Pranešimai spaudai

Kauno autobusais keliaus Homeras, Binkis ir Grainytė

Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, miesto autobusų keleivius kviečia pakelti akis ir atrasti žinomų ir nežinomų literatūros veikalų citatas. Festivalio organizatoriai tikisi, kad skelbimai su literatūros klasikų ir šiuolaikinių autorių ištraukomis privers nusišypsoti, susimąstyti, taps pašnekesio tema ar paskatins dažniau pasivažinėti viešuoju transportu, nes skirtingais maršrutais važinėja skirtingi autoriai.

„Šitą idėją puoselėjau seniai, nuo tada, kai studentaudamas Londono metro, šalia komercinių reklamų pamačiau literatūrines citatas. Svarbiausias mūsų tikslas – priartinti literatūrą prie kasdienės aplinkos. Juk tokiame mieste kaip Kaunas viešasis transportas yra neatskiriama daugelio miestiečių gyvenimo dalis. Pamanėme, kad viešojo transporto erdvė gali pasiūlyti galimybę sužinoti ką nors naujo, o ne vien skaičiuoti likusias stoteles ar spoksoti į telefono ekraną. Turiu vilties, kad ši akcija Kaune neliks vienintelė, kad ja paseks ir kiti Lietuvos miestai,“ – apie kultūrinę-edukacinę iniciatyvą pasakoja Kauno literatūros savaitės meno vadovas Laurynas Katkus.

Akcijos organizatoriai paprašė festivalio kolegijos narių, literatūros žinovų ir kritikų pasidalinti mėgstamiausiomis Kauno, Lietuvos ir pasaulio rašytojų citatomis. „Klausėme – kas jums pirmiausia ateina į galvą, prisiminus tą ar kitą rašytoją? Norėjome, kad kauniečiai įsitikintų, jog lietuvių literatūra kalba ne tik apie gamtą ir tėvynę, o apie daug daugiau dalykų. Norėjome, kad ištraukos suteiktų akstiną pasidomėti, trauktų įsimenančiais vaizdiniais,  sąmojumi ar lyriška atmosfera,“ – intriguoja Laurynas Katkus. Su kai kuriais citatų autoriais kauniečiai jau turėjo progos susitikti praėjusių metų festivalyje, su kitais susitikimai dar laukia šią gegužę, pavyzdžiui, su Vaiva Grainyte, Sandra Bernotaite, Eka Kurniawanu ar Piotru Adamczyku.

Organizatoriai kviečia fotografuoti ir dalintis patikusiomis citatomis socialiniuose tinkluose, parašant, kur ir kokiu autobusu keliavote ir kokį autorių sutikote, bei pridedant grotažymę #literaturossavaite

Ši akcija yra įžanga į tradicija tampantį tarptautinį rašytojų ir knygų festivalį „Kauno literatūros savaitė“, kuris vyks gegužės 4–8 dienomis. Festivalio programoje – užsienio ir Lietuvos, jaunieji ir pripažinti, skaitytojams gerai žinomi rašytojai ir poetai. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/. Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

by Sandra

Zapyškyje antrąją šv. Velykų dieną skambės muzika, skirta Ukrainai

Data: 2022 m. balandžio mėn. 18 d.;

Vieta: Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia;

Laikas: 14 val.;

Programa: J. Brahms sekstetai styginiams nr.1 op.18 ir nr.2 op.36 

Antrąją Šv. Velykų dieną, balandžio 18-ąją, 14 val., senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia prisipildys muzikos garsų. Šviesių emocijų ir vilties kupinus J. Brahms muzikinius kūrinius atliks jungtinis styginių sekstetas – muzikantai iš Ukrainos ir Lietuvos. Šis koncertas simboliškai žymi nuo karo pabėgusių Ukrainos menininkų ir kultūros lauko veikėjų kūrybinius procesus ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje. 

Anot koncerto organizatorės Mildos Rutkauskaitės, šis renginys – netikėtas, tačiau reikšmingas posūkis „Kaunas 2022“  renginių sūkuryje. „Miesto ir rajono gyventojams ruošiantis sutikti Tarptautinę laimės dieną, prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Sukrečiančių įvykių akivaizdoje supratome, kad norime padėti Ukrainos žmonėms, tad vienysime visus, kuriuos domina kūrybinė veikla. Šis koncertas – ne tik puiki proga išgirsti Lietuvos bei Ukrainos muzikantus, bet ir galimybė susiburti, susipažinti Kaune ir Kauno rajone įsikūrusiai ukrainiečių bendruomenei, kurią kviesime į renginį.“

Idėja suburti Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų sekstetą kilo renginyje pasirodysiančiai Barborai Valiukevičiūtei, ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorei. Anot jos, koncerte netrūks emocijų: „Ukrainiečiams muzikantams tai labai svarbus ir jaudinantis renginys: parodome savo palaikymą jiems ir suteikiame galimybę atsidėkoti Lietuvai savo muzika. Tikiu, kad tokie koncertai ne sykį vyks ir ateityje.“ 

Renginio vieta ir atliekami kūriniai pasirinkti neatsitiktinai. Kauno rajone esanti Zapyškio bažnyčia yra vienas svarbiausių vietovės traukos centrų, antrąją šv. Velykų dieną įgaunantis ypatingą reikšmę. Bažnyčios skliautuose skambėsiantys Ukrainos ir Lietuvos muzikantų atliekami J. Brahms kūriniai – jaunatviški, viltingi ir kviečiantys pasidžiaugti besiskleidžiančiu pavasariu.

Negalintys atvykti į renginį, pasiklausyti seksteto atliekamos muzikos kviečiami stebint tiesioginę transliaciją organizatorių facebook paskyrose.

Vyksiantis koncertas – ne vienintelė iniciatyva, skirta palaikyti Ukrainos bendruomenę. Kauno centriniame pašte duris atvėrė ,,CulturEUkraine – atvira bendradarbystės erdvė Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. „Kaunas 2022“ organizatoriai nesustoja ir ateityje planuoja kitus renginius, kurie išreikštų paramą karo niokojamai šaliai bei visiems, laikinais namais pasirinkusiems Kauną.

Atlikėjai:

Oleksandra Vasylieva ir Barbora Valiukevičiūtė, smuikai

Sofiia Savchuk ir Jurgis Juozapaitis, altai 

Arnas Karolis Kmieliauskas ir Povilas Jacunskas, violančelės 

Apie atlikėjus:

Oleksandra Vasylieva, smuikas

O. Vasylieva – daugelio konkursų ir festivalių laureatė Ukrainoje ir užsienyje. Kaip solistė grojo su Ukrainos Nacionaliniu simfoniniu, Chmelnyckio filharmonijos, Kijevo solistų kameriniu, Naujosios eros, Kijevo Mocarto orkestrais ir kt. O. Vasylieva – „Rulla Voita“ dueto su Dmytro Ulianov (vibrafonas) įkūrėja. Šis duetas nuo pat įkūrimo 2019 m. surengė daugybę pasirodymų Ukrainoje ir užsienyje. 

Sofiia Savchuk, altas

Sofiia Savchuk – Ternopilyje, Ukrainoje gimusi altistė. Nuo pat mažumės skina laurus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Sofiia baigė Lvovo nacionalinę Mykolos Lysenkos muzikos akademiją ir aktyviai koncertuoja įvairiuose kameriniuose ansambliuose, yra orkestro „Akademija“ narė. Kaip solistė dažnai groja Lvovo filharmonijos orkestre. 

Arnas Karolis Kmieliauskas, violančelė

Muzikantas yra vienas ryškiausių̨ jaunosios kartos violončelininkų̨ Lietuvoje. 2016 metais nuskynęs laurus A. Glazunovo konkurse Paryžiuje, jis greitai tapo vienu aktyviausių savo kartos violončelininkų̨, įsitraukė į Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos ansamblių veiklas, inicijavo daugybę kultūrinių̨ judėjimų̨, įkūrė̇ savo ansamblius, kuriuose plėtoja kūrybines idėjas. Arnas yra šiuolaikinės muzikos ansamblio „Twenty Fingers Duo“ ir violončelininkų̨ ansamblio „Cello Club“ įkūrėjas, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ ir kvarteto „Chordos“ narys. Nuo 2014 m. prisijungė̇ prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atlikėjų.

Barbora Valiukevičiūtė, smuikas

Iš Kauno kilusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė baigė prestižinės Manheteno muzikos mokyklos studijas Niujorke, yra pasirodžiusi pasaulinio lygio koncertų salėse JAV, Japonijoje ir Europoje. Be solo pasirodymų, smuikininkė jau spėjo pasižymėti kaip puiki dėstytoja, veda meistriškumo kursus „Barenboim-Said“ fonde, Accademia d‘archi Arrigoni, bei Colombo menų universitete. Apkeliavusi visą pasaulį, pastaraisiais metais menininkė vis dažniau rengia kultūros renginius gimtajame mieste, yra ,,Kaunas ir Kauno rajonas – Europos Kultūros sostinė 2022“ ambasadorė.

Jurgis Juozapaitis, altas

Altininkas dažnai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Kaip solistas yra grojęs su Lietuvos kameriniu orkestru, LMTA studentų simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, „New Era orchestra“ (Ukraina), koncertavęs su M. K. Čiurlionio styginių kvartetu, dalyvavęs daugelyje meistriškumo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris ir trio „Claviola“ narys. 

Povilas Jacunskas, violončelė

P. Jacunskas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoniniu, M. K. Čiurlionio menų mokyklos kameriniu bei Latvijos Nacionaliniu simfoniniu orkestrais, Tarptautinio festivalio „Harmos“ jaunimo simfoniniu orkestru (Portugalija), Lietuvos Nacionaliniu Vilniaus styginių kvartetu, mušamųjų ansambliu „Giunter percussions“ ir kt. 

by Sandra

Slopinimams ir prievartai nepasidavusi alternatyvioji Kauno kultūra – parodoje „1972. Pramušti sieną“

Lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1972 m. gegužės 14 dieną, Kauno ir Lietuvos istoriją pakreipė įvykis Miesto sode. Romas Kalanta protestuodamas prieš sovietinį režimą, prie Muzikinio teatro, apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Ši tragedija sukėlė neregėtą viešą pasipriešinimą, ne vienam protestu virtusiose laidotuvėse (vėliau šie įvykiai praminti Kauno pavasariu) dalyvauti panorusiam jaunuoliui pasibaigusį net įkalinimu – ką jau kalbėti apie pradėtų meninių idėjų tąsą, bent jau viešai. Bet pogrindyje laisvės dvasia išliko.

2022-aisiais, laisvam laisvos šalies mieste didžiuojantis Europos kultūros sostinės titulu, kai už kelių šimtų kilometrų Ukrainoje vyksta kruvinos žudynės, ne vienas „Kaunas 2022“ programos elementas įgauna naują, net svarbesnę reikšmę. Paroda „1972. Pramušti sieną“ – aukštai šiame sąraše. „Esame tikri, kad ši paroda nepaliks abejingų. Mūsų miestas kalbėsis su savimi taip atvirai, kaip niekada to nedarė“, – deklaruoja organizatoriai.

Gegužės 14 dieną atidaroma paroda visą vasarą veiks netoli nuo R. Kalantos susideginimo vietos – Kauno centriniame pašte. Šios idėjos autorė ir parodos kuratorė – menotyrininkė, prof. dr. Rasa Žukienė (VDU), teigianti kad paroda, nors skirta pažymėti R. Kalantos žūties 50-asias metines, tuo pačiu akcentuos asmenybės vidinės laisvės problemą, tiesiogiai ir visais laikais susijusią su pasipriešinimu prievartai ir gniuždymui.

Parodoje – platus laisvo gyvenimo vaizdinių ir nepasitenkinimo tikrove spektras

„Ši paroda skirta tokiems Lietuvos gyvenimo įvykiams ir meno pasauliui, kurių egzistavimas vieniems yra jų esybės neatskiriama dalis, o kitiems, ypač gimusiems po 1990-ųjų, sunkia įtikimas dalykas. Nemažai daliai Lietuvos visuomenės jau sunku ir patikėti, kad sovietizuotoje Lietuvoje, šiapus „geležinės uždangos“ XX a. 7-9 dešimtmetyje taip galėjo būti: buvo kuriami modernūs kūriniai, atvirai stota prieš sistemą, vystėsi sovietinių hipių judėjimas, paskui vietoje laisvės, meilės ir rokenrolo sulaukta smurto, prasidėjo visuomenės minties ir meno slopinimas“, – parodos koncepciją, žyminčią lūžio tašką miesto kultūroje, aiškina menotyrininkė.

Varžymai ir prievarta kaip ir šiandien, taip ir tuomet neužgniaužia laisvės troškimo. Vienu iš laisvės bastionų 7-8 deš. Kaune ir buvo kultūros sfera – teatras, dailė, jaunimo muzikos grupės, kinas. Parodoje šiuolaikinių kauniečių žvilgsnis bus sutelktas į nepaklusniųjų ir nepaklususiųjų sistemai grupes – Kauno hipius, roko muzikos grupes, pantomimos artistus ir profesionalius dailininkus, kūriniuose atspindėjusius nelaisvos visuomenės narių nuotaikas ir po Romo Kalantos susideginimo patyrusius ideologinę prievartą.

R. Žukienei pavyko surinkti išties įspūdingą parodos komandą – R. Kalantos atminimui skirtą dalį kuruoja  menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė (Kauno apskrities viešoji biblioteka), dailės ir fotografijos kūrinius parodai  kartu su R. Žukiene parinko menotyrininkė Genovaitė Bartulienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), teatro ir pantomimos sritį kuruoja menotyrininkas doc. dr. Edgaras Klivis (VDU), muzikos – kompozitorė Zita Bružaitė Kauno „Santaka“), kino programą – kritikas Gediminas Jankauskas (VDU), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“  – istorijos dr. Arūnas Streikus (VU).

„Mano komanda fantastiška, o pažintys su jais ilgametės. Kiekvienas senokai man žinomi kaip savo srities žinovai ir gerbėjai. Visi ne ką tik į kultūros lauką įšokę – komandos nariai nemažai nuveikę tyrinėdami ir gilindamiesi, pusė – mokslų daktarai“, – didžiuojasi prieš dvejus metus, parodos koncepciją įtraukus „Kaunas 2022“ programą, jos kolektyvą subūrusi R. Žukienė. Anot menotyrininkės, užkrėsti kolegas savo idėja nebuvo sunku.

Gitaros iš vogtų lentų ir būtinai raudoni karoliai

„1972. Pramušti sieną“ nėra tik meno kūrinių paroda. „Kauno pavasario“ nuotaika kuriama, amžininkų istorijos atgaivinamos įvairiais artefaktais, dokumentais, kino kadrais iš demonstracijų ar pantomimos spektaklių – be abejo, ir muzika, mada. R. Žukienei ir kolegoms, rengiant parodą, teko bendrauti – atgaivinti pažintis ar užmegzti naujas – su įspūdingu kiekiu žmonių, prisimenančių 1972-uosius.

„Įspūdingiausia man buvo tai, kad beveik kiekvienas vyresnis negu 50 metų žmogus, paklaustas apie Kauną 1972-aisiais, kai ką prisimena – akys sužiba, kaip nori papasakoti. Tiek metų praėjo, ir dar ne viskas išpasakota ir užrašyta. Išgirdau daug pasakojimų, kaip „bananų“ gavo Laisvės alėjoje 1972 metų gegužės 18 dieną, kaip cypdavo slopintuvai tėvų tranzistoriuje (jie klausėsi vakarietiškų radijo stočių), kaip lindo per tvorą į baldų fabriką, kad pasivogtų lentą gitarai gamintis, kaip klumpes Pravieniškėse kaliniai darė. Daug tokių istorijų“, – intriguoja menotyrininkė. Ji pažymi, kad rengiantis parodai pavyko aptikti unikalių eksponatų, kurie galėtų sudominti ir šalies muziejus.

„Iš pradžių buvo net drovu prašyti ano meto madingų rūbų. Vis tik 40-50 metų praėjo. Bet, pasirodo, jų yra, gavau – gavau iš vienos dailininkės, kuri pati suprojektavo audinį, atsispausdino jį Kauno fabrike, susimodeliavo ir pasisiuvo suknelę. Ir karolius nusimezgė, nes labai reikėjo raudonų karolių. Viena moteris, dabar profesorė, užsidegė idėja atkurti, numegzti iš naujo savo turėtą paauglišką krepšį su užrašu „Love, Art, Music“. Net ir tų pačių siūlų atrado. Jau turiu ir tą cool krepšį. Viską eksponuosime“, – sako R. Žukienė.

Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau neseną, tačiau mažaidabartinei visuomenei žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte ir kitur vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais. Jaunimui bus siūlomos edukacinės programos. Visa tai neabejotinai skatins aktyvesnį dialogą tarp kartų ir tautų, kurių istorijos skirtingos, bet vis dėl to yra ir daug dar neišryškintų bendrumų.

„Bendras dialogas apie laisvę ir jos ribų plėtimą mene ir sociume, mąstymas apie kultūrų įvairovę, kultūrų įdomumą ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje yra aktualus ir reikalingas Lietuvoje ir Europoje. Paroda leis užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius tarp menininkų, muziejininkų ir tyrėjų bendruomenių“, – mano parodos „1972. Pramušti sieną“  kuratorė.

Parodos vieta: Kauno centrinis paštas
Laikas: 2022 gegužės 14 – rugpjūčio 31
Organizatorius: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis
dailės muziejus (Vilnius), IX forto muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, Valdo Adamkaus
biblioteka-muziejus, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno miesto muziejus, Čekijos
respublikos ambasada Lietuvoje, Prahos miesto galerija (ir kt.)

by Sandra

Europos kultūros sostinės forume – aktualūs „Kaunas 2022“ palikimo ir Europos laisvės išsaugojimo klausimai

Įsibėgėjant pavasariui prieš akis – dinamiškiausias „Kaunas 2022“ programos sezonas. Visgi Europos kultūros sostinės (EKS) metai su kiekviena diena artėja link finišo. Kas laukia miesto ir rajono, programai pasibaigus? Ką šiandien galime daryti, kad užtikrintume bendruomenėse ir kultūros lauke gimusių iniciatyvų tęstinumą? Šiuos ir kitus klausimus kels ir atsakymų į juos diskusijose bei neformaliuose pokalbiuose ieškos jau penktasis Europos kultūros sostinės forumas, šiemet suplanuotas gegužės 19 dieną. Jo tema šiemet būtent tokia – „Palikimas“.

Šiemet Europos kultūros sostinės forumas vyks itin intensyvios kultūrinės programos įkarštyje ir paženklins antrojo didžiojo Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginio – „Santakos“ – savaitgalį. Kaip ir kasmet, pagrindinis šio renginio tikslas yra kelti kultūros sektoriaus profesionalumą ir ūpą, vieni kitiems primenant, kaip kultūra prisideda prie miestų ir regionų vystymo.

Kaip vienas įžanginių „Kaunas 2022“ įvykių prasidėjęs tarptautinis renginys bėgant metams tapo svarbia platforma ir galimybe susitikti buvusių, esamų, būsimų EKS komandoms, Europos lygmeniu veikiančių kultūros institucijų atstovams. Žinoma, ir kultūros operatoriams, menininkams, tyrėjams, renginių dalyviams – tiems, be kurių nebūtų prasmės rengti nei forumo, nei visos EKS programos.

„Europos kultūros sostinės projektas buvo planuojamas penkeriems metams į priekį – kaip tęstinis mokymosi ir kūrybinis procesas. Forumas maitino projektą ir kultūrinę bendruomenę vizijomis, idėjomis, kurių sėmėmės iš kitų kultūros sostinių, ir su laiku vis daugiau iš vietos kultūros lauko. Galima sakyti, kad šiandien esame jau kultūros sostinės metų pusiaukelėje ir projektui artėjant link finišo kyla klausimas – kas po to? Kokios vizijos laikysimės šiems metams pasibaigus? Kas išliks projektui pasibaigus? Šiuo tikslu Forume bus apžvelgtos kitų Europos kultūros sostinių patirtys, diskutuojama apie Kauno – Europos kultūros sostinės projekto poveikį ir tvarumą, o taip pat apie tai, kaip išsaugoti stipriausią projekto vertybę – aktyvų bendruomenių ir kultūros tinklo bendradarbystę“, – teigia „Kaunas 2022“ programos vadovė ir Europos kultūros sostinės forumo kuratorė Ana Kočegarova-Maj.

1. Kočegarova-Maj tikisi, kad, kaip ir kasmet, Forumas suteiks dalyviams bendrystės patirtį, galimybę pabūti plačiame kultūros srities veikliųjų rate: „Be pagalbos ir kovos, geriausia ką galime daryti karo akivaizdoje yra išlaikyti ramybę ir dirbti savo darbą, kuriant atsparią visuomenę, stiprius jos ryšius. Todėl itin džiaugiuosi, kad prie gyvai susirinkusio dalyvių rato neakivaizdžiai prisijungs ir artimi kolegos – Lvivo kultūros strategijos instituto atstovai, kurie yra gryniausias kultūrinio aktyvizmo ir bendruomenės susitelkimo pavyzdys.“

Jau patvirtinta, kad Europos kultūros sostinės forume dalyvaus „Leuvardenas 2018“ atstovė Immie Jonkmann (Nyderlandai), Liverpulio universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, Kultūros vertybių centro asocijuotoji direktorė Beatriz Gracia (JK) ir kiti.

Aktualiausia šiuo metu tema visų sričių profesionalų galvose yra viena ir ta pati – tai tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Tai tema, kelianti sudėtingą klausimą – kaip išsaugosime laisvą Europą? Todėl speciali forumo sesija bus dedikuota būtent karo temai. Pokalbio su Lvivo miesto tarybos nare, „Šiuolaikinio meno instituto“ direktore, Lvivo kultūros strategijos instituto vadove Julija Chomčyn metu bus aptariami naujausi įvykiai ir priemonės, kuriomis galima talkinti Ukrainai.

Daugeliui kultūros lauko žmonių Kaune jau pažįstama Agata Etmanowicz (organizacijos „Impact Foundation“ prezidentė, Lenkija) moderuos sesiją apie ilgalaikį gebėjimų stiprinimo programos poveikį ir santykį su auditoriją. Profesionalė tiki, kad „Kaunas 2022“ yra stotelė, o ne galutinis tikslas: „Iš įvairių požiūrio taškų apibendrinsime „Kaunas 2022“ auditorijos vystymo programą su visais labiau ir mažiau pavykusiais sprendimais. Pabaigoje apžvelgsime ir ateities scenarijus.“

Tarp forumo dalyvių iš Lietuvos – sociologas Tadas Šarūnas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ įvertinimą. „Siekdami socialiai ir ekonomiškai stiprios kultūros politikos, mes, regis, nustojome matyti pačius pagrindus, ant kurių laikosi jos galia. Kviesiu grįžti prie kasdienio gyvenimo stebėjimų. Juk tai scena, kurioje gyjama sąveikaujant su kultūra“, – kviečia jis.

Stebuklingas patirtis Kauno rajone pristatys Roberto Magro (Italija/Ispanija) ir Džiugas Kunsmanas (Lietuva). Jie kalbės apie numanomą ir kartu nenuspėjamą jų meninės veiklos poveikį Linksmakalnio, Mastaičių, Neveronių ir Bubių bendruomenėms. Apie darbą, kurį menininkai apibūdina kaip „gyvos ir įsivaizduojamos poezijos teritorijų kūrimą“.

Forumas kvies ir pažvelgti į EKS poveikį – ne tik skaičius ataskaitose, bet ir giluminius pokyčius, bei pagvildenti ateities po „Kaunas 2022“ temą. Klausimai, kuriuos prasminga kelti jau dabar –  kokius rezultatus socialiniu ir kultūriniu lygmenimis pavyko pasiekti Kaunui ir kitoms EKS ir kokiomis priemonėmis galima išsaugoti tvarų tokio poveikio tęstinumą.

Žinoma, kalbant apie palikimą svarbu apsibrėžti šią savoką – tam forumo metu irgi numatyta laiko. Bus proga aptarti kultūros sostinės pėdsakus kultūriniame gyvenime – tai jo suintensyvėjimas, nauji festivaliai ir iniciatyvos, novatoriškos praktikos, išaugęs bendradarbiavimas tarp įstaigų. Taip pat tai – kultūriškai aktyvesni mikrorajonai ir rajono gyvenvietės, aktyvesni bendruomeniniai kontaktai, besikeičiantis ir grynėjantis miesto ir rajono identitetas, istorinių įvykių ir paveldo pasikeitęs suvokimas. Forume bus žvelgiama ir į kitų sostinių pavyzdžius – kokių rezultatų pavyko pasiekti kituose miestuose, kokios priemonės padėjo palikimo neprarasti.

Forumas vyks gegužės 19 d. „Žalgirio“ arenos amfiteatre. 

Registracija: https://forms.gle/TnssBVgio1AeVLf29

Programa: https://forumas.kaunas2022.eu

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra

Japonijos dienos Kaune WA

2022 m. balandžio 25 - gegužės 1 d. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais
pakvies į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“.

Japonijos ambasadoriusLietuvoje Tetsu Ozaki teigė: „Labai džiaugiuosi ilgus metus
besitęsiančiomis kauniečių iniciatyvomis skatinti kultūrinius mainus su Japonija. O šis festivalis
yra juo svarbesnis, kad vyksta jubiliejiniais metais, kuomet minime abiejų šalių draugiškų
santykių šimtmetį“.

Japonų kalboje skiemuo WA yra daugiaprasmis. Pirmiausia, jis simbolizuoja japonų
kultūrą ir gyvenimo būdą, bet taip pat jis reiškia darną ir sugyvenimą tarpusavyje.
„Žodis WA gali reikšti ir ratu sustojusius draugus. O tokie ir yra šio festivalio organizatoriai ir
partneriai, kartu susibursiantys iš Lietuvos ir Japonijos tam, kad dovanotų Kaunui mažą
stebuklą. Nekantriai laukiu šių renginių.“ – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė.
Tarp laukiamiausių festivalio pasirodymų, - garsaus choreografo iš Japonijos Ryū Suzuki
kartu su Kauno šokio teatru „Aura“ specialiai festivaliui kuriamas spektaklis, įspūdingas
pasaulyje žinomos kaligrafės Aoi Yamaguchi kaligrafijos meno performansas, So Kanno ir
Takahiro Yamaguchi pasaulinio garso instaliacija „Bejausmis piešiantis robotas”, kviesianti
pamatyti roboto gyvai kuriamus piešinius, žymios jiutamai šokio atlikėjos Tokijyo Hanasaki
pasirodymai, sakurų stebėjimo šventė hanami, tradicinio instrumento liutnios atlikėjos Tanaka
Kyokusen koncertas, parodos, paskaitos, koncertai ir kiti nemokami renginiai. Ypatingas
dėmesys festivalyje bus skiriamas ir vienos seniausių Japonijoje ainų etninės mažumos
kultūrai.

„Šis festivalis, kuriam ruošiamės jau antrus metus, vyksta išskirtiniame kontekste, - sakė
Japonijos dienų vadovė Emilija Šakalienė, - dar nesibaigus pandemijai Europoje išgyvename
karą. Todėl mums tai tampa ne tik proga pristatyti japonišką kultūrą Lietuvoje, bet kartu ir
kalbėti apie taiką, prisidėti prie paramos Ukrainai“.
Vasario mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai, Japonija išreiškė palaikymą Ukrainai ir pasirašė
susitarimą pažadėdama tiekti šiai šaliai gynybinę įrangą, kuri padės priešintis Rusijos agresijai.
Visoje šalyje vyksta demonstracijos smerkiančios šį karą, o Jaocu miestelyje (kuris yra Kauno
miesto partneris)  esantis Č. Sugiharos muziejus yra apšviečiamas geltona ir mėlyna šviesomis.
Festivalio Japonijos dienos Kaune WA renginiai vyks BLC (K. Donelaičio g. 62), Kauno
menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ir kitose miesto erdvėse. Festivalio naujienas sekite:
https://www.facebook.com/JapanDaysWA ir www.kaunas2022.eu/wa . Renginiai nemokami.

Organizatoriai: MB „Azija LT“, Kauno šokio teatras „Aura“, VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės
idėjos“, VšĮ Kyumeikan mokykla. Festivalį pristato: Kaunas Europos kultūros sostinė 2022, EU-
Japan Fest. Informacinis partneris: LRT. Tarp renginio partnerių: Japonijos ambasada Lietuvoje,
Gifu Prefektūra, Jaocu miestelis (Japonija), Kauno miesto savivaldybė, VDU Azijos studijų
centras, „Toyota“ ir kiti.

by Sandra

Marinos Abramović paskaita Kaune – masinis energijos siuntinys Ukrainai ir šiuolaikinio meno dešifravimas

Šeši tūkstančiai žmonių, sujungusių delnus ir petis, siunčiančių meilės energiją už savo laisvę kariaujančiai Ukrainai. Ne, tai ne protesto akcija ar mitingas kur nors centrinėje miesto aikštėje. Tai šeši tūkstančiai žmonių, kovo 31 d. vakarą Kaune susirinkusių pasiklausyti, ką ir kaip apie performanso meną ir gyvenimą mene kalbėjo Marina Abramović. „Paskaitą pratęsiu dėl to, kad šiuo metu vyksta karas“, – pradėdama vakarą tarė bene atpažįstamiausia meno pasaulio atstovė, aplankiusi Kauną.

Į savo bičiulio Jono Meko tėvynę menininkė atvyko atverti retrospektyvinės parodos „Būties atmintis“. Atidarymo renginį palydėjo ir atvira paskaita „Žalgirio“ arenoje „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. Ją vainikavo meninė Ukrainos palaikymo akcija bei trumpa, bet efektinga klausimų ir atsakymų sesija. Tai – vieni gausiausio tarptautinio susidomėjimo sulaukusių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos renginių.

„Tai didžiausia auditorija, prieš kokią man yra tekę kalbėti“, – galbūt juokais, o gal ir visiškai rimtai pasisveikino su į Kauną iš visos Lietuvos, taip pat užsienio, suvažiavusia publika pasisveikino iš Serbijos kilusi menininkė. Tuometinę Jugoslaviją į liberalius Vakarus, kur sužydėjo kaip menininkė, prieš beveik penketą dešimtmečių iškeitusi M. Abramović per geras dvi valandas išdėstė išsamų įvadą į performanso meną ir šio įtaką kitoms, dažnai labiau tradicinėmis laikomomis, meno sritims.

Nuorodas į būtinus žinoti menininkus bei jų darbus – performansų vaizdo įrašus, muzikos kūrinius, filmų ištraukas – viena populiariausių šiuolaikinio meno atstovių pasaulyje papildė įžvalgomis apie menininko vietą žmonijoje, geriausio rezultato padedantį siekti pačios išgrynintą metodą, santykius su kitu ir buvimo menininku kainą, kuri susideda ir iš aukojimosi, kančios bei vienatvės.

Fragmentiška, tačiau plati jos pačios kūrybos perspektyva vieniems tapo savalaikiu pasikartojimu to, kas skaityta, girdėta, matyta, bei sąsajų suvedimu prieš aplankant parodą Kauno paveikslų galerijoje, kitiems – raktu į tolimesnę pažintį su šiuolaikiniu menu ir, rodosi, neribotomis jo formomis bei žmogaus proto ir kūno galimybėmis.

„Buvusi Jugoslavija buvo tiltas tarp Rytų ir Vakarų – o ant tilto dažniausiai pučia vėjas, sąlygos čia atšiaurios“, – taip menininkė pradėjo aiškinti skirtumą tarp rytietiškos ir vakarietiškos kūno sampratos. Ji teigė, kad vakariečiai prisirišę prie technologijų, o Rytuose remiamasi intuicija ir kūno galia. „Esu daugybę kartų buvusi Rytuose, dalyvavusi galybėje ritualų – ne kaip stebėtoja, o iš tiesų dalyvavusi tam, kad suprasčiau, kaip geriausiai galiu išnaudoti savo kūną, kad atitolinčiau savo protines ir fizines ribas – to išmokusi, galiu rytietiškas praktikas vežti į Vakarus ir kurti meną.“

Įdomu, kad religija ir netikėjimas niekuo, išskyrus savimi, menininkės gyvenime persipynę – vaikystėje prižiūrėta itin tikinčios močiutės vėliau serbė augo liberalesnėje aplinkoje, ir tiki, kad toks kontrastas jau padėjo išmokti ir laikytis disciplinos, kuri menininko praktikoje būtina. „Nemanau, kad kiekvienas gali būti menininku, ir nemanau, kad menininkai gali pakeisti pasaulį – bet jie gali besti į svarbius klausimus. Jie visuomenės tarnai, ir turi būti atsakingi“, – pabrėžė „Kaunas 2022“ ir galerijos „Meno parkas“ kvietimu Kauną aplankiusi viešnia.

