Kaklaraištis

Vyriški kaklaraiščiai, XX a. II p.
Valstybinis siuvimo fabrikas Danga

Dar Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m., Kaune pradėjo veikti 4 siuvimo įmonės: Kepurė, Žibutė, Šatrija ir Danga. Dėl kuro, elektros ir žaliavos stygiaus darbo sąlygos buvo ypač sunkios. O juk dar reikėjo atstatyti sugriautus pastatus. Matyt, todėl 1944 m. visuose šiuose fabrikuose pagaminta vos po 1 tūkstantį vienetų paltų. Masinės gamybos drabužiai      buvo gana vienodi, todėl tenkindama vis augančią drabužių paklausą Danga ir kiti fabrikai ėmė teikti individualaus drabužių siuvimo paslaugą.
Sudėtinga kaklaraiščius vertinti dizaino prasme, tačiau šioje parodoje siekiama parodyti tekstilės gaminių įvairovę. Tai yra dalis pramonės dizaino istorijos.

Eksponatas priklauso Drabužių muziejui

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Men’s ties, second half of the 20th Century
The Danga state sewing factory

During World War II, in 1944, four sewing companies began operating in Kaunas: Kepurė, Žibutė, Šatrija, and Danga. Due to the shortage of fuel, electricity, and materials, work conditions were especially difficult. In addition, destroyed buildings still had to be rebuilt. Presumably for these reasons, the factories produced only 1000 coats each in 1944. The mass-produced garments were fairly identical, so in order to satisfy ever-growing demand for clothing, Danga and other factories began offering made-to-order clothing services.
It is difficult to evaluate the ties from a design perspective, yet this exhibition seeks to present a variety of textile products. They are a part of the history of industrial design.

The exhibit belongs to the Clothing Museum

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator