Kultūros situaciją po krizės aptars virtualioje diskusijoje
Kultūros sektorius skaudžiai nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos – atšaukti renginiai, prarastos pajamos ir klausimai apie tai, kaip pavyks išgyventi šį laiką, neramina ne vieną kūrėją bei organizaciją. Kaip kultūrai atsigauti po krizės? Į šį klausimą bus siekiama atsakyti gegužės 13 d. Kauno menininkų namų (KMN) organizuojamoje virtualioje diskusijoje.
Read more
Tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ įkūrėja Urtė: „Kaune yra paslėptų perlų“
Tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ įkūrėja Urtė Karalaitė puikiai žinoma tiems, kurie vertina kokybiškus pokalbius. Dvejus metus įvairius žmones kalbinanti Urtė sako, jog visų pirma su pašnekovais tyrinėja vidinį žmogų. Tam, kad geriau jį pažinę, galėtume sklandžiau naviguoti patys save. Kaune gimusi ir augusi, o šiuo metu Vilniuje gyvenanti U. Karalaitė prisijungė prie „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių komandos. Kaip sako pati, su Kaunu ją ne tik sieja prisiminimai, tačiau šį miestą ir jo ženklus ji atpažįsta iš naujo.
„Kaune gimiau, augau, paaugau, o užaugti bandau nuo jo kiek nutolusiose geografiniuose taškuose. Kaune prie mikrorajono prekybos centro su broliu pardavinėjau obuolius 1990-aisiais. Kaune nusiskutau galvą du kartus – 6 ir 15-kos. Kaune perrašinėjau muziką iš CD į kasetes, nes jomis tikėjau. Kaune valiau kraują nuo draugo veido. Kaune po pamokų su drauge Laisvės alėjoje valgydavom batoną su obuoliais pietums.
Kaunas man yra toks, kokiu jokia kita vieta niekada netaps. Jo nostalginiai, kultūriniai, antropologiniai ir visi kiti įmanomi sluoksniai kuria pasakojimą, kurio nei atpasakoti, nei atkurti tiesiog nėra būdų. Kaunas yra kitoks.
Mane užauginusiam Kauno miestui linkiu nepamesti savo niekur neregėto daugiasluoksniškumo, kuomet toli neišvažiavus, galima apkeliauti daugybę skirtingų pasaulių su jų unikaliomis patirtimis, vaizdais, kultūromis ir personažais“, – apie Kauną, 2022 metais tapsiantį Europos kultūros sostine, sako U. Karalaitė.
– Gimėte ir augote Kaune, dabar esate vilnietė. Kodėl nutarėte prisijungti prie „Kaunas 2022“ ambasadorių?
– Visų pirma, mano šaknys yra čia. Man asmeniškai džiugu, kad kultūros Kaune niekada netrūko, bet būtent kultūros sostinės iniciatyva labai daug kultūros sukoncentruos ir apjungs į vieną erdvę. Mieste pastaruoju metu jaučiasi pakilimas kalbant apie kultūrą, atrandamas Kauno modernizmas, į Kauną važiuojama savaitgaliais, ko tikrai prieš dešimt metų nebuvo. Toks mano gimto miesto kultūrinis ūgtelėjimas ir įvertinimas džiugina, todėl ir prisijungiau prie ambasadorių komandos.
– Šmaikščiai kalbate apie savo prisiminimus Kaune.
– Vaikystės ir paauglystės prisiminimai visad yra pilni nuotykių. Esminių blogų prisiminimų neturiu. Džiaugiuosi, kad užaugau Kaune. Įvertinant tai, kad buvau menininkė su skirtingomis šukuosenomis ir įvaizdžiais, čia visko būta. Dėl savo įvaizdžio nebuvau populiariausia mergina mokykloje. Tačiau tam tikra prasme tai buvo supratimo, kas vyksta toje bendruomenėje, ugdymasis. Ir kodėl visuomenėje tokie kitokie yra atskiriami? Aš nesijaučiau skriaudžiama, turėjau būdų atsilaikyti ir, be abejonės, tai išugdė stiprybės, padėjo išlaikyti savo identitetą.
Aktyviai dalyvavau ir kultūrinėse veiklose, dešimt metų mokiausi dailės mokykloje. Greta visada buvo kita bendruomenė – menininkų. Todėl nesijaučiau balta varna. Smagių nuotykių būta ir su skautais, kurių veikloje aktyviai dalyvavau.
– O su kuo jums asocijuojasi Kauno kultūros laukas dabar?
