starting in 1964, it began to rapidly expand the production of fine and household ceramics. The company operated as the Jiesia Experimental Fine Ceramics Factory. In 1974, an experimental bone porcelain production workspace was established at Jiesia, while production workshops operated in Kybartai, Kuršėnai, and Skaudvilė.
This Jiesia porcelain factory set consists of a small teapot, exceptionally small coffee cups with plates, and a sugar bowl. Noteworthy for its dark colour, the set features a surviving Jiesia porcelain factory mark.

Private collection

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator