Sportbačiai Fabrikas Inkaras, 1971, 1987, 2021

Sportbačiai
Fabrikas Inkaras, 1971, 1987, 2021

Inkaro akcinė bendrovė įkurta dar tarpukariu (1933 m.), o 1937 m. šios įmonės pagrindu įkurtas futbolo klubas FK Inkaras Kaunas. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos kariuomenė visus įrengimus perkėlė į greta buvusį kitą fabriką, kurį traukdamasi susprogdino, o „Inkaro“ patalpas naudojo kaip karinį garažą. 1945 m. Inkaro fabriko veikla atnaujinta, po metų pasiektas prieškarinis lygis.
XX a. 7 deš. Kaune Inkaro fabrike pradėti gaminti medžiaginiai sportbačiai guminėmis nosytėmis. Buvo gaminama daug ir mažomis kainomis tų pačių spalvų sportbačių: mėlyni, juodi ir rudi. Fabrike taip pat buvo ruošiama minkšta guma, naudojama šiems sportbačiams.
Neseniai Inkaras ir vėl atnaujino savo veiklą ir tęsia įvairaus dizaino sportbačių gamybą.

Privati Inkaro kolekcija

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Athletic shoes
The Inkaras Factory, 1971, 1987, 2021

The Inkaras joint stock company was established during the interwar period (1933), and, in 1937, the FK Inkaras Kaunas football club was established on the basis of this company. During World War II, the German army moved all the equipment next door to another factory, which they would later blow up in retreat, while they used the Inkaras facilities as a military garage. In 1945, the Inkaras factory’s operations were resumed, reaching a pre-war level a year later.
In the 1960s, the Inkaras factory in Kaunas began producing cloth athletic shoes with rubber toes. Large quantities of athletic shoes were produced in the same colours at low prices: blue, black, and brown. The factory also prepared soft rubber for these athletic shows.
Recently, Inkaras has again resumed its operations and continues to produce sneakers of various designs.

Private Inkaras collection

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator