Sandra

TOP 5 parodos, kurias šią vasarą verta aplankyti Kaune  

Europos kultūros sostinės metus švenčiančiame Kaune šiemet gausu parodų, išsidėsčiusių įvairiose miesto erdvėse. Kokių parodų nepraleisti ir ką aplankyti šią vasarą?

W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“

Viena iš svarbiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ parodų – Williamo Kentridge'o „Tai, ko nepamename“. Paroda veikia Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.  

W.Kentridge‘as – pasaulyje gerai žinomas menininkas iš Pietų Afrikos. Dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas, o kūryba įvardijama kaip kurianti dalyvavimo įvykiuose atmosferą. Kentridge‘o protėviai buvo litvakai. Lietuvoje menininkas lankosi pirmąjį kartą. Jam tai proga pažinti savo šaknis, o mums – galimybė išvysti vieno iš įtakingiausių šiuolaikinių menininkų kūrinius.  

Parodoje susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta. „Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas. Menininko teigimu, jo šeima išgyveno Holokaustą tik todėl, kad pabėgo iš Lietuvos. 

Muziejuje jo tarsi pripėduota – visur. Pats Čiurlionis nustebtų pamatęs, kad Kentridge'as įsipatogino net jo ekspozicijų salėje, kur karaliai delnuose kelia saulę. Įsibrovė čia ne bet kaip, tačiau su piešimo pamokomis! Su piešimo pamokomis – pas Čiurlionį. Beje, įdomi detalė. M.K.Čiurlionio ekspozicijoje pirmą kartą, nuo jos pastatymo, eksponuojami kito menininko darbai. 

Kentridge'as užėmė kavinės erdvę. Išstumdė staliukus ir įsirengė savo studiją. Išėjo į vidinį muziejaus kiemą, pasakęs: kai esu miręs ir man reikia švelnumo. 

Stabtelėjo koridoriuje, parodęs, kaip atrodo į vonią lipanti moteris. Tačiau visa Kentridge'o ašis, visas jo dviračio ratas su kvėpuojančia mašina, visas jo atmestas laikas ir juodas kvadratas yra antrajame muziejaus aukšte. Kentridge'as čia yra tas, kuris pabėgo nuo savo lemties, tas, kuris nepamena ir tai, ko nepamename, kviečia pajusti mus. Čia sudėti visi svarbiausi taškai ir nebelieka erdvės blaškytis.  

Antrojo aukšto erdvėje eksponuojamas vienas svarbiausių menininko kūrinių – „Laiko atmetimas“. Kartu su reliatyvizmo teorijos teoretikais jis kvestionuoja laiko sąvoką, sakydamas, kad nėra nei gimimo, nei mirties, nes laiką sugalvojo pats žmogus. Čia galima pamatyti instaliaciją pavadinimu „Dramblys“, kuri sukurta taip, tartum atkartotų kvėpuojantį mechanizmą. Tai, pasak menininko, yra laiko simbolis. Šioje erdvėje K. Kentridge‘as žiūrovui rekomenduoja praleisti bent 28 minutes. 

Paskutinis Kentridge'o parodos atradimas ir akcentas yra muziejaus auditorijos salėje. Vietoje, kuri apskirtai nėra pritaikyta parodoms. Tai – instaliacija „Tu, kuris niekada neatvykai“, kurią menininkas sukūrė Kaunui, besiruošiančiam žengti į kultūros sostinės metus. Instaliacijoje atvaizduotos Kauno žydų kapinės bei Pietų Afrikos peizažas. 

Kuratorė: Virginija Vitkienė 
Organizatorius: „Kaunas 2022“ 

Paroda „Tai, ko nepamename“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55). Lankymas II, III, V, VI, VII 10.00–18.00 val,; IV 11.00–19.00 val. Paroda veiks iki lapkričio 30 d.  

 
Marina Abramović. „Būties atmintis“ 

Galerija „Meno parkas“ pristato meno pasaulio ikonos, performanso menininkės Marinos Abramović parodą „Būties atmintis“, kuri veikia Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Jos lankymo neverta atidėlioti – paroda veiks iki liepos 31 dienos.  

Ekspozicijoje išsamiai pristatoma menininkės kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų. Paroda unikali savo forma – pirmą kartą M. Abramović kūryba pristatoma kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių performansų dokumentacijų ir filmų, kurie, pasak autorės, turėtų susijungti į vientisą operą. 

Parodoje galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos Manifestu bei unikaliu kūrybos Metodu, taip pat pamatyti jos interviu.  

Specialiai šiai progai lietuvių kalba yra išleistas iki šiol išsamiausiai M. Abramović kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“). 

Vienas iš parodos kuratorių lenkas Waclaw Kuczma teigia, kad M. Abramović menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų. Pasinėrimas į šios autorės kūrybą žiūrovui tampa dramatišku, magišku iššūkiu.  

Kuratorius Arvydas Žalpys įžvelgia istorinių sąsajų – mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. Nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie M. Abramović kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus. 

Performansas yra tarytum žymuo tam tikrame laike ir vietoje, kur menininkas susitinka su publika ir jie tampa vienas kito veidrodžiu. M. Abramović performansų retrospektyva leidžia pamatyti ne tik menininkės kūrybos raidą, bet ir žiūrovo vidinę dinamiką, pajusti laiko perspektyvą ir pamatyti save šiandien.  

Kuratoriai: Arvydas Žalpys, Wacław Kuczma, Dorota Kuczma 

Organizatorius: galerija „Meno parkas“ 

Marina Abramović. „Būties atmintis“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16). Lankymas II, III, V, VI, VII 10.00–18.00 val.; IV 11.00–19.00 val. Paroda veiks iki liepos 31 d. 

„Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ 

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Konkuruojantys, nesutariantys, bet ir būtini vienas kitam. Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito, kitaip jie pasmerkti „karikatūrinei egzistencijai“. Tai dar prieš šimtą metų savo dienoraštyje užrašė Mykolas Römeris. 

Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda – ji atveria pamatinę dviejų miestų priklausomybę, kaip jie formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos atsirado šiuolaikinė Lietuva. 

Suprasti meninę, kultūrinę ir politinę šių dviejų miestų sąveiką parodoje padeda „kalnai“ – centro, kliūties, iššūkio, komplekso, autonomijos, ginties metafora. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino kalną, Žaliakalnį, Boufalo kalną ir Pelėdų kalną – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.  

Čia pasakojama, kaip susiformavo du centrai, akropoliai, ir kaip jie keitėsi nuo Lietuvos centro idėjos iki nevisaverčių sostinių reiškinio. Klausiama, ką reiškia būti polio gyventoju – kauniečiu ir vilniečiu, kaip kuriama miesto gyventojo tapatybė, jos tikrumas, išskirtinumas, autonomiškumas, stereotipai ir mitai. 

Miestai taip pat apmąstomi kaip nekropoliai, kur fiziškai ir simboliškai laidojama, atsisveikinama ir įamžinama. Šitaip atminties ritualais parodoma, kaip miestai save suvokia, ką siekia pasilikti, o ką – atmesti ir kokie išryškėja tarpusavio skirtumai. Parodoje nagrinėjamos ir Kauno-Vilniaus jungtys ir mainai – nuo gamtinių iki simbolinių, nuo dipolio vizijos iki dvivietystės tapatybės, nuo kultūrinės donorystės iki darbo jėgos vampyrizmo. 

Parodos kalnai ir motyvai atsikartoja abiejų muziejų ekspozicijų salėse, bet pasakoja skirtingas istorijas. Šitaip parodos koncepcija ir architektūra pati įkūnija riomerišką Kauno ir Vilniaus būtinybę būti kartu: norint pamatyti visą parodą, reikia aplankyti abu miestus. 

Parodos koncepcijos autorius: Tomas Vaiseta 
Parodos kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė 
Idėjos autoriai ir organizatoriai: Kauno miesto muziejus ir MO muziejus 

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija (A. Mackevičiaus g. 27.). Lankymas II–III 11.00–17.00 val., IV–V 12.00–20.00 val., VI–VII 12.00–18.00 val. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d. 

Kauno centrinis paštas. „1972. Pramušti sieną“  

1975 metų gegužės 15 dienos kalendoriaus lapelyje parašyta: sukanka 100 metų, kai gimė Marija Ivanauskaitė Lastauskienė – Lazdynų Pelėda, lietuvių rašytoja. Mirė 1957 metais. Greta – užrašas ranka: 1972-V- 15 ketvirtą valandą ryto mirė mūsų Romas. Šis kalendoriaus lapelis – vienas iš Kauno centriniame pašte veikiančios parodos „1972. Pramušti sieną“ eksponatų.  

Ji skirta pažymėti Romo Kalantos susideginimo 50-ąsias metines. Tačiau paroda pasakoja ne tik apie R. Kalantą, joje – ir kitos su kova už laisvę susijusios temos.  

Paroda, kalbanti apie laisvę nelaisvėje, išsidėsčiusi skirtingose pašto erdvėse, eksponatai – ir buvusiose tarnybinėse pašto patalpose. Ji lankytojus nukelia į 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus.  

Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakos apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje. 

Vienas iš daugiausiai emocijų keliančių eksponatų – Romo Kalantos drabužiai, teisingiau, jų likučiai – kas liko po susideginimo, į kuriuos žvelgi tarsi pro iliuminatorių. Juos parodos kuratoriai atsivežė iš Kauno IX forto memorialinio muziejaus. Kalbėdama apie parodą jos kuratorė Rasa Žukienė yra sakiusi, kad jai pačiai tai – jautriausia, kas yra šioje parodoje: „Didžiausią emocinį įspūdį paliko, kai Kauno IX forto muziejuje, ieškant eksponatų, pamačiau R. Kalantos rūbų likučius – tai, kas liko po susideginimo. Tai sauja džinsų medžiagos, marškinių medžiagos – skuteliai. Tikrai jaudinantis eksponatas. Jaudina ir tai, kad jie yra išlaikyti 50 metų. Tai liudija, kad mūsų visuomenei ši tema yra svarbi ir daugybė žmonių suvokė, kad juos reikia išsaugoti.“ 

Kitos muziejaus erdvės nukels į 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečių laisvę nelaisvėje. 1972-ųjų pasaulyje, kai tikrieji įvykiai prie Kauno muzikinio teatro buvo slepiami, vieni pirmųjų apie R. Kalantos susideginimą sužinojo Modrio Tenisono pantomimos grupė, repetavusi Kauno muzikiniame teatre.  

Trupė netrukus buvo išblaškyta – greičiausiai pretekstas tam ir buvo R. Kalantos susideginimas, o sovietmečio cenzorių akiratyje Modrio Tenisono trupė buvo jau ne vienerius metus.  M. Tenisono pantomimos grupės istorijai skirta atskira ekspozicinė erdvė. Kaune ji veikė nuo 1967-ųjų metų ir savo kūryboje vadovavosi autentiška avangardine etika – elgtis ir kurti taip, tarsi sovietinis kontekstas nė neegzistuotų. 

Romo Kalantos istoriją ir laikmečio gyvenimo bespalvystę parodoje lydi daugybė temų, turinčių bendrus raktažodžius. Pagrindinis jų – nepaklusnumas buvusiai sistemai. 1972-ieji ypatingi ir tuo, kad po R. Kalantos susideginimo kūrybos žmonės pajuto dar stipresnius santvarkos varžtus, nors jau nuo 1970-ųjų, kalbant apie meną, buvo juntamas laisvėjimas.  

Tačiau kūrybos žmonės simboliais – mažiau ar daugiau atvirais – kalbėjo nuolat. „1972-ieji. Pramušti sieną“ apie tai pasakoja per menininkų darbus. Atskira salė skirta ir muzikai, nes be jos skambesio laiko paveikslas nebūtų tikras, taip pat dailei.  

Kuratorė: Rasa Žukienė 
Organizatorius: „Kaunas 2022“ 

Paroda „1972. Pramušti sieną“. Kauno centrinis paštas (Laisvės al. 102). Lankymas II, III, V, VI, VII  10–18 val., IV 11–19 val. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d. 

Jenny Kagan. Paroda „Iš tamsos“ (Paroda yra Istorijų festivalio dalis) 

Į vasaros ir rudens parodų kalendorių verta įtraukti ir būsimą Istorijų festivalio parodą „Iš tamsos“.   

Menininkė Jenny Kagan (JK) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune Holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtraukia žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.  

„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų. Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet visų pirma tai – meilės bei išlikimo istorija“, – sako menininkė. „Nors aplinkiniai žuvo, jie pabėgo iš geto ir, padedami lietuvių gelbėtojų, išgyveno karą slapstydamiesi. Esate kviečiami leistis į kelionę, kurios tamsoje plūduriuoja veidai, pravėrus lagaminą atsiveria stebuklingi pasauliai, o užslėptos pakampės kviečia vidun, kur skleidžiasi istorijos.“  

Kuratorė: Justina Petrulionytė-Sabonienė 
Organizatorius: „Kaunas 2022“ 

Paroda „Iš tamsos“. Gimnazijos g. 4 (pastatas šalia Istorinės LR Prezidentūros, įėjimas per Vilniaus g. sodelį arba per Šv. Gertrūdos g. automobilių stovėjimo aikštelę). Lankymas III, V–VII: 11.00–18.00, IV: 11.00–19.00. Paroda veiks nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki spalio 30 d.   

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje. 

by Sandra

„Nemuno7“ kviečia panirti į „Sraunias būsenas“

Buvęs laivas-žemkasė, paverstas kultūros ir meno erdve „Nemuno7“, kviečia į antrąją parodų ciklo „Takūs kūnai“ dalį „Sraunios būsenos“. Joje pristatomi Gailės Cijūnaitytės ir Henriko Gulbino kūriniai. Parodos atidarymas – birželio 30 d. 19 val. 

„Nemuno7“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. 

Pasak parodų ciklo „Takūs kūnai“ kuratoriaus Valentino Klimašausko, šiuos dviejų skirtingų kartų menininkus vienija savybė panardinti žiūrovus į ypatingos kokybės terapines garso, virtualias ir vaizdo aplinkas.  

Nesugalvoti dalykai 

Henrikas Gulbinas – videomenininkas, dokumentinių filmų kūrėjas, melomanas, vienas lietuvių videomeno pradininkų. Gulbinas savo pirmąją̨ vaizdo kamerą įsigijo dar 1985 m. Savarankiškai eksperimentuodamas su buitiniais videomagnetofonais, gilindamasis į tuometines analoginio vaizdo signalo, montažo galimybes ir jų raišką̨, garso ir vaizdo santykius, sukūrė̇ pirmąją videomeno kūrinių seriją „Nesugalvoti dalykai“. 1988 m. ji buvo eksponuojama parodoje „Susitikimai“ Klaipėdos parodų rūmuose, šalia Klaudijaus Stepanovo skulptūrų̨ ir Romo Klimavičiaus grafikos darbų. Tai buvo viena pirmųjų̨ ankstyvojo lietuvių videomeno ekspozicijų̨.  

Vėliau menininkas buvo dažnai kviečiamas pristatyti, kaip pats įvardijo, „videogeneravimo“ kūrybos metodo bei juo sukurtų videodarbų tarptautiniuose eksperimentinio kino festivaliuose Sankt Peterburge, Paryžiuje, Hamburge ir kituose miestuose.  

Pirmųjų̨ Gulbino videomeno kūrinių̨ „Nesugalvoti dalykai” pagrindas – šviečiantys veikiančio televizoriaus įrašai, nufilmuoti televizoriaus signalą̨ sujungus su videomagnetofonu ir taip išgavus vaizdinio srauto efektą̨, bei jų montažas. „Nesugalvotų dalykų“ kūrimo procese visada buvo svarbi muzika. Pasak Gulbino: „Tai, ko klausydavausi – įsivaizduodavau, vizualizuodavau. Šis pomėgis provokavo eksperimentuoti (...). Kažką̨ nufilmavęs ant vaizdo uždėdavau muzikinį foną̨ ir mėgindavau rasti sintezę tarp garso ir vaizdo.“ (iš Gerdos Paliušytės pokalbio su Henriku Gulbinu).  

ATRODO TAIP TIKRA! Binauralinis ASMR išskirtinis dėmesys ŠNABŽDANT 

Gailė Cijūnaitytė gyvena ir kuria Vilniuje. Baigė Animacijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Savo kūryboje eksperimentuoja bei gilinasi į virtualią realybę. Šią ji mato ne tik kaip technologiją, bet ir kaip reiškinį, atnešusį daug painiavos, o kartu ir įkvėpimo naujiems percepcijų bei tarpusavio santykių klausimams. Pasitelkusi sensoriką bei šiuolaikines technologijas, menininkė svarsto apie galimas ateities terapijos formas, tenkinančias skubančios ir nerimaujančios žmonijos poreikius – prieinamą, greitą nusiraminimą ir failure free interakciją. 

Gailės Cijūnaitytės virtualios tikrovės instaliacija yra paremta binauralinio ASMR (Autonominė sensorinė meridianinė reakcija) fenomenu „YouTube“ kanaluose. Šis sunkiai paaiškinamas malonus pojūtis susijęs su dilgčiojimu, einančiu per galvą, kaklo ir nugaros dalis, kurį sukelia kokybiškas klausos, regos ir pažinimo dirgiklių derinys.  

Menininkė kalba su nerimo apimtais milenialsais, kurie blaškosi pasimetę ir nebežino, kaip šiame informaciniame triukšme surasti ramybę. Išjungti telefonus, naikinti interneto antenas? Kam pasimelsti? Kaip gyventi? Būk mano draugas – aš sumokėsiu!  

Prisėsk, kaip laikaisi? Žinai, gali atsipalaiduoti. Tiesiog atsipalaiduok, viskas yra gerai. Jei šiandien tau to niekas dar nesakė – aš tavimi didžiuojuosi, – kviečia šis meno kūrinys. 

------- 

Parodos lankymas atidarymo dieną (birželio 30 d. 19-20 val.) – nemokamas. 

Paroda veiks iki 2022 liepos 31 d. žemkasėje „Nemuno7“, Zapyškyje. 

Išsamiau apie parodų ciklą „Takūs kūnai“ skaitykite „Nemuno7“ svetainėje.  

Paroda „Takūs kūnai. Sraunios būsenos“ veikia „Nemuno7“ darbo valandomis: 

Antradieniais – penktadieniais 16:00-20:00 

Šeštadieniais – sekmadieniais 12:00-20:00 

Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/kita/kulturos-ir-meno-laivas-nemuno-7-78621/ 

by Sandra

Kalniečių parko skaitykla kviečia

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis Kalniečių parke veikiančioje vasaros skaitykloje. Šioje kupole įrengtoje bibliotekoje galima rasti daugiau kaip 700 įvairių žanrų knygų vaikams ir suaugusiems, kurias galima skaityti vietoje arba skolintis į namus. Čia taip pat galima pavartyti naujausią spaudą, naudotis nemokamu internetu, žaisti stalo ir lauko žaidimus.  

Skaitykla įrengta prieš keletą metų atnaujintame, kauniečių pamėgtame Kalniečių parke.  Tai – pirmoji tokia lauko biblioteka Kaune. Ši nauja ir netradicinė kultūros erdvė suteikia galimybę miestiečiams gauti kokybiškas kultūros paslaugas ne tik Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skyrių ir padalinių patalpose, bet ir viešose miesto erdvėse.  

Kalniečių parko skaitykloje organizuojami įvairūs renginiai ir edukacijos. Kiekvieną liepos pirmadienį čia vyksta literatūriniai piknikai „Meilės istorijos parke“, kuriuose skaitytojai kviečiami susitikti ir apie knygas kalbėtis su lietuviais meilės romanų autoriais. Pirmajame piknike dalyvavo Irena Buivydaitė, Jolanta Vilkevičiūtė ir Asta Jolanta Miškinytė. Kituose renginiuose dalyvaus Ignė Ale, Eglė Zakaraitė (Kijevič), Giedrė Pūrienė, Kamilė Birgė, Lavisa Spell, Julius Berger. Daugiau informacijos apie „Meilės istorijas parke“ ir tikslią piknikų programą galite rasti čia: https://www.facebook.com/events/1045539313043032/1045539323043031/.  

Atsipalaiduoti ir praleisti šiltus vakarus parke drauge dainuojant vasariškas liaudies dainas Kalniečių parko skaitykloje kviečia grupės „Kadujo“ narės Ramunė Balčiūnienė ir Laura Lukenskienė. Jų liepos 12 ir 26 d. 18 val. vedamų pasidainavimų dalyviai lavins balsus, dainuos vasaros laikotarpio liaudies dainas ir sutartines, vaišių ir kitas mėgstamas liaudies dainas. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/575562960625963/575562963959296/.  

Kalniečių parko skaitykloje taip pat vyksta ir nemokami jogos užsiėmimai. Liepos mėnesį mankštos vyks 7, 13, 14 ir 28 d. 18 val. Jos taip pat bus tęsiamos rugpjūtį ir rugsėjį. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/547345876925328/547345900258659/. 

Skaitykla Kalniečių parke veiks visą vasarą, o esant geroms oro sąlygoms, iki pat rugsėjo pabaigos. 

Skaityklos vieta – šalia lauko treniruoklių aikštyno.  

Darbo laikas: I–V 10–19, VI 11–15.  

Kalniečių parko skaitykla – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.  

Projekto partneriai: Kauno miesto savivaldybės Eigulių seniūnija ir Kauno kultūros centras. 

by Sandra

Festivalis „Audra“ įpusėjo: meninės iniciatyvos, nemokami pasirodymai ir kūrėjos GIA RAM rekomendacijos

Prieš kelis mėnesius žadėję, jog visas Kaunas penkioms dienoms taps griausminga šiuolaikinio meno, kultūros ir muzikos scena, birželio 29-liepos 3 dienomis vykstančio festivalio „Audra“ organizatoriai pažadus tesėjo su kaupu: jau pačią pirmąją festivalio dieną žiūrovams kartu su italų elektroninės muzikos kompozitore ir eksperimentaliste Caterina Barbieri įspūdingai atvėrę Kauno taksi parko duris, jie nuo trečiadienio pagrindines miesto erdves pripildė nekasdieniais kūriniais, potyriais ir pasirodymais, taip visą Kauno centrą paversdami vienu dideliu renginiu. 

„Festivalis jau įpusėjo, daug nuostabių pasirodymų jau praėjo, tačiau bene didesnė dalis vis dar laukia savo eilės“, – sako vienas „Audros“ iniciatorių Žilvinas Širka. – Šiandien dieną pradėsime Ąžuolyno parke, kur mūsų laukia visa virtinė egzotiškų gyvų pasirodymų: nuotaikingi ir lengvai pamišę „Mauskovich Dance Band“, afrikietiškos ir modernios elektroninės muzikos mišinį propoguojantys „Esa Afro Synth Band“ bei daugelis kitų, tarp kurių – ir „Tarp Dviejų Aušrų“ kolektyvo kuruojama dieninių šokių scena. Tuo pat metu visame parke vyks įvairios veiklos ir visa tai – nemokamai. Naktį veiksmas kelsis į Pergalės plieno fabriko angarus, kur lankytojai galės aplankyti trijose scenose vykstančius pasirodymus ir paklaidžioti industriniais labirintais. Na, o viską reziumuos nemokamas uždaromasis koncertas Santakos parke su pačiais laukiamiausiais festivalio pasirodymais: ba., Free Finga ar ekstravagantiškuoju Tommy Cash. Taip pat reikia nepamiršti, kad iki pat sekmadienio galima dalyvauti įvairiose veiklose ar lankytis meno instaliacijose, kurių bene svarbiausia – festivalio atidarymo metu Kauno taksi parke pristatyta „Hidding from the inside.“ 

