Sandra – Puslapis 2 – Kaunas 2022

Į Kauną sugrįžtantis Istorijų festivalis pakvies į kelionę namo

Kelionė namo – toks šių metų Istorijų festivalio šūkis. Jau ketvirtus metus „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojamas festivalis šiemet kviečia grįžti į tikrus ir simbolinius namus. Į Kauną su parodomis, koncertais ir spektakliais grįžta ne vienas litvakų menininkas iš Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio ir kitų valstybių. Festivalio istorijos padės geriau pažinti ne tik savo miestą, bet ir suprasti, kas mes ir iš kur mes atėjome.

Jau nuo 2019 m. vykstantis Istorijų festivalis žadina daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, skatina savo miesto ar miestelio, jo istorijos ir savęs pažinimą. Festivalio repertuare – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Iniciatyva jungia ir tuos, kurie mėgsta pasakoti miesto istorijas, ir tuos, kurie yra smalsūs – nori pažinti savo aplinką, tyrinėti praeitį ir istoriją. 

„Gerai papasakota istorija – galimybė ne tik kalbėti apie svarbius dalykus, bet ir lavinti vaizduotę, ugdyti empatiją, o galiausiai – naujai atrasti save. Istorijų festivalis kvies atverti primirštus miesto ir rajono puslapius, prisiminti čia gyvenusius skirtingų religijų, tautybių žmones, kuriems taip pat turime būti dėkingi už tai, koks Kaunas yra šiandien. Tikiu, kad iš Istorijų festivalio renginių lankytojai išeis sužinoję kažką naujo, geriau pažinę savo aplinką, jautresni kitam ir kitokiam“, – pasakoja Istorijų festivalio kuratorė Daiva Citvarienė-Price.

Festivalio programą atidarys žydiškajai atminčiai skirti renginiai

Šiais metais Istorijų festivalis truks daugiau nei 4 mėnesius – nuo liepos vidurio iki lapkričio pabaigos. Liepą festivalis startuoja neatsitiktinai – būtent šį mėnesį buvo likviduotas Kauno getas. Simboliškai renginių programą pradės žydiškajai atminčiai skirti renginiai. Kiek vėliau, spalio viduryje, festivalis kvies kalbėti apie šiandieninį Kauną pasakojimų programoje „Kur man tave rasti?“, o festivalio pabaigoje pažvelgs į ateitį – tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“ aiškinsis, kokia  Europa yra šiandien ir kas jos laukia ateityje.

Jau šią savaitę Istorijų festivalis pakvies į pirmąją kelionę – parodą „Kelionė“. Liepos 14 d. pristatomi prancūzų menininkės Marilios Destot darbai, kuriuose atsivers intymus asmeninių istorijų pasaulis.

Liepos 15 d. Lauko terasoje festivalis pristatys net tris miesto istorijas pasakojančią unikalią garsinės realybės mobiliąją aplikaciją KOSMOS APP. Ramybės parko, IX forto ir mokslininkų Minkovskių istorijas kūrėjai pasakoja jungdami istoriją ir poeziją, dokumentiką ir fikciją. Projektą KOSMOS APP pristatys jo kūrėjai Žilvinas Vingelis, Mykolas Natalevičius, Andrius Šiurys bei Domas Raibys. 

Liepos 16 d. Kauno geto likvidavimo tragediją primins Kauno muzikinio teatro projektas, kurio metu gyva žmonių eisena simboliškai pakartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, o simbolinio kelio pabaigoje įvyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas).

Išnykusią miesto atmintį žadins Jyll Bradley (JK) skulptūrinė instaliacija „Slenkstis“. Jau šį sekmadienį, liepos 17 d., menininkė Bradley ir projekto koordinatorė, gidė Karina Židokaitė, pakvies į projekto pristatymą – ekskursiją. Jos dalyviai bus vedami keliu, pažymėtu kadaise čia buvusiomis, bet išnykusiomis mezuzomis. Prieš II pasaulinį karą Kaune gyveno beveik 40 000 žydų, o mezuza buvo įprastas vaizdas ant tūkstančių durų. Po Holokausto šis matomas žydų gyvenimo ženklas išnyko be pėdsakų kartu su čia gyvenusiais žmonėmis. „Slenkstis“ iš naujo simboliškai į Kauno gatves grąžins mezuzų kalbą.

Net 4 mėnesius truksiančioje programoje – nuo parodų iki muzikinių patyrimų

Tarp didžiųjų programos renginių – rugpjūčio 4 dieną duris atversianti paroda „Iš tamsos“. Litvakė menininkė Jenny Kagan (JK) sugrįžo į Kauną papasakoti tai, ką girdėjo visą savo vaikystę – tėvų išgyvenimo istoriją Kaune II pasaulinio karo metu.  Interaktyvi parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtrauks žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.

Vasarai baigiantis, festivalis pakvies į litvakų muzikos programą mieste ir Kauno rajone. Vienas projektų – Klezmeriai grįžta į Kauno rajoną“ – žadins pakaunės miestelių atmintį. Rugpjūčio 12–14 d. Čekiškėje, Babtuose, Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje, kur kažkada gyvavo gausios žydų bendruomenės, vyks ekskursijos ir klezmerių muzikos koncertai. Čia gros smuikininkas Borisas Kirzneris, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, akordeonistas Darius Bagdonavičius ir klarnetistas Haroldas Petrulis.

Rugsėjį išlydės keli grandioziniai muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – Marijos Krupoves jidiš dainų koncertas, skirtas žydiškai miesto atminčiai ir ypatingai Kauno dvasiai. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – „Kauno kantata“. Kompozitorius Philipas Milleris (PAR) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (JK) muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakos sudėtingą istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istoriją bei jos paliktus pėdsakus kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose.  Įspūdingas muzikos ir video vaizdų labirintas kuriamas bendradarbiaujant su įvairių žanrų Lietuvos ir užsienio atlikėjais – „Kantatą“ atliks virš 200 muzikanų, tarp kurių – solistai Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), Kauno simfoninis orkestras, chorai, ansambliai ir kt. Režisierius – Chrisas Baldwinas (JK/Bulgarija), dirigentas – Karolis Variakojis.

Žydiškai atminčiai skirtą programos dalį rugsėjo 29–30 dienomis vainikuos  „Kaunas 2022“ litvakų kultūros forumas“. Kelias dienas truksiančiame forume – diskusijos su garsiais menininkais, mokslininkais bei kultūros pasaulio atstovais. Bus keliami klausimai: ką šiandien reiškia būti litvaku? Kaip menas gali padėti prisiminti?

Spalį į mistinę patirtį paslapčių mylėtojus pakvies muzikinis spektaklis „Dibukas“. Simono Ansky sukurtą mistikos, magijos ir simbolinių prasmių kupiną pjesę „Dibukas“ ir pagal jos istoriją sukurtą filmą Kultūros sostinėje papildys Kauno miesto simfoninis orkestras ir grupė Izraelio aktorių, kurie atkurs mistinę spektaklio atmosferą, paremtą dvasių istorijomis.

Rudenėjant festivalis atsigręš į šiuolaikinio Kauno istorijų apmąstymus. Tai padaryti padės pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“. Lietuvos ir užsienio pasakotojai (storyteleriai) miesto gatvėse, kavinėse ir kiemuose pasakos šių dienų istorijas, į kurias įsitrauks ir mieste gyvenantys įvairių tautų kauniečiai. Festivalis klausimu – kas yra Europa šiandien ir kas laukia Europos ateityje?

Istorijų festivalis prasideda jau liepos 14 dieną. Daugiau apie projektą ir pilną renginių programą rasite čia.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

by Sandra

Džiugas ir Pilypas iš grupės „jauti“: jausmas kuriant yra bendras

Kaune tęsiasi koncertai daugiabučių kiemuose. „Kultūra į kiemus“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, debiutavusi 2020 metais, pirmojo karantino metu. Ji nesibaigė ir pasibaigus jam. Ne tik nesibaigė, bet ir įgavo naujas spalvas. 

Kauniečių iniciatyva „Kultūra į kiemus“ buvo išrinkta tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje, ji atrinkta tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose. 

Liepos 14 dieną Krėvos g. 10, Parko namų kieme, vyks akustinis grupės „jauti“ vokalisto Džiugo Širvio akustinis koncertas. Viena populiariausių grupių į Kauną sugrįš ir liepos 30-ąją – koncertuos „Kaunas 2022“ organizuojamų „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekte.

Apie tai ir savo muziką – pokalbis su D. Širviu ir grupės „jauti“ gitaristu Pilypu Gruzdžiu.

– Pokarantininė vasara jūsų grupei – intensyvi koncertais?

P. Gruzdys: Daug koncertų. Mes labai laimingi, nes galime daryti tai, ką norime. Kurti muziką ir groti.

– Džiugai, viename iš Kauno kiemų vyks akustinis jūsų koncertas. Kaip pats atradote „Kultūrą į kiemus“? Ar ji atrado jus?

D. Širvys: Apie tai buvo paskelbta feisbuke. Mane pritagino, klausė, gal man įdomu? Kiek vėliau, po Kaune vykusios koncerto Ukrainai, susitikome su Goda iš „Kaunas 2022“. Taip ir sutarėme.

„Kultūra į kiemus“ atrodo labai miela idėja – bendruomeniška. Ji suburia žmones iš artimiausių kiemų, butų pasiklausyti  muzikos. Toks koncertas – ir daug intymesnis, nei tu prekiauji bilietais į savo koncertą ir ten ateina tavo fanai. Šis koncertas nemokamas, prieinamas visiems. Žmonės išeina į lauką pasivaikščioti ir išgirsta muziką. Man tai įdomu. Gal žmonės taip susipažins su mano muzika? Įdomi patirtis ir nežinau, kas laukia. Tikiuosi, kad bus labai jauku.

– Neseniai išleidote savo debiutinį albumą „Pastorių vaikai“. Ką  jums pačiam reiškia šio albumo pasirodymas? Ir kaip žinoti, jausti, kada tam ateina laikas?

D. Širvys: Tikriausiai, kai tu nori dalintis savo kūryba plačiau, kai pasitiki savo sukrutu darbu – tada ateina toks momentas. Nori dalintis, išleisti albumą, pradėti koncertuoti, užmegzti ryšį su savo klausytojais, plėsti savo klausytojų ratą ir padaryti taip, kad ši veikla būtų tavo pagrindinė veikla. Nes tu ja degi, tu ja džiaugiesi.

– „Kultūra į kiemus“ – ne vienintelis jūsų vasaros pasirodymas Kaune. Kartu su grupe „jauti“ grosite vienoje iš šiuolaikinių Kauno rajono seniūnijų – Babtuose. Kuo skiriasi koncertai – viename jūs apšildote žinomą grupę, o štai čia – nemokamas pasirodymas Babtų gyventojams?

D. Širvys: Prie kiekvieno koncerto yra skirtingas priėjimas. Būdamas ant scenos tu matai, kad yra žmonės, kurie žino tavo muziką ir tu nori su jais pašėlti, šokti, dainuoti. Ir yra kitas momentas, kai tu atvažiuoji į tau nežinomą mažesnį miestelį, kur žmonės ateina tavęs paklausyti, nes jiems tiesiog įdomu. Gal jie dar nėra tavęs girdėję?

Kai apšildai didelę grupę, žinai, kad nesi čia pagrindinis veikėjas ir atlikėjas, nes žmonės atėjo ne dėl tavęs. Tada gal bandai įrodyti, kad esi vertas apšildyti atlikėją, esi pakankamai geras, kad paklausytų ir tavęs.

Tai iš esmės skirtingi koncertų formatai, todėl ir reikia skirtingo priėjimo, bendravimo su žiūrovais.

Babtuose mus turbūt žino ne visi, nes mes ten nesame koncertavę, neturime savo auditorijos. Tikimės, kad po koncerto apie mus sužinos daugiau.

– Esate sakę, kad prieš kelis metus grojote Kaune už tris eurus – tiek kainavo bilietas į jūsų koncertą. Dabar esate viena iš populiariausių Lietuvos grupių. Kaip manote, koks yra tas populiarumo receptas?

D. Širvys: Mes labai nuosekliai ir strategiškai dirbame kalbant apie mūsų muziką, kūrybą. Dabar muzika – mūsų pagrindinė veikla. Norime, kad tai tęstųsi. Būna, kad žmonės muzikuoja savo malonumui ir į tai nededa didžiausių vilčių. O mes tik tai ir norime daryti, todėl stengiamės augti.

Svarstome, ką mes galime padaryti, kad plėstume savo auditoriją? Taip atsirado bendros dainos su Justinu Jaručiu, Monika Liu, Monique, Gabriele Vilkickyte.

– Viena gražiausių, jautriausių jūsų dainų  – „Pražys“, kartu su Gabriele Vikickyte. Vaizdo klipe nusifilmavo ir aktorių Latėnų šeima. Sunku buvo juos įkalbinti?

D. Širvys: Kadangi Gabrielė gražiai ir sklandžiai kalba, moka švelniai prieiti prie žmonių, jai ir pavyko. Kai su Gabriele parašėme dainą apie brandžią meilę, apie meilę, kuri užaugo, buvo ir kitų porų, kurias norėjome kviesti filmuotis. Ne visi sutiko. O Latėnai yra aktoriai, jie patys norėjo išbandyti tokią patirtį – kartu su mumis nuvažiuoti į mano tėvų sodybą ir nusifilmuoti klipe.

Nereikėjo nieko daryti, stengtis, nes jie patys yra labai mieli žmonės. Jie atsisėda vienas kitam ant kelių, kibina vienas kitą, paerzina. Mums reikėjo tik uždokumentuoti, ką jie veikia. Taip gimė visas klipas.

Jų meilė prasidėjo prieš daug metų, filmo „Riešutų duona“ filmavimo aikštelėje. Tokia pat žavi ir tokia pat gyva ji yra ir dabar. Man atrodo, kad mums pavyko įgyvendinti idėją ir parodyti brandžią meilę. Ir ji puikiai siejasi su mūsų daina.

– Ar grupės „jauti“ nariai jaučia vienodai – tai, ką jie nori ištransliuoti?

P. Gruzdys: Dažniausiai taip, pasikalbame apie tai, ką mes norime ištransliuoti. Dainoje viskas paprastai transliuojasi per žodžius. Tad taip, iš esmės su žodžiais galime tapatintis visi. Jausmas kuriant yra bendras.

– Kas jums yra svarbiau – kūrybinis procesas ar jo rezultatas?

D. Širvys: Kartais būna, kad procesas trunka ilgai ir yra varginantis. Tarsi pametame kūrybos džiaugsmą. Bet bandome jo nepamiršti. Kai kartu atsiranda idėjos, jos įgyvendinamos – tai suteikia labai daug džiaugsmo. Bet smagiausia dalis yra tai, ką mes sukūrėme ir ką galime groti gyvai. Gyvas kontaktas su žmonėmis. Daugiausiai emocijų ir ištransliuojame grodami gyvai.

– Kokie būtų raktiniai žodžiai, pristatant jūsų kūrybą?

D. Širvys: Mūsų muziką ir dainos yra apie šviesą. Norime savo muzika kalbėti apie šviesius dalykus. Turime dainą „Daugiau šviesos“, mūsų įkurta mažoji bendrija irgi vadinasi „Daugiau šviesos“. Tokia ir yra mūsų kūryba.

– Jūsų manymu, kiek kūrėjas gali ir turi kalbėti apie mūsų gyvenimo aktualijas?

P. Gruzdys: Nėra būtinybės apie tai kalbėti, bet muzikantui svarbu kalbėti apie tai, kas svarbu yra jam pačiam. Jei muzikantas nenori liesti tam tikrų temų, jis to daryti neprivalo. Bet jei jis jaučia pareigą ištransliuoti savo žinutę ar temą – žinoma, kad taip. Ir tada, jei jam svarbu, bus svarbu ir klausantiems.

Projektas „Kultūra į kiemus“ šią savaitę svečiuojasi Centre, o kitą savaitę kelsis į Gričiupio kiemus. Daugiau informacijos apie kultūros vizitus Kauno kiemuose rasite čia.

by Sandra

TOP 5 parodos, kurias šią vasarą verta aplankyti Kaune

Europos kultūros sostinės metus švenčiančiame Kaune šiemet gausu parodų, išsidėsčiusių įvairiose miesto erdvėse. Kokių parodų nepraleisti ir ką aplankyti šią vasarą?

W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“

Viena iš svarbiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ parodų – Williamo Kentridge'o „Tai, ko nepamename“. Paroda veikia Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

W.Kentridge‘as – pasaulyje gerai žinomas menininkas iš Pietų Afrikos. Dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas, o kūryba įvardijama kaip kurianti dalyvavimo įvykiuose atmosferą. Kentridge‘o protėviai buvo litvakai. Lietuvoje menininkas lankosi pirmąjį kartą. Jam tai proga pažinti savo šaknis, o mums – galimybė išvysti vieno iš įtakingiausių šiuolaikinių menininkų kūrinius.

Parodoje susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. „Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas. Menininko teigimu, jo šeima išgyveno Holokaustą tik todėl, kad pabėgo iš Lietuvos.

Muziejuje jo tarsi pripėduota – visur. Pats Čiurlionis nustebtų pamatęs, kad Kentridge'as įsipatogino net jo ekspozicijų salėje, kur karaliai delnuose kelia saulę. Įsibrovė čia ne bet kaip, tačiau su piešimo pamokomis! Su piešimo pamokomis – pas Čiurlionį. Beje, įdomi detalė. M.K.Čiurlionio ekspozicijoje pirmą kartą, nuo jos pastatymo, eksponuojami kito menininko darbai.

Kentridge'as užėmė kavinės erdvę. Išstumdė staliukus ir įsirengė savo studiją. Išėjo į vidinį muziejaus kiemą, pasakęs: kai esu miręs ir man reikia švelnumo.

Stabtelėjo koridoriuje, parodęs, kaip atrodo į vonią lipanti moteris. Tačiau visa Kentridge'o ašis, visas jo dviračio ratas su kvėpuojančia mašina, visas jo atmestas laikas ir juodas kvadratas yra antrajame muziejaus aukšte. Kentridge'as čia yra tas, kuris pabėgo nuo savo lemties, tas, kuris nepamena ir tai, ko nepamename, kviečia pajusti mus. Čia sudėti visi svarbiausi taškai ir nebelieka erdvės blaškytis.

Antrojo aukšto erdvėje eksponuojamas vienas svarbiausių menininko kūrinių – „Laiko atmetimas“. Kartu su reliatyvizmo teorijos teoretikais jis kvestionuoja laiko sąvoką, sakydamas, kad nėra nei gimimo, nei mirties, nes laiką sugalvojo pats žmogus. Čia galima pamatyti instaliaciją pavadinimu „Dramblys“, kuri sukurta taip, tartum atkartotų kvėpuojantį mechanizmą. Tai, pasak menininko, yra laiko simbolis. Šioje erdvėje K. Kentridge‘as žiūrovui rekomenduoja praleisti bent 28 minutes.

Paskutinis Kentridge'o parodos atradimas ir akcentas yra muziejaus auditorijos salėje. Vietoje, kuri apskirtai nėra pritaikyta parodoms. Tai – instaliacija „Tu, kuris niekada neatvykai“, kurią menininkas sukūrė Kaunui, besiruošiančiam žengti į kultūros sostinės metus. Instaliacijoje atvaizduotos Kauno žydų kapinės bei Pietų Afrikos peizažas.

Kuratorė: Virginija Vitkienė
Organizatorius: „Kaunas 2022“

Paroda „Tai, ko nepamename“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55). Lankymas II, III, V, VI, VII 10.00–18.00 val,; IV 11.00–19.00 val. Paroda veiks iki lapkričio 30 d.

Marina Abramović. „Būties atmintis“

Galerija „Meno parkas“ pristato meno pasaulio ikonos, performanso menininkės Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“, kuri veikia Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Jos lankymo neverta atidėlioti – paroda veiks iki liepos 31 dienos.

Ekspozicijoje išsamiai pristatoma menininkės kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų. Paroda unikali savo forma – pirmą kartą M. Abramović kūryba pristatoma kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių performansų dokumentacijų ir filmų, kurie, pasak autorės, turėtų susijungti į vientisą operą.

Parodoje galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti jos interviu.

Specialiai šiai progai lietuvių kalba yra išleistas iki šiol išsamiausiai M. Abramović kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“).

Vienas iš parodos kuratorių lenkas Waclaw Kuczma teigia, kad M. Abramović menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų. Pasinėrimas į šios autorės kūrybą žiūrovui tampa dramatišku, magišku iššūkiu.

Kuratorius Arvydas Žalpys įžvelgia istorinių sąsajų – mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. Nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie M. Abramović kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus.

Performansas yra tarytum žymuo tam tikrame laike ir vietoje, kur menininkas susitinka su publika ir jie tampa vienas kito veidrodžiu. M. Abramović performansų retrospektyva leidžia pamatyti ne tik menininkės kūrybos raidą, bet ir žiūrovo vidinę dinamiką, pajusti laiko perspektyvą ir pamatyti save šiandien.

Kuratoriai: Arvydas Žalpys, Wacław Kuczma, Dorota Kuczma

Organizatorius: galerija „Meno parkas“

Marina Abramović. „Būties atmintis“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16). Lankymas II, III, V, VI, VII 10.00–18.00 val.; IV 11.00–19.00 val. Paroda veiks iki liepos 31 d.

„Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Konkuruojantys, nesutariantys, bet ir būtini vienas kitam. Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito, kitaip jie pasmerkti „karikatūrinei egzistencijai“. Tai dar prieš šimtą metų savo dienoraštyje užrašė Mykolas Römeris.

Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda – ji atveria pamatinę dviejų miestų priklausomybę, kaip jie formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos atsirado šiuolaikinė Lietuva.

Suprasti meninę, kultūrinę ir politinę šių dviejų miestų sąveiką parodoje padeda „kalnai“ – centro, kliūties, iššūkio, komplekso, autonomijos, ginties metafora. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino kalną, Žaliakalnį, Boufalo kalną ir Pelėdų kalną – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.

Čia pasakojama, kaip susiformavo du centrai, akropoliai, ir kaip jie keitėsi nuo Lietuvos centro idėjos iki nevisaverčių sostinių reiškinio. Klausiama, ką reiškia būti polio gyventoju – kauniečiu ir vilniečiu, kaip kuriama miesto gyventojo tapatybė, jos tikrumas, išskirtinumas, autonomiškumas, stereotipai ir mitai.

Miestai taip pat apmąstomi kaip nekropoliai, kur fiziškai ir simboliškai laidojama, atsisveikinama ir įamžinama. Šitaip atminties ritualais parodoma, kaip miestai save suvokia, ką siekia pasilikti, o ką – atmesti ir kokie išryškėja tarpusavio skirtumai. Parodoje nagrinėjamos ir Kauno-Vilniaus jungtys ir mainai – nuo gamtinių iki simbolinių, nuo dipolio vizijos iki dvivietystės tapatybės, nuo kultūrinės donorystės iki darbo jėgos vampyrizmo.

Parodos kalnai ir motyvai atsikartoja abiejų muziejų ekspozicijų salėse, bet pasakoja skirtingas istorijas. Šitaip parodos koncepcija ir architektūra pati įkūnija riomerišką Kauno ir Vilniaus būtinybę būti kartu: norint pamatyti visą parodą, reikia aplankyti abu miestus.

Parodos koncepcijos autorius: Tomas Vaiseta
Parodos kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė
Idėjos autoriai ir organizatoriai: Kauno miesto muziejus ir MO muziejus

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija (A. Mackevičiaus g. 27.). Lankymas II–III 11.00–17.00 val., IV–V 12.00–20.00 val., VI–VII 12.00–18.00 val. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d.

Kauno centrinis paštas. „1972. Pramušti sieną“

1975 metų gegužės 15 dienos kalendoriaus lapelyje parašyta: sukanka 100 metų, kai gimė Marija Ivanauskaitė Lastauskienė – Lazdynų Pelėda, lietuvių rašytoja. Mirė 1957 metais. Greta – užrašas ranka: 1972-V- 15 ketvirtą valandą ryto mirė mūsų Romas. Šis kalendoriaus lapelis – vienas iš Kauno centriniame pašte veikiančios parodos „1972. Pramušti sieną“ eksponatų.

Ji skirta pažymėti Romo Kalantos susideginimo 50-ąsias metines. Tačiau paroda pasakoja ne tik apie R. Kalantą, joje – ir kitos su kova už laisvę susijusios temos.

Paroda, kalbanti apie laisvę nelaisvėje, išsidėsčiusi skirtingose pašto erdvėse, eksponatai – ir buvusiose tarnybinėse pašto patalpose. Ji lankytojus nukelia į 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus.

Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakos apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.

Vienas iš daugiausiai emocijų keliančių eksponatų – Romo Kalantos drabužiai, teisingiau, jų likučiai – kas liko po susideginimo, į kuriuos žvelgi tarsi pro iliuminatorių. Juos parodos kuratoriai atsivežė iš Kauno IX forto memorialinio muziejaus. Kalbėdama apie parodą jos kuratorė Rasa Žukienė yra sakiusi, kad jai pačiai tai – jautriausia, kas yra šioje parodoje: „Didžiausią emocinį įspūdį paliko, kai Kauno IX forto muziejuje, ieškant eksponatų, pamačiau R. Kalantos rūbų likučius – tai, kas liko po susideginimo. Tai sauja džinsų medžiagos, marškinių medžiagos – skuteliai. Tikrai jaudinantis eksponatas. Jaudina ir tai, kad jie yra išlaikyti 50 metų. Tai liudija, kad mūsų visuomenei ši tema yra svarbi ir daugybė žmonių suvokė, kad juos reikia išsaugoti.“

Kitos muziejaus erdvės nukels į 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečių laisvę nelaisvėje. 1972-ųjų pasaulyje, kai tikrieji įvykiai prie Kauno muzikinio teatro buvo slepiami, vieni pirmųjų apie R. Kalantos susideginimą sužinojo Modrio Tenisono pantomimos grupė, repetavusi Kauno muzikiniame teatre.

Trupė netrukus buvo išblaškyta – greičiausiai pretekstas tam ir buvo R. Kalantos susideginimas, o sovietmečio cenzorių akiratyje Modrio Tenisono trupė buvo jau ne vienerius metus. M. Tenisono pantomimos grupės istorijai skirta atskira ekspozicinė erdvė. Kaune ji veikė nuo 1967-ųjų metų ir savo kūryboje vadovavosi autentiška avangardine etika – elgtis ir kurti taip, tarsi sovietinis kontekstas nė neegzistuotų.

Romo Kalantos istoriją ir laikmečio gyvenimo bespalvystę parodoje lydi daugybė temų, turinčių bendrus raktažodžius. Pagrindinis jų – nepaklusnumas buvusiai sistemai. 1972-ieji ypatingi ir tuo, kad po R. Kalantos susideginimo kūrybos žmonės pajuto dar stipresnius santvarkos varžtus, nors jau nuo 1970-ųjų, kalbant apie meną, buvo juntamas laisvėjimas.

Tačiau kūrybos žmonės simboliais – mažiau ar daugiau atvirais – kalbėjo nuolat. „1972-ieji. Pramušti sieną“ apie tai pasakoja per menininkų darbus. Atskira salė skirta ir muzikai, nes be jos skambesio laiko paveikslas nebūtų tikras, taip pat dailei.

Kuratorė: Rasa Žukienė
Organizatorius: „Kaunas 2022“

Paroda „1972. Pramušti sieną“. Kauno centrinis paštas (Laisvės al. 102). Lankymas II, III, V, VI, VII 10–18 val., IV 11–19 val. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.

Jenny Kagan. Paroda „Iš tamsos“ (Paroda yra Istorijų festivalio dalis)

Į vasaros ir rudens parodų kalendorių verta įtraukti ir būsimą Istorijų festivalio parodą „Iš tamsos“.

Menininkė Jenny Kagan (JK) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje. 

„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų. Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet visų pirma tai – meilės bei išlikimo istorija“, – sako menininkė. „Nors aplinkiniai žuvo, jie pabėgo iš geto ir, padedami lietuvių gelbėtojų, išgyveno karą slapstydamiesi. Esate kviečiami leistis į kelionę, kurios tamsoje plūduriuoja veidai, pravėrus lagaminą atsiveria stebuklingi pasauliai, o užslėptos pakampės kviečia vidun, kur skleidžiasi istorijos.“ 

Kuratorė: Justina Petrulionytė-Sabonienė
Organizatorius: „Kaunas 2022“

Paroda „Iš tamsos“. Gimnazijos g. 4 (pastatas šalia Istorinės LR Prezidentūros, įėjimas per Vilniaus g. sodelį arba per Šv. Gertrūdos g. automobilių stovėjimo aikštelę). Lankymas III, V–VII: 11.00–18.00, IV: 11.00–19.00. Paroda veiks nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki spalio 30 d.  

by Sandra

„Nemuno7“ kviečia panirti į „Sraunias būsenas“

Buvęs laivas-žemkasė, paverstas kultūros ir meno erdve „Nemuno7“, kviečia į antrąją parodų ciklo „Takūs kūnai“ dalį „Sraunios būsenos“. Joje pristatomi Gailės Cijūnaitytės ir Henriko Gulbino kūriniai. Parodos atidarymas – birželio 30 d. 19 val.

„Nemuno7“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Pasak parodų ciklo „Takūs kūnai“ kuratoriaus Valentino Klimašausko, šiuos dviejų skirtingų kartų menininkus vienija savybė panardinti žiūrovus į ypatingos kokybės terapines garso, virtualias ir vaizdo aplinkas. 

Nesugalvoti dalykai

Henrikas Gulbinas – videomenininkas, dokumentinių filmų kūrėjas, melomanas, vienas lietuvių videomeno pradininkų. Gulbinas savo pirmąją̨ vaizdo kamerą įsigijo dar 1985 m. Savarankiškai eksperimentuodamas su buitiniais videomagnetofonais, gilindamasis į tuometines analoginio vaizdo signalo, montažo galimybes ir jų raišką̨, garso ir vaizdo santykius, sukūrė̇ pirmąją videomeno kūrinių seriją „Nesugalvoti dalykai“. 1988 m. ji buvo eksponuojama parodoje „Susitikimai“ Klaipėdos parodų rūmuose, šalia Klaudijaus Stepanovo skulptūrų̨ ir Romo Klimavičiaus grafikos darbų. Tai buvo viena pirmųjų̨ ankstyvojo lietuvių videomeno ekspozicijų̨. 

Vėliau menininkas buvo dažnai kviečiamas pristatyti, kaip pats įvardijo, „videogeneravimo“ kūrybos metodo bei juo sukurtų videodarbų tarptautiniuose eksperimentinio kino festivaliuose Sankt Peterburge, Paryžiuje, Hamburge ir kituose miestuose. 

Pirmųjų̨ Gulbino videomeno kūrinių̨ „Nesugalvoti dalykai” pagrindas – šviečiantys veikiančio televizoriaus įrašai, nufilmuoti televizoriaus signalą̨ sujungus su videomagnetofonu ir taip išgavus vaizdinio srauto efektą̨, bei jų montažas. „Nesugalvotų dalykų“ kūrimo procese visada buvo svarbi muzika. Pasak Gulbino: „Tai, ko klausydavausi – įsivaizduodavau, vizualizuodavau. Šis pomėgis provokavo eksperimentuoti (...). Kažką̨ nufilmavęs ant vaizdo uždėdavau muzikinį foną̨ ir mėgindavau rasti sintezę tarp garso ir vaizdo.“ (iš Gerdos Paliušytės pokalbio su Henriku Gulbinu). 

ATRODO TAIP TIKRA! Binauralinis ASMR išskirtinis dėmesys ŠNABŽDANT

Gailė Cijūnaitytė gyvena ir kuria Vilniuje. Baigė Animacijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Savo kūryboje eksperimentuoja bei gilinasi į virtualią realybę. Šią ji mato ne tik kaip technologiją, bet ir kaip reiškinį, atnešusį daug painiavos, o kartu ir įkvėpimo naujiems percepcijų bei tarpusavio santykių klausimams. Pasitelkusi sensoriką bei šiuolaikines technologijas, menininkė svarsto apie galimas ateities terapijos formas, tenkinančias skubančios ir nerimaujančios žmonijos poreikius – prieinamą, greitą nusiraminimą ir failure free interakciją.

Gailės Cijūnaitytės virtualios tikrovės instaliacija yra paremta binauralinio ASMR (Autonominė sensorinė meridianinė reakcija) fenomenu „YouTube“ kanaluose. Šis sunkiai paaiškinamas malonus pojūtis susijęs su dilgčiojimu, einančiu per galvą, kaklo ir nugaros dalis, kurį sukelia kokybiškas klausos, regos ir pažinimo dirgiklių derinys. 

Menininkė kalba su nerimo apimtais milenialsais, kurie blaškosi pasimetę ir nebežino, kaip šiame informaciniame triukšme surasti ramybę. Išjungti telefonus, naikinti interneto antenas? Kam pasimelsti? Kaip gyventi? Būk mano draugas – aš sumokėsiu! 

Prisėsk, kaip laikaisi? Žinai, gali atsipalaiduoti. Tiesiog atsipalaiduok, viskas yra gerai. Jei šiandien tau to niekas dar nesakė – aš tavimi didžiuojuosi, – kviečia šis meno kūrinys.

-------

Parodos lankymas atidarymo dieną (birželio 30 d. 19-20 val.) – nemokamas.

Paroda veiks iki 2022 liepos 31 d. žemkasėje „Nemuno7“, Zapyškyje.

Išsamiau apie parodų ciklą „Takūs kūnai“ skaitykite „Nemuno7“ svetainėje.

Paroda „Takūs kūnai. Sraunios būsenos“ veikia „Nemuno7“ darbo valandomis:

Antradieniais – penktadieniais 16:00-20:00

Šeštadieniais – sekmadieniais 12:00-20:00

Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/kita/kulturos-ir-meno-laivas-nemuno-7-78621/

by Sandra

Liepa Kaune: kelionės laiku ir festivaliai kas savaitę

Kaunas šį mėnesį tapo audringiausių festivalių lokacija ir istorijos laiko kapsule. Bendruomenių, jaunimo, kultūros centrų ir meno profesionalų organizuotos iniciatyvos veikia ne tik miesto centre. Įvairūs pasirodymai mikrorajonuose ir šiuolaikinėse seniūnijose neleis pamiršti, jog Kaunas – Europos kultūros sostinė. Kaune maišysis šiuolaikiškumo ir atminties stichijos, kurias įvaldys kiekvienas išdrįsęs dalyvauti.

Šiuolaikinės seniūnijos: Karmėlava, Vilkija, Babtai, Garliavos apylinkės

Pirmąjį liepos savaitgalį Karmėlava pakvies kvėpuoti roko dvasia „Gatvės roko“ festivalyje su daug muzikos, gatvės meno, fotografijos ir cepelinų. Vilkijoje liepos 23 d. – „Kelkis ir judėk“ šventė, kurioje: skulptoriaus Marijaus Gvildžio kinetinė skulptūra, „Labaiteatro“ spektaklis „Kai užaugsiu, būsiu“ ir Jurgio Didžiulio koncertas. Babtuose 30 d. laukia „Vasaros naktipiečiai“ maisto laboratorijose-troleibusuose, o naktyje tarp šviesų šou koncertuos „Jauti“ ir „Baltos varnos“. Tą pačią dieną į Garliavos apylinkes kvies Stimpanko festivalis, kurio sumanytojai iš Ilgakiemio, Sąnašos ir Juragių vėl padės nusikelti į Stimpanko pasaulį.

Šiuolaikinių seniūnijų renginiai nemokami. Programa: čia

Bardų festivalis „Akacijų alėja“

Bardų festivalis „Akacijų alėja“ yra vienas pirmųjų ir ilgiausiai gyvuojantis nemokamas dainuojamosios poezijos festivalis Lietuvoje, kuriam šiemet sukanka 22 metai. Remiantis ilgametėmis tradicijomis, šio festivalio programa susideda iš trijų elementų: jaunųjų bardų, profesionalių muzikantų ir „ateivių“ iš kitų muzikos pasaulio žanrų. Šiais metais kartu su kasmetiniais svečiais scena dalinsis Andrius Mamontovas ir grupė „Baltos varnos“.

Kada: liepos 8–9 d.

Kur: Kulautuva

Marillios Destot paroda „Kelionė“

Prancūzų menininkės Marilia Destot paroda „The Journey“ (liet. kelionė) pasakoja apie atmintį ir poetišką jos prigimtį bei trapumą. Parodoje pristatomi įvairia technika atlikti meniniai pastarųjų metų projektai, kuriuose menininkė tyrinėja savo šeimos istorines šaknis Lietuvoje, žydišką paveldą ir atkuria vaizduotės aktyvuojamą atmintį.

Kada: liepos 14 d. – rugpjūčio 28 d.

Kur: LSMU Emanuelio Levino centras

Eisena „Susitaikymo kelias“ ir Giuseppe‘s Verdi opera „Nabukas“

Visa, kas vyksta ar įvyko Kauno mieste – yra visų kauniečių atsakomybė. Todėl visi Kauno piliečiai yra kviečiami dalyvauti istorinėje eisenoje ir premjeroje, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų. Gyva žmonių eisena kartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią nuo Vilijampolės iki IX forto. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, išryškinančios istorinius ir emocinius įvykio aspektus. Simbolinio kelio pabaigoje vyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas). 

Kada: liepos 16 d.

Kur: eisena nuo Kauno geto vartų Vilijampolėje (Linkuvos g. 2), opera prie Kauno IX forto

Kultūra į kiemus: Panemunė, Centras ir Gričiupis

Užimkite vietas VIP ložėse – savo balkonuose arba patogiai įsitaisykite savo kiemuose. Liepos mėnesį įvairių meno rūšių – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos – profesionalai pasirodymus rengs Panemunės, Centro ir Gričiupio gyventojų kiemuose. Kultūra prisipildys aktyvių bendruomenių, kurios bendradarbiauja ir prisijungia prie „Fluxus Labas“ iniciatyvų, kiemai. „Kultūra į kiemus“ projektas apsilankys vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.

„Kultūra į kiemus“ grafikas liepą:

Liepos 5–7 d. – Panemunė. Liepos 13–14, 16 d. – Centras. Liepos 19–21 d. – Gričiupis.

Organizatoriai: „Kaunas 2022“

Renginys nemokamas

Istorijų festivalis. Instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis“. Pristatymas

Vykdant projektą, miesto centro gyventojai ir įmonės buvo kviečiami „priimti“ menininkės Jyll Bradley (GB) sukurtas mezuzas – žydiškojo paveldo elementą. Šis kūrinys – taip pat ir individualios asmeninės šviesos idėjos metafora, prie kurios galėjo prisidėti kiekvienas, sutikęs suteikti naujajai mezuzai vietą. Menininkės kūrinys – stilizuotas organinio stiklo ir medienos objektas, kuriame vietoje tradicinio ritinėlio saugoma vizualinė mezuzos „tapatybė“. Juo menininkė siekia sugrąžinti mezuzos simbolį į Kauno gatves, kuriose kadaise buvo daug žydų.

Kada: liepos 17 d.

Partneriai: Kauno žydų bendruomenė

Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“

Paskutinis mėnuo aplankyti vienos garsiausių pasaulyje menininkių Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“. Ekspozicijoje išsamiai pristatoma M. Abramović kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų, o taip pat paroda dėmesį traukia unikalia forma – pirmą kartą ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios menininkės performansų dokumentacijų ir filmų.

Kada: iki liepos 31 d.

Kur: Kauno paveikslų galerija

Parodos lankymas mokamas.

Organizatorius: galerija „Meno parkas“ ir „Kaunas 2022“

Didysis kultūros laivas „Nemuno7“

„Nemuno7“ – tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė. Objekte derinama technikos istorija, paveldas ir šiuolaikinė architektūra tapo nauju Kauno rajono traukos objektu vietiniams gyventojams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio. Šiais metais laivas yra erdvė parodai apie vandens ir žmogaus ryšius „Takūs kūnai“, o lauko ekspozicija „Tarpti“ – neatsiejama dalis, pratęsianti šį dialogą.

Kada: II - V 16:00 - 20:00 VI - VII 12:00 - 20:00

Kur: Kairysis Nemuno krantas Zapyškyje, Kauno r.

Organizatorius: VšĮ „Ars Futuri

Bilietai: čia

Kaunas 2022 vasaros scena

Visą šiltąjį sezoną Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – plaks kultūros ritmu. Kauno gyventojus ir svečius įsimintiniausiais pasirodymais, koncertais, degustacijomis ir susitikimais džiugins čia įsikūrusi „Vasaros scena“. Iki rugsėjo jūsų lauks kruopščiai parengtos meninės programos savaitgaliai ir šimtai nemokamų renginių su geriausiais Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjais ir kitais pasirodymais. Liepos mėnesį „Vasaros scenos“ Monsieur Doumani (CY), Theodore (GR), THE ROOP (LT), Elektro Guzzi (AT), Jurga Šeduikytė (LT).

Kada: gegužės 12 d. – rugsėjo 24 d. 

Kur: Kauno rotušės aikštė

Organizatorius: „Kaunas 2022“

Renginiai nemokami

Vasarai tik prasidėjus, kartu su savimi visuomet turėkite apsauginio kremo nuo saulės ir „Kaunas 2022“ programėlę savo telefone. Taip visuomet išliksite kultūros ir renginių sūkuryje. Mieste praūžusi 5 dienų stichija, festivalis  „Audra“, sugriovė nuobodaus Kauno stereotipus ir parodė, kuo gyvena šiuolaikinis miestas. Paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“ vis dar kviečia pažinti konkuruojančius, nesutariančius Vilnių ir Kauną, kurie yra būtini vienas kitam. Kaip ir kasmet, į Pažaislio muzikos festivalį sugužės įvairiausi atlikėjai: nuo džiazo iki operos, nuo kvarteto iki simfoninio orkestro.

by Sandra

Kalniečių parko skaitykla kviečia

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis Kalniečių parke veikiančioje vasaros skaitykloje. Šioje kupole įrengtoje bibliotekoje galima rasti daugiau kaip 700 įvairių žanrų knygų vaikams ir suaugusiems, kurias galima skaityti vietoje arba skolintis į namus. Čia taip pat galima pavartyti naujausią spaudą, naudotis nemokamu internetu, žaisti stalo ir lauko žaidimus.

Skaitykla įrengta prieš keletą metų atnaujintame, kauniečių pamėgtame Kalniečių parke. Tai – pirmoji tokia lauko biblioteka Kaune. Ši nauja ir netradicinė kultūros erdvė suteikia galimybę miestiečiams gauti kokybiškas kultūros paslaugas ne tik Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skyrių ir padalinių patalpose, bet ir viešose miesto erdvėse.

Kalniečių parko skaitykloje organizuojami įvairūs renginiai ir edukacijos. Kiekvieną liepos pirmadienį čia vyksta literatūriniai piknikai „Meilės istorijos parke“, kuriuose skaitytojai kviečiami susitikti ir apie knygas kalbėtis su lietuviais meilės romanų autoriais. Pirmajame piknike dalyvavo Irena Buivydaitė, Jolanta Vilkevičiūtė ir Asta Jolanta Miškinytė. Kituose renginiuose dalyvaus Ignė Ale, Eglė Zakaraitė (Kijevič), Giedrė Pūrienė, Kamilė Birgė, Lavisa Spell, Julius Berger. Daugiau informacijos apie „Meilės istorijas parke“ ir tikslią piknikų programą galite rasti čia: https://www.facebook.com/events/1045539313043032/1045539323043031/.

Atsipalaiduoti ir praleisti šiltus vakarus parke drauge dainuojant vasariškas liaudies dainas Kalniečių parko skaitykloje kviečia grupės „Kadujo“ narės Ramunė Balčiūnienė ir Laura Lukenskienė. Jų liepos 12 ir 26 d. 18 val. vedamų pasidainavimų dalyviai lavins balsus, dainuos vasaros laikotarpio liaudies dainas ir sutartines, vaišių ir kitas mėgstamas liaudies dainas. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/575562960625963/575562963959296/.

Kalniečių parko skaitykloje taip pat vyksta ir nemokami jogos užsiėmimai. Liepos mėnesį mankštos vyks 7, 13, 14 ir 28 d. 18 val. Jos taip pat bus tęsiamos rugpjūtį ir rugsėjį. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/547345876925328/547345900258659/.

Skaitykla Kalniečių parke veiks visą vasarą, o esant geroms oro sąlygoms, iki pat rugsėjo pabaigos.

Skaityklos vieta – šalia lauko treniruoklių aikštyno.

Darbo laikas: I–V 10–19, VI 11–15.

Kalniečių parko skaitykla – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Projekto partneriai: Kauno miesto savivaldybės Eigulių seniūnija ir Kauno kultūros centras.

by Sandra

Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo

„Miestas gyvas, kai mes gyvi jame“, – tokiais žodžiais praėjusį savaitgalį kiekvieną besilankantį Kaune pasitiko festivalis „Audra“, berlynietiška dvasia užliejęs visas jo erdves: nuo pagrindinių gatvių iki miegamųjų rajonų. Ir išties, šiomis dienomis kiekvienas galėjo pasijusti esąs Europos didmiesčio festivalyje, lankytojų pritraukusiame ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir kaimyninių šalių. Pirmą kartą vykusi „Audra“ parodė – Kaunas pagaliau turi festivalį, kurio seniai reikėjo, bet iki šiol nebuvo.

„Sekmadienį į Santaką iš visos Lietuvos sutekėjo tiek energijos ir jaunystės, kiek turbūt niekas dar čia jos nematė“, – dalijasi festivalio organizatoriai. – Pergalingus festivalio akordus uždarinėjome su bombiniu Lietuvos scenos aukselių trio bei turbūt garsiausiu mūsų regiono reperiu Tommy Cash. Piko metu čia užsikūręs verpetas, panašu, jog galutinai pasiglemžė paskutines mūsų fanų jėgas, lūžusias kritikų strėles ir mūsų pačių abejones, ar gali europinio lygio festivalis vykti Kaune. Gali. Ir greičiausiai įvyks dar kartą. Ačiū tiems, kurie buvo.“

Nors „Audra“ vyko pirmą kartą, festivalis stebino tiek programos apimtimi, tiek lokacijų įvairove: žiūrovai renginių metu galėjo patekti į paprastai visuomenei uždaras arba pasirodymams iki šiol nenaudotas lokacijas bei išgirsti ir pamatyti Lietuvoje iki šiol savo kūrybos nerodžiusius kūrėjus.

Vienas iš festivalyje dalyvavusių menininkų, muzikologas, robotų inžinierius Moritzas Simonas Geistas neslėpė, kad buvo priblokštas, kokie menininkai ir muzikantai susirinko Kaune, bei kaip per 20 metų, nuo tada, kai čia jis lankėsi pirmą kartą, pasikeitė miestas: „Labai džiaugiuosi matydamas, kaip jauna, šiuolaikinė kultūra atgaivina senus pastatus, prikeldama juos naujam gyvenimui“, – sakė jis.

Ir nors, regis, festivalis buvo išlydėtas vienu didžiausių koncertų Nemuno ir Neries Santakos parke, kaip sako „Audros“ organizatoriai, yra tokia šventa taisyklė, kad joks geras vakarėlis nepasibaigia sulig jo pabaiga, todėl jau šįvakar Lizde užsikurs oficialiai, galutinai ir jau visiškai tikrai vyks paskutinis „Audros“ festivalio renginys, kuriame pultą valdys ir šokiams aikštelę užkurs dvi audringos amerikietės: CCL – beprotiškai gera selektorė, trintų ir laužytų ritmų kokteilių plakėja, kurios setuose per 10 minučių galima išgirsti visiškai natūraliai susiliejančius dancehall, drum and bass ir breiksų motyvus – ir dar didesnis vardas, karantino metais į pasaulinius vandenis garsiai iškilusi čikagietė Eris Drew. Pasaulis jos talentą regėjo jau seniai, grojant b2b setus kartu su savo partnere Octo Octa, tačiau labiausiai ji save įrėmino didžiulį populiarumą pernai pelniusiu albumu „Quivering in Time“. Spalvinga, detali, novatoriška ir tuo pačiu smagiai beatodairiška muzika yra tai, ko visada galima tikėtis iš Eris.

Renginyje netrūks ir vietinio palaikymo – jame gros vis aukštesne pavara per pasirodymus važiuojantis Onis bei neregėtas muzikinės programos šeimininko Less Feeling ir Vaiperio b2b setas.

Daugiau informacijos apie vakarėlį čia.

by Sandra

Festivalis „Audra“ įpusėjo: meninės iniciatyvos, nemokami pasirodymai ir kūrėjos GIA RAM rekomendacijos

Prieš kelis mėnesius žadėję, jog visas Kaunas penkioms dienoms taps griausminga šiuolaikinio meno, kultūros ir muzikos scena, birželio 29-liepos 3 dienomis vykstančio festivalio „Audra“ organizatoriai pažadus tesėjo su kaupu: jau pačią pirmąją festivalio dieną žiūrovams kartu su italų elektroninės muzikos kompozitore ir eksperimentaliste Caterina Barbieri įspūdingai atvėrę Kauno taksi parko duris, jie nuo trečiadienio pagrindines miesto erdves pripildė nekasdieniais kūriniais, potyriais ir pasirodymais, taip visą Kauno centrą paversdami vienu dideliu renginiu.

„Festivalis jau įpusėjo, daug nuostabių pasirodymų jau praėjo, tačiau bene didesnė dalis vis dar laukia savo eilės“, – sako vienas „Audros“ iniciatorių Žilvinas Širka. – Šiandien dieną pradėsime Ąžuolyno parke, kur mūsų laukia visa virtinė egzotiškų gyvų pasirodymų: nuotaikingi ir lengvai pamišę „Mauskovich Dance Band“, afrikietiškos ir modernios elektroninės muzikos mišinį propoguojantys „Esa Afro Synth Band“ bei daugelis kitų, tarp kurių – ir „Tarp Dviejų Aušrų“ kolektyvo kuruojama dieninių šokių scena. Tuo pat metu visame parke vyks įvairios veiklos ir visa tai – nemokamai. Naktį veiksmas kelsis į Pergalės plieno fabriko angarus, kur lankytojai galės aplankyti trijose scenose vykstančius pasirodymus ir paklaidžioti industriniais labirintais. Na, o viską reziumuos nemokamas uždaromasis koncertas Santakos parke su pačiais laukiamiausiais festivalio pasirodymais: ba., Free Finga ar ekstravagantiškuoju Tommy Cash. Taip pat reikia nepamiršti, kad iki pat sekmadienio galima dalyvauti įvairiose veiklose ar lankytis meno instaliacijose, kurių bene svarbiausia – festivalio atidarymo metu Kauno taksi parke pristatyta „Hidding from the inside.“

Menininkas Moritzas Simonas Geistas: esu priblokštas, kokie menininkai atvyko į Kauną

Kaip šiuo metu jaučiasi ir kokios patirtys lanko pačius „Audra“ dalyvius? Ketvirtadienį savo parodą trumpam savo duris lankytojams atsivėrusioje ir prieš dvejus metus rekonstrukcijai uždarytoje M. Žilinsko dailės galerijoje atidariusi menininkė Gia Ram neslepia, kad kol kas jų yra labai daug ir persipynusių: „Esu be galo laiminga būdama tokio įvykio Kaune ir apskritai Lietuvoje dalimi. Turėjau galimybę pamatyti užkulisius, stebėti, kaip vyksta pasiruošimas ir kiek meilės bei darbo kiekvienas įdeda. Festivalis dar net nesibaigė, o aš jau noriu, kad jis kartotųsi kasmet ir taptu simboline Kauno tradicija.“

Muzikologas, robotų inžinierius M. S. Geistas, į tą pačią galeriją atvežęs instaliaciją „MR-808“, kurioje pristatoma didžiulė robotizuota būgnų mašina, gyvai programuojama pačių žiūrovų ir leidžianti parodos lankytojams realiuoju metu kurti muziką, sako, kad jam festivalis „Audra“ yra išskirtinis pavyzdys, kaip Europos jaunimo kultūrą sulieti su klasikiniu nacionaliniu menu: „Atvykęs iš Vokietijos ir pamatęs programą, buvau priblokštas, kokie Europos menininkai atvažiavo į Kauną“, – pasakoja jis.

