Spalvotas žurnalas Mados. Siuvėjų menas – periodinis žurnalas, 1933 m., Nr. 2 Nespalvotas žurnalas Mados. Siuvėjų menas – periodinis žurnalas, 1933 m., Nr. 3(B)

​Spalvotas žurnalas Mados. Siuvėjų menas – periodinis žurnalas, 1933 m., Nr. 2
Nespalvotas žurnalas Mados. Siuvėjų menas – periodinis žurnalas, 1933 m., Nr. 3(B)

20 a. 3 deš. J. Chmieliauskas pradėjo leisti žurnalą Siuvėjų patarėjas, orientuotą ne į madą, o į siuvimo technologiją. Pirmuoju mados žurnalu tarpukariu galime laikyti Mados. Siuvėjų menas. Pirmasis numeris išleistas 1933 m. Žurnalo apačioje yra užrašas Kaunas, Paris, London, kuriuo, matyt, norėta pasakyti, kad leidinyje pristatomos ne tik vietinės mados.
Siekiant geriau pristatyti mados naujoves, parodyti drabužių spalvas, tarpukario Kaune leistas žurnalas Mados. Siuvėjų menas buvo spalvotas. Nepaprastai įdomu, kad drabužių modeliai buvo piešti rankomis, nuotraukų žurnale – vos kelios. Rodos, manyta, kad piešinys yra tinkamesnis būdas perteikti madas. Tai, kad leidinys buvo spalvotas, o rinka nedidelė, lėmė aukštą žurnalo kainą. Vienas žurnalo numeris knygyne kainavo 5 litus (pigiau prenumeratoriams). Pavyzdžiui, kava kainuodavo apie 0,3 lito.

Eksponatai priklauso Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai

Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary

Daugelis leidinių apie dizainą prasideda sakiniu, kad dizainą sunku apibrėžti. O kaip pasakoti apie Lietuvos dizainą? Kas yra Lietuvos dizainas? Kada jis atsirado? Kas nepatenka į dizaino sąvoką? Šiuos klausimus kelia ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė.
Parodoje Lietuvos dizainas: from temporary to contemporary susitinka skirtingi ir netgi, nebijokime šio žodžio, eklektiški objektai. Tai neišvengiama, kai pristatomi trijose epochose (tarpukariu, sovietmečiu ir po 1990 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę) sukurti dizaino gaminiai. Jie priklauso skirtingiems laikmečiams, nevienodas jų dydis, paskirtis, medžiagos, iš kurių jie pagaminti ir t. t. Taip pat tarp eksponatų rasime ir masinės gamybos (sukurtų gamyklose), ir vienetinių objektų.
Rengiant parodą, iššūkiu tapo objektų savitumas, neleidžiąs jų apibendrinti ar ieškoti panašumų. Kadangi kontrastingi ir patys laikotarpiai, nusprendėme nejungti objektų į vieną naratyvą, ir juos „miksavome“, parodydami jų kontrastus, o kai kur – panašumus. Parodos rengėjai nekelia sau užduoties parodyti, kas priklauso Lietuvos dizaino istorijai, eksponatai neskirstyti pagal įdomumą, sėkmingumą ar tiesiog „gerumą“.
Tikime, kad viena iš dizaino funkcijų – jaudinti ir kelti klausimus. Tokia ir šios parodos misija.
Parodos kuratorė Sonata Šulcė

Fashions. The Seamstresses’ Art – a periodic magazine, 1933, Nr. 2, colour magazine
Fashions. The Seamstresses’ Art – a periodic magazine, 1933, Nr. 3(B), black-and-white magazine

In the 1920s, J. Chmieliauskas began publishing the magazine The Seamstresses’ Advisor, which was focused not on fashion but on sewing technology. The first interwar fashion magazine can be considered Fashions. The Seamstresses’ Art. The first issue was published in 1933. The line, “Kaunas, Paris, London” is found along the bottom of the magazine, which apparently was intended to convey that the publication presented more than just local fashion.
In order to better present new developments in fashion and demonstrate the colour of clothing, the Kaunas-based interwar magazine Fashions. The Seamstresses’ Art was published in colour. Fascinatingly, the fashion models were drawn by hand; the magazine contains only a few photographs. It seems that the thinking was that a drawing is the more appropriate way to convey fashion. The fact that the publication was in colour, while the market was limited, resulted in the magazine’s high price. One issue of the magazine cost 5 litai at a bookstore (less for subscribers). For comparison, coffee cost approximately 0.3 litas.

The exhibit belongs to the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary

Most publications about design begin by stating that design is difficult to define. What, then, can be said about Lithuanian design? What is Lithuanian design? When did it emerge? What falls outside the concept of design? These questions are posed not just by researchers but by society at large.
Diverse and even – dare we say it – eclectic objects meet in the Lithuanian Design: From Temporary to Contemporary exhibition. This is unavoidable, considering that design items created during three different epochs (interwar, Soviet, and after Lithuanian independence in 1990) are presented. They belong to different times, and they vary in size, purpose, production materials, etc. Also, the exhibits include both mass-produced (i.e., made in factories) and unique items.
In organizing the exhibition, the uniqueness of the objects posed a challenge, making it difficult to generalize them or identify similarities. With the time periods themselves also contrasting, we decided not to combine the objects into a single narrative. Instead, by intermixing them, we were able to demonstrate their contrasts – and in some cases, their similarities. The exhibition’s organizers do not strive to present what does or does not belong to the history of Lithuanian design, nor are the exhibits organized based on how interesting, successful, or “good” they are.
We believe that one of the functions of design is to excite and generate questions. Such is the mission of this exhibition.
Sonata Šulcė, exhibition curator