Menininkas Moritzas Simonas Geistas: esu priblokštas, kokie menininkai atvyko į Kauną 

Kaip šiuo metu jaučiasi ir kokios patirtys lanko pačius „Audra“ dalyvius? Ketvirtadienį savo parodą trumpam savo duris lankytojams atsivėrusioje ir prieš dvejus metus rekonstrukcijai uždarytoje M. Žilinsko dailės galerijoje atidariusi menininkė Gia Ram neslepia, kad kol kas jų yra labai daug ir persipynusių: „Esu be galo laiminga būdama tokio įvykio Kaune ir apskritai Lietuvoje dalimi. Turėjau galimybę pamatyti užkulisius, stebėti, kaip vyksta pasiruošimas ir kiek meilės bei darbo kiekvienas įdeda. Festivalis dar net nesibaigė, o aš jau noriu, kad jis kartotųsi kasmet ir taptu simboline Kauno tradicija.“ 

Muzikologas, robotų inžinierius M. S. Geistas, į tą pačią galeriją atvežęs instaliaciją „MR-808“, kurioje pristatoma didžiulė robotizuota būgnų mašina, gyvai programuojama pačių žiūrovų ir leidžianti parodos lankytojams realiuoju metu kurti muziką, sako, kad jam festivalis „Audra“ yra išskirtinis pavyzdys, kaip Europos jaunimo kultūrą sulieti su klasikiniu nacionaliniu menu: „Atvykęs iš Vokietijos ir pamatęs programą, buvau priblokštas, kokie Europos menininkai atvažiavo į Kauną“, – pasakoja jis. 

Kūrėja Gia Ram: tapkite festivalio dalimi! 

O ką Gia Ram ir M. S. Geistas patys planuoja pamatyti ir rekomenduoja to nepraleisti visiems festivalio lankytojams? „Pirmiausia visiems rekomenduoju išnaudoti tokią retą galimybę ir aplankyti visas nemokamas iniciatyvas, kurių yra tiek daug ir kurios yra daugiau nei vertos dėmesio! Eikite visur! Tapkite festivalio dalimi! Pamatykite ir pajuskite kuo daugiau! Mano sąrašo pirmoje vietoje šiuo metu yra instaliacija Kauno taksi parke. Kokia tikimybė, kad kada nors dar galėsime ten patekti?! Žinoma, privaloma yra ir visa muzikinė dalis Pergalės plieno fabrike.“ 

M. S. Geistas prisipažįsta, kad festivalio metu ketina aplankyti ne tik „Audros“ programoje esančius pasirodymus, bet ir pasinaudojęs galimybe būti Kaune, užsuks į performansų meistrės Marinos Abramovič parodą: „Esu didelis Marinos gerbėjas. Taip pat labai laukiu dvi naktis vyksiančių koncertų Pergalės fabrike, turinčių itin gerą tarptautinių atlikėjų sąrašą.