Kūrėja Gia Ram: tapkite festivalio dalimi!

O ką Gia Ram ir M. S. Geistas patys planuoja pamatyti ir rekomenduoja to nepraleisti visiems festivalio lankytojams? „Pirmiausia visiems rekomenduoju išnaudoti tokią retą galimybę ir aplankyti visas nemokamas iniciatyvas, kurių yra tiek daug ir kurios yra daugiau nei vertos dėmesio! Eikite visur! Tapkite festivalio dalimi! Pamatykite ir pajuskite kuo daugiau! Mano sąrašo pirmoje vietoje šiuo metu yra instaliacija Kauno taksi parke. Kokia tikimybė, kad kada nors dar galėsime ten patekti?! Žinoma, privaloma yra ir visa muzikinė dalis Pergalės plieno fabrike.“

M. S. Geistas prisipažįsta, kad festivalio metu ketina aplankyti ne tik „Audros“ programoje esančius pasirodymus, bet ir pasinaudojęs galimybe būti Kaune, užsuks į performansų meistrės Marinos Abramovič parodą: „Esu didelis Marinos gerbėjas. Taip pat labai laukiu dvi naktis vyksiančių koncertų Pergalės fabrike, turinčių itin gerą tarptautinių atlikėjų sąrašą.

Daugiau informacijos apie festivalį: www.audrafestival.lt

by Sandra

Kaune atverta išskirtinio dizaino krepšinio aikštelė

Lietuvoje ir užsienyje vis daugiau dėmesio skiriama šiuolaikiškiems viešųjų erdvių sprendimams. Spalvingos, originalios ir stilingos rekreacinės teritorijos, aktyvaus laisvalaikio zonos, skverai, parkai bei kitos erdvės tampa miesto veidą kuriančiomis detalėmis. Vienas tokių pavyzdžių – savotišku meno objektu tapusi Kauno daugiabučių krepšinio erdvė. Prie jos įgyvendinimo prisidėjo „Kaunas 2022“ logotipo kūrėjai Julius Seniūnas ir Rokas Sutkaitis.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė“ jau ne vienerius metus aktyviai ieško naujų bendradarbiavimo galimybių. Visai neseniai kartu su ilgamečiu meno projektų mecenatu „Švyturys nealkoholinis“, „Kaunas 2022“ kvietė atrasti meną netradicinėse erdvėse – ant pastatų sienų buvo įamžinti Kauno kultūros simboliai. Pasitelkiant kitus projektus siekiama, kad kultūros renginiai pasiektų ne tik miesto centrą – muzika, pasirodymai ir festivaliai džiugina ir mikrorajonų kiemų gyventojus.

Šį kartą vystyti bendrą projektą ėmėsi kultūros ir verslo sektoriai. Kuršių g. 18 įrengta aikštelė – ilgalaikė dovana krepšinio sostinei Kaunui. Projektą finansavo UAB „Mano būstas“, mieste jau atnaujinęs ne vieną erdvę, skirtą aktyviam laisvalaikiui, o idėją koordinavo „Kaunas 2022“.

Išskirtinė aikštelė dėmesį patraukia savo dizainu. Idėją įgyvendino „Kaunas 2022“ logotipo kūrėjai Julius Seniūnas ir Rokas Sutkaitis, kurie į aikštelės dizainą įkomponavo ir visų kauniečių mylimos „Žalgirio“ komandos motyvą. Vizualinius sprendimus įkvėpė šiuolaikiškėjantis miestas, šiais metais švenčiantis ne tik kultūros sostinės titulą, bet ir tampantis vis patrauklesniu dizaino centru.

„Kaunas – dizaino miestas, traukiantis šiuolaikiškomis kultūros erdvėmis ir projektais. Norėjome šiuolaikiškumo ir kokybiško turinio įnešti ir į daugiabučių kiemus, parodyti, kad čia gyvenantys žmonės gali mėgautis spalvingu laisvalaikiu, o mikrorajonuose yra vietos turiningam veiksmui. Kadangi Kaunas tituluojamas Lietuvos krepšinio sostine, projekto idėja kilo natūraliai, atsižvelgiant į tai, kas svarbu mūsų miestui ir miestiečiams,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ rėmimų vadovė Irutė Tumaitė. „Smagu, kad verslas nori prisidėti prie naujų erdvių kūrimo, ne tik stebėti kaip miestas keičiasi, bet ir būti svarbių pokyčių dalimi bei iniciatoriais. Tikiu, kad ši verslo ir kultūros partnerystė taps teigiamu pavyzdžiu ir įkvėps ne vieną svarbų pokytį mieste.“

„Sportas ir kultūra – tuo šiandien gyvena Kaunas ir kauniečiai. O mes džiaugiamės, galėdami padovanoti daugiabučių bendruomenėms naujas ir šiuolaikiškas krepšinio aikšteles, kuriose, tikiu, niekada netruks sveiko sportinio azarto“, – džiaugiasi „Mano Būsto“ direktorius Mindaugas Genys.

Birželio 28 d. krepšinio aikštelę išbandė aktyviausi Šilainių bendruomenės nariai, kurie susirungė krepšinio turnyre. Kovingą nuotaiką hiphopo ritmais aikštelėje palaikė DJ Mamania, o po kaimynų krepšinio konkurso, improvizacinį repo pasirodymą gyventojams dovanojo grupė Freestarz, aktyviai įtraukusi ir susirinkusią bendruomenę.

Krepšinio aikštelė įsikūrusi Kuršių g. 18, Kaune, ji atvira visiems, norintiems aktyviai leisti laisvalaikį bei sportuoti.

Nuotr. autorius: Gražvydas Jovaišas

by Sandra

Liepa Kaune: kelionės laiku ir festivaliai kas savaitę

Šiuolaikinės seniūnijos: Karmėlava, Vilkija, Babtai, Garliavos apylinkės

Šiuolaikinių seniūnijų renginiai nemokami. Programa: čia

Bardų festivalis „Akacijų alėja“

Kada: liepos 8–9 d.

Kur: Kulautuva

Marillios Destot paroda „Kelionė“

Kada: liepos 14 d. – rugpjūčio 28 d.

Kur: LSMU Emanuelio Levino centras

Eisena „Susitaikymo kelias“ ir Giuseppe‘s Verdi opera „Nabukas“

Kada: liepos 16 d.

Kur: eisena nuo Kauno geto vartų Vilijampolėje (Linkuvos g. 2), opera prie Kauno IX forto

Kultūra į kiemus: Panemunė, Centras ir Gričiupis

„Kultūra į kiemus“ grafikas liepą:

Liepos 5–7 d. – Panemunė. Liepos 13–14, 16 d. – Centras. Liepos 19–21 d. – Gričiupis.

Organizatoriai: „Kaunas 2022“

Renginys nemokamas

Istorijų festivalis. Instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis“. Pristatymas

Kada: liepos 17 d.

Partneriai: Kauno žydų bendruomenė

Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“

Kada: iki liepos 31 d.

Kur: Kauno paveikslų galerija

Parodos lankymas mokamas.

Organizatorius: galerija „Meno parkas“ ir „Kaunas 2022“

Didysis kultūros laivas „Nemuno7“

Kada: II - V 16:00 - 20:00 VI - VII 12:00 - 20:00

Kur: Kairysis Nemuno krantas Zapyškyje, Kauno r.

Organizatorius: VšĮ „Ars Futuri

Bilietai: čia

Kaunas 2022 vasaros scena

Kada: gegužės 12 d. – rugsėjo 24 d. 

Kur: Kauno rotušės aikštė

Organizatorius: „Kaunas 2022“

Renginiai nemokami

by Sandra