Čijunės Sugiharos atminimui skambės simfonija, pasaulinė premjera – Kaune
Lapkričio 5 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyks simfonijos „Nešantys šviesą“ premjera. Muzikos kūrinys dedikuotas Japonijos diplomatui, vicekonsului Čijunei Sugiharai. Pasaulinė kūrinio premjera Lietuvoje, Kaune, pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šiame mieste rezidavo vicekonsulas Č. Sugihara.
Japonijos imperijos vicekonsulas Č. Sugihara savo veiklą Lietuvoje vykdė Antrojo pasaulinio karo metais.
Iš pažiūros paprastas žmogus nepritrūko drąsos ir besipriešindamas nacių režimui, rizikuodamas savo gyvybe ir karjera, išgelbėjo daugiau nei 6 tūkst. iš Europos bėgančių žydų, išduodamas jiems Japonijos tranzitines vizas, nors tam neturėjo Japonijos vyriausybės leidimo. Jo drąsa ir humaniškumas buvo neprilygstamas užuojautos pavyzdys didelės tamsos ir blogio metu.
„Nešantys šviesą“ – didelės apimties muzikinis kūrinys, kurio autorė – visame pasaulyje žinoma kompozitorė Lera Auerbach. Kartu su Kauno valstybiniu choru bei Kauno miesto simfoniniu orkestru pirmą kartą šį kūrinį klausytojams pristatys ir violončelės virtuozė Kristina Reiko Cooper.
Diriguos Lietuvos ir viso pasaulio klausytojams puikiai pažįstamas, prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas maestro Konstantinas Orbelianas.
Projektas, kurio iniciatorė japonų kilmės violončelininkė Kristina Reiko Cooper, yra įgyvendinamas gavus didelę „Yad Vashem“ Pasaulio holokausto centro Jeruzalėje paramą.
Pasak K. Reiko Cooper, vizija apie muzikinį projektą, skirtą Č. Sugiharai, kilo pirmą kartą išgirdus jo istoriją.
„Tai doro ir kuklaus žmogaus istorija. Supratau, kad jei ne jo herojiški veiksmai – tūkstančiai išduotų tranzitinių vizų, skirtų prieš tuometinės vyriausybės nurodymus – mano vyras ir trys vaikai šiandien neegzistuotų.
Mano vyro tėvas Irving Rosen taip pat gavo Sugiharos vizą, kuri ir padėjo išgyventi. Taigi, iš Holokausto pelenų ir siaubo jis sugebėjo sukurti naują šeimą ir gyvenimą. Būdama amerikiete ir japone, suprantu, kaip sunku Č. Sugiharai buvo prieštarauti tuometinei valdžiai, nusižengti visoms socialinėms normoms. Tai buvo labai drąsus žingsnis, o tuo pačiu – paprasčiausias dalykas pasaulyje – daryti tai, kas yra teisinga.
Norėjau šį drąsų žmogų pagerbti man artimu būdu – pasitelkiant muziką. Tai buvo mano svajonė, dabar tapusi realybe – įgyvendinti šį projektą per nuostabią L. Auerbach muzikos partitūrą ir švęsti gyvenimą nušviečiant Č. Sugiharos poelgį. Tegul jis ir toliau mus visus įkvepia“, – sakė K. Reiko Cooper.
Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas akcentuoja, kad Č. Sugihara – Kauno legenda, kuris Lietuvą ir Japoniją susiejo pačiu aukščiausiu lygiu.
„Daug turistų atvažiuodavo į Kaune esančius Sugiharos namus, ir žinia apie juos vis sklido. Su žinoma amerikiečių kompozitore L. Auerbach ir violončelininke K. Reiko Cooper buvome susitikę prieš keletą metus ir kalbėjome apie idėją parašyti simfoniją, dedikuotą Č. Sugiharai.
Simboliška, kad pasaulinė kūrinio premjera vyks Kaune. Po to yra numatytos premjeros Niujorke, Tel Avive, Londone, Varšuvoje. Kol pendemijos ir karo, mes galvojome padaryti šią muzikinę kelionę istorinio Rytų ekspreso kryptimi, miestuose, per kuriuos jis važiavo. Būtent Rytų ekspresu keliaudavo žydai, gavę vizas iš Sugiharos“, – sakė A. Treikauskas.
Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas A. Treikauskas sako, kad „Nešantys šviesą“ yra kūrinys, sulauksiantis didžiulio pasaulinio atgarsio. „Vėliau mes šį kūrinį norėsime įrašyti, tad laukia dar daug darbo“, – kalbėjo A. Treikauskas.
Simfonija „Nešantys šviesą“ – „Kaunas –Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
„Ukraine! Unmuted“ trienalės parodoje – ilgai tildytas Ukrainos kultūros balsas
Jau lapkričio 4 d. Kaune – Europos kultūros sostinėje – prasideda Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. UKRAINE! UNMUTED“. Trienalės programa Lietuvos auditoriją kvies pažinti Ukrainos meną šiandieniniame kontekste, o šalies kūrėjai prabils per parodą, performansą bei atviras diskusijas. Anot trienalės organizatorių, „Ukraine! Unmuted“ – unikali galimybė išgirsti ilgai tildytą Ukrainos kultūros balsą, o apie tai, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leisti kalbėti pačiam menui.
„Ukrainian Cross-Section“ istorija prasidėjo 2010 m. Liubline: pirmoji trienalė buvo bandymas suvokti Ukrainos šiuolaikinio meno tapatybę, apibrėžti ukrainietiškumą šiuolaikiniame mene. Nuo 2010 m. „Ukrainian Cross Section” jau pristatė 172 meno projektus ir 123 autorių bei menininkų grupių darbus.
Lapkričio 4 d. Kaune prasidėsianti penktoji trienalė siekia apžvelgti Ukrainos meną šiandien – laiku, kai ukrainiečių realijas daugiausia lemia karas. Šiame kontekste ukrainiečių meninė išraiška įgauna naują atspalvį – gana atvirą, aštrų, netikėtą ir tragišką. Trienalė taip pat siūlys pažvelgti į Ukrainos praeitį, imperijų šešėlį, kultūros naikinimą ir šiandien jaučiamus istorijos vingių padarinius.
Anot organizatorių, menas jautriai atliepia istorinius procesus. „Pastaraisiais dešimtmečiais Ukrainos menininkai ne tik atspindėjo bendrą netikrumo, nesaugumo būseną, bet ir ieškojo tinkamų žodžių bei galimybės prabilti. Šiame projekte pristatomi kūriniai – tai mūsų jausmų, įžvalgų ir apmąstymų atspindys, kuris padeda mums suprasti save pačius ir tai išsakyti pasauliui“.
Trienalės programą atidarys paroda bei performansas
Svarbiausias trienalės programos akcentas – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų iš Dnipro, Chersono, Kijevo, Charkivo, Lvivo, Odesos bei Donecko darbai. Kauno centriniame pašte lapkričio 4 d. atidaromoje ekspozicijoje bus galima išvysti vaizdo kūrinius, instaliacijas bei kitus objektus, tapybos, grafikos, fotografijos darbus. Prieš parodos atidarymą lankytojų lauks Ukrainos menininkų performansas „Kelias“. Norintieji lapkričio 5 d. galės dalyvauti ir parodos kuratorių Volodymyr Kaufman bei Sergiy Petlyuk vedamose ekskursijose ukrainiečių ir anglų kalbomis.
Anot kuratorių, parodoje dalyvausiantys menininkai pasirinkti neatsitiktinai. „Atrenkant trienalėje dalyvausiančius menininkus, domėjomės tais projektais, kurių žvilgsnis yra gilesnis – ypač kalbant apie esamą situaciją Ukrainoje. Nors šie kūriniai galėjo būti sukurti ir prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jie vis tiek gilinasi į tai, ant ko mes, ukrainiečiai, stovime, kokio masto yra mūsų patirtos traumos. Svarbu perteikti, kad ukrainiečių kultūra yra savarankiška, verta dėmesio ir gilesnio tyrinėjimo, o ne priedas prie „rusų kultūros“, kaip kadaise į ją žiūrėjo pasaulis“, – teigia Volodymyr Kaufman.
Programoje – Ukrainos tapatybės klausimus nagrinėjančios diskusijos
„Karas yra kaina, kurią Ukraina moka, kad patrauktų pasaulio dėmesį ir išeitų iš aklosios zonos – ir šiandien yra diena, kai apie Ukrainą reikia kalbėti daugiau ir intensyviau“, – įsitikinusi trienalės vadovė Lida Savchenko-Duda.
Šių metų programoje numatytos keturios viešos diskusijos, paliesiančios kultūrinės diplomatijos, Rusijos kolonijinės politikos paliktų traumų temas. Tarp pranešėjų – Paweł Potoroczyn (filosofas, buvęs Lenkijos instituto Niujorke ir Londone, Adomo Mickevičiaus instituto vadovas), Carl Henrik Fredriksson (kultūros žurnalo „Eurozine“ atstovas), Jacek Dehnel (poetas, menininkas), Yaroslava Strikha (literatūros kritikė) ir kiti. Pirmosios diskusijos – „Discovering Ukraine (from outside and from inside)“ bei „Dancing with Empire, Falling for Empire“ vyks lapkričio 10-11 d. Diskusijos bus vedamos anglų kalba.
Meninę bei diskusijų programą praturtins ir esė knyga, skirta pristatyti ukrainiečių kultūrą užsieniečiams, sugriauti apie šalį vyraujančius stereotipus. Savo kurtus tekstus pristatys Ivan Kozlenko, Kateryna Botanova, Mykola Ryabchuk, Vitaliy Portnikov, Zoya Zvinyatskovska, Halyna Kruk bei Yurko Vovkohon – kultūros vadybininkas ir Ukrainos armijos karys, atskleisiantis, kaip kariaujantys kultūros žmonės gali perteikti šią patirtį kitiems. Diskusijų programos ir leidinio kuratorė – vertėja, leidėja ir autorė Oksana Forostyna.
Parodos atidarymas – lapkričio 4 d. 18 val. Prieš parodos atidarymą, 16 val., vyks performansas „Kelias“. Paroda Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102), pirmame ir antrame aukštuose, veiks iki gruodžio 4 d. Daugiau informacijos apie renginius galima rasti čia.
Trienalę organizuoja Kultūros strategijos institutas Lvive, Lvivo savivaldybės institucija, NVO „Aktualiojo meno institutas“ ir Virmenska 35. Projektą remia „Kaunas 2022“, Lvivo miesto taryba, ZMIN fondas ir Tarptautinis renesanso fondas (Ukraina).
Paskutinį interaktyvios parodos „Iš tamsos“ savaitgalį – dovana lankytojams
Keletą mėnesių išskirtinėje erdvėje Kauno centre apsilankyti kvietusi interaktyvi paroda „Iš tamsos“ priartėjo prie finišo. Iki spalio 30 d. veiksiantį iš Kauno kilusios britų menininkės Jenny Kagan kūrinį paskutinį savaitgalį visi kviečiami aplankyti nemokamai. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ pristatomoje parodoje penktadienį bus galima susitikti ir jos autorę. Ji žada būti atvira pokalbiams su kiekvienu.
Sutapimas – spalio 28-ąją, kurią praleis istoriniame pastate Gimnazijos g. 4, Jenny Kagan mini savo gimimo dieną. Papildomo simbolizmo suteikia faktas, kad ši data žymi ir „Didžiąja akcija“ vadinamos tragedijos metines. 1941 m. Kauno gete įvykdyta atranka – Vilijampolėje, Demokratų gatvėje buvusioje aikštėje atrinkta 9200 Kauno gete uždarytų žydų, iš kurių beveik pusė – vaikai. Kitą dieną visi pėsčiomis nuvaryti į IX fortą ir sušaudyti netoliese esančiame lauke. Tai vienos didžiausių Lietuvos istorijoje per tokį trumpą laiką įvykdytų gyventojų žudynių.
Jenny Kagan tėvai – Margarita Štromaitė ir Juozapas Kaganas – išgyveno Holokaustą. Jie susipažino jau patekę į Kauno getą, kur įvyko ir pirmasis jų pasimatymas. Jaunų kauniečių išgyvenimai ir kova dėl išlikimo įprasminti unikalioje parodoje „Iš tamsos“. Didžiojoje Britanijoje, kur po karo įsikūrė Kaganai, gimusi menininkė atkūrė jų kelionę į laisvę. Tai ir skausmingai romantiška pažintis, ir dienoraščio puslapiai, ir aplink dėjęsi įvykiai, kurių metu nužudytas Jenny Kagan senelis, garsus Kauno verslininkas, kuriam priklausė kino teatras „Pasaka“. Neoninė pastato iškaba, kaip ir jautri „Lietūkio“ garažo žudynių interpretacija, pasitinka visus parodos lankytojus. „Sakyčiau, kad tai tarsi teatras be aktorių“, – pristatydama ne vienerius metus puoselėtą savo kūrinį kalbėjo menininkė.
„Iš tamsos“ nepateikia jokių kaltinimų. Interaktyvi paroda, kviečianti atsiversti knygas, atidaryti lagaminus, sulošti stalo žaidimo partiją ar žvilgtelėti į nedidelę dėžę, kurioje slėpėsi Margarita ir Juozapas, yra drąsus meniškas priminimas apie tai, kas mažiau nei prieš 100 metų vyko Laikinojoje sostinėje ir kitur Europoje.
J. Kagan pasakojama istorija karo Ukrainoje akivaizdoje regisi dar artimesnė ir aktualesnė. Ji kelia klausimus apie mūsų pasirinkimus – deja, ne tariamuoju, o esamuoju laiku. Kaip elgiuosi aš, pasibeldus karui? Ar pasirenku kairę, ar dešinę? Jei privalau, į kurią pusę siunčiu kitą? Ar atidarau duris tam, kurį persekioja? Ar užmerkiu akis ir lieku pasyvus stebėtojas?
„Kodėl kas nors renkasi rizikuoti savo gyvybe, kad išgelbėtų mus – neišsprendžiamas klausimas“, – yra sakiusi Margarita Kagan. Parodoje išreiškiamas dėkingumas ir Jenny Kagan tėvų gelbėtojui Vytautui Rinkevičiui – jo portretas puošia vieną pastato erdvių. Ši detalė sujaudino po mirties kartu su žmona Elena Pasaulio tautų teisuoliu pripažinto V. Rinkevičiaus dukterį Vitaliją Čiurinskienę, kuri parodoje Gimnazijos g. 4 lankėsi jau ne kartą.
Viena reikšmingiausių ir kūrybiškiausių „Kaunas 2022“ parodų savo kelionę baigs sekmadienį. Spalio 28–30 d. norintys išvysti „Iš tamsos“ ar dar kartą pasivaikščioti Jenny Kagan sukurtais istorijų labirintais, tai galės padaryti be bilietų. Organizatoriai primena, kad pastate Gimnazijos g. 4 vienu metu gali lankytis ribotas skaičius žmonių, tad įėjimo į parodą gali tekti šiek tiek palaukti. „Iš tamsos“ darbo laikas – trečiadienį, ketvirtadienį–sekmadienį: 11.00–18.00 val., ketvirtadienį: 11.00–19.00 val. Visą „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją
programėlę „Kaunas 2022“.
Premjera garsaus filosofo Emmanuelio Levino atminimui VEIDAS lapkričio 11-13 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Pristatome Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą VEIDAS, skirtą garsaus filosofo Emmanuelio Levino atminimui, kuri vyks lapkričio 11, 12 ir 13 d.
XX a. prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas – vienas iš penkių įtakingiausių XX a. filosofų Europoje. Prancūzijoje daugelis žino, kad jis gimė ir užaugo Kaune. Ką apie didįjį XX amžiaus mąstytoją žinome mes?
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Veidas/Visage“, sukurtas kartu su Ešo prie Alzeto teatru (Liuksemburgas), yra skirtas skleisti pamatines Levino idėjas – etinį santykį su Kitu ir atsakomybę už Kitą.
Spektaklis, sukonstruotas iš Emmanuelio Levino minčių ir tekstų leidžia matyti ir girdėti, o tai reiškia – leidžia mąstyti.
Idėjos autoriai ir režisieriai – Vincent Adelus ir Isabelle Adelus & Suran
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Isabelle Adelus & Suran
Vaizdo dizaineris – Milosh Luczynski
Filosofijos konsultantai – Viktoras Bachmetjevas, Bernard Fischer, Robert Scholtus
Kompozitorius – Rafal Mazur
Vaidina: Marius Karolis Gotbergas, Motiejus Ivanauskas, Povilas Jatkevičius, Artūras Sužiedėlis
Kultūros sostinės programą Kauno rajone uždarys „Ten Walls“ ir didžiulis renginys po atviru dangumi
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ kelionė, padovanojusi daugiau nei 1500 renginių ir iniciatyvų, pamažu artėja link pabaigos. Organizatoriai rudens pabaigoje kviečia į paskutinį „Kaunas 2022“ nuotykį – net 4 dienas truksiančią, ypatingus metus uždarančią programą „Sutartis“. Vienas svarbiausių jos akcentų – Kauno rajone vyksiantis didžiulis uždarymo renginys po atviru dangumi.
Kauno rajone trečioji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis „Sutartis“ prasidės lapkričio 25 d. 19 val., Raudondvario dvare, kur vyks nemokamas ir įspūdingas pasaulinės žvaigždės „Ten Walls“ audiovizualinis koncertas po atviru dangumi. Raudondvario dvaro teritoriją viena didele šokių aikštele tą vakarą pavers ir elektroninės muzikos atlikėjai „Merimell“ (Estija, „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“) bei „Bulp“ (Slovakija, „Trenčín – Europos kultūros sostinė 2026“), o parką puoš šviesų šou ir „Kaunas 2022“ programos rezultatus Kauno rajone apžvelgianti fotoinstaliacinė paroda. Vakaro metu bus galima dalyvauti įvairiose veiklose – orientaciniame žaidime, asmenukių konkurse ir kitose veiklose, o renginio metu organizatoriai žada ir ne vieną siurprizą.
„Norime rajone padaryti šventę – didelį vakarėlį po atviru dangumi, kuriame būtų daug judesio ir šokių. Paraleliai veiks ir retrospektyvinė paroda, kuri apibendrins „Kaunas 2022“ veiklas Kauno rajone. Kartu su bendruomenėmis norime pasidžiaugti nuveiktais darbais, rezultatais“, – pasakoja „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių kuratorė M. Rutkauskaitė. „Nuostabi Raudondvario dvaro aplinka pasirinkta neatsitiktinai – daug dėmesio uždarymo vakarą bus skiriama vizualiniams sprendimams,“ – teigia kuratorė.
Kauno rajone – galimybė patirti meno įvairovę
2022 m. Kauno rajone vietos bendruomenės ir menininkai iš viso pasaulio kartu su „Kaunas 2022“ komanda įgyvendino daugybę dėmesio susilaukusių projektų. Net 15 Kauno seniūnijų organizavo įvairius festivalius, susipažinti su Lietuvos ir užsienio kūrėjų objektais bei instaliacijomis kvietė „Smaragdo kelias“, o Zapyškyje vyko kauniečių pamiltas Aitvarų festivalis. Čia taip pat atidarytas traukos objektu tapęs unikalus laivas-žemkasė „Nemuno 7“. Tai – tik dalis iniciatyvų, kurios įrodė, kad Kauno rajonas tapo kokybiškų kultūrinių idėjų centru.
Prie daugybės projektų Kauno rajone – „Tabalai“, Zapyškį puošusios instaliacijos „Išaušriai“ ir kitų iniciatyvų prisidėjęs kūrėjas, muzikos dueto „Tykumos“ narys Donatas Bielkauskas teigia, kad tokie renginiai turi misiją – edukuoti žmones, praplėsti akiratį. „Svarbiausias uždavinys yra formuoti kritinį mąstymą, gebėjimą atsirinkti tai, kas įdomu. Šiais metais žmonėms suteikiama galimybė patirti ir atrasti meno įvairovę.
Apie 20 metų dirbdamas miestelių kultūros įstaigose, pastebėjau, kad mažos gyvenvietės ar kaimo vietovės žmogus nori stebėti didesnio miesto kultūrą, o didesnio miesto gyventojai pakankamai aktyviai domisi etnine kultūra, kilusia iš mažesnių vietovių. Tai – natūralūs procesai, savotiški mainai, kuriuos formuoja kultūrinė pasiūla. Jei tai nesukuria užsidarymo stilistiniuose rėmuose, jei gebama priimti naujas ir nepatirtas formas, tai yra pozityvus dalykas.“
Muzikinį duetą „Tykumos“ bus galima išgirsti lapkričio 24 d., Kauno vandenų rezervuare vyksiančioje vizualioje muzikinėje programoje „Septyni vandenys“. Tądien bus pristatyta ir plokštelė su unikalaus koncerto, anksčiau vykusio „Nemuno 7“, įrašu.
„Tai – ilgo laikotarpio kūrybinių ieškojimų apibendrinimas. Eilę metų darbavausi jungdamas etninės ir šiuolaikinės raiškos formas, ieškodamas sinkretizmo, darnaus derėjimo tarpusavyje tarp archaikos, istorijos ir modernumo. Kai kurie projektai Kauno rajone šiais metais galėjo maksimaliai atsiskleisti išnaudodami vietinių lokacijų ypatybes, o tai leido pajausti svorį, reikšmingumą to, ką darome,“ – pasakoja kūrėjas.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos uždarymo renginiai vyks lapkričio 24-27 d. Kaune ir Kauno rajone. Visą „Kaunas 2022“ renginių programą rasite www.kaunas2022.eu arba atsisiuntę mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“.