– Manau, kad Kauno modernizmas vienas iš akcentų. Man pačiai apmaudu, kad jį tik dabar imu atrasti. Be abejo, ir anksčiau mačiau tuos pastatus, buvau šalia, bet nebuvau tiek įsigilinus į architektūros istoriją ir nežinojau tiek, kiek sužinojau pastaraisiais metais. Šia tema išleista leidinių, vyko paroda, kiti renginiai. Dabar jau kitomis akimis pasižiūriu, suvokdama, kokios vertės yra šie objektai. Nė viename mieste ir niekur kitur Lietuvoje to nėra.
Kultūros įvairovės Kaune yra daugybė – nuo stipraus šiuolaikinio šokio iki unikalių gatvės menininkų. Man atrodo, kad tam tikra prasme Kaune galbūt yra paslėptų perlų. Kartais atrodo, kad sostinėje siekiama kurti kultūrą, kuri patiktų kuo didesnei auditorijai ir būtų kuo populiaresnė, tuo tarpu Kaune išlaikomas autentiškumas.
Tai yra tai, kas džiugina. Liūdina, kad pastaruoju metu Kaune užsidarė kelios galerijos. Viena iš tokių – POST galerija. Kultūrai, kuri nėra populiari tarp masių ir kuri nėra sostinėje, išgyventi sunku.
Kauno valdžios reakcija šios krizės ir pasaulinės pandemijos metu į kultūros iniciatyvas ir įstaigas buvo negailestinga. Žiūrėsime, ką krizė dar apkarpys.
– Kaip jūsų kasdienybę paveikė dabartinis sulėtėjęs gyvenimas?
– Šis laikas man buvo įdomesnis nei įprasta, nes turėjau neeilinę progą patyrinėti save ir kitus žmones, patekusius į tokią unikalią padėtį. Kadangi aš esu tinklalaidės, kurioje mes kalbame apie vidinį žmogų ir bandome suprasti jį iš įvairių pusių, autorė, tad šis laikas man įdomus dėl to, kad galėjau patyrinėti, pamąstyti, pagalvoti ir paskaityti sociologų, psichologų įžvalgas. Tai, sakyčiau, mano profesinei sričiai, domėjimuisi buvo naudinga patirtis. Ši patirtis yra neeilinė ir nebūtinai mes dar kartą patirsim tai, ką patyrėm ir patiriam dabar. Smalsumo prasme tai labai įdomu.
– Tinklalaidę kuriate dvejus metus. Kokius pašnekovus, pašnekesius pati išskirtumėte ir kodėl?
– Sunku kažką išskirti. Gal visad išsiskiria tai, kas vyko neseniai. Dabar pasirodė pokalbis su sociologe Milda Pivoriūte. Jis labai išsamus ir padeda kitaip pažiūrėti į šių dienų situaciją, pastebėti krizėje išryškėjančias socialines nelygybes, savaime suprantamų įpročių ir veiksmų griūtį. Šiomis dienomis tuo pokalbiu ir pamąstymais apie paliestas temas ir gyvenu.
– O ko jus pačią išmoko, kuo praturtina tokie pašnekesiai?
– Manau, kaip ir klausytojus. Tik tiek, kad aš juos išgyvenu dar 10 kartų stipriau, nes pati dalyvauju, perklausau, montuoju. Nėra nė vieno pokalbio, kuris man kažko neatnešė. Kalbėdamasi su kitu žmogumi – nesvarbu, ar su draugu kavinėje, ar imdama interviu ir girdėdama kito žmogaus mintis – tu iš šalies pažiūri į daugybę situacijų. Paprastai mano kasdieniame gyvenime tokių intensyvių ir gilių pokalbių dažnai nebūna. Todėl šie pokalbiai man labai naudingi asmeniniam tobulėjimui ir padeda kritiškai pažiūrėti į kažkokias visuomenines ar asmeninio gyvenimo situacijas.
– Pasirinkot turinį kurti garsu, ne vaizdu, pavyzdžiui, ne „Youtube“ kanale. Kodėl?
– Tinklalaidė originaliai ir yra garsas. Bet, be abejo, daugybė žmonių kuria ir vaizdinį turinį. Iš pradžių mano pasirinkimą lėmė techninės priežastys – nebuvo galimybių. Vėliau apie tai pagalvojau rimčiau: ar norėčiau, ar verta, ar bandyti? Ir dėl kelių priežasčių šios idėjos atsisakiau. Esminė priežastis – tie pokalbiai dažnai būna gana intymūs ir atviri, o aš pati puikiai žinau, kaip kitaip jaučiuosi žinodama, jog yra įjungta kamera. Aš manau, kad tai keistų pokalbį ir nemanau, kad dėl geresnės statistikos „Youtube“ verta aukoti turinio kokybę.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Nuotrauka Eglės Bazaraitės
Kauno daugiabučių kieme koncertuosiantis J. Didžiulis: „Dabar yra iššūkių metas. Tai reikia priimti kaip galimybę“
Kaune ir Kauno rajone tęsiasi projektas „Kultūra į kiemus“, kai įvairių sričių menininkai savo kūryba dalinasi daugiabučių kiemuose, o žiūrovai pasirodymus stebi pro langus ar balkonus. Šį antradienį namuose laiką leidžiančius Šilainių gyventojus nudžiugins Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings.
„Viską labai greitai susiplanavom, viską reikia labai greitai padaryti“, – sako J. Didžiulis. Tiek su grupe „Inculto“, tiek su E. Jennings jam tekdavo koncertuoti įvairiose renginiams nepritaikytose erdvėse. Karantino metu šeimyninis duetas įrašė dainą „Stop, atgal!“, taip žaismingai primindamas apie socialinį atstumą.
Muzika – emocinė paslauga
„Kultūra į kiemus“ – „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ kartu su bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ ir projekto pagrindiniu rėmėju „Švyturys nealkoholinis“ inicijuotas naujas, karantino laikotarpiui skirtas projektas.
Stebėti J. Didžiulio ir E. Jennings pasirodymą bus galima ir internetu – koncertas bus tiesiogiai transliuojamas „Kaunas 2022“ feisbuko paskyroje.
Kaip sakė J. Didžiulis, jis labai palaiko visas iniciatyvas, kurios skirtos tenkinti emocinius klausytojų poreikius.
„Nes visų pirma mes teikiame ne garso pasaugą, o emocinę paslaugą garsų pavidalu. Mes suteikiame žmonėms džiaugsmo, vienybės jausmą, badome surasti būdą perduoti bendrumo jausmą, o garsas yra tiesiog priemonė, tai – antrinis momentas“, – kalbėjo J. Didžiulis.
Stebėdamas kolegų pasirodymus kiemuose J. Didžiulis tuo pat metu ieško idėjų, kaip šiuos koncertus paversti dar geresniais ir kokybiškesniais.
„Bet svarbiausiai šiuo atveju yra tiesiog imti ir daryti. Dabar ne tik muzikoje reikia drąsos išbandyti naujus dalykus. Todėl sveikinu, kad tai daroma, kad daroma tai, kas sudėtinga. O tai yra sudėtinga. Labai panašiai būtų paėmus žuvį jai pasakyti: žiūrėk, tau šiuose vandenyse blogai, todėl išmok ropoti. Pirmi bandymai nebūtų grakštūs, jie tiesiog tokie negali būti. Bet iš to atsiranda evoliucija“, – kalbėjo J. Didžiulis.
Netradicinės erdvės – nauji įspūdžiai
Įvairių netradicinių erdvių nevengiantis atlikėjas tiek su grupe „Inculto“, tiek su Erika yra koncertavęs įvairiose netikėtose vietose.
„Stengiamės išeiti iš tradicinių muzikos erdvių tam, kad ieškotume naujų įspūdžių. Mes tą mokame, mes tą darome gerai. Aš esu koncertavęs ir lėktuvuose, ir po vandeniu, ir laivuose, ir ofisuose, ir striptizo klubuose. Visur. Ir man tai labai patinka. Sunkiau, žinoma, iš to uždirbti pinigus“, – juokėsi J. Didžiulis. Tačiau „Kultūra į kiemus“, sako Jurgis, yra ne apie muzikantų uždarbį. Taip, kaip ir sudėtingomis sąlygomis bei negalvodami apie atlygį dabar dirba medikai, taip ir menininkai šiuo metu labiau nori prisidėti prie geros žmonių savijautos, nuotaikos, padovanoti emociją.
„Aš labai tikiuosi, kad daugiau muzikantų pradės kažką panašaus daryti“, – kalbėjo J. Didžiulis.
Kalbėdamas apie netradicines erdves ir vietas koncertams J. Didžiulis sako, kad jos įdomios visų pirma dėl to, jog keičiasi dėmesio dinamika: „Kitaip tariant, tada tavo ryšys su žiūrovu, klausytoju yra visai kitoks.
Pavyzdžiui, nėra nieko sunkiau nei paimti praeivio gatvėje dėmesį. Tai sudėtinga. Kaip, tarkim, išleisti karį į lauko mūšį vien su peiliu, kad šis nugalėtų visa batalioną. Tai yra didelis darbas, bet man patinka, man įdomu.
Kalbant ne tik apie muziką, dabar mes gyvename keistomis aplinkybėmis. Iššūkių metas. Juos reikia priimti kaip progą kažko išmokti, kaip progą surasti naujus formatus“, – sakė J. Didžiulis.
Situaciją priima su dėkingumu
Karantinui, sako J. Didžiulis, jis ruošėsi jau iš anksto. „Galiu pasakyti, kas mane išgelbėjo. Visų pirma, jau metų pradžioje sau pasakiau, kad viską priimsiu su dėkingumu, kad Visata nori mane kažko išmokyti. Galvoju, kad net nesėkmės yra tam tikras palaiminimas.
Mačiau, kad bus sudėtinga, bet nebuvau iš tų žmonių, kurie bandė ieškoti paaiškinimų arba neigti. Aš supratau, kad mes nedirbsime mažiausiai pusmetį, o gal net metus“, – kalbėjo J. Didžiulis.
Atlikėjas visų pirma susitvarkė savo namų ūkį, susimažino išlaidas. Kaip sako pats, teko ruoštis ir psichologiškai, ir finansiškai, ir fiziškai.
„Ir ieškoti finansinių galimybių. Radau kitų darbų, kuriuos galiu dirbti online. Antra, kas yra labai svarbu – iššūkius priimti kaip galimybę. Tai mums padėjo.
Taip pat manau, kad kai esi pozityviai, bet ne naiviai optimistiškai nusiteikęs, sau sakai: taip, bus sudėtinga, bet ką mes galime iš to išpešti? Nereikia manyti, kad viskas bus geriau be mūsų pastangų. Todėl reikia tikėti mūsų gebėjimu gerinti sąlygas“, – sakė J. Didžiulis.
Pirmoji patirtis – „Cirkuliacija“
Kauno miesto ir rajono kiemuose pasirodymus rengia įvairaus žanro menininkai. Vieni iš tokių – praėjusią savaitę Užliedžiuose pasirodę oro akrobatai Konstantin ir Elena Kosovec.
„Man tai nėra pirmoji patirtis, kažką panašaus esu daręs šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ metu. Ten buvo didesni projektai, vyko ir kūrybinės dirbtuvės, tačiau žiūrovai pasirodymus taip pat stebėjo iš balkonų.
Kas kitaip dabar? Dabar tai yra gryno oro įkvėpimas tau pačiam, nes apie pusantro mėnesio jau esi namuose ir nežinai, kada bus galimybė pasirodyti publikai“, – kalbėjo K. Kosovec.
Pasak K. Kosovec, šis projektas taip pat parodo, kad net ir karantino sąlygomis viskas yra įmanoma. Techniškai surengti tokį pasirodymą kiemuose oro akrobatams taip pat nebuvo sudėtinga, mat yra pasirodymams naudojama speciali konstrukcija. Vienintelis, ko reikėjo – kad tądien nelytų.
Kalbant apie karantiną pašnekovas sako, kad kaip tik šiuo metu turėjo išvykti į kūrybines dirbtuves užsienyje, tačiau šių planų teko atsisakyti. Dar vienas nepatogumas – uždarytos sporto salės, o oro akrobatams būtina nuolat palaikyti fizinę formą.
„Sudėtinga. Tenka pagal galimybes treniruotis namuose arba lauke, tačiau tik minimaliai, o formos palaikymas yra labai svarbus. Kūnas – pagrindinis darbo įrankis“, – sakė K. Kosovec.
Koncertai – proga susitikti su publika
Violončelininkui Justui Kulikauskui praėjusią savaitę teko koncertuoti Raudondvaryje.
„Nors per visą mano muzikanto karjerą buvo visko ir teko koncertuoti visur, bet karantino proga surengti tokį pasirodymą buvo įdomu. Žmonės klausėsi iš balkonų, jie išsiilgę renginių ir buvo labai šilta atmosfera“, – sakė muzikantas.
Kaip ir kiti jo kolegos, J. Kulikauskas pritaria, kad šiuo metu tokie koncertai ar pasirodymai svarbūs ne tik žiūrovams, tačiau ir atlikėjams. Jie tampa proga susitikti su publika. „Juk mums, visiems muzikantams, koncertai atšaukti. Todėl tai yra ir proga pabūti scenoje, nepamiršti savo įgūdžių, smagu ir žmonėms praskaidrinti dieną.
Per porą mėnesių atšaukta apie 15-18 koncertų, renginių. Dabar daugiausiai dirbu studijoje, prie savo kūrinių, prie kitų darbų. Vasarą buvo planuotas albumo pristatymas, kurį teko nukelti. Niekas nežino, kiek truks karantinas, gali būti, kad iki gruodžio iš viso nebus koncertų“, – kalbėjo J. Kulikauskas.
Vieni pirmųjų ėmėsi organizuoti koncertus kiemuose
Kauno miesto ir rajono daugiabučių kiemuose kelis kartus per savaitę pasirodymus rengia įvairių meno rūšių profesionalai: teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos.
Linksmakalnyje, Garliavoje, Ringauduose, Akademijoje, Karmėlavoje, Neveronyse, Užliedžiuose ir Raudondvaryje koncertais gyventojus jau nudžiugino Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas Raimondas Baranauskas, atlikėja ir dainų kūrėja Jurga Šeduikytė, atlikėjas Kazimieras Likša, muzikinis projektas „Girių dvasios“, elektroninės muzikos atlikėja Rūta MUR, duetas „Kamanių šilelis“, oro akrobatai Konstantin ir Elena Kosovec bei violončelininkas Justas Kulikauskas, šokėjas, choreografas Marius Pinigis.
„Kaunas 2022“ programos „Visi kaip vienas“ koordinatorė Simona Savickaitė sako, kad bemaž visi, kurie buvo kviesti, dalyvauti sutiko. „Kaunas 2022“ vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi organizuoti koncertus kiemuose, o vėliau prie šios iniciatyvos prisijungė ir kiti Lietuvos miestai bei rajonai.
„Prasidėjus karantinui stengėmės greitai persiorientuoti prie pakitusios situacijos, tad kilo tokia mintis – jei žmonės negali „ateiti“ į renginius, tai kultūra gali ateiti pas juos. Džiugu, kad šis projektas padėjo pasiekti net tokius žmones, kurie kultūros renginiuose visai nedalyvauja arba neturi galimybės juos pasiekti.
Gyventojai yra itin entuziastingi ir paslaugūs, padeda apie koncertus informuojant kaimynus, dalinant kvietimus, pasirūpina elektra, mielai patraukia automobilius, kurių vietoje įrenginėjame koncerto aikštelę. Pats didžiausias iššūkis – kad žmonės liktų namie. Kiek tik galima, laikomės karantino taisyklių, skatiname žmones likti namie, nesiburiuoti.
Labai smagu, kai žmonės langus išpuošia įvairiausiais ornamentais, lietuviška atributika, šoka, linksminasi, dainuoja ar tiesiog mąsliai žiūri pro langą. Kai kurie net pasipuošia, stebi pasirodymą su savo augintiniais ar tiesiog mėgaujasi gerdami arbatą ir klausydamiesi muzikos savo balkone. Dažnai šio projekto metu matau vienas kitam bemojuojančius kaimynus, o tai parodo, kad ir karantino metu galime vienas kitam nusišypsoti, džiuginti“, – kalbėjo S. Savickaitė.
Pasak S. Savickaitės, šis projektas skatina ir žmonių pasididžiavimą savo vieta. „Kai žmonės dalinasi akimirkomis socialiniuose tinkluose, tiesiogiai iš renginio vietos skambina savo artimiesiems, jaučiasi, kad tai tampa labai svarbiu, įsimintinu įvykiu jų kasdienybėje“, – sakė S. Savickaitė.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Nuotrauka Eriko Ovčarenko
J. Šeduikytė: „Pasaulis yra aplink mus esanti iliuzija, jį kuriame patys. Savo įsivaizdavimu, matymu, baimėmis ar pasitikėjimu“
Prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių prisijungė dainų autorė, atlikėja Jurga Šeduikytė. Jurga gimusi ir augusi Žemaitijoje, gyvenusi Kaune, o dabar įsikūrusi Vilniuje. Tačiau, kaip sako pati, jos santykis su Kaunu yra ypatingas, o jo jungtis – žmonės.
Read more
“Culture to the Yards”: Art Brought to Spectators in Balconies
It has been a month since quarantine intruded our daily habits, but life hasn’t stopped. Just like around the world, the homes of residents of Kaunas and Kaunas district have been converted to schools, offices, concert halls and even sports clubs.