Keletą kartų M. Abramović paminėjo Ulay – neseniai mirusį vokiečių performanso menininką Uwe Laysiepen, su kuriuo serbė gyveno ir kūrė – kūrė tyrinėdami poros ir judviejų kūnų santykius, bandydami du ego sulieti į vienį – dvylika metų. Didžiuliame „Žalgirio“ arenoje pakabintame ekrane rodyti ir kelių jų performansų įrašai. „Išsiskyrėme ant Didžiosios kinų sienos – kiekvienas atėjome po 2500 km, kad tai padarytume. Kodėl negalėjome tiesiog susiskambinti? Na, norėjome dramatiškos pabaigos“, – subtiliai juokavo M. Abramović. Ir ji, ir Ulay gimę po Šaulio ženklu, susipažino per abiejų gimtadienį – šį sutapimą įprasmino 1980 m. Amsterdame rodytas performansas „Rest Energy“. „Jis truko vos keturias minutes, buvo pats trumpiausias o man atrodė, kad ilgiausias“, – prisiminė serbė. „Rest Energy“ – kūrinys apie absoliutų pasitikėjimą, kai tavo gyvybė priklauso nuo kito. Įspūdį sustiprino prie menininkų krūtinių pritaisyti mikrofonai, kad patys geriau girdėtų vis stiprėjantį savo širdžių plakimą.

Tarp tokių vardų, kaip Bruce Nauman, Laurie Anderson, Pina Bausch, Alejandro Jodorowsky M. Abramović paminėjo ir taivaniečių kilmės JAV menininką Tehching Hsieh. „Manęs kiti menininkai neįkvepia. Kodėl turėčiau įsikvėpti „iš antrų rankų? Einu į šaltinį – mane įkvepia gamta. Bet yra vienas žmogus, kurį vadinu meistru. Tai Tehching Hsieh. Jis sukūrė penkis kūrinius, kurių kiekvienas truko metus. Tuomet aš paklausiau jo – o ką darai dabar? Jis atsakė – darau gyvenimą, gyvenu savo gyvenimą. Supratau, kad jis patyrė transformaciją – pasiekė aukščiausią žmogui įmanomą stadiją“, – susirinkusiems Kaune pasakojo menininkė. Anot jos, tikrąjį zen pasieki tik darydamas sunkius dalykus, nes daryti tai, kas patinka, labai paprasta. Nebijoti tyrinėti, nebijoti klysti – tokie, rodosi, paprasti patarimai neturėtų būti praleisti pro ausis, jei nori daugiau nei šimto procentų. O stengtis, anot M. Abramović, reikia 150-čiai.

Nors savo kūriniuose tyrinėja svarbias, sudėtingas, neretai sunkias temas, šaltas protas ir sveikas humoro jausmas šiai kūrėjai itin svarbūs. „Man septyniasdešimt šešeri, gal prisėsiu“, – paskaitą pradėjusi stovėdama po kurio laiko nusprendė menininkė, gebėjusi lengvai pasišaipyti ir iš „neklausančių“ skaidrių. Meistrystę juokauti ji paminėjo ir kalbėdama apie Joną Meką, kurį pavadino tiesiog  nuostabiu žmogumi. „Pasaulį dalinu į dvi dalis – originalieji ir tie, kurie šiuos seka. Jonas Mekas buvo tikrai originalus“, – šią M. Abramović mintį publika palydėjo ovacijomis.

Matyt, norinčių ir svajojusių buvo dešimtys, jei ne šimtai, tačiau garsenybės autografus gauti ar su ja nusifotografuoti pavyko tik tiems, kurie lankėsi parodos „Būties atmintis“ atidaryme antradienį. Tiesa, po ketvirtadienio vakarą vykusios paskaitos keli atkakliausieji galėjo užduoti rūpimus klausimus. Kaune šiuo metu viešinti menininkė iš Ukrainos teiravosi, kaip pradėti kurti patyrus didelį skausmą. M. Abramović išsitarė po Balkanų karo jautusi didelę gėdą ir buvusi itin sukrėsta – tuomet negalėjusi kurti dvejus metus, tiesiog buvo per daug sunku: „Norint netapti laikraščiu, kuris rytoj bus pasenęs, reikia laiko suvirškinti informaciją, kad galėtum sukurti paveikų meno kūrinį, kuris kalbėtų ne tik apie konkretų karą, karą Ukrainoje, bet karą apskritai“. Čia menininkė paminėjo savo kruviną performansą „Balkan Baroque“, 1997 m. Venecijos bienalėje apdovanotą auksiniu liūtu.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga galerija „Meno parkas“ pristato meno pasaulio ikonos, performanso menininkės Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“, kuri Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) veikia nuo kovo 30 iki liepos 31 d. Ekspozicijoje, kurią sudaro vaizdo ir garso instaliacijos, galima susipažinti su menininkės kūrybine biografija, jos garsiuoju Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti interviu su autore ir kitą dokumentinę medžiagą, įsigyti specialiai šiai progai lietuvių kalba išleistą iki šiol išsamiausiai Abramović kūrybą pristatantį katalogą „Valytoja“ („The Cleaner“).

Nuotr. autorius Martynas Plepys

by Sandra