Daugiau informacijos apie festivalį: www.audrafestival.lt 

by Sandra

Kaune atverta išskirtinio dizaino krepšinio aikštelė

Lietuvoje ir užsienyje vis daugiau dėmesio skiriama šiuolaikiškiems viešųjų erdvių sprendimams. Spalvingos, originalios ir stilingos rekreacinės teritorijos, aktyvaus laisvalaikio zonos, skverai, parkai bei kitos erdvės tampa miesto veidą kuriančiomis detalėmis. Vienas tokių pavyzdžių – savotišku meno objektu tapusi Kauno daugiabučių krepšinio erdvė. Prie jos įgyvendinimo prisidėjo „Kaunas 2022“ logotipo kūrėjai Julius Seniūnas ir Rokas Sutkaitis.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė“ jau ne vienerius metus aktyviai ieško naujų bendradarbiavimo galimybių. Visai neseniai kartu su ilgamečiu meno projektų mecenatu „Švyturys nealkoholinis“, „Kaunas 2022“ kvietė atrasti meną netradicinėse erdvėse – ant pastatų sienų buvo įamžinti Kauno kultūros simboliai. Pasitelkiant kitus projektus siekiama, kad kultūros renginiai pasiektų ne tik miesto centrą – muzika, pasirodymai ir festivaliai džiugina ir mikrorajonų kiemų gyventojus.

Šį kartą vystyti bendrą projektą ėmėsi kultūros ir verslo sektoriai. Kuršių g. 18 įrengta aikštelė – ilgalaikė dovana krepšinio sostinei Kaunui. Projektą finansavo UAB „Mano būstas“, mieste jau atnaujinęs ne vieną erdvę, skirtą aktyviam laisvalaikiui, o idėją koordinavo „Kaunas 2022“.

Išskirtinė aikštelė dėmesį patraukia savo dizainu. Idėją įgyvendino „Kaunas 2022“ logotipo kūrėjai Julius Seniūnas ir Rokas Sutkaitis, kurie į aikštelės dizainą įkomponavo ir visų kauniečių mylimos „Žalgirio“ komandos motyvą. Vizualinius sprendimus įkvėpė šiuolaikiškėjantis miestas, šiais metais švenčiantis ne tik kultūros sostinės titulą, bet ir tampantis vis patrauklesniu dizaino centru.

„Kaunas – dizaino miestas, traukiantis šiuolaikiškomis kultūros erdvėmis ir projektais. Norėjome šiuolaikiškumo ir kokybiško turinio įnešti ir į daugiabučių kiemus, parodyti, kad čia gyvenantys žmonės gali mėgautis spalvingu laisvalaikiu, o mikrorajonuose yra vietos turiningam veiksmui. Kadangi Kaunas tituluojamas Lietuvos krepšinio sostine, projekto idėja kilo natūraliai, atsižvelgiant į tai, kas svarbu mūsų miestui ir miestiečiams,“ – pasakoja „Kaunas 2022“ rėmimų vadovė Irutė Tumaitė. „Smagu, kad verslas nori prisidėti prie naujų erdvių kūrimo, ne tik stebėti kaip miestas keičiasi, bet ir būti svarbių pokyčių dalimi bei iniciatoriais. Tikiu, kad ši verslo ir kultūros partnerystė taps teigiamu pavyzdžiu ir įkvėps ne vieną svarbų pokytį mieste.“

„Sportas ir kultūra – tuo šiandien gyvena Kaunas ir kauniečiai. O mes džiaugiamės, galėdami padovanoti daugiabučių bendruomenėms naujas ir šiuolaikiškas krepšinio aikšteles, kuriose, tikiu, niekada netruks sveiko sportinio azarto“, – džiaugiasi „Mano Būsto“ direktorius Mindaugas Genys.

Birželio 28 d. krepšinio aikštelę išbandė aktyviausi Šilainių bendruomenės nariai, kurie susirungė krepšinio turnyre. Kovingą nuotaiką hiphopo ritmais aikštelėje palaikė DJ Mamania, o po kaimynų krepšinio konkurso, improvizacinį repo pasirodymą gyventojams dovanojo grupė Freestarz, aktyviai įtraukusi ir susirinkusią bendruomenę.

Krepšinio aikštelė įsikūrusi Kuršių g. 18, Kaune, ji atvira visiems, norintiems aktyviai leisti laisvalaikį bei sportuoti.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.

Nuotr. autorius: Gražvydas Jovaišas

by Sandra