Read more
Žinomų atlikėjų koncertai daugiabučių kiemuose: žiūrovai pasitiko su vėliavomis, išlydėjo padėkomis ir aplodismentais
Balkonuose ir languose plevėsavo vėliavos, per plastiko pertvaras balkonuose ir atvirus namų langus skambėjo aplodismentai, o kiemuose – muzika. VIP ložės – savi balkonai, didieji ekranai – kambarių langai.
Read more
„Kultūra į kiemus“ – meniniai pasirodymai, stebint iš daugiabučių balkonų
Jau beveik mėnuo, kai karantinas koreguoja mūsų kasdienius įpročius, tačiau gyvenimas nesustoja: kiekvieno miestiečio ir pakaunės gyventojo namai virto biuru, koncertų sale, restoranu ar sporto klubu.
Read more
From Kaunas to the World: Culture at Home
The pandemics and the quarantine has had an impact on the activities of many cultural institutions around the world, including the office of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”. Numerous meetings and workshops have been either postponed or transferred online, the travels, both internal and international, have stopped, etc., but the team is still working hard on fulfilling the tasks and rescheduling their plans.
Fact is, the quarantine in Lithuania started a few days before March 20, the International Day of Happiness, which is one of the key events sparked up by “Kaunas 2022”. This year, the city was supposed to celebrate it for the third time in a row. In essence, by ‘the city’, we mean most cultural institutions, many private businesses and thousands of residents in various locations around town. Like all the other public events, this one had to be cancelled, but this is where the communal creativity at the “Kaunas 2022” office came in handy straight away – right away, a project “Culture at Home” was launched.
The ongoing project consists of short video recommendations. Ambassadors of “Kaunas 2022, artists and representatives of festivals and cultural institutions are eagerly their tips and tricks to fight boredom and enhance one’s cultural life while staying at home. Some suggest physical activity, such as sit-up challenges and contemporary dance lessons, while others recommend books remind of various legal music and film streaming services available in Lithuania. Many offer insightful psychological tips on how to cope with isolation and social distancing. Moreover, the “Culture at Home” project has become a fantastic means of sincere self-promotion for theatres, festivals, concert halls, magazines, podcasts and event services, and even attracting new audiences. First, the team of “Kaunas 2022” had to ask people to become video stars, but as soon as the project went online, culture activists began applying themselves. All of the videos – twenty, as we speak – are available on Facebook as well as Instagram.
Režisierius G. Padegimas: „Pasaulinę negandą visi kartu įveiksim, o po to labiau vertinsim vieni kitus ir gyvenimą“
„Mums būdinga kurti ir materialius, ir dvasinius dalykus. Kai kam – naujus spektaklius, o kai kam – naujus receptus.
Kūrybiškumas mums nulemtas“, – sako žinomas teatro režisierius Gytis Padegimas. Kaune savo namuose karantino dienas leidžiantis menininkas laiką išnaudojo kūrybiškai – baigė rašyti pjesę, kuria prasidės naujasis Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas.
„Kaunas 2022“ ambasadoriai 15min portale dalijasi mintimis ir idėjomis, kaip gyventi karantino sąlygomis, nepasiduoti nerimui bei kokiomis veiklomis užsiimti būnant namuose.
„Rašau, kaip į svečius ateina Maironis“
„Visą dieną sėdžiu prie kompiuterio ir rašau paskutines replikas savo pjesės, skirtos Lietuvos profesinio teatro šimtmečiui „Pirmeiviai“. Ja numatoma atidaryti Kauno dramos teatro jubiliejinį sezoną“, – pieš pat Velykas sakė G. Padegimas.
Pjesėje G.Padegimas pasakoja apie režisierių Joną Vaičkų, 1920 metais Kaune pristačiusį premjerą „Joninės“. „Aš rašau, kaip J. Vaičkus, gyvendamas didžiuliame bute Kęstučio gatvėje su savo mokiniais repetuoja. Rašau, kaip į svečius ateina Maironis.
Pjesę rašau plačiame 1920 metų istoriniame kontekste. Pjesė yra apie žmones, kurie kūrė teatrą ir kurie prieš 100 metų kūrė Lietuvą. Įdomu tai, kad visus turėtų vaidinti jų bendraamžiai.
Juk tada, 1920 metais, tiems žmonėms buvo po 20 metų, nors dabar mes juos įsivaizduojame kaip garbius herojus“, – kalbėjo menininkas. G. Padegimo būsimame spektaklyje vaidins tik šiemet prie Nacionalinio Kauno dramos teatro prisijungęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Algirdo Latėno ir Vido Bareikio paruoštas aktorių kursas.
„Debiutantai vaidins debiutantus“, – sakė G. Padegimas. Rašyti pjesę G. Padegimas pradėjo Lietuvoje paskelbus karantiną, o ją buvo suplanavęs baigti iki Velykų.
„Tai pavyko. Kada bus sezono atidarymas, premjera, kol kas pasakyti sunku. Buvo kalba net apie rugpjūčio mėnesio pabaigą. Nes teatre dabar tokia prastova, tad tikėtina, kad teatro pasiilgs ir žiūrovai, ir patys aktoriai. Todėl gali būti, kad sezonas bus atidarytas anksčiau.“
„Kiekvieną rytą stengiuosi daryti mankštą“
Mūsų laiką ir buvimą įrėminusios gyvenimo sąlygos tapo iššūkiu ne vienam. Savo dienotvarkę teko sustyguoti ir G. Padegimui.
Režisierius nuotoliniu būdu dirba su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto magistrantais: rašo užduotis, dalinasi medžiaga. „Kiekvieną rytą stengiuosi daryti mankštą, kas man yra nebūdinga ir sunku.
Aš turiu valios daug kam, galiu prisiversti rašyti pjesę, bet daryti mankštą reikia labai daug valios. Dar gaminu maistą, ko niekada nedariau. Štai praėjusį sekmadienį farširavau paprikas.
Darau tokius dalykus, kurių niekada nedarydavau normaliame kasdieniniame gyvenime. Nebūdavo laiko. Atrandu daug malonumo“, – kalbėjo menininkas.
Velykas kūrėjas taip pat praleido namuose, nors ankstesniais metais važiuodavo pas brolį, gyvenantį Kauno priemiestyje, o antrąją Velykų dieną – į Dzūkiją: „Šiemet to nebuvo. Bet juk yra vaizduotė.
Žiūrėjau popiežiaus sveikinimą „Urbi at orbi“, mišias. Man tai svarbu.“
„Aš juk esu teatro žmogus“
Kol kas G. Padegimas gyvena ir mintimis apie gamtą – jam jos itin trūksta. Liepos mėnesį aktorius, vaidinsiančius „Pirmeiviuose“, režisierius pasikvies į kūrybinę stovyklą Dzūkijos miškuose, kur turi sodybą.
Kai sušvelnės karantino sąlygos, menininkas sako taip pat važiuosiąs į sodybą, kur tiesiog stebės ateinantį pavasarį. Tuo tarpu pats pjesės rašymas, pandemijai uždarius mus namuose, režisieriui tapo puikiu užsiėmimu.
„Nors – būsiu atviras – buvo kartais akimirkų, kai atrodė, kad nesirašo, kad nėra prasmės. Bet tada save priverti ir turi padaryti tai, ką turi padaryti.
Man yra įstrigusi frazė. Kažkada buvo toks pasakojimas apie Prancūzijos karalių Liudviką Šventąjį.
Kai buvo vaikas, jo kunigas paklausė: berniuk, jei būtų pasaulio pabaiga, ką tu darytum? Jis atsakė: žaisčiau sviediniu, kaip žaidęs.
Kunigas pasipiktino, sako, nejau tu nepultum ant kelių, nesimelstum? O jis atsakė: ne, melstis turėtumėt jūs, nes jūs kunigas, o aš esu vaikas ir vaiko darbas yra žaisti.
Tad šis pasakojimas mane drąsino. Aš pagalvojau, kad esu teatro žmogus“, – kalbėjo G. Padegimas.
„Būsim gal geresni, jautresni, labiau vertinsim kitus“
„Aš gyvenu Kauno centre. Niekur toli nuo namų negaliu išeiti. Ir kiekvieną dieną mane linksmina voveraitė, kuri laksto, šokinėja po šakas.
Šiandien guliu, darau mankštą ant grindų, pakeliu galvą – žiūriu voveraitė laksto. Atgaiva“, – apie savo dienas kalbėjo G. Padegimas. Kartais kūrėjas pasivaikšto netoli nuo namų esančiomis gatvėmis ir gėrisi žydinčiomis vyšniomis.
„Vyšnių metas... Tikiuosi, kad mumyse atsirado jausmo brolystė, bendrumo. Mes tą pasaulinę negandą visi kartu įveiksim ir paskui būsim gal geresni, jautresni, labiau vertinsim kitus, gyvenimą, prasmes, kurias sukūrėme. Tapsime labiau saugantys vienas kitą, aplinką, patį gyvenimą“, – svarstė G. Padegimas.
„Džiaugiuosi, kad Teatro dienos proga Kauno viešoji biblioteka į savo tinklalapį įdėjo keturias mano paskaitas apie teatrą. Džiaugiuosi, kad kamerinis teatras transliavo mano spektaklį „Upės po žeme“.
Nors nevaidiname, į repeticijas nevaikštome, tačiau nuotoliniu būdu, atsiminimų būdu kūrybinis procesas vyksta“, – sakė G. Padegimas.
Nors menininkas džiaugiasi, kad daugybė kūrėjų ir kultūros įstaigų savo veiklas perkėlė į virtualią erdvę, tačiau vis tik, sakė jis, mes kalbame apie kompensacinius mechanizmus. Taip, kaip niekas neatstos žmogaus rankos palytėjimo, taip ir kultūroje virtualumas gali būti tik laikinas.
„Arba kaip mokytojų neatstos virtualus mokymas. Yra kas sako: štai ir pasilikime virtualybėje.
Bet reikia tikro prisilietimo, tikro plaukų kvapo artimo žmogaus. Tikros šypsenos, tikro mokytojo ar mokinio balso – padrąsinančio. Taip, kaip gyvenime reikia ekologiško produkto, taip reikia ir ekologiško tikrumo“, – sakė režisierius.
„Tokioje situacijoje skleidžiasi mūsų vidinis kūrybiškumas“
Pasak G. Padegimo, atsiranda ką veikti, kai esi išmuštas iš savo kasdienės rutinos: geros ar blogos. Tada turi ieškoti naujų galimybių prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų.
„Dabar gyvenimo rinkoje turime prisitaikyti, ieškodami naujų vandenų, naujų galimybių. Pagal tai, kaip mes sėkmingai tą darysime, priklauso mūsų ne tik fizinė, bet ir dvasinė savijauta, nuo to priklauso, kokie iš karantino krizės išeisime.
Kol kas jis tęsiasi, ir žmonės gali palūžti dvasiškai. Aš ir pats kartais jaučiu nerimo požymių, įtampas ir galvoju, kada šviesa pasirodys? Bet tada pasiimi knygą, įsijungi kompiuterį, žiūri pro langą, išeini į balkoną, pasiklausai paukščių, ką nors prasimanai.
Tokioje situacijoje skleidžiasi mūsų vidinis kūrybiškumas. Norsi, kad tas kūrybiškumas mumyse išliktų. Tėvai dabar taip pat turi dirbti su savo vaikais kūrybiškai, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu.
Ne tik virtualybėje, bet ir realiame gyvenime turime vidinių resursų: dar nežinomų, neišnaudotų“, – kalbėjo G. Padegimas. Vis tik laiko, kada pakils teatro uždangos, laukia visi – ir menininkai, ir žiūrovai.
„Taip norisi draugus apkabinti, paspausti ranką, gerus žodžius pasakyti. Žmogus gyvena tuo, kad jis yra visuomeninis, kultūra, gyvenimas kultūroje jam daug duoda.
Net tie, kurie sako, kad nesidomi, nevaikšto į teatrą, neklauso simfoninės muzikos, ir jiems reikia kultūros. Mes esame gamtos vaikai, bet be gamtos dar mums reikia kultūros.
Ieškome internete kūrybiškų iniciatyvų, tinklaraščių, transliacijų, naminių koncertų. Žmonės kuria, filmuoja, įrašinėja ir nori tuo dalintis. Tai ir rodo, kad mes esame kūrėjai, sukurti pagal tikrojo Kūrėjo atvaizdą ir panašumą.
Mums būdinga kurti ir materialius, ir dvasinius dalykus. Kai kam – naujus spektaklius, o kai kam naujus receptus. Kūrybiškumas mums lemtas“, – sakė G. Padegimas.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Sauliaus Serapino nuotrauka.
Suggestions for movie nights: Kaunas 2022 program curators share the most memorable "Žmonės cinema" movies
Quarantine, although adjusted our daily lives, did not stop the culture - after various initiatives moved to virtual space, our houses turned into a concert and cinema halls and a lot of creative events, performances and activities appeared online. So now, one of the difficult tasks is - how to choose from everything?
Curators of “Kaunas - European Capital of Culture 2022“ program will help you discover the best of “Žmonės Cinema“ movies for cozy evenings and weekends at home. Every week, a different Kaunas 2022 program will select and offer you the three most inspiring films that deeply reflect the theme and goals of the program.
You can find all movie suggestions on “Kaunas 2022“ Facebook page. By registering on the “Žmonės Cinema“ platform and subscribing to a monthly subscription, you will be able to watch free movies for one month.